Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis kartu su P. J. (P. J.), subūrė organizuotą asmenų grupę neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui, gabenimui, ir įgytų narkotinių medžiagų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent: jis veikdamas organizuota grupe su (duomenys neskelbtini) piliečiu P. J. ir (duomenys neskelbtini) gyventoju V. F. (V. F.), bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su P. J., davė nurodymą V. F. vykti transporto priemonių junginiu – vilkiku MAN TGX18.440, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe – šaldytuvu MURSEM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir iš ten į (duomenys neskelbtini) Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl ko V. F., vykdydamas organizatorių nurodymus, iki 2015 m. vasario 8 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 193137,51 g kanapių dervos ir 6993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5146,026 g (nuo 67,1 proc. iki 81,4 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino ir šias narkotines medžiagas iš (duomenys neskelbtini), kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, neteisėtai gabeno vilkiku MAN TGX18.440, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe šaldytuvu MURSEM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, į (duomenys neskelbtini) Respubliką, iki tol, kol kirtus Lenkijos-Lietuvos valstybių sienas, 2015 m. vasario 8 d., apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometre, Marijampolės rajono savivaldybėje V. F. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų.

2. Be to, R. P. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. balandžio 10 d.) tuo, kad tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais neteisėtai įgijęs narkotines medžiagas – 193137, 51 g kanapių dervos ir 6993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5146,026 g (nuo 67,1 proc. iki 81,4 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas leidimo pervežti, kartu su P. J. duodamas nurodymus V. F. šias medžiagas atgabenti į (duomenys neskelbtini) Respubliką per Lietuvos Respubliką, organizavo narkotinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei sekančiomis aplinkybėmis: neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų paslėpus puspriekabės šaldytuvo MURSEM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, V. F., vykdydamas jo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, neteisėtai, kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, vilkiku MAN TGX18.440, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe šaldytuvu MURSEM (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), gabeno šias narkotines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Respubliką, iki kol kirtus Lenkijos-Lietuvos valstybių sienas, 2015 m. vasario 8 d., apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66 kilometro, Marijampolės rajono savivaldybėje, V. F. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų.

3. R. P. 2015 m. spalio 23 d. nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. P. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi R. P. palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio taikymo terminas nustatytas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

6. Teismo posėdyje kaltinamasis R. P. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašė kaltinamojo gynėjo skundą tenkinti, o prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.

9. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. įtariamojo V. F. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų apklausos protokoluose, įvykio vietos, transporto priemonių, daiktų apžiūrių protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

10. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam R. P. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10.1. Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje R. P. pareikšti kaltinimai padarius dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 199 straipsnio 2 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. balandžio 10 d.)) priskiriama sunkiems (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kita (BK 260 straipsnio 3 dalis) – labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę – nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Gresiančios bausmės griežtumas yra reikšmingas veiksnys vertinant suimtojo pabėgimo pavojų. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino ne tik R. P. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą bei kaltinamajam gresiančios atsakomybės griežtumą, tačiau ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis R. P. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teismas įvertino pastarojo socialinius, šeiminius ryšius bei asmenybę, taip pat ryšius užsienyje. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra išsiskyręs, tačiau (gynėjo teigimu) palaiko artimus ryšius su savo buvusia sutuoktine J. P., suaugusiais vaikais, greitu metu suimtasis turėtų tapti seneliu, be to, yra duomenų, jog R. P. būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad šios aplinkybės, turimi socialiniai, šeiminiai ryšiai nevertintini kaip galintys jį sulaikyti nuo galimybės bėgti (slėptis), siekiant išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad R. P. su pirmąja savo sutuoktine J. P. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m. Po to, jis buvo vedęs dar du kartus – (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. Atkreiptinas dėmesys, jog pastaroji santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), netrukus po to, kai į šią šalį atvyko kaltinamasis. Paskutinioji jo santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) m. Byloje nėra duomenų, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) kaltinamasis būtų palaikęs glaudžius ryšius su J. P. ar vaikais. Priešingai, pats kaltinamasis 2021 m. spalio 11 d. posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo, nurodė, kad jam išvykstant į (duomenys neskelbtini) jo santykiai su vaikais, motina buvo praktiškai nutrūkę. Taigi, aplinkybės, kad po pirmosios santuokos nutraukimo R. P. buvo vedęs dar du kartus, apie penkerius metus gyveno užsienyje neabejotinai leidžia spręsti, kad itin tvirti šeiminiai ryšiai R. P. su jo buvusia sutuoktine, vaikais nesieja. Be to, aplinkybes, kad R. P. iki jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką vykdant ekstradicijos prašymą gana ilgai gyveno (duomenys neskelbtini), ten buvo sudaręs santuoką, dirbo, turėjo vairuotojo ir ID pažymėjimus, socialinio draudimo liudijimą, žemesnės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip turimus gana glaudžius ryšius su šia valstybe. Nors, kaip ir nurodyta apygardos teismo skundžiamoje nutartyje, byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių kategoriškai spręsti, kad R. P. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, tačiau sprendžiant apie kaltinamojo ketinimą bėgti (slėptis) nuo teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo kontekste, pakanka nustatyti kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas jis gali bandyti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad R. P. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti ne vienoje užsienio šalyje (narkotinių medžiagų krovinys, paslėptas vilkiko puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, turėjo būti gabenamas iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respubliką į (duomenys neskelbtini)), nusikalstamų veikų pobūdis, narkotinių medžiagų, kuriomis galimai buvo disponuota, kiekis, nusikalstamų veikų organizuotumas rodo ir apie suimtojo kriminalinio pobūdžio ryšius užsienio šalyse. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, pats R. P. savo apklausose neneigė turintis ryšių (duomenys neskelbtini), susijusių su kontrabandinių cigarečių gabenimu. Be to, bylos duomenimis, R. P. praeityje teistas, be kita ko ir už akcizais apmokestinamų prekių kontrabandą. Iš kaltinimo turinio matyti ir tai, kad R. P. vaidmuo galimai darant šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo antraeilis. Bylos duomenimis jis galimai subūrė šią organizuotą grupę, davė nurodymus nusikalstamos veikos vykdytojui V. F.. Šiuo atveju aplinkybė, kad paleistas į laisvę kaltinamasis turi galimybę įsidarbinti vertintina teigiamai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pakankama daryti išvadą, kad R. P. nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamasis R. P. nėra susaistytas itin tvirtais ekonominiais, socialiniais, šeiminiais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje bei turi ryšių, be kita ko ir kriminalinių užsienyje. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bandyti pasislėpti, t. y. pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

