- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- TA-616-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01177-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 14 600 Eur ir 113 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) kameros tipo patalpose (KTP) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 4 kv. m gyvenamojo ploto. Nors teisės aktai nustato, kad vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m kameros ploto, tačiau pareiškėjo vertinimu, reikėtų atsižvelgti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m, o sanitarinis mazgas į šį plotą neturi būti įskaičiuojamas. Tuo atveju, jeigu vienam asmeniui tenka mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą), konstatuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas. Jeigu vienam asmeniui tenka nežymiai mažesnis nei 4 kv. m plotas, privalu įvertinti kitus faktorius, tokius kaip kamerų būklė ir švara, natūralus apšvietimas, naudinga veikla.
3. Pareiškėjas teigė, kad gyveno kamerose Nr. 38 ir 43, kurios nebuvo suremontuotos, kamerose trūko natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, sienos buvo nešvarios, luposi dažai, byrėjo tinkas, o kameroje Nr. 38 virš lango ant sienos ir lubų akivaizdžiai matėsi pelėsis. Dirbtinis apšvietimas nebuvo pakankamas, be to švietė 16 val. per parą, dėl to vargino akis. Apšvietimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kamerose nebuvo ventiliacinės sistemos, todėl vėdinti kameras tekdavo per langus, tai nuolat keldavo konfliktines situacijas (dėl skersvėjo). Be to, kamerose nepakankamas apšvietimas, langai per maži, dar ant langų grotos, tai dar labiau mažino šviesos patekimą į kamerą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė 8 ar daugiau valandų praleisti už kameros ribų ir užsiimti naudinga veikla.
5. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė apatija, galvos skausmais, nuotaikų kaita, depresija, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir kitais nuteistaisiais, tai turėjo įtakos jo sveikatai. Patirtą žalą vertino po 50 Eur per dieną, o kadangi jo teisės buvo pažeistos iš viso 730 dienų, prašė priteisti iš atsakovo už nurodytus pažeidimus 36 500 Eur. Dėl to, kad atsakovas neužtikrino tinkamo apšvietimo, pareiškėjas prašė priteisti po 20 Eur per dieną, kadangi pažeidimas truko 730 dienų, prašė priteisti iš atsakovo 14 600 Eur.
6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad visą kalinimo laikotarpį Alytaus PN jam nebuvo išduodamos higienos priemonės: dantų pasta ir šepetėlis bei skutimosi peiliukai. Tai pareiškėjui sukėlė kančias, higienos priemonių trūkumai nesuderinami su pagarba žmogaus orumui. Teigė, kad neturėjo rašymo priemonių, dėl to neturėjo galimybės į pataisos namų administraciją kreiptis raštu. Teigė, kad jam taip pat nebuvo išduotas tualetinis popierius, nagų žirklės, nosinės, indų ir kūno kempinės, ausų krapštukai, kojinės ir apatinis trikotažas. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė pažeminimu, bejėgiškumu, visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmu, nešvaros pojūčiu, depresija, santykių su kitais pablogėjimu. Kadangi pažeidimas truko 730 dienų, patirtą žalą pareiškėjas vertino 14 600 Eur suma (po 20 Eur už dieną).
7. Pareiškėjas skunde teigė, kad per visą kalinimo laikotarpį buvo leidžiama naudotis dušu vieną kartą per savaitę (pasikeitus Bausmių vykdymo kodeksui – 2 kartus per savaitę) ir ribotą laiką – 15 min., kurio nepakakdavo. Pareiškėjas į dušą buvo vedamas su kitais asmenimis, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį galėjo stebėti tiek kameroje gyvenantys asmenys, tiek prižiūrėtojai. Dėl to pareiškėjas teigė patyręs žalą, kuri pasireiškė nešvaros jausmu, nemaloniu kūno kvapu, bejėgiškumu, nuotaikų kaita, nemiga. Pareiškėjas patirtą žalą vertino 14 600 Eur suma (po 20 Eur už dieną), kadangi pažeidimas truko 730 dienų.
8. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN taip pat neužtikrino jo teisės į socialinės reabilitacijos programas, nebuvo sudaryta galimybė užsiimti naudinga veikla, tai reiškia, kad jis 22.30 val. per parą nieko neveikė ir buvo užrakintas kameroje, o tai paneigia pačią kalinimo esmę. Nevykdant socialinės reabilitacijos programų, gali vystytis socialinė izoliacija, nekomunikuojama su artimaisiais, draugais, kitais nuteistaisiais. Kadangi buvo kalinamas visiškos izoliacijos sąlygomis, tai pažeidė jo teisę į orias ir sveikas kalinimo sąlygas. Pareiškėjas teigė, kad dėl to patyrė žalą, kuri pasireiškė socialine izoliacija, santykių su artimaisiais pablogėjimu, depresija, bejėgiškumu, nuotaikų kaita, nerimu. Patirtą žalą pareiškėjas vertino 19 000 Eur
9. Pareiškėjas teigė, kad telefonai Alytaus PN yra įrengti koridoriuje, šalia kalinių kamerų, neįrengiant telefonų kabinų. Todėl kalbant telefonu, pokalbį galėjo girdėti tiek pareigūnai, tiek ir kiti nuteistieji, dėl to privačiomis temomis pareiškėjas negalėjo kalbėti, taip pat negalėjo bendrauti su advokatu. Be to, telefonų kiekis buvo nepakankamas, antrame aukšte, kur gyveno pareiškėjas, buvo tik vienas taksofonas, dėl to buvo sunku juo pasinaudoti pageidaujamu laiku. Tokios kalinimo sąlygos pažeidė pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, teisę į advokato pagalbą. Tokios kalinimo sąlygos viršija kalinamam asmeniui būdingus suvaržymus. Teigė, kad patyrė žalą, kurią vertina 7 300 Eur (po 10 Eur už dieną).
10. Pareiškėjas skunde dėl teisės į saviraišką nurodė, kad per visą kalinimo laiką jam nebuvo sudaryta galimybė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, kadangi kamerose nebuvo televizoriaus, o per radiją transliavo tik muzikinius kanalus. Bibliotekoje nebuvo naujos ir pageidaujamos literatūros (aktualių teisės aktų, naujų grožinės literatūros, mokslinių leidinių), laikraščiai ar kita spauda į kameras nebuvo teikiama, tai dar labiau sumažino gaunamos informacijos kiekį. Ribota interneto prieiga, kadangi buvo pasiekiami tik tinklalapiai, susiję su teisės aktais, nesudarant galimybės naudotis socialiniais tinklais, spaudos ir kt. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią vertino 14 600 Eur (po 20 Eur už dieną).
11. Pareiškėjas teigė, kad iš viso už nurodytus pažeidimus neturtinę žalą vertina 113 500 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2023 m. gegužės 17 d., o Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko periodiškai nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., todėl prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminą.
14. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo laikomas 11,87 kv. m kamerų tipo patalpoje, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui teko 3,95 kv. m gyvenamojo ploto. Alytaus kalėjimo kamerų tipo patalpose keliais etapais buvo atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėn., kita dalis – 2010 m. birželio mėn.
15. Atsakovas paaiškino, kad remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
16. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis nepateikė prašymų, kaip numatyta 2017 m. kovo 28 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakyme Nr. 1-54, 5 punkte ir vadovaujantis to paties įsakymo 8 punktu pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjas įstaigoje nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, todėl akivaizdu, kad jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit būtiniausių higienos priemonių tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai. Atsakovas pareiškėjo argumentus dėl higienos priemonių neišdavimo vertino kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nurodė, kad visos nuteistiesiems skirtos patalpos Alytaus kalėjime užtikrina nuteistųjų privatumą. Kamerų tipo patalpų dušinės patalpa turi duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti, prausimosi vietos atskirtos sienelėmis. Pareigūnai vykdo savo funkcijas nepažeisdami nuteistųjų privatumo.
18. Alytaus kalėjime vykdant nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemones, kamerų tipo patalpose veiklą vykdo nevyriausybinės organizacijos. Kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos 5 kambarys. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas dėl mokymosi. Papildomai, pareiškėjas kreipęsi su prašymu į Resocializacijos skyriaus specialistus turi galimybę gauti stalo žaidimų. Pažymėjo, kad nuteistieji dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse savanoriškumo principu. Savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šioje programoje nuteistasis patvirtina raštišku pareiškimu, kuris įdedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai. Taigi tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo priklauso, ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau, konstruktyvia, prasminga veikla.
Atsiliepimas
19. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu laisvalaikiu skaitė spaudą, literatūrą bei turėjo galimybę dalyvauti įstaigoje vykdant nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemones, todėl argumentai, kad neturėjo galimybės pasinaudoti saviraiškos teise, atmestini.
20. Alytaus kalėjime taksofonai įrengti bendro naudojimo patalpose, tačiau interneto telefonija įrengta atskiroje patalpoje, kurioje privatumas visiškai užtikrinamas. Galiojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpų įrengimui bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose), todėl pareiškėjo teisė skambinti, įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, pažeista nebuvo.
21. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis turėjo teisę kreiptis į Alytaus kalėjimo administraciją dėl perkėlimo į kitą kamerą, tačiau šia teise nei karto nepasinaudojo ir jokių prašymų neteikė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į atsakovą dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis kamerų tipo patalpose, nesikreipė.
22. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.
II.
23. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. gegužės 22 d., skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2023 m. gegužės 22 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl ko ieškinio senaties terminas galėtų būtų atnaujinimas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo jį atnaujinti, nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d.
25. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 43 kameroje, kurios plotas yra 12,29 kv. m, kameros užimtumas – 2 žmonės, taip pat 38 kameroje, kurios plotas – 11,85 kv. m, užimtumas – 3 žmonės.
26. Teismas iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. iš pareiškėjo sąskaitos buvo išskaičiuota už turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją: 2019 m. lapkričio 25 d. – 2,79 Eur, 2020 m. sausio 8 d. – 0,71 Eur, 2020 m. vasario 1 d. – 0,97 Eur, 2020 m. vasario 12 d. – 0,26 Eur, 2020 m. kovo 1 d. – 0,26 Eur; 2020 m. gegužės 1 d. – 2,43 Eur, 2020 m. birželio 1 d. – 2,52 Eur, 2020 m. liepos 1 d. – 2,43 Eur, 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 2,31 Eur; 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2,31 Eur, 2020 m. spalio 1 d. – 2,23 Eur, 2020 m. lapkričio 1 d. – 2,31 Eur, 2020 m. gruodžio 1 d. – 2,23 Eur; 2021 m. sausio 1 d. – 2,31 Eur, 2021 m. vasario 1 d. – 2,38 Eur, 2021 m. kovo 1 d. – 2,15 Eur, 2021 m. balandžio 1 d. – 2,38 Eur, 2021 m. gegužės 1 d. – 2,30 Eur, 2021 m. birželio 1 d. – 2,38 Eur, 2021 m. liepos 1 d. – 2,30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 2,16 Eur, 2021 m. rugsėjo 1 d. – 1,92 Eur; 2021 m. rugsėjo 24 d. – 0,95 Eur. Kitas nuteistojo išlaidas sudarė prekės iš parduotuvės.
27. Teismas nurodė, kad iš Alytaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 1-94 „Dėl Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto matyti, jog atvykusiems asmenims iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, vėliau išduodamos higienos priemonės esant rašytiniam prašymui.
28. Teismas nustatė, kad yra patvirtintas Alytaus PN nuteistųjų maudymosi duše grafikas, kuriame nustatyta maudymosi trukmė – 15 min. Taip pat byloje pateiktas pareiškėjo resocializacijos planas. Iš 2019 m. spalio 22 d. rašytinio sutikimo dalyvauti įvertinime dėl nuteistojo adaptacijos programos matyti, kad pareiškėjui buvo paskirti susitikimai, kurių metu pristatytos socialinės programos bei bendrai paaiškintos gyvenimo kalėjime sąlygos ir tvarka.
29. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad kamerose yra lovos ir būtini baldai. Bendrojo naudojimo patalpos yra tvarkingos.
30. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitarinio mazgo ar baldais užstatytas plotas. Teismas konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, skunde nurodytų sąlygų atitikimą higienos normų reikalavimams.
Atsiliepimas
32. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus kalėjimo kamerose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas keliais etapais. Remonto metu buvo pakeisti langai, durys, unitazai, įrengiama ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros ventiliacija, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu į Alytaus kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Taip pat nėra patvirtinta aplinkybė, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas atitinkamas institucijas, medicinos įstaigas ir pateikęs medicininius dokumentus, kuriuose būtų užfiksuota jo suprastėjusi sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus skundo teiginius, atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes konstatavo, kad pareiškėjas dažnai laiką leido pasivaikščiojimo kiemeliuose ir sportuodavo, nors pareiškėjas teigia, jog kalėjimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas sprendė, jog neįrodyta, kad kitos patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
34. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose nebuvo pilnai atitvertas nuo kameros erdvės, teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas ir uždaromas durimis. Toks atitvėrimas pripažįstamas pakankamu, kad užtikrinti pareiškėjo privatumą.
35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad nebuvo įmanoma jam gauti tualetinio popieriaus, žirklių, ausų krapštukų, apatinių ir kitų būtiniausių daiktų, teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pirmą kartą atvykusiems asmenims išduodamas higienos daiktų rinkinys, o vėliau higienos priemonės išduodamos pagal pateiktą prašymą. Nustačius, kad pareiškėjas buvo mokus asmuo, jis trūkstamus reikalingus higienos daiktus galėjo įsigyti iš parduotuvės. Teismas pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais.
36. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina dėl nepakankamai organizuojamos socialinės reabilitacijos programos. Teismas nurodė, kad šie pareiškėjo teiginiai nėra išsamūs, nedetalizuoti, prieštarauja vieni kitiems, pareiškėjas nenurodė kodėl pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Alytaus kalėjimo administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, ar kitokio laisvalaikio organizavimo nebuvo registruota. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog dažnai eidamas į didelį kiemą pasivaikščioti sportuodavo dviračiu, o po to negalėjo pasinaudoti dušu. Iš nuteistųjų maudymosi duše grafiko matyti, kad dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino buvo ribojamas ir kontroliuojamas net prausimosi grafikas. Pažymėjo, kad tuo metu kalėjime buvo vykdomos kelios nuteistųjų laisvalaikio veiklos, susijusios su fizine kultūra, sportu, dvasinių ir religinių poreikių tenkinimu, biblioteka, taip pat kalinimo įstaiga bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios rengia papildomus susitikimus su kaliniais. Yra sudaryta galimybė gauti stalo žaidimų, tačiau visos programos vykdomos priklausomai nuo kalinamojo pageidavimo. Šiuo atveju pareiškėjas neįvardino, kokios konkrečios literatūros bibliotekoje jis negaudavo. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo ar socialinių reabilitacinių programų nepažeidė.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturėjo galimybės praustis po dušu dažniau kaip kartą per savaitę po intensyvaus dviračių sporto. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į kalėjimo direktorių dėl sudarymo tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu. Pareiškėjas nedetalizavo situacijos, kuomet jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjai daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl teismas pareiškėjo argumentus atmetė. Atsakovas atsiliepime teigė, kad izoliuojami vienas nuo kito dušais besinaudojantys asmenys, šiuos teiginius patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, taigi dušuose esantis atitvėrimas pertvaromis laikytinas pakankamu privatumo užtikrinimu. Teismas pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
38. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jog, pareiškėjo vertinimu, atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju, kaip jis nurodo, galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, kad pareiškėjas nepatyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimo. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
39. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime buvo kalinamas nepažeidžiant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, jo gyvenamoji kamera atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas nepatyrė nepatogumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias.
40. Teismas, įvertinęs visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
41. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 26 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 2 470 Eur neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d.
42. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą, šališką ir neteisėtą sprendimą. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčo laikotarpiu jam buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Teigia, kad jeigu tarptautinės teisės aktai nustato kitokias taisykles, turi būti taikomos pastarosios taisyklės, o ne nacionaliniai teisės aktai. Teismas nevertino kitų kriterijų (kamerų remonto, apšvietimo, ventiliacijos, sanitarinio mazgo įrengimo, šildymo, veiklos už kameros ribų ir kt.) į kuriuos būtina atsižvelgti sprendžiant dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.
43. Pareiškėjas teigia, kad visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Kameros buvo suremontuotos prie 10 metų, tačiau jos neatitiko higienos normų reikalavimų, matėsi pelėsis, nuo sienų luposi dažai. Teismui buvo pateiktos nespalvotos kamerų nuotraukos, todėl jose nesimatė tikrosios kamerų būklės. Taip pat kamerose nepakankamas natūralus apšvietimas ir ventiliacija, mechaninės ventiliacijos nebuvo, nebuvo jokios veikos už kameros ribų bei kitokios naudingos veiklos.
44. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis dažnai laiką leisdavo pasivaikščiojimo kiemeliuose ir sportuodavo, kadangi pasivaikščioti jis buvo vedamas pagal grafiką ir tik 1.30 val.
45. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kadangi jam nebuvo užtikrintas 4 kv. m ploto vienam asmeniui tenkantis plotas.
46. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo nurodyto pažeidimo dėl natūralaus apšvietimo, nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą šiuo klausimu ignoravo.
47. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino ir jo argumentus dėl patirtų sveikatos sutrikimų dėl teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo. Akivaizdu, kad esant nepakankamam apšvietimui, ventiliacijai, nesudarius tinkamų kitų kalinimo sąlygų, daromas neigiamas poveikis sveikatai. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl patirtų sveikatos sutrikimų nesikreipė į medikus, savaime nereiškia, jog jam nebuvo padaryta žala. Jis patyrė neigiamus išgyvenimus, kuriuos tik jis pats gali įvertinti. Be to, tam tikri sveikatos sutrikimai gali pasireikšti ateityje.
