Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatyto redakcija) 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d.

Konfiskuota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 31 660 Eur (trisdešimt vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt eurų) valstybės naudai: iš R. P. 21 106,60 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis vienas šimtas šeši eurai šešiasdešimt centų), taip pat ir iš Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-498/2016 nuteistųjų V. F. (V. F.) ir P. J. (P. J.) po 21 106,60 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus šešiasdešimt centų).

Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš R. P. priteista 9 164,63 Eur (devyni tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt keturi eurai šešiasdešimt trys centai) ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistasis R. P. veikdamas organizuota grupe padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl R. P. inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymio – narkotinių medžiagų įgijimo yra neteisingas ir priimtas iš esmės jo neargumentuojant. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, nepagrįstai neįvertino ir neatsižvelgė į P. J. ir V. F. atžvilgiu priimtuose teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis buvo pripažinta, kad nuteistasis P. J. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas kaip padėjėjas, o ne organizatorius, taip pat, jog nenustatyta, iš kokios šalies V. F. gabeno narkotines medžiagas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertimo R. P. nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes, pagrįstai iš R. P. priteisė ekstradicijos išlaidas ir konfiskavo konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumą. Vis dėlto teismas neleistinai pakeitė kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priimtus sprendimus dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumos konfiskavimo iš P. J. bei V. F., todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.

Dėl baudžiamojo proceso nuostatų laikymosi

6. Apeliantų teigimu, R. P. nuteisimo negalėjo lemti vien tai, kad P. J. ir V. F. atžvilgiu atskirtoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame, be kita ko, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, buvo pasisakyta ir dėl R. P. veiksmų vertinimo ir net kaltės. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tuo atveju, kai byloje yra keli įtariamieji, prokuroras ikiteisminį tyrimą gali atskirti dėl vienų įtariamųjų ir atlikti tyrimą dėl kitų įtariamųjų (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pats savaime bylų atskyrimas – kai tai leidžiama pagal BPK įtvirtintas nuostatas – nereiškia, kad tokiu būdu proceso dalyviai praranda galimybę teisme patikrinti kitose bylose (kitoje byloje) tirtus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2014, Nr. 2K-180-976/2017).

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 03-4-00002-15, P. J. ir V. F. atžvilgiu, atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų kontrabandos (t. 1, b. l. 4–5). Minėtų asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu V. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) bei BK 260 straipsnio 3 dalį, P. J. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (t. 3, b. l. 129–139). Šis nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, kuriame taip pat buvo konstatuota, kad P. J. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas ne organizatoriumi, o padėjėju (t. 3, b. l. 140–153). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad iš P. J. ir V. F. atžvilgiu priimtų teismų sprendimų (t. 3, b. l. 129–139, 140–153) ir jų motyvų, tam tikra dalimi galima spręsti ir dėl visų organizuota grupe veikusių, taip pat ir R. P. veiksmų, tačiau iš minėtų teismų sprendimų turinio negalima teigti, kad minėtuose sprendimuose buvo pasisakyta ir dėl R. P. kaltės. Pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be kita ko, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, situacijos, kai teismo nuosprendyje aprašomi nenustatyto ar kitoje byloje kaltinamo asmens baudžiamojo įstatymo uždrausti veiksmai, savaime neleidžia konstatuoti tokių asmenų nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Svarbu, kad tokiems procesiniams sprendimams nebūtų suteikiama prejudicinė reikšmė nagrinėjant kitą bylą ir sprendžiant joje kaltinamų asmenų kaltumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-298-976/2018, Nr. 2K-56-788/2019).

9. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nesirėmė P. J. ir V. F. priimtais nuosprendžiais ir juose nustatytomis aplinkybėmis kaip įrodymais, o vertino tik minėtų asmenų ir liudytojų duotų parodymų turinį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme P. J. ir V. F. taip pat buvo apklausti kaip liudytojai. Apklausiant minėtus asmenis buvo perskaityti ir jų parodymai duoti jų atžvilgiu nagrinėjant baudžiamąją bylą, kuriuos jie patvirtino (t. 6, b. l. 48–51). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų teiginiai dėl nuteistojo R. P. išankstinio pripažinimo kaltu ar P. J. ir V. F. atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų prejudicinės reikšmės suteikimo, atmetami kaip nepagrįsti.

10. Apeliantai taip pat kelia abejones dėl to, kad galimai V. F. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo atliekamas dar vienas tyrimas, kurio metu buvo taikomos procesinės prievartos priemonės ir būtent nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jis buvo apklaustas apie kito tyrimo metu surinktą informaciją. Tokią išvadą apeliantai grindžia Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2015 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime ir V. F. apklausoje, pasak apeliantų esančiais prieštaravimais, taip pat Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 d. gruodžio 13 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad V. F. taip pat buvo nuteistas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinės instancijos teisme išsakytu teiginiu apie V. F. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje galimai atliekamą kitą ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 d. gruodžio 13 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog minėta nutartimi nutarta V. F. perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Latvijos Respublikai – vykdyti Lietuvos Respublikos teismo sprendimą, kuriuo nuteistajam V. F., gim. 1961 m. lapkričio 10 d., Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-87-498/2016, teisminio proceso Nr. 1-03-2-00625-2015-7) paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, iš nurodytos nutarties rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad V. F. perduodamas vykdyti bausmę pagal nuosprendį, kuris priimtas baudžiamojoje byloje, kuri buvo atskirta iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į tai, kad ši Kauno apylinės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis yra įsiteisėjusi ir perduota vykdyti, teisėjų kolegija nevertina jos aprašomojoje dalyje padarytos akivaizdžios klaidos. Be kita ko, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų archyvo skyriaus vedėjos 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodyti duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apylinės teismo Kaišiadorių rūmų nutarties aprašomojoje dalyje nurodyto teismo, nurodytą datą, V. F. nebuvo priimtas joks nuosprendis (t. 7, b. l. 174–176).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