11. Gynėjas savo skunde akcentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartį, kurioje įtariamajam, kuriam ilgą laiką buvo taikomas suėmimas, kardomoji priemonė buvo pakeista į kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo, jų termino pratęsimo kiekvienoje byloje vertinamos individualiai, atsižvelgiantį į konkrečias, su asmeniu susijusias, byloje nustatytas aplinkybes.

12. Niekuo nepagrįsti ir gynėjo skunde nurodomi teiginiai, kad žemesnės instancijos teismas, informuodamas proceso dalyvius, kad teismo baigiamasis procesinis dokumentas jiems bus išsiųstas paštu, taip leido surasti, kad bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis R. P. neprieštaravo tam, kad nebūtų pristatytas į teismo sprendimo paskelbimą. Be to, situacija, kai baigiamasis teismo sprendimas skelbiamas nedalyvaujant kaltinamajam, net ir nesant Covid-19 plitimo grėsmės, nėra niekuo neįprasta ir niekaip nerodo teismo šališkumo.

13. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas R. P. nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai taikoma jau daugiau kaip vienerius metus, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad byla su kaltinamuoju aktu apygardos teisme buvo gauta 2021 m. sausio 5 d., tačiau nepaisant šalyje ilgą laiką besitęsusio karantino, taip pat papildomų pastangų siekiant užtikrinti dviejų galimai su kaltinamuoju bendrininkavusių asmenų, kurie yra ne tik užsienio šalių piliečiai, bet ir atliekantys laisvės atėmimo bausmes užsienio valstybių pataisos įstaigose, tinkamą dalyvavimą teismo posėdžiuose, baudžiamosios bylos nagrinėjimas šiuo metu yra baigtas, o teismas išėjęs į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Šiuo atveju nepagrįsti skundo argumentai, kad baigiamoji baudžiamojo proceso stadija yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš BPK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų kardomosios priemonės tikslų yra ir siekis užtikrinti nuosprendžio įvykdymą. Jau anksčiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo rizika yra išlikusi, todėl teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

14. Kaltinamojo gynėjas skunde cituoja EŽTT praktiką byloje Lisovskij prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36249/14), kurioje EŽTT pakartojo, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl kaltinamojo sulaikymo baudžiamojo proceso metu (žr. EŽTT sprendimą byloje Labita prieš Italiją pareiškimo Nr. 2677/95). Vertinant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, Teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus (žr. EŽTT sprendimą byloje Suslov prieš Rusiją pareiškimo Nr. 2366/07). Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, Teismas pažymėjo, kad išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (žr. EŽTT sprendimą byloje Bulatovič prieš Juodkalniją pareiškimo Nr. 67320/10). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas R. P., organizuotumą, kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju kiek daugiau nei vienerius metus trunkantis R. P. suėmimas nuo jo pargabenimo į Lietuvos Respubliką yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą.

15. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos duomenų visumą, R. P. asmenybę, turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Švelnesnės kardomosios priemonės, net ir kaltinamojo pasiūlytas 50 000 Eur dydžio piniginis užstatas, intensyvi priežiūra ir pan., nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. R. P. paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo R. P. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam R. P. dviem mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.