Šalies argumentai
48. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad visą kalinimo laikotarpį jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę nusiprausti po dušu, į kurį jis buvo vedamas kartu su kitais nuteistaisiais, todėl prausiantis po dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas, besimaudantį jį galėjo stebėti kiti asmenys ir pareigūnai. Taip pat maudymosi trukmė buvo tik 15 min., kurių akivaizdžiai neužteko nusiprausti.
49. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos argumentais dėl telefoninių skambučių. Taksofonai įrengti koridoriuose, todėl kalbant telefonu nebuvo užtikrintas jo privatumas bendraujant su advokatu bei šeimos nariais.
50. Pareiškėjas teigė, kad dėl kalinimo nurodytomis sąlygomis jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatiniu nuovargiu, irzlumu, nuotaikų kaita, depresija, galvos skausmais, visiška priklausomybe nuo kitų asmenų, nemiga, suprastėjusiu regėjimu. Kadangi Alytaus kalėjimas neužtikrino pareiškėjui orių ir sveikų kalinimo sąlygų, nevykdė savo pozityvios pareigos ir yra priežastinis ryšys tarp patirtos neturtinės žalos bei valstybės pareigos nevykdymo, pareiškėjas prašo priteisti jam 2 470 Eur neturtinę žalą (po 5 Eur per dieną, iš viso 494 dienas).
Atsiliepimas
51. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
52. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriuos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą nelemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Atsiliepimas
54. Atsakovo vertinimu, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjo nurodytos žalos. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patirtos žalos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
56. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, netenkino reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
57. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė nemotyvuotą ir šališką sprendimą, todėl jis naikintinas.
58. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
59. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).
60. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.)
61. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).
62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.
63. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip netinkamo elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis bei tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius ir jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 1978 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Airija prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 5310/71); 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08)). EŽTT ne kartą pabrėžė, jog tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, patiriamos kančios ir sunkumai bet kokiu atveju turi būti didesni, nei neišvengiamas su įkalinimu susijęs kentėjimas. Valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04); 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.)).
64. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su vienam asmeniui tenkančiu plotu kameroje, kuomet, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas 4 kv. m plotas kameroje, dėl to yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi EŽTT praktika, kurioje konstatuota, jog nacionaliniuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgus į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas, todėl nėra jokių prielaidų pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nurodytu aspektu nepagrįsti.
65. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo duše, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis dušu nebuvo pažeistas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dušuose yra įrengtos pertvaros, tai užtikrina pakankamą asmenų privatumą besinaudojant dušu.
66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-789/2023).
67. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjui naudojantis telefonu, pažymi, kad pareiškėjas šių savo apeliacinio skundo teiginių nekonkretizavo, nenurodė, kada konkrečiai jo pokalbių buvo klausomasi ir pan., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė neteisėtų Alytaus PN veiksmų.
68. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su higienos normos pažeidimais (ventiliacijos, apšvietimo ir kt.), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei jų teisiniam vertinimui.
69. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos buvo kapitaliai suremontuotos, naujai įrengta elektros instaliacija, apšvietimas.
70. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.
71. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas dėl, jo nuomone, teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo, su skundais į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui pataisos įstaigai nesiskundus dėl konkrečių jo pažeidimo atvejų, nenurodžius jokių reikšmingų aplinkybių šiuo aspektu, atsakovas negali pateikti įrodymų dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Vertinant kalinimo įstaigų higienos sąlygas (apšvietimas, oro judėjimas), analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui nedetalizavus savo teiginių dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-426-815/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų pareiškėjas pats skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Alytaus PN administracijai dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, pataisos įstaigai tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.
72. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl natūralaus apšvietimo kamerose, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje neįrodyta, kad patalpos, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Higienos norma HN 134:2015 ir nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių. Taigi konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu ir dėl to pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra jokio pagrindo.
73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl natūralios apšvietos darbo vietose bei mokymosi klasėse nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose.
74. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo sveikatos sutrikimų dėl kalinimo sąlygų.
75. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų dėl kalinimo sąlygų, todėl nebuvo pagrindo ir vertinti pareiškėjo sveikatos būklę, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog medicininės pagalbos dėl sveikatos sutrikimų nesikreipė.
76. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas ar neobjektyviai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti.
77. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
78. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas iš esmės abstrakčiais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos neteisingomis.
79. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.
80. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį (viešoji atsakomybė) atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl to pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
81. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.