15. Apeliantai kritikuoja V. F. ir P. J. apygardos teismo pateiktą jų duotų parodymų vertinimą. Teigiama, kad nebuvo atsižvelgta į minėtų asmenų proceso metu duotų parodymų nenuoseklumą, taip pat į tai, kad minėti asmenys nepatvirtino aplinkybių dėl R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymo, o priešingai patvirtino jo parodymus tik dėl akcizinių prekių – cigarečių kontrabandos. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius dėl minėtų asmenų parodymų netinkamo vertinimo, kadangi V. F. ir P. J. duodami parodymus tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant jų atžvilgiu, tiek R. P. atžvilgiu (apklausiami kaip liudytojai parodymus davė neprisiekę), visada teigė nieko nežinoję apie puspriekabėje – šaldytuve gabenamas narkotines medžiagas ir nežino, kas galėjo jas gabenti. V. F. taip pat teigė, kad nieko nežinojo apie jo vairuoto vilkiko puspriekabėje – šaldytuve įrengtą slėptuvę, tai sužinojo tik po to kai buvo sulaikytas ir patikrintas Lietuvoje (t. 3, b. l. 130; t. 6, b. l. 50–51). P. J. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad žinojo apie puspriekabėje – šaldytuve įrengtą slėptuvę, tačiau teigė, jog jo žiniomis vykstant į Ispanijos Karalystę turėjo būti gabenamos akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, o vykstant atgal – presuotas tabakas (t. 3, b. l. 130–131; t. 6, b. l. 48–50). Priešingai nei teigė apeliantai, tokius apygardos teisme apklaustų liudytojų V. F. ir P. J. parodymus, kaip ir nuteistojo R. P. parodymus apie neva tik akcizinių prekių – cigarečių gabenimą, paneigia byloje surinktų duomenų, kurie pripažintini tinkamais įrodymais, visuma.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantai, kad 2015 m. vasario 8 d. atlikus krovininio automobilio – vilkiko ir puspriekabės – šaldytuvo, kurį vairavo V. F., puspriekabė – šaldytuvas buvo tuščia, tačiau joje įrengtoje slėptuvėje buvo aptikti supresuoti 97 paketai (87 įsukti į pilkos spalvos foliją, 7 apvynioti rudos spalvos lipnia juosta, 3 nesupakuoti), kurių bendras svoris apie 220 kg (t. 1, b. l. 52–61). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(928)IS1-2796 nurodyta, kad rastuose paketuose yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios bendras svoris – 193 137,51 g, ir kokainas, kurio bendras svoris – 5 146,026 g (t. 3, b. l. 92–111).

17. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuotas bendravimas mobiliojo ryšio telefonu ir susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp R. P., P. J. ir V. F.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atliekant slaptus veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių ir jų pagrindu surašytų stenogramų teisingumu, juo labiau, kad pats nuteistasis R. P. neneigė ir neginčijo, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuoti būtent jo telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai SMS žinutėmis su P. J. bei V. F.. Nuteistasis R. P. taip pat patvirtino, kad jo mobiliojo ryšio telefono numeris, kuriuo jis bendravo su minėtais asmenimis buvo (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 87–91), todėl minėti duomenys pagrįstai buvo pripažinti tinkamais įrodymais. Be kita ko, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad telefoninių pokalbių metu V. F. bendraudamas su telefoninio numerio (duomenys neskelbtini) vartotoju, kuriuo kaip pats pripažino naudojosi R. P., į asmenį su kuriuo bendravo, kreipėsi vardu Rimas. Taip pat bendraudamas telefonu su P. J. nurodė, kad ištrynė Rimo telefono numerį (pokalbiai IID-431, IID-440, IID-459, DII-27; t. 2, b. l. 171–172, 184).

18. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai R. P. atžvilgiu buvo atliekami tik dėl galimo jo disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis ir, kad būtent tai patvirtina R. P. parodymus apie jo disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, o ne narkotinėmis medžiagomis. Muitinės kriminalinės tarnybos 2014 m. spalio 27 d. prašyme ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo nurodyta, kad R. P. galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis), t. y. jas įgyja, laiko, gabena, siunčia ir realizuoja (t. 2, b. l. 46–48; t. 3, b. l. 2–3). Tačiau Muitinės kriminalinės tarnybos 2015 m. sausio 26 d. prašyme ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo pratęsimo nurodyta ne tik tai, kad R. P. galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis (kontrabandinėmis cigaretėmis), t. y. jas įgyja, laiko, gabena, siunčia ir realizuoja, bet ir galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 51–53; t. 3, b. l. 4–5). Be kita ko, Muitinės kriminalinės tarnybos 2015 m. sausio 19 d. prašyme ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartyje dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimo V. F. nurodyta, kad V. F. galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b. l. 49–50; t. 3, b. l. 6–7). Taigi, priešingai nei teigė apeliantai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareigūnai dar iki kreipdamiesi dėl slaptų veiksmų sankcionavimo pratęsimo turėjo duomenų ir apie R. P. galimą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų duomenų tikrumu ir pateiktų duomenų pagrįstumu, nes nagrinėjamu atveju teisinis ir faktinis pagrindai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus R. P. atžvilgiu yra nustatyti ir nekelia abejonių, be to, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus R. P. ir V. F. atžvilgiu, turima informacija pasitvirtino, taip pat buvo gauta informacija apie P. J. veiksmus, apie minėtų asmenų bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina ir analizuoja kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir stenogramose užfiksuotų telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinį. Tai, kad pareigūnai dar iki R. P. taikytų slaptų veiksmų termino pratęsimo, turėjo duomenų apie galimą V. F. disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat tai, kad P. J. atžvilgiu Latvijos Respublikoje atliekamas tyrimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis nedalyvaujant R. P., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat nepaneigia teismo išvadų, kad R. P., P. J. ir V. F. veikė organizuota grupe.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. P. gynybos poziciją neigiant bet kokias jo sąsajas su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, paneigia kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant slaptus veiksmus užfiksuotų telefoninių pokalbių analizė ir vientisas nuolatinio jų bendravimo turinys.

