Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas važinėja dirbti į užsienį, jo darbo grafikas nėra pastovus. Vaikas yra autistas, turintis didelių specifinių poreikių, todėl maksimali bendravimo tvarka negali būti nustatoma; bendraujant su tokiu vaiku yra būtini tam tikri įgūdžiai ir žinios, o atsakovas, nebendravęs su vaiku jau labai ilgą laiką, nuo vaiko yra nutolęs, praradęs ryšį, atsakovas nežino, kaip tinkamai su vaiku elgtis tam tikrose situacijoje, kaip reaguoti į vaiko emocijas; bendraujant su vaiku autistu būtina vaikui užtikrinti saugią ir stabilią aplinką, apriboti nuo bet kokių stresų ir netikėtumų, mokėti reaguoti į vaiko emocijas; vaikas dabar gyvena su ieškove, yra prisirišęs tiek prie jos, tiek prie savo aplinkos, todėl bendravimas su atsakovu negali vaikui sutrikdyti jam įprasto režimo ar sukelti esminių pasikeitimų, todėl turi būti nustatyta ganėtinai minimali bendravimo tvarka be nakvynių. Atsakovas nurodo, jog neturi pastovios gyvenamosios vietos ir yra priverstas gyventi pas įvairius asmenis: mamą, seserį, pažįstamus, neaiškios gyvenimo sąlygos; toks nestabilumas vaikui autistui sukeltų labai didelių problemų ir netoleruotinas; vaikas negali būti vežiojamas iš vienos vietos į kitą, nežinant, kokios, kur sąlygos jam bus sudarytos. Dėl to reikalavimas atsakovui su sūnumi bendrauti mėnesį laiko atsakovo atostogų metu, paimant vaiką nakvynei, negali būti tenkinamas. Atsakovas turi derinti bendravimą prie vaiko atostogų, o ne prie savo, kurios gali būti bet kada, net per mokslo metus. Taip pat dėl savo sveikatos ypatumų vaikas negali tokį ilgą laiką būti svetimoje neaiškioje aplinkoje atskirtas nuo mamos. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų per didžiąsias šventes, jei atsakovas būtų Lietuvoje, dėl bendravimo telefonu niekada nebuvo kilęs ginčas, nes atsakovas sūnui neskambina, atsakovui pageidaujant bendrauti su vaiku telefonu, jis turėtų tai daryti netrikdant vaiko poilsio ir ugdymosi režimo, įvertinus vaiko interesą ir norą bendrauti. Išlaikymas vaikui turi būti priteisiamas įvertinus tai, kad jų sūnus serga autizmu, turi specifinius raidos sutrikimus, vaikui nustatytas neįgalumas bei dideli specialieji ugdymo poreikiai, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo sumos per mėnesį jam nepakanka.

Ieškovės vardu registruotas ir nutraukiant santuoką nedalintinas turtas : 2016 m. paveldėtos 5/6 dalys buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), įgytas 2007 m. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką dalintinas; namas pradėtas statyti 2008 metais, iki šalių santuokos; statant namą, dar iki santuokos, ieškovė panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – 2007 metais ieškovė ir jos tuo metu nepilnametė dukra S. A. (U.) pardavė joms atitinkamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 11/12 dalių ir 1/12 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 57 924,00 Eur (200 000 Lt) sumą, kurią ieškovė pilnai panaudojo namo statybai ir įrengimui; taip pat 2012 metais ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), už 10 136,70 Eur (35 000 Lt) sumą, kurią ieškovė pilnai panaudojo namo statybai ir įrengimui; viso namo statybai ir įrengimui ieškovė panaudojo 68 060,70 Eur asmeninių lėšų. Aplinkybės apie O. Č., A. Č. atsakovui paskolintus pinigus ieškovei nežinomos. Įvertinus tai, kad reali namo vertė 100 000 Eur, ieškovė nori atgauti savo investuotus 68 060,70 Eur ir dalintina namo vertė lieka 31 939,30 Eur; Nutraukus santuoką, namą adresu (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovei, atsakovui sutinka sumokėti 15 969,65 Eur kompensaciją už jam priklausančią namo nuosavybės teisės dalį.

