Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. P. gynėjų advokato Lino Stanislavo Bagdono ir advokato Vytauto Sirvydžio skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) tuo, kad:

1.1. kartu su P. J. (P. J.), subūrė organizuotą asmenų grupę neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimui, gabenimui, ir įgytų narkotinių medžiagų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu, o būtent:

veikdamas organizuotoje grupėje su Latvijos Respublikos piliečiu P. J. ir Latvijos Respublikos gyventoju V. F. (V. F.), bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2015 metais sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su P. J., davė nurodymą V. F. vykti transporto priemonių junginiu – vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe – šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iš Latvijos Respublikos į Ispanijos Karalystę ir iš ten į Latvijos Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, dėl ko V. F., vykdydamas organizatorių nurodymus, iki 2015 m. vasario 8 d., Ispanijos Karalystėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1 proc. iki 81,4 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino ir šias narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės, kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, neteisėtai gabeno vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, į Latvijos Respubliką, iki tol, kol kirtus Lenkijos – Lietuvos valstybių sienas, 2015 m. vasario 8 d., apie 11.00 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5 Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 66 kilometre, Marijampolės raj. Savivaldybėje, V. F. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų.

1.2. tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais veiksmais neteisėtai įgijęs narkotines medžiagas – 193 137,51 g kanapių dervos ir 6 993,86 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5 146,026 g (nuo 67,1 proc. iki 81,4 proc.) narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas leidimo pervežti, kartu su P. J., duodamas nurodymus V. F. šias medžiagas atgabenti į Latvijos Respubliką per Lietuvos Respubliką, organizavo narkotinių medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei, o būtent:

neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų paslėpus puspriekabės šaldytuvo MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje, V. F., vykdydamas R. P. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodymus, neteisėtai, kirsdamas Europos Sąjungos valstybių sienas, vilkiku MAN TGX18.440, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), su puspriekabe šaldytuvu MURSEM S3PJZS, Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), gabeno šias narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Latvijos Respubliką, iki kol kirtus Lenkijos – Lietuvos valstybių sienas, 2015 m. vasario 8 d., apie 11.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelio Nr. A5, Kaunas –Marijampolė – Suvalkai 66 kilometro, Marijampolės r. savivaldybėje, V. F. vairuojamas transporto priemonių junginys buvo sustabdytas ir sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus muitinės pareigūnų.

2. R. P. 2015 m. spalio 23 d. nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. P. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi R. P. palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio taikymo terminas nustatytas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. Vėlesnėmis apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį, kuria R. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

4.1. Skunde nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik nustačius bent vieną BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo taikymo pagrindą. Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, atsižvelgtina į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien nusikaltimo, kurio padarymu asmuo kaltinamas, sunkumas ir galimai gresianti bausmė negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę, jei kitos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

4.2. Gynėjo teigimu, priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, R. P. niekada nesislapstė nei nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei nuo teismo. R. P. išvažiavimas į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – ir JAV) ir gyvenimas ten nelaikytinas slapstymųsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kadangi R. P. legaliai išvyko į JAV 2015 metų pavasarį. Kaltinamasis neturėjo jokių duomenų, kad jis tuo metu būtų paieškomas ar kad jam būtų pareikštas įtarimas, tik 2015 m. spalio 26 d. nutarimu R. P. pripažintas įtariamuoju bei paskelbta jo paieška. Iki tol R. P. niekas iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų neieškojo, neapklausė, jam nebuvo siunčiami ar įteikti šaukimai. Byloje nėra duomenų, kad R. P. būtų vengęs atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar į prokuratūrą. Tai, kad R. P. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, patvirtina ir kaltinamojo gyvenimo JAV aplinkybės: jam buvo išduotas Socialinio draudimo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, jis turėjo legalų darbą, be to, R. P. 2015 m. gegužės 26 d. sudarė santuoką. JAV Teisingumo departamento Federalinio tyrimo biuro pareigūnai taip pat nesiėmė jokių veiksmų sulaikyti R. P.. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. P., būdamas sulaikytas JAV, pats sutiko būti kuo greičiau pristatytas į Lietuvos Respubliką, jog galėtų išsiaiškinti visas aplinkybes, duoti parodymus bei esant būtinumui stoti prieš teismą. Tai liudija kaltinamojo siekį bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis ir netrukdyti baudžiamajam procesui.

