Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcentuoja, kad tokios sudarytos sąlygos jam trukdė dirbti, studijuoti, skaityti knygas, rašyti ir t.t. Be to, nebuvo suteiktos būtiniausios asmens higienos priemonės, ribotos galimybės nueiti į dušą, pamini tokius atvejus, kai kaliniai buvo vedami į didelį kiemą, ten pareiškėjas intensyviai sportuodavo su dviračiu, tačiau nepaisant situacijos, jis buvo priverstas laukti visą savaitę ir laikytis dušo režimo.

Teigia, kad su juo nebuvo vykdomos jokios socialinės reabilitacinės programos, nebuvo svarstytas socialinis planas ar sudaryta galimybė užsiimti naudinga veikla dėl šių priežasčių jis sėdėjo 22.30 valandų per parą kalėjimo kameroje nieko neveikdamas.

Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta skleisti ir gauti informaciją bei idėjas, kameros nebuvo aprūpintos televizoriais, kameromis nebuvo teikiama spauda. Radijas transliavo tik muzikinius kanalus, o bibliotekoje nebuvo naujos literatūros tiek grožinės, tiek informacinės, periodinių leidinių.

Teigia, kad visos šios išvardintos aplinkybės jam padarė neatitaisomą neturtinę žalą, kuri pasireiškė asmenybės degradavimu, negalėjimu dalyvauti visuomenės ir privačiame gyvenime, visiška priklausomybe nuo kitų valios, pažeminimu, depresija, socialine izoliacija ir pan. Kadangi kalėjime praleido 730 dienų, neturtinę žalą vertina 20 Eur už vieną dieną.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde, nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo šį besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo – 14600 Eur ir 113500 Eur neturtinės žalos, kuri kilo pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nesudarant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų.

Reikalavime suma nenurodyta.

Nustatyta, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kameroje, kuri yra 12,29 kv. m., kameros užimtumas - 2 žmonės, (duomenys neskelbtini) kameroje patalpos plotas – 11,85, užimtumas -3 žmonės (b.l. 24).

Iš pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio laikotarpiu 2019-10-21 – 2021-09-27 matyti, kad išskaičiuota už turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją 2019-11-25 sumokėta 2,79 Eur, 2020-01-08 0,71 Eur, 2020-02-01 0,97 Eur, 2020-02-12 0,26 Eur, 2020-03-01 0,26 ; 2020-05-01 2,43 Eur, 2020-06-01 2,52 Eur, 2020-07-01 2,43 Eur, 2020-08-02 2,31 Eur; 2020-09-01 2,31 Eur, 2020-10-01 2,23 Eur, 2020-11-01 2,31 Eur, 2020-12-01 2,23 Eur; 2021-01-01 2,31 Eur, 2021-02-01 2,38 Eur, 2021-03-01 2,15 Eur, 2021-04-01 2,38 Eur, 2021-05-01 2,30 Eur, 2021-06-01 2,38 Eur, 2021-07-01 2,30 Eur, 2021-08-01 2,16 Eur; 2021-09-01 1,92 Eur; 2021-09-24 0,95 Eur., kitas nuteistojo išlaidas sudarė prekės iš parduotuvės.

Iš Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymo 2017-03-28 Dėl Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1-94 4 p. matyti, kad iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, vėliau išduodami esant rašytiniam prašymui.

Iš 2019-10-02 Alytaus pataisos namų nuteistųjų maudymosi duše grafiko Nr. 4-4695 matyti, kad nustatytas maudymosi grafikas 15 minučių skirta nusiprausti po dušu.

Iš 2019-10-25 Alytaus pataisos namų individualaus nuteistojo A. J. resocializacijos plano Nr. 5.23-235. Iš 2019-10-22 Rašytinio sutikimo dalyvauti įvertinime dėl nuteistojo adaptacijos programos matyti, kad pareiškėjui buvo paskirti susitikimai, kurių metu pristatytos socialinės programos bei bendrai paaiškintos gyvenimo kalėjime sąlygos ir tvarka.

Iš byloje pridėtų fotonuotraukų matyti, kad kamerose yra lovos ir būtini baldai. Bendrojo naudojimo patalpos yra tvarkingos.

Dėl senaties termino neturtinei žalai atlyginti

Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalis, kurią taikė pirmosios instancijos teismas, nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią, yra įtvirtintos CK 1.127 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK1.131 straipsnio1, 2dalys). Atsakovas šioje byloje prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad jis neturi specialių teisinių žinių.

Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015 ir kt.).

Teismas pažymi, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. gegužės 22 d., tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2023 m. gegužės 22 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą toje skundo dalyje nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.; teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių dėl ko ieškinio senaties terminas galėtų būtų atnaujinimas, todėl skundas gali būti toliau nagrinėjimas tik toje dalyje, nuo kurios skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, t. y. nuo 2020 m. gegužės 22 d. Esant tokioms aplinkybėms prašomos skaičiuojamos žalos sumos dydis keičiasi. Pareiškėjas teigia, kad jis prašo neturtinės žalos 20 Eur už dieną. Skaičiuojant laikotarpį nuo ieškinio senaties termino pradžios, tenka 494 dienos, vadinasi pareiškėjo neturtinės žalos sumos dydis yra lygus 9880 Eur.