Atsakovo vardu tebėra registruotas automobilis BMW 730, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris įgytas (duomenys neskelbtini); dar gyvenant kartu, atsakovas (duomenys neskelbtini) šį automobilį pardavė ieškovės dukrai S. U., tačiau iki šios dienos dėl nežinomų priežasčių šio automobilio neišregistruoja, ko pasėkoje ieškovės dukra negali įregistruoti savo nuosavybės teisės; kadangi šis automobilis parduotas, nutraukiant santuoką jis nedalintinas. Šalims kartu nebegyvenant, ieškovei nežinant, atsakovas (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį VW TIGUAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savo seseriai A. N. už 500 Eur, nors (duomenys neskelbtini) šalys jį pirko už 6 500 Eur. Atsakovui laikantis pozicijos, kad automobilis pardavimo momentu buvo vertas 9 000 Eur, ieškovė su tokia verte sutinka ir prašo iš atsakovo gauti 4 500 Eur kompensacijos.

Dėl UAGDPB "AVIVA Lietuva" (toliau -AVIVA), per santuokos laikotarpį iš bendrų lėšų buvo sumokėta 1 996,98 Eur (24,06 Eur x 83 mėn.), todėl atsakovui priklauso 998,49 Eur už panaudotas bendras lėšas, o ne 1 413,81 Eur. Dėl "Swedbank Life Insurance S E", laikotarpiu nuo 2010-07-16 iki 2017-06-15 iš bendrų lėšų, pagal pateiktą pažymą, buvo sumokėta 477,05 Eur, todėl atsakovui priklausytų 238,53 Eur. Dėl turto draudimo įmokų, nurodytu laikotarpiu sumokėta 150,48 Eur, todėl atsakovas prašo 75,24 Eur, tačiau per santuokos metus iki atsakovo išėjimo buvo sumokėta 112,86 Eur, todėl jam priklauso 56,43 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai AB ”Swedbank“ yra ieškovės prievolė. Kreditoriniai įsipareigojimai AB "Luminor" pripažintina asmenine atsakovo prievole. Kreditorinių įsipareigojimai O. Č., A. Č. yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. 2017-06-23 atsakovas išsigrynino 1 000 Eur, likusius 4 400 Eur jis išgrynino per 2 kartus 2017-06-26, kai jau ginčo namuose negyveno, todėl ieškovei nėra žinomas bendros 5 400 Eur sumos panaudojimas, todėl ieškovei priteistina kompensacija iš atsakovo už ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas -2 700 Eur.

Su ieškovės nurodyta bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, nes ieškovė siekia primesti tokias sąlygas, kurios yra patogios tik ieškovei, bet ne vaikui bei atsakovui. Atsakovas dirba ir gyvena užsienyje, todėl iš esmės į Lietuvą sugrįžta aplankyti savo mažamečio vaiko bei kitų šeimos narių. Šiuo metu atsakovas gyvena Panevėžyje, planuoju nuolatos ten gyventi, todėl važinėti du kartus iš Panevėžio į Klaipėda savaitgalio metu, nėra fizinių, finansinių, techninių ir kitokių galimybių. Atsakovas sutiktų, kad ieškovė du kartus per mėnesį atvežtų vaiką į Panevėžį, t.y. šeštadieniais nuo 11.00 val. ir pasiimtų 17.00 val., kelionės išlaidas dengiant lygiomis dalimis. Be to, savo poilsio atostogas atsakovas suplanuotų atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose, numatytų atostogų grafiką ir kita.

