Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ir atsakovo A. R. priešieškinį A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, O. Č., A. Č., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2023 m. liepos 12 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, kadangi atsakovas A. R. visiškai nesilaiko šios teismo sprendimo dalies ir jau ilgą laiką nevykdo savo pareigos bendrauti su vaiku, teismo nustatytu grafiku vaiko visiškai neima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo noras ar nenoras bendrauti su savo sūnumi negali būti aukščiau paties teismo sprendimo privalomumo bei įstatyme įtvirtintos pareigos, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas nuo šios pareigos visiškai nusišalino – visiškai nebendraudamas su vaiku, jis jo nei auklėja, nei rūpinasi, nei ugdo, tai iš esmės pažeidžia vaiko interesus, nes vaikas jau ilgą laiką auga be tėvo. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas dalyvavo teismo posėdžiuose, reiškė savarankišką reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, todėl pats turėjo tikslą ir siekį nusistatyti tikslią bendravimo tvarką, sąmoningai siekė, kad teismo sprendimu būtų įtvirtintas jo bendravimo su vaiku grafikas, ir jis suprato, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos jis turės laikytis. Nėra jokio įstatymo, kuris numatytų, jog teismo sprendimui dėl bendravimo su vaiku tvarkos būtų taikomos kokios nors išimtys dėl privalomumo ar kad tokio sprendimo vykdymas būtų siejamas su noru ar nenoru. Teismas, be kita ko, rėmėsi neaktualia žemesnių instancijų teismų praktika, tuo tarpu remiantis kasacinio teismo išaiškinimais yra paneigiamos skundžiamos teismo nutarties išvados, kad sprendimo dėl bendravimo tvarkos neįmanoma priverstinai įvykdyti ir kad tokio pobūdžio bylose sankcijos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės A. R. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą dėl atsakovo A. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. R.

12. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados ir argumentai prieštarauja esminiams civilinio proceso principams bei pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2019 m. gruodžio 23 d. daliniu sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi, ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo A. R. priešieškinį A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo tenkino iš dalies – be kita ko, šalių nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamąją vietą nustatė su vaiko motina A. R. ir nustatė konkrečią atsakovo A. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. R. tvarką.

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

16. Nagrinėjamu atveju šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkintas ieškovės A. R. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal teismo 2019 m. gruodžio 23 d. dalinį sprendimą dėl atsakovo A. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. R., motyvuojant tuo, kad tokį sprendimą neįmanoma priverstinai įvykdyti, tokio pobūdžio bylose sankcijos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą negali būti taikomos.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą). Tačiau, be to, CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 47 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Gavęs informaciją, kad sprendimo nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba turtui, antstolis apie susidariusią situaciją nedelsdamas informuoja kompetentingas institucijas.

19. Remiantis Instrukcijos 50 punktu, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

20. Remiantis Instrukcijos 51 punktu, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 39 punktą). CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta sankcija už teismo sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančias pareigas, susijusias su tokio sprendimo (nutarties) vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

22. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, taip pat atsižvelgiant į Instrukcijos 23 priede nustatytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto formą („Vadovaudamasis (-asi) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustačiau: <...>“), konstatuotina, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, inter alia, nusprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Už tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), sudarančius pagrindą konstatuoti bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta sankcija teismo gali būti taikoma tik esant atitinkamoms procesinėms prielaidoms, t. y. jei antstolio surašytame akte yra aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

23. Taigi, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje argumentavo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku gali būti priverstinai vykdomas tiek skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tiek tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, atžvilgiu ir už jo nevykdymą gali būti skiriama bauda. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju negalėjo atsisakyti išduoti vykdomojo rašto, kuris yra pagrindas priverstinei vykdymo procedūrai pradėti, t. y. kreiptis į antstolį dėl vykdomosios bylos užvedimo, motyvuodamas tuo, kad tokį sprendimą neįmanoma priverstinai įvykdyti, tokio pobūdžio bylose sankcijos už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą negali būti taikomos. Pažymėtina, kad šiuo atveju vykdomojo rašto išdavimas dar nereikštų, jog sprendimas nėra vykdomas ir kad už jo nevykdymą bus taikomos sankcijos – kaip minėta, šias aplinkybes bei pagrindus sankcijai taikyti nustatinės ir aiškinsis antstolis ir teismas.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Prašymo išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjimas priskirtinas išimtinai pirmosios instancijos teismui (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai ir į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo institutą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.