Apibendrinus visus surinktus faktus ir aplinkybes, skundo dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. dėl pareiškėjo nurodytų argumentų teismas nepasisako, kadangi pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą.

Dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. Be to pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, skunde nurodytų sąlygų atitikimą higienos normų reikalavimams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi iki 2020-12-22) (toliau – 2009 m. Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numatė, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Analogiška nuostata numatyta ir 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 2 punkte (toliau – 2020 m. Eksploatavimo taisyklės). Alytaus pataisos namai pastatyti iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Atsakovės atstovas savo atsiliepime pateikė informaciją, kad Alytaus kalėjimo kamerose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas keliais etapais. Remonto metu buvo pakeisti langai, durys, unitazai, įrengiama ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros ventiliacija, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti. Taip pat, nurodė, kad kalėjimas vadovaujasi HN 134:2015 ir šiltuoju/šaltuoju metų periodu užtikrina, kad kambario temperatūra būtų reikiama, kaip ir santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, ginčo laikotarpiu, į Alytaus kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Taip pat nėra patvirtinta aplinkybė, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas atitinkamas institucijas, kaip antai, medicinos įstaigas ir iš ten pateikęs medicininius dokumentus, kuriuose būtų užfiksuoti jo suprastėjusi sveikata. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Alytaus kalėjimo administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokį intensyvų pažeidimų pobūdį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus skundo teiginius, atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, byloje esančių dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas dažnai laiką leido pasivaikščiojimo kiemeliuose ir sportuodavo, nors pareiškėjas teigia, kad kalėjimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikoma, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėja nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose nebuvo pilnai atitvertas nuo kameros erdvės.

Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas ir uždaromas durimis. Toks atitvėrimas pripažįstamas pakankamu, kad pareiškėjo privatumas nebūtų pažeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks sanitarinio mazgo atitvėrimas nelaikomas privatumo pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1301-756/2020 ir kt.).

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad nebuvo įmanoma jam gauti tualetinio popieriaus, žirklių, ausų krapštukų, apatinių ir kitų būtiniausių daiktų. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pirmą kartą jam išduodami higienos daiktų rinkinys, o vėliau pagal pateiktą prašymą. Nustačius, kad pareiškėjas buvo mokus asmuo, jis trūkstamus reikalingus higienos daiktus galėjo įsigyti iš parduotuvės. Esant tokioms aplinkybėms jo argumentai laikomi nepagrįstais

Pareiškėjas savo neturtinę žalą taip pat kildina dėl nepakankamai organizuojamos socialinės reabilitacijos programos. Šie pareiškėjo teiginiai nėra pateikti išsamiai, nedetalizuoti, prieštarauja vieni kitiems, pareiškėjas nenurodė kodėl pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Alytaus kalėjimo administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, ar kitokio laisvalaikio organizavimo nebuvo registruota. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog dažnai eidamas į didelį kiemą pasivaikščioti sportuodavo dviračiu, o po to negalėjo pasinaudoti dušu. Iš nuteistųjų maudymosi duše grafiko matyti dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino buvo ribojamas ir kontroliuojamas net prausimosi grafikas. Pažymėtina, kad tuo metu kalėjime buvo vykdomos kelios nuteistųjų laisvalaikio veiklos, tokios kaip fizinė kultūra, sportas, dvasinių, religinių poreikių tenkinimas, bibliotekos darbas, taip pat kalinimo įstaiga bendradarbiauja su nevyriausybinėmis programomis, kurios rengia papildomus susitikimus su kaliniais. Yra sudaryta galimybė gauti stalo žaidimu, visos šios programos vykdomos priklausomai nuo kalinamojo pageidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neįvardino, kokios konkrečios literatūros bibliotekoje jis negaudavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo ar socialinių reabilitacinių programų nepažeidė,

Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo galimybės praustis po dušu dažniau kaip kartą per savaitę po intensyvaus dviračių sporto. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į kalėjimo direktorių dėl sudarymo tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu. Pareiškėjas nedetalizuoja situacijos kai jam sudaryta galimybė nusiprausti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjai daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad izoliuojami vienas nuo kito dušais besinaudojantys asmenys. Iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad dušuose esanti atitvėrimas pertvaromis laikytinas pakankamu privatumo užtikrinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu, atmestini, kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant bylos aplinkybes jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju, kaip jis nurodo galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimo. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Alytaus kalėjime buvo kalinamas nepažeidžiant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, jo gyvenimas kameroje, atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas nepatyrė nepatogumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias.

Teismas, įvertinęs visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.