Ieškovės patiriamų išlaidų suvestinė nepagrįsta, dirbtinai „pritraukta" prie pageidaujamos 700 Eur sumos, šiuo metu nėra papildomų išlaidų specializuotam mokymui, nes tai yra padengiama iš 224 Eur pašalpos, vaiko ugdymui skirtų papildomų pamokų šiuo metu užtenka; išlaidos maistui, mokyklai, aprangai, higienai yra padengiamos iš atsakovo mokamų 200 Eur per mėnesį. Šiuo metu bendros 400 Eur sumos bei papildomai valstybės skiriamos 224 Eur pašalpos, todėl 624 Eur per mėnesį 5 metų amžiaus vaikui užtenka ir jo poreikiai bei interesai yra visiškai patenkinti, juolab kad lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)" vaikas gauna 50 procentų lengvatą maitinimui. Nesuprantamos ieškovės nurodomos išlaidos vaiko laisvalaikiui – ieškovė įrodymų nepateikė, kad per mėnesį laisvalaikiui išleidžia net 28 Eur. Visiškai iš išlaidų sąrašo turėtų būti šalinama pozicija dėl išlaidų per mėnesį – netikėtos išlaidos 16.67 Eur, išlaidos patalynei, rankšluosčiams - 7,33 Eur, kurui -105 Eur; nurodytos išlaidos nepagrįstos dokumentais bei nesuvokiama, kokią patalynę ar rankšluosčius reikia pirkti kiekvieną mėnesį, kas sudaro netikėtas išlaidas, išlaidas laisvalaikiui ir pan. Išlaidos drabužiams taipogi nepagrįstos, nes ieškovė neperka kiekvieną mėnesį drabužių ir avalynės, nes tokios priemonės perkamos pagal metų sezoną, o ne mėnesiais ar dienomis. Patalynė bei rankšluosčiai yra skalbiami kiekvieną savaitę, bet neperkami nauji.

Atsakovas šiuo metu dirba laisvos samdos pagrindais Norvegijos bendrovėje „ILC Construction AS" bei valandinis darbo užmokestis sudaro 193 kronas (19,60 Eur), neatskaičius mokesčių (35 procentai fizinio asmens pajamų mokesčio sumokami Norvegijos valstybei) ir papildomai gaunu 173, 59 Eur išmoką už nustatytą nedarbingumą, todėl bendra gaunamų pajamų suma sudaro apie 1 700 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovė privertė atsakovą išeiti iš namų, todėl šiuo metu jis priverstas gyventi pas įvairius asmenis, t.y. seserį, mamą, kitus pažįstamus; gyvendamas pas šiuos asmenis atsakovas sumoka dalį komunalinių bei kitų mokesčių, dengia gautus kreditus iš fizinių ir juridinių asmenų, 150 Eur skiria kito vaiko, L. R. iš pirmos santuokos, išlaikymui, todėl pragyvenimui lieka apie 400 - 500 Eur per mėnesį, už kuriuos perka maisto, higienos priemones, moka už degalus, telefoninius pokalbius. Be to, atsakovui reikalingas nuolatinis gydymas dėl nustatytos onkologinės ligos, prarastas darbingumas sudaro 70 procentų, todėl didesnė dalis lėšų yra skiriama vaistams, reabilitacijoms bei gydymosi programoms. Iš esmės pasikeitus vaikų poreikiams bei atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, atsakovas sutiktų, kad išlaikymui skirta suma būtų padidinta.