4.3. Skunde nesutinkama su tuo, kad kaltinamojo R. P. su Lietuvos Respublika nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai. 2019 metais R. P. JAV nutraukė santuoką su buvusia žmona I. S. K., vėl pradėjo bendrauti su buvusia sutuoktine Lietuvoje. R. P. planuoja gyventi su buvusia savo sutuoktine J. P., kuriuos sieja ankstesni santykiai ir vaikai. Taip pat R. P. turi pastovią gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu yra deklaruotas ir būdamas laisvėje gyventų su savo šeima. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia darbo vietą R. P. dirbti ekspertu-instruktoriumi. Kaltinamojo darbas būtų išimtinai susijęs tik su vairuotojų atranka, jų instruktavimu, transporto priemonių techninio stovio patikrinimu, pagal darbines funkcijas R. P. nebūtų priskirta vairuoti transporto priemones, gabenti krovinius, vykti į komandiruotes. Dirbdamas R. P. gautų pastovias pajamas ir mokėtų mokesčius.

4.4. Taip pat skunde nurodoma, kad R. P. yra itin prastos sveikatos būklės: 2011 metais persirgo hemoraginiu galvos smegenų insultu, po ko liko dešinių galūnių paralyžius, stuburo išvarža, 2015 m. vasario 17 d. buvo siųstas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. R. P. dar 2015 metais buvo diagnozuotos šios ligos: (duomenys neskelbtini). Sergant šiomis ligomis būtina taikyti intensyvų gydymą, R. P. reikalinga pastovi priežiūra, bet suėmimo sąlygomis koks nors gydymas ir gydymo kontrolė yra praktiškai neįmanoma. Gynėjo nuomone, būtina nustatyti ir tai, ar kaltinamojo ligos nėra įtrauktos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ sunkių nepagydomų ligų sąrašą.

4.5. Gynėjo vertinimu, skunde išdėstytos aplinkybės paneigia apygardos teismo išvadą dėl tariamo kaltinamojo slapstymosi nuo teismo. Šiuo atveju vien tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. P., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujas nusikalstamas veikas. Tuo labiau kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ar nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais apie įtarimą (kaltinimą) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčins prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Gynėjo manymu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių tolimesnį suėmimo taikymą kaltinamajam R. P..

4.6. Kadangi byloje nėra BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindų, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo socialinius ryšius, sveikatos būklę, taip pat, kad baudžiamoji byla jau yra pradėta nagrinėti teisme, pradėti apklausti liudytojai, pats R. P. buvo apklaustas kaltinamuoju, davė nuoseklius parodymus, atsakė į proceso šalių klausimus, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti R. P. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kurios būtų adekvačios kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina proceso tikslams pasiekti. Itin efektyviomis kardomosiomis priemonėmis laikytinos intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tokios kardomosios priemonės itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį visiškai kontroliuoti, todėl būtų užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje R. P. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo bei nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui.

4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino metu galiojančių viešojo ir privataus sektoriaus veiklos apribojimų įkalinimo įstaigose buvo apribotas gynėjų bendravimas su savo klientais. Pagal dabar galiojančias rekomendacijas gynėjai su savo klientais gali bendrauti tik nekontaktinėmis priemonėmis, t. y. bendravimas galimas telefonu atskyrus specialia pertvara, susitikimą stebint tardymo izoliatoriaus darbuotojui. Tokia situacija yra BPK 44 straipsnio nuostatomis, draudžiančiomis kontroliuoti įtariamojo (kaltinamojo) ir jo gynėjo bendravimą (susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu). Ši problema būtų išspręsta suėmimą pakeitus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

5. Kaltinamojo R. P. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. P. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams.

5.1. Šio gynėjo teigimu, apygardos teismo nustatytas suėmimo pagrindas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nėra pakankamas pratęsti suėmimo taikymo terminą, o kardomosioms priemonėms keliami tikslai būtų pasiekti ir kitomis kardomosiomis priemonėmis. Tuo labiau kad suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė (EŽTT 2006 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Ambruszkiewicz prieš Lenkiją, peticijos Nr. 38797/03; 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusiją). Tačiau skundžiamoje nutartyje pateikti tik formalūs, abstraktūs ir deklaratyvūs motyvai, kurie yra nepakankami pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, ypač kai bendras suėmimo terminas yra itin ilgas.

5.2. Skunde nesutinkama su apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis slapstėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teigiama, kad R. P. išvyko iš Lietuvos Respublikos, neturėdamas jokių duomenų, jog jo atžvilgiu galėtų vykti koks nors baudžiamasis procesas. Tuo labiau kad R. P. neprieštaravo jo išdavimui Lietuvos Respublikai. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, R. P. neturi jokių ryšių nei Ispanijos Karalystėje, nei Latvijos Respublikoje.