19.1. 2014 m. lapkričio 29 d. 12.38 val., 12.45 val. vykusių telefoninių pokalbių turinys rodo, kad jų metu P. J. su R. P. aiškinasi, kokios prekės yra jo, o kokias prekes P. J. turi perduoti kitiems asmenims. P. J. – „kurie celofane .... kurie man saldainiai, taip <...> devyni vienetai ir vienas pakete, ir dvi dešros“, R. P. – „visos dešros, viskas, išskyrus tris paketus vakuume, juodus, viskas turėjo ten likti, o tik trys paketai vakuuminiai juodi, turi mano šitam draugui perduoti <...> palik viską, palik ten, šitas dešras ir viską palik šitiems, tik reikia paimti tris vienodus vakuuminėje pakuotėje, tokius 5 centimetrų aukščio, 20 ilgio ir 15 pločio, tris vienodus“ (pokalbiai Nr. IID-96, IID-98; t. 2, b. l. 152–156). Kaip matyti, tarp P. J. ir R. P. užmaskuotomis frazėmis vykę telefoniniai pokalbiai atspindi tai, kad pokalbio dalyviai pažįsta vienas kitą, bendradarbiauja ir pokalbių dalyviams jo turinys, apibūdinant tam tikrus daiktus „saldainiai“, „dešros“, „šokoladai“, jų įpakavimus „celofane“, „plėvelėje“, „juodus paketus vakuume“, kiekį „devyni vienetai“, „dvi dešros“ ir dydį „5 cm aukščio, 20 cm ilgio, 15 cm pločio“, buvo suprantamas ir aiškus, be to, iš esmės atitiko kratos metu nustatytas narkotinių medžiagų supakavimo aplinkybes dėl paketų dydžio ir formos.

19.2. 2014 m. gruodžio 22 d. – 2015 m. sausio 14 d. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys rodo, kad jų metu R. P. ir P. J. kalbėdami tarpusavyje vienas kitam praneša apie transporto priemonės remontą, žinomą vairuotoją, susitikimą su juo, vykimo vietą, krovinius ir nors akivaizdu, kad kalba užmaskuotomis frazėmis, tačiau vėl gi vienas kitą aiškiai supranta apie ką yra kalbama. R. P. – „tu ten atidavei į remontą jau didelę? <...> pats vėliausias terminas, 15-to turi būti ten vietoje, gale <...> po Naujųjų metų va, 12-to tu išleidi, galima paimti kitą daryti per tą laiką <...> spausk šitą meistrą, kad labai svarbu“, P. J. – „Viktoras mūsų pasiruošęs, pasveiko, tai <...> viskas pas mane patepta <...> yra ir kuras, ir pinigai, viskas yra, vairuotojas <...> taip, viską gavau, viską suvežiau jam, jis dabar dirba <...> ten konstrukcijas, konstrukcijas šitas, pats žinai“. P. J. klausia „Tu man pasakyk, kur, į kurią vietą, kaip toli? <...> jie ten viskas, dabar elektriką kviečia, aš tik ką iš ten, elektrikas baigia ten, nu, pajunginėja, taip, elektrikas baigs, ryte jis, ryte 9 valandą paima jį <...> viską šiandien uždarėm, viską padarėm, dabar tik elektrikas ten pajunginėja“. R. P. atsako „Nu ten, į patį galą“, P. J. – „Į patį galą, taip?“, R. P. – „Taip“. P. J. taip pat informuoja kad „ <...> jie ten viskas, dabar elektriką kviečia, aš tik ką iš ten, elektrikas baigia ten, nu, pajunginėja, taip, elektrikas baigs, ryte jis, ryte 9 valandą paima jį <...> viską šiandien uždarėm, viską padarėm, dabar tik elektrikas ten pajunginėja“ (pokalbiai IID-254, IID-277, IID-362, IID-420; t. 2, b. l. 169–169).

19.3. Tai, kad R. P. pažinojo vairuotoją V. F. ir jie tarpusavyje pirmiausia telefonu kalbėjosi dėl susitikimo vietos Kaune, patvirtina jų 2015 m. sausio 15 d. 16.03 val., 16.11 val., 18.39 val. vykę telefoniniai pokalbiai derinant susitikimo vietą (pokalbiai IID-431, IID-432, IID-440; t. 2, b. l. 171–172) ir 2015 m. sausio 15 d., laikotarpiu nuo 18.34 val. iki 19.05 val. vykęs susitikimas (t. 2, b. l. 54–55).

19.4. Nors nuteistasis R. P. neigia, kad vairuotojui V. F. išvažiavus, jis vyko į Ispaniją, tačiau tai paneigia jo telefoninių pokalbių turinys tiek su P. J., tiek su V. F.. 2015 m. sausio 19 d. 14.32 val., 2015 sausio 12 d. 14.23 val. telefoninių pokalbių metu su P. J., kalbant apie transporto priemonės važiavimo maršrutą ir tikslą, R. P. pasakė „Aš pats ten būsiu <...> aš ramiai sekmadienį galiu žiūrėti lėktuvo“ (pokalbiai IID-362, IID-401; t. 2, b. l. 165, 166–167). 2015 m. sausio 19 d. 10.53 val. V. F. telefoninio pokalbio su R. P. metu pasakė, kad „aš tik šiandien tikiuosi kažkur iki Paryžiaus atvažiuoti, aš trečiadienį ryte išsikraunu ir paskui judu. Tai pagal mano paskaičiavimus aš turiu kažkur ketvirtadienį, jei perkėlos neuždarys, Ispanijoje pas tave ketvirtadienį būti“, o R. P. atsakė „pasistenk, gal tau išeis ketvirtadienį būti pas mane. Gal vakare“ (pokalbis IID-459; t. 2, b. l. 172–173).

19.5. 2015 m. sausio 28 d. 12.06 val., 2015 m. sausio 31 d. 8.56 val., 8.59 val. užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys rodo, kad jų metu R. P. tiek su V. F., tiek su P. J. kalbasi apie vykimą ir krovinio vežimą iš Ispanijos į Olandiją, krovinio iškrovimą bei susitikimą Olandijoje. V. F. „aš pakrautas <...> žinai kuo pakrautas <...> šiaudais, pirmą kartą reise šiaudus vežu <...>“, o R. P. V. F. atsakė „gerai <...> tada planas toks – aš pirmadienį iš ryto būsiu ten, Olandijoje <...> planuok taip, kad išsikrautum <...> ir tada pirmadienį pasakysiu kelintą valandą ten būti pas mane <...> mes su tavimi susitiksime antradienį po pietų <...> aš atšoksiu pas tave, o viską padarysime trečiadienį <...> paduosiu pinigų, paduosiu viską ir ten apie kažką pakalbėsime. O ketvirtadienį ryte viską padaryti, aš su Paša kalbėjau, jis atgalinio tau ketvirtadieniui ieško <...>“. Be kita ko, telefoninių pokalbių suvestinėse pateikti duomenys patvirtina, kad prieš aptartą pokalbį R. P. kalbėjosi su P. J. ir šio telefoninio pokalbio metu su P. J. kalbėjo apie sutartą susitikimą su V. F. Olandijoje ir krovinio pakrovimą, tai pat prašė P. J. ieškoti atgalinio krovinio, o jis pasirūpins kitu. R. P. „aš kitą savaitę šimtu procentų pas save jį ten padarysiu <...> antradienį po pietų į vakarą būsiu pas jį, jei jam ten reikalingi kokie tai pinigai ar kas, jam duosiu <...> tu krovinį atgalinį žiūrėk jam tada ketvirtadienį kad krautis arba penktadienį <...> aš jį trečiadienį, trečiadienį vakare arba ketvirtadienį ryte užpilsiu, va ir bus viskas OK. O susitikęs viską pasakysiu, kodėl taip, kam taip“ (pokalbiai IID-466, IID-25, IID-33; t. 2, b. l. 173–179).