Dalintiną turtą sudaro gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2019-01-31 sudaro 134 000 Eur, atsižvelgiant VĮ "Registrų centras" 2012-06-29 nustatytą vidutinę rinkos vertę, kai gyvenamojo namo baigtumas sudarė tik 60 procentų (79 066 Eur). Šio namo vidaus įrengimui, buitinės technikos, baldų įsigijimui bei gerbūvio sutvarkymui buvo investuoti me mažiau 35 912 Eur, iš kurių 23 169 Eur ( 80 000 Lt) atsakovas gavo pagal 2010-06-04 pirkimo-pardavimo sandorį ir 12 743 Eur iš kreditorių O. Č., A. Č.. Ieškovė nurodytos sumos investuoti į namą neturėjo, nes ji pagal 2007-08-22 pirkimo-pardavimo sutartį už 8 688 Eur (30 000 Lt) įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini); tačiau ši kaina neatitinka realios tikrovės, nes už šį sklypą buvo realiai sumokėti 36 202 Eur (125 000 Lt), nors sutartyje nurodyti tik 8 688 Eur. Be to, ieškovė 4 344, 30 Eur (15 000 Lt) sumokėjo už savo dantų remontą ir protezavimą. Taip pat iš 57 924 Eur sumos, t.y. apie 8 500 Eur ieškovė sumokėjo buvusio sutuoktinio sūnui už atsisakymą nuo jam priklausančios palikimo dalies. Todėl ieškovė iki santuokos sudarymo su atsakovu turėjo tik 8 688 Eur, kurių dalį išleido gyvenamojo namo statybos projektui, medžiagų įsigijimui bei statybai. Būtent 2016-06-25 už atsakovui asmeniškai priklausančias lėšas, kurias jis gavo pagal 2016-06-04 sandorį, buvo nupirkti ir sumontuoti plastikiniai langai bei garažo vartai. Be to, iš 2012-06-29 nekilnojamojo turto kadastrinių matavimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčo gyvenamajame name buvo tik vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai; vidaus apdailos, santechnikos, šildymo, vonios kambario, vėdinimo ir vėsinimo sistemų ir kt. nebuvo.