5.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamos nutarties motyvai apie R. P. siūlomo vairuotojo-eksperto darbo sąsajas su kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, nes narkotinės medžiagos taip pat buvo gabenamos sunkiasvoriais automobiliais, padedant vairuotojams, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Gynėjo vertinimu, savaime suprantama, kad R. P. yra linkęs dirbti pagal tą specialybę, kurią yra įgijęs ir kurioje turi žinių bei patirties. Visgi kaltinamojo noras dirbti toje pačioje srityje kaip ir anksčiau savaime nereiškia, kad jis užsiimtų kažkokia nelegalia veikla. Tokia apygardos teismo pozicija iš esmės užkerta kelia kaltinamajam dirbti norimą darbą, o kartu atima galimybę išeiti į laisvę, nes teisėtų pajamų gavimas iš darbinės veiklos yra viena iš aplinkybių, mažinančių asmens bėgimo (slėpimosi) tikimybę.

5.4. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas nėra besąlyginis pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimą taikant ilgą laiką vien pagrįsto įtarimo, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimą, nebepakanka suėmimo terminui tęsti (EŽTT byla Barfuss prieš Čekiją; peticijos Nr. 35848/97). Be to, priimant skundžiamą nutartį, netinkamai įvertinta R. P. asmenybė, jo turimi socialiniai ryšiai, nors pagal bylos duomenis, R. P. iki pat suėmimo dirbo, išlaikė vaikus.

5.5. Gynėjas nurodo ir tai, kad spręsdamas dėl tolesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, teismas kiekvienu atveju privalo realiai, o ne deklaratyviai apsvarstyti galimybę skirti kitas, švelnesnes nei suėmimas, kardomąsias priemones, atsisakant tai daryti, išdėstyti tokio sprendimo motyvus. Šiuo atveju buvo apsiribota tik formaliu nurodymu, jog skyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus galima pasiekti įstatyme nurodytų tikslų. Kaltinamojo R. P. artimieji turi galimybę sumokėti piniginį užstatą, bet apygardos teismas iš esmės net nesvarstė, ar užstatas, o taip pat ir kitos kardomosios priemonės (intensyvi priežiūra, dokumento paėmimas) užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus.

6. Teismo posėdyje kaltinamasis R. P., gynėjai advokatai Linas Stanislavas Bagdonas ir Vytautas Sirvydis prašė skundus tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį, kuria kaltinamajam trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjų skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. P. gynėjų skundai atmetami.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo R. P. gynėjų skundus bei įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjų skunduose, Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. P. pratęstas ne formaliais pagrindais, bet įvertinus kardomosios priemonės termino pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, šiuo metu suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti įtariamojo V. F. parodymų protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų apklausos protokoluose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

9. R. P. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 260 straipsnio 3 dalyje) priskiriama labai sunkių, kita (BK 199 straipsnio 2 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Už kaltinamajam R. P. inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors skunduose ir teisingai nurodoma, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, priešingai nei teigiama kaltinamojo gynėjų skunduose, apygardos teismas, vertindamas galimą kaltinamojo slapstymosi nuo teismo riziką, atsižvelgė ne tik į šias aplinkybes, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo R. P. socialiniais ryšiais. Remiantis bylos duomenimis, R. P. yra išsiskyręs, anksčiau buvo vedęs du kartus (vieną kartą Lietuvoje, kitą – JAV). Nors kaltinamasis ir jo gynėjai tvirtina, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose nutraukęs antrąją santuoką, R. P. ketino grįžti gyventi atgal į Lietuvą ir palaikyti santykius su ankstesne sutuoktine J. P., bet bylos duomenys šių deklaratyvių teiginių nepatvirtina. Skunduose nepagrįstai akcentuojamas R. P. deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje faktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismui pateiktos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog R. P. savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo tik 2021 m. vasario 3 d., kai į Lietuvos Respubliką kaltinamasis pargabentas dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. Kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas, byloje nustatytos aplinkybės (gyvenimas JAV 2015-2020 metais, santuokos JAV sudarymas ir darbas) rodo, kad pastaruoju metu R. P. jokie socialiniai, ekonominiai ir darbiniai ryšiai su Lietuvos Respublika nesiejo. Kaltinamojo R. P. deklaruojamas ketinimas įsidarbinti vertintinas teigiamai, bet šiai aplinkybei negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Kaip jau buvo nurodyta, R. P. ilgą laiką gyveno ir dirbo JAV, ten buvo sukūręs šeimą, kas neabejotinai patvirtina kaltinamojo turimus ryšius šioje šalyje. Kaltinamajam R. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos neapsiribojo vien Lietuvos Respublikos teritorija ir galimai buvo padarytos veikiant ne vienoje užsienio valstybėje. Nusikalstamų veikų pobūdis ir organizuotumas leidžia objektyviai spręsti apie R. P. ryšius su galimais bendrininkais užsienio valstybėse (Latvijos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Ispanijos Karalystėje). Kaip matyti iš R. P. apklausos protokolų, kaltinamasis neneigia savo ankstesnių ryšių Rusijos Federacijoje dėl kontrabandinių cigarečių gabenimo. Be to, R. P. anksčiau buvo teistas. Taigi, įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, turėdamas ryšių visoje eilėje užsienio šalių ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