19.6. Iš 2015 m. vasario 8 d., t. y. dieną kai buvo sulaikytas V. F., vykusių telefoninių susirašinėjimų ir pokalbių turinio matyti, kad apie visus tos dienos įvykius ir pareigūnų veiksmus V. F. pranešė tiek R. P., tiek P. J.. V. F. 2015 m. vasario 8 d., nuo 11.09 val. vykusių pokalbių metu P. J. informavo apie jo sustabdymą, transporto priemonės tikrinimą rentgenu Kybartuose. V. F. „mane suėmė Lietuvos muitinė, lydi į Kybartus į rentgeną“ (pokalbis IID-22; t. 2, b. l. 183).

19.7. Iš vėlesnių pokalbių turinio matyti, kad dar iki transporto priemonės detalaus patikrinimo, slėptuvės atidarymo ir narkotinių priemonių suradimo P. J. ir V. F. derino ir aptarė versijas, kokias aplinkybes V. F. turi papasakoti jį tikrinantiems pareigūnams – apie tai, kad V. F. nieko nežinojo apie krovinį, priekabos paėmimą ir užsakymą, dokumentus, telefoninių kontaktų ištrynimą. P. J. – „prikabinai priekabą ir viskas (necenzūrinis žodis). Tuoj aš tau darysiu dokumentus, kad (necenzūrinis žodis) užsakinėjo priekabą <...> popierius nepamiršk sunaikinti visus, kurie kažkur tai“, V. F. – „pasakysiu, atkabinau, prikabinau kitą <...> aš Rimo telefoną (necenzūrinis žodis) ištryniau (necenzūrinis žodis) dėl visa ko <...>“ (pokalbiai pvz., IID-24, IID-27, IID-38, IID-44, IID-50; t. 2, b. l. 183–190).

19.8. 2015 m. vasario 8 d. 18.49 val. V. F. parašė R. P. „Mane suėmė“, po tokios gautos SMS žinutės R. P. iš karto – 18.50 val. skambino V. F.. Šio pokalbio turinys, priešingai nei teigia apeliantai rodo, kad abu pokalbio dalyviai žinojo apie gabenamą krovinį, kurio metu kaip nustatyta buvo gabenamos tik narkotinės medžiagos, taip pat buvo žinoma apie jo paslėpimo vietą – po grindimis. Šio pokalbio metu V. F. pasakė R. P. „girdi, aš tau parašiau, mane suėmė (necenzūrinis žodis) rado krovinį (necenzūriniai žodžiai) išjunk ryšį“. R. P. paklausus „Ką suėmė? Ką paėmė?“, V. F. atsakė „Lietuvoje, Kybartų muitinėje <...> ieškokite advokatų <...> perpjovė grindis (necenzūrinis žodis) rado <...>“ (susirašinėjimas ir pokalbis IID-57, IID-58; t. 2, b. l. 182).

20. Tokių pokalbių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš aptartų ir byloje esančių R. P., P. J. ir V. F. fiksuotų telefoninių pokalbių turinio matyti, jog jais buvo stengiamasi užšifruoti detales, atviru tekstu neminėti sąvokų, kurios aiškiai nurodytų, jog yra kalbama apie narkotikų gabenimą. Toks užšifruotas ir be aiškių išsireiškimų, fiksuotų pokalbių tekstas taip pat liudija apie tai, kad pokalbių dalyviai vienas kitą suprato ir žinojo šių pokalbių tikrąją prasmę, t. y. tiek R. P., tiek P. J. su V. F. žinojo apie transporto priemonės puspriekabėje – šaldytuve įrengtą slėptuvę ir apie joje gabenamą didelį kiekį narkotinių medžiagų. Be kita ko, aptartas pokalbių turinys taip pat patvirtina, kad R. P. V. F. iškrovus legaliai vežtą krovinį – šiaudus, rūpinosi krovinio pakrovimu Olandijoje ir jį pakrovė, nors baudžiamojoje byloje objektyviais įrodymais nustatyta, kad jokio kito legalaus krovinio, taip pat akcizais apmokestinamų prekių ar tabako gaminių, nebuvo. Įvertinus tai, visiškai nelogiška būtų teigti, kad R. P., P. J. ir V. F. veikdami bendrai ir nuolatos bendraudami tiek susitikimų, tiek telefoninių pokalbių metu, t. y. rūpindamiesi slėptuvės įrengimu, legalių krovinių suradimu, vairuotoju ir pinigų perdavimu jam, vykimo maršrutu, susitikdami valstybėse, kur vyksta transporto priemonė, nieko nežinojo apie labai didelio narkotinių medžiagų gabenimą ir, kad tai galėjo padaryti jiems nežinomu metu visiškai nežinomi asmenys. Juo labiau, kad transporto priemonėje slėptuvė buvo įrengta su elektriniu mechanizmu po puspriekabės – šaldytuvo grindimis ir net pareigūnai, nežinantys slėptuvės atidarymo instrukcijos, sunkiai pasiekė slėptuvę. Taigi, nors apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, savaip juos interpretuodami, teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertinti šiuos duomenis nei šie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir abejoti padarytomis išvadomis, nėra pagrindo. Be to, tai nėra vieninteliai įrodymai baudžiamojoje byloje, patvirtinantys R. P. kaltę. Kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant slaptus veiksmus užfiksuoti telefoniniai susirašinėjimai ir pokalbiai buvo vertinami kitų bylos įrodymų kontekste.