Santuokoje įgyto turto vertė yra 145 041 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui priteistinos iš ieškovės piniginės kompensacijos : - 1 413,81 Eur už ieškovės be atsakovo sutikimo paimtas pinigines lėšas iš UAGDPB „AVIVA Lietuva“; - 2 776 Eur už ieškovės vardu sukauptas lėšas UAGDPB „AVIVA Lietuva“ pensijų fonde; - 255,64 Eur už ieškovės vardu darytas įmokas „Swedbank Life Insurance SE" Lietuvos filialui; - 75,24 Eur už ieškovės vardu darytas įmokas „Swedbank P/C Insurance AS" Lietuvos filiale; - 1 000 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkantį automobilį „BMW 730", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 1998m.; - 500 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenkančius kalvio darbo turėklų strypus; - 67 000 Eur už ieškovei nuosavybes teise atitekantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovei atiteks turto už bendrą 72 520,50 Eur sumą, o atsakovui atiteks turto už bendrą 72 520, 50 Eur sumą. Taip pat prašo priteisti 2 200 Eur kompensaciją iš bendros 4 400 Eur sumos, kurie buvo palikti sutuoktinių namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir jais po 2017-06-29 realiai disponavo ieškovė. Prievolė pagal 2006-10-13 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB "Swedbank" banku yra ieškovės asmeninė prievolė.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. R. ir jos atstovė advokatė K. Ž. papildomai paaiškino, kad su atsakovu kaip sutuoktiniai ieškovė kartu nebegyvena nuo 2017 metu birželio 29 d., iki santuokos sudarymo jie kartu kaip sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, tačiau bendro ūkio dar nekūrė. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo kelti problemas dėl ieškovės dukters bei anūkės atvykimo, jie pradėjo pyktis; taip pat atsakovas pradėjo reikalauti, jog ieškovė parduotų jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir gautus pinigus investuotų į ginčo namą, tačiau to buto savininkė buvo ieškovė ir jos duktė; ieškovė buto parduoti nenorėjo, nes planavo butą palikti savo dukrai; tačiau vėliau butą pardavė ir visus pinigus investavo į ginčo namą. Jų sūnus yra autistas, kol sūnus buvo mažas, nesijautė vaiko specifiniai elgesio ypatumai, tačiau vaikui paaugus, atsakovas pradėjo pykti dėl vaiko elgesio, negražiai kalbėti ant vaiko. Atsakovui grįžus 2017 metais birželio mėnesį iš Norvegijos, atsakovo elgesys staigiai pasikeitė – pradėjo vežti iš namų dokumentus, daiktus, netgi dovanotus, išvežė maisto produktus, atsakovas pradėjo nebegrįžti namo, prasidėjo dar didesni ginčai dėl ko jie apsistumdė, dėl tų barnių ji kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl atsakovo elgesio, atsakovas taip pat rašė pareiškimus į policiją ir dėl jos – kad ji girtauja ir išvarė anūkę iš namų, dėl to taip pat buvo atvykusi policija. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra tai, kad atsakovas draudė ieškovei susitikti namuose su jos vaikais ir anūke, draudė užsiimti jos pomėgiu megzti, smurtavo prieš ją, išėjo iš šeimos ir jos neišlaikė nuo 2017 metų birželio mėnesio. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) kaime yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką dalintinas, tačiau ieškovė žemės sklypą įsigijo ir jame namą statyti pradėjo 2008 metais, iki šalių santuokos; statant namą ieškovė panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – 2007 metais ieškovė ir jos tuo metu nepilnametė dukra S. A. pardavė joms atitinkamai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 11/12 dalių ir 1/12 dalį buto adresu (duomenys neskelbtini) už bendrą 200 000 Lt sumą, kurią ieškovė pilnai panaudojo namo statybai ir įrengimui; taip pat 2012 metais ieškovė pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone 35 000 Lt sumą, kurią ieškovė pilnai panaudojo namo statybai ir įrengimui; viso namo statybai ir įrengimui ieškovė panaudojo 68 060,70 Eur asmeninių lėšų, ieškovė nori atgauti savo investuotus 68 060,70 Eur ir dalintina namo vertė yra 31 939,30 Eur; nutraukus santuoką ginčo namas priteistinas ieškovei, atsakovui ji turėtų sumokėti 15 969,65 Eur kompensaciją. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu A. R. ir jo atstovas advokatas M. M. papildomai paaiškino, kad ieškovė linkusi išgėrinėti, tai ir buvo šeimos iširimo pagrindinė priežastis, nors prieš sudarant santuoką tai nebuvo kliūtis ir atsakovas manė, jog dėl to pakeis ieškovę; taip pat nevertino jo kaip vyro, jos noras kad jis darytų visus darbus dėl namo įrengimo. Ieškovei susitikti su ieškovės dukra ir anūke jis nedraudė, tačiau atsakovas jau pavargo kiekvienas šventes sutikti prižiūrint jos anūkę, ieškovė su dukra mėgo baliavoti. Nesutarimai šeimoje prasidėjo 2011 metais, viskas dėl jos pomėgio išgerti. Niekada prieš ieškovę nesmurtavo. Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, jog jis prie vaiko darželio su automobiliu palikdavo juos ir išvažiuodavo ir vaiko akivaizdoje taip elgėsi, atsakovas iš esmės neneigia, tačiau atsakovui tuo metu neišlaikė nervai ir kantrybė, atsakovas nebenorėjo matyti ieškovės, ir toks jo elgesys nebuvo jo sistemingi veiksmai prieš atsakovę vaiko akivaizdoje. Dėl smurto prieš ieškovę atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, jam keletą metų buvo draudžiama bendrauti su vaiku, kad keisti pritaikytą draudimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku jis nustatyta tvarka nesikreipė, laukė kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla; atsakovas buvo išteisintas. Ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo dėl to, kad ji piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė atsakovo kaip vyro, nesirūpino atsakovu, tačiau atsakovas negali nurodyti kokiais byloje esančiais įrodymais galėtų tai pagrįsti. Atsakovas nori bendrauti su vaiku, tai daro kaip jam išeina; vaikas turi specialiųjų poreikių, vaikui kažkas yra ne taip, vaikas ne visada adekvačiai reaguoja į situacijas, atsakovas žino kaip bendrauti su vaiku, tai vyko prieš du metus, tačiau atsakovas mano, kad jam tėvystės įgūdžių bendraujant su sūnumi pakanka. Vaiko išlaikymui sutiktų mokėti po 200 Eur kas mėnesį įvertinus vaiko poreikius bei savo turtinę padėtį, dabar vaikui jis moka po 190 Eur kas mėnesį pinigais, kodėl jis dabar du metus nemoka vaikui po 200 Eur per mėnesį, jis negali paaiškinti, tačiau bus taip, kaip nuspręs teismas, tačiau vaiko išlaikymui valstybė taip pat skiria lėšas, todėl šiomis valstybės skiriamomis sumomis jis turėtų mažiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ginčo namas (duomenys neskelbtini) kaime yra bendroji jungtinė nuosavybė, šis namas padalinus jį turėtų būti priteistas ieškovei, atsakovui ieš ieškovės turi būti priteistas 67 000 Eur kompensaciją; šio namo statybai, jo įrengimui atsakovas taip pat naudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas, jam taip pat lėšas dovanojo ir atsakovo tėvai, pagal atsakovo paskaičiavimus ieškovei atitektų turto už 72 520,50 Eur sumą, o jam atitektų turto už 72 520, 50 Eur sumą, taip pat prašo priteisti iš ieškovės 2 200 Eur kompensaciją iš bendros 4 400 Eur sumos, kurie buvo palikti ginčo name ir jais po 2017-06-29 realiai disponavo ieškovė. Prašo priešieškinį tenkinti pilnai, ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio trečiasis asmuo O. Č. paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnus. 2012 metais ji surašė paskolos sutartį su sūnumi, kadangi sūnus prašė pinigų sumokėti darbininkams už jau pastatyto vaiko namo įrengimą – katilinei, židiniui įrengti, nes tuo metu sūnus neturėjo pinigų; skolino sūnui pinigus su ta mintimi, kad sūnus vėliau jiems padės, pinigų grąžinti neprašė; pinigus skolino per kelis kartus : 2011 metais – 1 000 Lt per banką, 2013 – 5 000 Lt per banką, 2014 metais – 3 000 Lt per banką, viso – 9 000 Lt, likusius 11 000 Lt ji skolino grynais pinigais; sūnui iš viso ji paskolino 20 000 Lt. Jos sutuoktinis taip pat skolino sūnui 2012 metais 15 000 Lt tam pačiam tikslui, pinigus perdavė dalimis į rankas iki paskolos sutarties sudarymo; sūnus dalį pasiskolintų pinigų grąžino, tačiau jos sutuoktinis sakė, kad nereikia vaikams tų pinigų grąžinti. Ji su savo sutuoktiniu nelaiko, kad sūnus jiems yra skolingas paskolintus pinigus. Paskutinį kartą tame name ji buvo 2017 metais per Naujus Metus.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. N. paaiškino, kad ji dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ su nepilnamečiu A. R., kuriam yra nustatyti specialūs poreikiai, jis yra autistas; paaiškino apie ypatumus bendraujant su šiuo vaiku bei galimas specifines vaiko reakcijas į aplinkos pasikeitimus.