11. Skundo nagrinėjimui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog R. P. išvyko į JAV ketindamas ten slapstytis ir būdamas JAV aktyviai slapstėsi nuo baudžiamojo persekiojimo, bet nagrinėjamu atveju, sprendžiant apie kaltinamojo ketinimą bėgti (slėptis) nuo teismo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo kontekste, pakanka nustatyti kaltinamojo turimus ryšius užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas jis gali bandyti išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taip pat teismo išvados dėl suėmimo R. P. taikymo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia kaltinamojo gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skunde nurodytos aplinkybės apie baudžiamosios bylos perdavimą teismui, bylos pradėjimą nagrinėti iš esmės, teisme apklaustą kaltinamąjį ir dalį liudytojų. Pastarosios aplinkybės iš esmės būtų reikšmingos, sprendžiant dėl kaltinamojo galimybės trukdyti procesui, bet šiuo pagrindu suėmimo terminas R. P. nebuvo pratęstas.

12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. R. P. griežčiausia kardomoji priemonė taikoma kiek daugiau nei aštuonis mėnesius. Kaltinamajam taikomos suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat tokios suėmimo taikymo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nepaisant Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir su tuo susijusių apribojimų, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pakankamai intensyviai, be nepagrįstų delsimų – byla Kauno apygardos teisme gauta 2021 m. sausio 5 d., jau apklausta dalis liudytojų, parodymus davė kaltinamasis R. P., šiuo metu planuojama apklausti Latvijos Respublikos piliečius, galimus kaltinamojo bendrininkus, byloje numatyti teismo posėdžiai 2021 m. gegužės 11 d., gegužės 18 d. ir birželio 15 d. Įvertinus nutartyje išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. P. taikoma kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamojo asmenybei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, dabartinėje proceso stadijoje nėra pagrindo R. P. skirti intensyvią priežiūrą ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi jos nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Anksčiau nutartyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios R. P. inkriminuojamų nusikalstamų veikų organizuotumą ir pavojingumą, jo turimus ryšius užsienyje, leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad švelnesnės kardomosios priemonės būtų pakankamos užkirsti kelią galimam kaltinamojo siekiui pasislėpti nuo teismo.

14. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir skunde akcentuojama prasta kaltinamojo sveikatos būklė. Pažymėtina, kad byloje pateikti medicininiai dokumentai apie R. P. sveikatos būklę yra surašyti 2012, 2015 metais, tačiau jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ir dabartiniu metu šio asmens sveikatos būklė yra nepatenkinama, byloje nėra. Juolab, kad ir pakeitus suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, kaltinamasis žada dirbti, be to, darbą jis turėjo ir gyvendamas JAV. Taip pat atmestini advokato Lino Stanislavo Bagdono skundo argumentai dėl netinkamų sveikatos priežiūros sąlygų suėmimo vietoje. Išskyrus deklaratyvius gynėjo teiginius, byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam R. P. suėmimo vietoje nebūtų suteikta kokia nors medicininė pagalba. Kita vertus, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims (straipsnio 1 dalis), o suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą (straipsnio 4 dalis).

15. Vien tai, kad advokato Lino Stanislavo Bagdono vertinimu jam kaip gynėjui nėra tinkamai užtikrinama teisė tardymo izoliatoriuje slapta ir nekontroliuojant bendrauti su kaltinamuoju, besąlygiškai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstai ir teisėtai kaltinamajam R. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo. Šiuo atveju tam tikri patiriami papildomi suvaržymai, susiję su Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu dėl Covid-19 (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės, yra pateisinami.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo R. P. gynėjų skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundai atmetami, o Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. P. gynėjų advokato Lino Stanislavo Bagdono ir advokato Vytauto Sirvydžio skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi kaltinamajam R. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.