21. Iš 2015 m. balandžio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, 2015 m. vasario 8 d. įvykio vietos ir 2015 m. balandžio 27 d. apžiūros protokolų nustatyta, kad V. F. 2015 m. sausio 15 d. iš Lietuvos išvyko į Ispaniją ir 2015 m. vasario 8 d. į Lietuvą grįžo, tuo pačiu vilkiku ir puspriekabe – šaldytuvu (t. 1, b. l. 39–45, 46–49, 52–61; t. 2, b. l. 54–55). Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. balandžio 21 d. specialisto išvados Nr. 140-(928)IS1-2796 matyti, kad šioje priekaboje įrengtoje slėptuvėje buvo surastos paslėptos narkotinės medžiagos (t. 3, b. l. 92–111).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos slėptuvės įrengimo sudėtingumą, pakankamai mažą jos dydį, atmeta kaip nelogiškus ir neįtikinamus bet kokius paaiškinimus, kad tokio pobūdžio slėptuvė galėjo būti skirta cigaretėms gabenti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje ir be specialiųjų žinių ar ekspertinių tyrimų, galima sutiki su muitinės pareigūno liudytojo R. K. paaiškinimais, kad tokio dydžio slėptuvėje galima būtų paslėpti tik nedidelį kiekį cigarečių. Iš byloje esančio 2015 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad aptariamoje puspriekabėje – šaldytuve įrengtos slėptuvės dydis nebuvo didelis (ertmės aukštis buvo tik 15,5 cm, o visas slėptuvės plotas priekabos grindyse užėmė pakankamai nedidelę priekabos dalį (t. 1, b. l. 52–53, 59–61)). Net ir nevertinant ginčijamų liudytojo R. K. paaiškinimų apie galimą maksimalų joje telpantį cigarečių kiekį, o remiantis vien slėptuvės ir cigarečių pakelių dydžiu, ar, pavyzdžiui, nuteistojo P. J. parodymais, kuris rūpinosi slėptuvės įrengimu, joje tilptų pakankamai nedidelis cigarečių kiekis (nuteistojo P. J. teigimu – apie 3 000 pakelių cigarečių). Iš nuteistųjų pokalbių matyti, kad slėptuvei įrengti, o vėliau įveikti reikėjo labai rimtų pastangų. Teismo vertinimu tokio, ar net ir kelis kartus didesnio kiekio cigarečių gabenimas, turint omenyje iš telefoninių pokalbių aiškiai matomus slėptuvės įrengimo rūpesčius, būtų paprasčiausiai neracionalus. Be to, teismas vertindamas itin gausią teismų praktiką visiškai sutinka su liudytojo R. K. paaiškinimais, apie tai, kad cigarečių kontrabanda nevykdoma iš Europos valstybių į Lietuvą, kad cigarečių kontrabandos kryptis paprastai yra atvirkštinė, o narkotinių medžiagų gabenimo kryptis iš Ispanijos Karalystės rytų kryptimi, taip pat ir Lietuvą yra labai dažna. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados atmetant byloje keltą versiją apie slėptuvės paskirtį visiškai pagrįstos ir teisingos – darydamas atitinkamas išvadas pirmosios instancijos teismas ir be ekspertinių tyrimų galėjo pats vertinti visą byloje esančią medžiagą, taip pat ir liudytojo R. K. paaiškinimus.

23. Taigi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole ir telefoninių pokalbių stenogramose užfiksuotų pokalbių analizė bei jų sugretinimas su išdėstytais liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis, kurie pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje, leidžia daryti išvadą, kad R. P. vykdė bendrą susitarimą su P. J. ir R. P. neteisėtai gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų (193 137,51 g kanapių dervos, kurios kiekis daugiau nei 1 500 kartų viršijo labai didelio kiekio ribą (labai didelis kanapių dervos kiekis yra tuomet, kai jis viršija 125 gramus) ir 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, kurios kiekis daugiau nei 51 kartą viršijo labai didelio kiekio ribą (labai didelis kokaino kiekis yra tuomet, kai jis viršija 100 gramų)). Šis susitarimas bei atitinkamas veikimas apėmė jų gabenimą iš Europos valstybių per Lenkijos – Lietuvos valstybės sieną į Latvijos Respubliką. Iš kartu veikusių asmenų veiksmų matyti, kad jie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atliko konkrečias užduotis, turėdami bendrą tikslą – gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Iš pirmiau aptartų telefoninių pokalbių taip pat nustatytas R. P. vaidmuo organizuojant narkotinių medžiagų gabenimą – akivaizdu, kad R. P. organizavo slėptuvės puspriekabėje – šaldytuve įrengimą, rūpinosi krovinio pakrovimu, be to, vyko į Ispaniją ir Olandiją susitikti su V. F., kai šis buvo minėtose šalyse su vilkiku, kuriame buvo įrengta slėptuvė ir, kuriame vėliau buvo surastos narkotinės medžiagos. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. P. nuolat bendraudamas su P. J. ir V. F., taip pat gerai juos pažinodamas, derindamas ir planuodamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atlikdamas jam pavestas ir su kitais minėtais asmenimis iš anksto suderintas užduotis, suprato savo veiksmų neteisėtumą, taip pat suprato, kad dalyvauja kelių žmonių bendroje neteisėtoje veikloje, t. y. R. P. suvokė, jog veikia organizuota grupe ir vykdo bendrą organizuotą susitarimą kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bei to siekė. Apie jo kaip veikos organizatoriaus pobūdį liudija ir nuteistųjų bendravimas netrukus po to, kai V. F. vairuojamą vilkiką su priekaba sustabdė muitinės pareigūnai (V. F. praneša apie jo sulaikymą, prašo pasirūpinti advokatais, ištrina jo telefono numerį ir pan.). Taigi, byloje R. P. dalyvavimas organizuotoje grupėje neteisėtai Europos valstybėse, taip pat ir per Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų inkriminuotas teisingai, taip pat teisingai nustatytas jo kaip organizatoriaus vaidmuo. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, pagrįstai R. P. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) dėl veikiant organizuota grupe labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo per Europos valstybes ir per Lenkijos – Lietuvos valstybės sieną.

24. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su gynybos pozicija, jog byloje surinktų duomenų nepakanka išvadoms apie R. P. inkriminuotą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyti ir šioje byloje inkriminuoti požymiai „gabenimas“ ir „įgijimas“ turi savarankišką teisinę reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi būti savarankiškai įrodinėjama, o ne būti tiesiog apspręsta kitų šioje įstatymo normoje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų.

25. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. F. su vilkiku, kuriame buvo surastos narkotinės medžiagos, atvykęs į Ispaniją ir į Olandiją, buvo susitikęs su R. P., tačiau šių medžiagų įgijimo faktinės aplinkybės nei atlikto ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatytos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje „Dėl veikos kvalifikavimo“ neišdėstė jokių motyvų ir argumentų dėl R. P. inkriminuotų didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo. Įgijimo faktas šioje byloje yra tik preziumuojamas, iš esmės remiantis vien tik nustatytu narkotinių medžiagų gabenimo ir jų suradimo faktu. Iš pirmo įspūdžio tokia išvada gali atrodyti logiška, nes asmuo gabenantis draudžiamas medžiagas tam tikra prasme jas ir įgyja, visgi, teisine prasme, vien gabenimo faktas neleidžia daryti išvadų apie narkotinių medžiagų įgijimą, nes asmuo gali tik gabenti kitam asmeniui priklausančias medžiagas, ar organizuoti tokių medžiagų gabenimą, ypač kai tokių medžiagų kiekis ir vertė yra itin dideli. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių patikimai spręsti apie narkotinių medžiagų įgijimą, kad byloje įrodytas tik R. P. vaidmuo organizuojant narkotinių medžiagų gabenimą, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos nuteistojo naudai) principu, apeliacinės instancijos teismas iš pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių pašalina vieną iš dviejų nuteistajam inkriminuotų alternatyvių disponavimo narkotinėmis medžiagomis požymių – įgijimą, nes narkotinių medžiagų įgijimas nėra pagrįstas abejonių nekeliančiais ir BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Akcentuotina, kad tokia išvada atitinka ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. apkaltinamojo nuosprendžio, priimto V. F. ir P. J., aprašomojoje dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodant, kad nenustačius, kokiomis aplinkybėmis V. F. įgijo narkotines medžiagas, šis alternatyvus nusikalstamos veikos disponuojant narkotinėmis medžiagomis padarymo būdas pašalintas iš P. J. ir V. F. nusikalstamų veikų aprašymo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir aprašydamas R. P. padarytus neteisėtus veiksmus, neįvertino ir neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendyje konstatuotas aplinkybes dėl apeliacinės instancijos teisme pakeisto P. J. vaidmens, t. y. jo kaip padėjėjo, o ne organizatoriaus vaidmens. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ir šio sprendimo 1 ir 2 pastraipose, šalintinos aplinkybės apie tai, kad R. P. subūrė organizuotą grupę narkotinių medžiagų įgijimui, kad ją subūrė kartu su organizatoriumi P. J., kad V. F. iki 2015 m. vasario 8 d. Ispanijos Karalystėje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Pažymėtina, kad ši teisėjų kolegijos išvada neturi reikšmės R. P. baudžiamajai atsakomybei dėl aptariamo nusikaltimo padarymo, nes jai kilti pakanka bent vieno BK 260 straipsnyje numatyto veikos požymio buvimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaip įrodytos pripažintos tokios BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatyto redakcija) ir BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nusikalstamų veikų aplinkybės (atsižvelgiant į tai, kad abi R. P. nusikalstamos veikos susijusios, nusikalstamų veikų aprašymas išdėstomas bendrai):

27. R. P. subūrė organizuotą grupę neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei, o būtent: veikdamas organizuota grupe su padėjėju P. J. ir vykdytoju V. F., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su P. J., V. F. davė nurodymą transporto priemonių junginiu – vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe – šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vykti iš Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir grįžtant atgal į Latvijos Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. V. F., vykdydamas R. P. ir P. J. nurodymus, grįždamas iš Ispanijos Karalystės į Latvijos Respubliką, kirsdamas Europos valstybių sienas ir Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną, vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1% iki 81,4 %) narkotinės medžiagos – kokaino, iki tol, kol kirtus Lenkijos – Lietuvos valstybių sienas, 2015 m. vasario 8 d. apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės raj. savivaldybėje V. F. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės

28. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. P. pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, nes nuteistasis nebuvo dėl to kaltintas, tai taip pat nebuvo nurodyta kaltinamajame akte dėl ko buvo pažeistos (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino dvi nuteistojo R. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Pirmosios atsakomybę sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo apeliantai neginčija.

30. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

31. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyta ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat kad toks prašymas nebuvo išreikštas prokurorės baigiamojoje kalboje baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 15). Tačiau teisėjų kolegija dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo pagrįstumo pažymi, kad kaltinamajame akte įvardinta, jog R. P. anksčiau buvo teistas (t. 5, b. l. 4). Tai, kad R. P. anksčiau (iki nagrinėjamų veikų padarymo) buvo teistas, taip pat patvirtina informacija nurodyta baudžiamojoje byloje pateiktame įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį (t. 3, b. l. 184–187), su kuriuo baigus ikiteisminį tyrimą buvo leista susipažinti nuteistojo gynėjui (t. 4, b. l. 197). Taip pat ir pats R. P. pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 4 d. teisiamajame posėdyje nustatant jo asmenybę ir charakterizuojančius duomenis nurodė, kad jis yra teistas (t. 4, b. l. 45).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra. Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ar ne. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, šiais atvejais teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, taip pat teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-489/2019, Nr. 2K-304-648/2019).

33. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pateikti visi duomenys apie ankstesnius R. P. teistumus ir tai neabejotinai, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo žinoma. Tokia situacija, kai kaltinamajam akte nebuvo konkrečiai nurodyta R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, nelaikytina tokia, kuri būtų staigmena nuteistajam ir dėl to būtų suvaržytos gynybos teisės ar kitaip pasunkinta jo teisinė padėtis. Tokia teisėjų kolegijos išvada neprieštarauja ir kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotai praktikai, kurioje nurodyta, kad iš tiesų kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Minėta, kad galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-976/2017. Nr. 2K-231-495/2019, Nr. 2K-304-648/2019).

34. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad paskutinį kartą iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo R. P. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ir jam paskirta 200 MGL, t. y. 26 000 Lt bauda, kurios tik dalis buvo išieškota. Likusi neišieškota dalis – 25 345,17 Lt (t. 3, b. l. 184–187). Tiriamas nusikalstamas veikas R. P. padarė 2015 m. vasario 8 d., t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes dėl nuteistojo teistumų ir aptartą kasacinio teismo praktiką pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad naujas nusikaltimas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl R. P. paskirtos bausmės

35. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes teismas šią bausmę paskyrė tinkamai neįvertinęs pernelyg ilgos proceso trukmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. P. paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, kurių mažinti ar švelninti nėra jokio pagrindo.

36. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina, kad kaltininkui bus paskirta tinkamai individualizuota bausmė, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kaltininko asmenybę. Todėl teismas įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir tarpusavyje suderintas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje laikėsi tinkamai.

37. Veikos padarymo metu galiojusioje BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas R. P. už BK 199 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu šiek tiek mažesnę nei sankcijos vidurkis – 6 metus (bausmės vidurkis – 6 metai 6 mėnesiai), taip pat ir už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu šiek tiek mažesnę nei sankcijos vidurkis – 12 metų (bausmės vidurkis – 12 metų 6 mėnesiai). Šios paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje, taikant bausmių apėmimo būdą, bei paskirta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, apygardos teismas konstatavo, kad nuteistajam R. P. nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas.

38. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad, nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumą (padarė du nusikaltimus, susijusius su itin didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu), tyčinį veikos pobūdį (veikė tiesiogine tyčia), nuteistojo vaidmenį (padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti nuteistajam esant organizatoriumi). Individualizuodamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat analizavo nuteistojo R. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis – 2013 m. vasario 22 d. darbingumas įvertintas 40% (t. 4, b. l. 11), anksčiau teistas du kartus (Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiais už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, paskirtos bausmės – baudos iš esmės nesumokėtos ir neišieškotos (t. 3, b. l. 184–187)). Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio matyti, kad šioje byloje R. P. taip pat kaip ir nagrinėjamoje byloje buvo inkriminuotas veikimas organizuota grupe bei inkriminuotas organizatoriaus vaidmuo (jis subūrė organizuotą grupę bei į jos veiklą įtraukė kitus asmenis).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tiek už atskiras nusikalstamas veikas R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tiek jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežtos. Pažymėtina, jog apygardos teismas R. P. paskyrė mažesnes bausmes nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis, nors ir buvo nustatytos net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, jau anksčiau, kitoje byloje, buvo nustatytas jo organizuojantis vaidmuo darant nusikalstamą veiką. Turint omenyje, kad R. P. asmenybė ir jo daromos veikos tampa vis pavojingesnės, kad už ankstesnius nusikaltimus paskirtos švelniausios bausmės neįvykdytos, t. y. paskiros baudos nesumokėtos ir tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą siekia gauti pajamas nusikalstamu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, kaip ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė laikytinos teisingomis, todėl mažinant jų dydį ar švelninti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šiuo sprendimu iš skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytų faktinių aplinkybių pašalinta aplinkybė apie tai, kad R. P. įgijo narkotines medžiagas, taip pat nesudaro jokio pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, nes net ir pašalinus šią aplinkybę, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, ypatingai didelį gabentų narkotinių medžiagų kiekį, ir nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta.

40. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje procesas truko nepateisinamai ilgai ir tai sudaro pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, ir pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo (nuteistojo) teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pradėtas 2015 m. vasario 8 d. (t. 1, b. l. 1–3). Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. spalio 26 d. nutarimu R. P. buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška (t. 4, b. l. 77–78). Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi įtariamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 4, b. l. 42–44). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo proceso persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras 2016 m. gruodžio 5 d. prašymu kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamento Tarptautinių ryšių skyrių dėl Lietuvos Respublikos piliečio R. P. ekstradicijos (t. 4, b. l. 51–52). R. P. 2020 m. balandžio 18 d. buvo sulaikytas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. konvojuotas į Lietuvos Respubliką (t. 4, b. l. 70). Kaltinamasis aktas surašytas 2020 m. gruodžio 31 d. ir byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui (t. 5, b. l. 4–16). Apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. lapkričio 23 d. Taigi nors procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios truko daugiau kaip šešerius metus, tačiau įvertinus tai, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu daugiau nei penkerius metus buvo pasislėpęs, laikyti, kad procesas truko nepateisinamai ilgai, nėra jokio pagrindo. Todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinti nepateisinamai ilgai užtrukusį baudžiamąjį procesą kaip aplinkybę, leidžiančią taikyti R. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę, nėra teisinio pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

41. Apeliantų teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš R. P. konfiskavo dalį turto (transporto priemonės) vertę atitinkančios pinigų sumos – 21 106,60 Eur, nes jis pats nedisponavo transporto priemone ir/ar priekaba ar puspriekabe. Apeliantai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apygardos teismas pažeisdamas BPK 346 straipsnio 3 dalies nuostatas neleistinai pasisakė ir dėl jau įsiteisėjusio V. F. ir P. J. atžvilgiu priimto nuosprendžio, t. y. nurodė, kad iš minėtų asmenų konfiskuojama po 21 106,60 Eur, taip pakeičiant jau įsiteisėjusį jų atžvilgiu priimtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantų nurodytais teiginiais sutinka iš dalies.

42. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Atsižvelgiant į nustatytas nusikaltimų padarymo aplinkybes, t. y. gabentas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, todėl be vilkiko MAN TGX18.440 ir puspriekabės – šaldytuvo MURSEM S3PJZS, nuteistasis R. P. (šiuo atveju veikdamas kartu su P. J. ir V. F.) inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, nebūtų įvykdęs. Taigi, minėti vilkikas ir puspriekabė –šaldytuvas, kurie priklausė tretiesiems asmenims, pagrįstai pripažinti nusikaltimo priemonėmis, t. y. pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu, kurio vertė esant BK 72 straipsnio 5 dalyje esančioms sąlygoms gali būti išieškota iš nuteistųjų. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu, nenustačius, kad bendrovė žinojo, jog šios transporto priemonės bus naudojamos darant nusikalstamas veikas, nuspręsta šias transporto priemones nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkui – Latvijos Respublikos įmonėms SIA „OK FINANCE“ (t. 3. b. l. 129–139), nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 20 d.

43. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma išieškoma iš visų bendrininkų konkrečiomis teismo nustatytomis dalimis, o ne solidariai, nes konfiskuotinas turtas negali būti prilygintas nusikalstama veika padarytai žalai, kuriai atlyginti gali būti taikoma solidarioji žalą padariusių asmenų civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Tokios praktikos laikomasi ir tuomet, kai bendrininkų bylos nagrinėjamos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-693/2015). Byloje nustatyta, kad R. P., veikdamas organizuota grupe su P. J. ir V. F., pasiskirstę vaidmenimis, t. y. R. P. būdamas organizatoriumi, P. J. – padėjėju, o V. F. – vykdytoju, iš Europos valstybių per Lenkijos – Latvijos valstybių sieną į Latviją gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamu atveju visi nuteistieji buvo nusikaltimo bendrininkai, kiekvieno jų veiksmai buvo aktyvūs ir reikšmingi dalyvaujant darant nusikalstamas veikas ir siekiant bendro rezultato, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jo vaidmenį – nusikalstamų veikų organizatorius, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti ir iš R. P. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumos dalį. Nustatant konfiskuotiną pinigų sumą lygią tokiai daliai, kokia ji būtų priteista, jeigu visų nuteistųjų atžvilgiu baudžiamoji bylą būtų nagrinėjama kartu, t. y. išieškotiną pinigų sumą priteisiant iš visų bendrininkų lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad konfiskuotino turto vertės klausimas buvo spręstas kitoje byloje, kurioje procesinis sprendimas buvo priimtas kitų šios nusikalstamos veikos bendrininkų atžvilgiu, jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas neišieškoti konfiskuotino turto iš skundžiamu nuosprendžiu nuteisto bendrininko.

44. Iš skundžiamame nuosprendyje dalyje „Dėl turto konfiskavimo“ pateiktų motyvų ir nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad buvo nuspręsta konfiskuoti konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal byloje pateiktus duomenis vilkiko ir puspriekabės bendra vertė yra 63 320 Eur (t. 3, b. l. 58). Apygardos teismas iš esmės nutarė, jog visa ši turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš visų trijų nusikaltimą padariusių asmenų lygiomis dalimis – iš R. P. 21 106,60 Eur, taip pat ir iš nuteistųjų V. F. ir P. J. po 21 106,60 Eur (ne po 31 600 Eur, kaip buvo nuspręsta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-498/2016). Taigi akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo netiksliai nurodyta bendra konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (31 660 Eur), nes ji yra gauta visą konfiskuotino turto vertę padalinus tik dviem asmenims, t. y. iš dviejų (63 320 / 2 = 31 660), o ne iš trijų (63 320 / 3 = 21 160,66).

45. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidarė tokia teisinė situacija, kai atskirtoje baudžiamojoje byloje, nuteistiesiems P. J. ir V. F. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, buvo nuspręsta konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ją iš minėtų nuteistųjų išieškant lygiomis dalimis (po 31 660 Eur). Minėtų asmenų atžvilgiu priimtas nuosprendis priimant skundžiamą nuosprendį jau buvo įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti, todėl priimant skundžiamą nuosprendį, ir į procesą neįtraukiant visų suinteresuotų asmenų, pirmosios instancijos teismas, net ir įžvelgdamas galinčius kilti neaiškumus, negalėjo pakeisti jau įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl V. F. ir P. J. (akivaizdu, kad šioje byloje dalį bendros konfiskuotinos turto vertės nusprendus konfiskuoti ir iš trečiojo nuteistojo, t. y. ir iš R. P., iš nuteistųjų P. J. ir V. F. vykdymo procese išieškotinos pinigų sumos dydis, negali išlikti toks pats, koks buvo nustatytas jų atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir turi sumažėti, nes bendra išieškomo turto vertė negali viršyti konfiskuotino turto vertės, t. y. 63 320 Eur. Visgi toks klausimas gali ir turi būti sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tik R. P. atžvilgiu, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo keičiama, panaikinat nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnis, BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir pasisakant tik dėl šioje byloje nuteisto R. P. konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Esant tokioms teismo išvadoms, aptariami klausimai dėl skirtingais nuosprendžiais konfiskuotų pinigų sumų dydžių ir dėl to kylančių neaiškumų, gali būti išspręsti nuosprendžių vykdymo proceso metu, užtikrint, kad iš bendrininkų nebus išieškota daugiau nei bendra konfiskuotino turto vertė, taip pat laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir pranešus apie tai visiems suinteresuotiems asmenims.

Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

46. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ekstradicijos išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. P. į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko nieko nežinodamas apie pradėtą baudžiamąjį proceso, minėtoje šalyje gyveno ir dirbo legaliai. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantų teiginius.

47. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. P. priteisė 9 164,63 Eur ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šių išlaidų sumą patvirtina byloje pateikti Policijos departamento dokumentai (t. 4, b. l. 60–69).

48. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su nuteistojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2013, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021).

49. Byloje pateikti R. P. telefoninių pokalbių su V. F. išrašai patvirtina, kad R. P. buvo žinoma apie pareigūnų surastas gabentas narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 182). Tai, kad R. P. buvo žinoma apie Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą patvirtina ir iš karto po pranešimo apie sulaikytą narkotinių medžiagų krovinį sekę R. P. veiksmai – išvykimas iš Lietuvos Respublikos, santuokos sudarymas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pavardės pasikeitimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir visi dokumentai – socialinis draudimas, vairuotojo pažymėjimas, R. P. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo išduoti jo nauja pavarde – K. (t. 4, b. l. 139–140, 143, 145–150). Be kita ko, buvusi žmona J. P. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino faktą, kad R. P. išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas į gyvenamąją vietą buvo siunčiami šaukimai. Liudytoja taip pat nurodė, kad R. P. esant Jungtinėse Amerikos Valstijose jie bendravo ir palaikė santykius, jam buvo žinoma apie tai, kad jam esant Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė jo motina, ištekėjo jo dukra, tačiau nei vienu atveju nuteistasis į Lietuvą negrįžo (t. 6, b. l. 66–69).

50. Taigi išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog išvykimo iš šalies metu nuteistajam R. P. nebuvo pareikštas įtarimas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, R. P. po bendrai veikusių asmenų pranešimo apie sulaikytą narkotinių medžiagų krovinį, būdamas vienas iš organizuotos grupės narių, suprato, kad dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos jis gali būti ieškomas, jam gali būti pareikšti įtarimai ir kaltinimai, todėl jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir savanoriškai į ją negrįžo iki buvo priimtas dėl jo sprendimas dėl ekstradicijos ir jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, nuteistojo R. P. ekstradicijos išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo, nes jos atsirado dėl nuteistojo R. P. sąmoningų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes apie tai, kad: R. P. subūrė organizuotą grupę narkotinių medžiagų įgijimui; R. P. nurodymu V. F. iki 2015 m. vasario 8 d. Ispanijos Karalystėje tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. P., V. F. ir P. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš R. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumos dalį – 21 106,60 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus šešiasdešimt centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.