Teismo posėdžio metu teismas taikė šalis, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsniu siūlė pasinaudoti teisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) galimybėmis taikiai išspręsti kilusį jų ginčą. Šalys sutiko pasinaudoti teismine mediacija, tačiau teisminės mediacijos metu šalims taikaus susitarimo pasiekti nepavyko.

Priimtinas dalinis teismo sprendimas ieškinio ir priešieškinio dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, nedalintino turto nutraukiant santuoką nustatymo. Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje (CPK 261 straipsnio 1 dalis).

Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos CMS (įrašo reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis santuokos pradžioje bei jos eigoje sutuoktiniai vienas kitu visapusiškai rūpinosi tiek materialiai, tiek moraliai, tačiau vėliau tarp jų prasidėjo nesutarimai, konfliktai, pykčiai, ir, kaip teismo posėdžio metu paaiškino šalys, santuokos išsaugoti nebėra jokių galimybių, šalys jau nuo 2017-06-29 kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, todėl santuoką prašo nutraukti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, kadangi atsakovas nesiekė išsaugoti šeimos, elgėsi ieškovės atžvilgiu nepagarbiai ir neleisdavo ieškovės namuose jai susitikti su ieškovės dukra bei anūke ir dėl to kildavo tarp jų konfliktai, buvo agresyvus ir grubus, išėjo iš namų bei nebesirūpino šeima ir nuo 2017 metų visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi, taip pat finansiškai galėdamas skirti vaikui su specialiaisiais poreikiais daugiau lėšų išlaikymui mokėjo tik po 180 Eur per mėnesį ir to visiškai nepakako vaiko išlaikymui, taip pat nesiekė išsaugoti šeimos santykių, naudojo prieš ieškovę privartą. Atsakovas reikalauja šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, taip pat ieškovė rodo akivaizdžią nepagarbą jam nepadoriai kalbėdama bei replikuojant kitų žmonių akivaizdoje, atsakovui būnant išvykus iš Lietuvos darbo reikalais ieškovei nevengiant bendrauti su pavieniais vyrais bei vartoti alkoholį.

Įvertinus šalių bei jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžių metu, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių elgesį iki santuokos sudarymo bei sudarius santuoką, daroma išvada, jog atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, kadangi jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis), t.y. netinkamai vykdė savo pagrindines sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, t.y. nebuvo lojalus, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, nuo 2017-07-01 neteikė šeimai pakankamos turtinės paramos nors, bylos duomenimis galėjo teikti įvertinus vien nepilnamečio vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, interesus, nevisapusiškai rūpinimosi sergančiu ir turinčiu specialiųjų poreikių vaiku ir visa šeima, nusišalino nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi, neveikė visos šeimos interesais, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio bei šeimos interesus, todėl nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu daroma išvada, kad ieškovė šioje dalyje savo reikalavimo pagrįstumą įrodė, o atsakovas savo reikalavimo pagrįstumo neįrodė, todėl šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „R.“, atsakovas su reikalavimu šioje dalyje sutinka, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „R.“ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametis sūnus A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), su savo motina A. R. gyvena nuosavame name, ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje, bylos duomenimis ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu doru ir išsilavinusiu žmogumi. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutinka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio vaiko A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. R. (CPK 178 straipsnis).

Šalys yra nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai ((duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis, 3.198 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašo nustatyti jos prašomą bendravimo tvarką su vaiku. Atsakovas nesutinka su reikalavimu bei prašo nustatyti jo nurodytą bendravimo tvarką su vaiku. Ieškovė su atsakovo bendravimo tvarkos variantu nesutinka, nes jo tvirtinimu, tai neatitinka šalių vaiko ir atsakovo interesų bei realiai negalės būti įgyvendinama.

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų - bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai - esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo išėjimo iš namų nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros visiškai nusišalino, atsakovas važinėja dirbti į užsienį ir jo darbo grafikas nėra aiškus, todėl konkrečios ir detalios bendravimo tvarkos nustatymas šalių atveju sudėtingas. Turi būti įvertinta, kad vaikas turi raidos sutrikimų, yra autistas, turi didelių specifinių poreikių; bendraujant su tokiu vaiku yra būtini tam tikri įgūdžiai ir žinios, o atsakovas, nebendravęs su vaiku jau labai ilgą laiką, nuo vaiko yra nutolęs, praradęs ryšį, be to atsakovas nežino kaip tinkamai su tokiu vaiku elgtis tam tikrose situacijoje, kaip reaguoti į vaiko emocijas. Bendraujant su vaiku autistu, jam būtina užtikrinti saugią ir stabilią aplinką, apriboti nuo bet kokių stresų ir netikėtumų, mokėti reaguoti į vaiko emocijas; vaikas gyvena su ieškove, yra prisirišęs tiek prie ieškovės, tiek prie savo aplinkos, todėl bendravimas su atsakovu negali vaikui sutrikdyti jam įprasto režimo ar sukelti esminių pasikeitimų, todėl nustatytina minimali bendravimo tvarka be nakvynių. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų per didžiąsias šventes, jei atsakovas per jas būtų Lietuvoje, tačiau šventės neturėtų būti dalinamos kiekvienam iš tėvų po vieną šventės dieną, tikslinga nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendrauja lyginiais metais Tėvo dieną, abi Šv.Velykų ir Šv.Kalėdų dienas nuo 11.00 val. iki 16.00 val., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją. Atsakovas nurodo, kad jis gyvena Panevėžyje ir planuoja nuolatos jame gyventi, todėl važinėti du kartus iš Panevėžio į Klaipėdą savaitgalio metu jam nėra fizinių, finansinių, techninių ir kitokių galimybių. Atsakovas sutinka, kad ieškovė du kartus per mėnesį atvežtų vaiką į Panevėžį vaiko susitikimams su juo, t.y. šeštadieniais nuo 11.00 val. ir pasiimtų 17.00 val., šios kelionės išlaidas dengiant šalims lygiomis dalimis; atsakovo bendravimas su vaiku tokiu būdu vyktų Panevėžyje pas atsakovo tėvus jų gyvenamojoje vietoje, kur yra visos sąlygos tokiam bendravimui. Su savo vaiku autistu, turinčių specialiųjų poreikių, jis bendravo dar šalims gyvenant kartu ir žino kaip elgtis su vaiku. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis savo poilsio atostogas, įvertinus savo darbus ne Lietuvoje, suplanuos atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ugdymo įstaigose, numatytų atostogų grafiką ir kitas aplinkybes.

Šalys yra nepilnamečio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų nustatyta, jog šalys, t.y. tiek mama, tiek tėvas, myli savo sūnų, siekia juo rūpintis, auklėti, lavinti, nori su juo bendrauti. Įrodymų, patvirtinančių tai, jog maksimali atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka darytų neigiamą poveikį vaikui, byloje nenustatyta. Nors ieškovė įrodinėja, jog bendraujant su šalių nepilnamečiu vaiku atsakovui yra būtini tam tikri įgūdžiai ir žinios vaikui turint specialiųjų poreikių, o atsakovas, nebendravęs su vaiku jau labai ilgą laiką, nuo vaiko yra nutolęs, praradęs ryšį, ir kad atsakovas nežino, kaip tinkamai su vaiku elgtis tam tikrose situacijoje, kaip reaguoti į vaiko emocijas, tačiau įrodymų, jog atsakovas savo elgesiu ar bendravimu su vaiku kenktų/galėtų kenkti nepilnamečio vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, interesams, ar kad atsakovas yra praradęs bendravimo įgūdžius su savo vaiku, turinčiu specialiųjų poreikių, byloje nepateikė.

Sprendžiant dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia vertinami nepilnamečio vaiko interesai, amžius, sveikatos lygis, vaiko norai. Berniukas šiuo metu lanko darželį, gyvena kitame mieste, negu jo tėvas, todėl nustatant bendravimo tvarką vertintini ir šie bylos aspektai. Atsakovas taip pat pateikė duomenis bei įrodymus apie tai, jog dirba ir gauna pastovias pajamas, gyvena pas savo tėvus Panevėžyje. Įstatymas reglamentuoja kaip skyrium gyvenantys tėvai turi dalyvauti vaiko auklėjime nepriklausomai nuo to, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnis). Įstatymas užtikrina abiejų tėvų maksimalų dalyvavimą jo auklėjimo procese, draudžia vienam iš tėvų kliudyti kitam įgyvendinti savo teises. Tėvų teisės bei pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl vaiko motina su kuria pastoviai gyvena nepilnametis vaikas, privalo teikti kitam tėvui informaciją apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, sveikatos būklę, ugdymo rezultatus, netrukdyti ar kitaip riboti berniuko galimybes bendrauti elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis, juo labiau, kad tėvai gyvena skirtinguose miestuose. Atsakovo reikalavimas kompensuoti vaiko kelionės sąskaitas nepagrįstas, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena Klaipėdoje, niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovė turi pareigą kompensuoti vaiko kelionę pas tėvą.