Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, TA-263-789/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-19
Bylos Nr.: TA-263-789/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02895-2021-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas: J. J.
Atsakovas: Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas

Administracinė byla Nr. TA-263-789/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02895-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

2. Pareiškėjas skunde, kurį vėliau patikslino, ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. jis buvo kalinamas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, jog kamerose ir bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus kamerose ir bendrabučio tipo patalpose, patalpos buvo netinkamai vėdinamos. Alytaus PN kameroje Nr. 38 buvo įrengtas langas, kurio išmatavimai 40x60 cm, ir tai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šis langas įrengtas nuo grindų 270 cm aukštyje, todėl natūrali šviesa kameroje buvo minimali. Dėl netinkamo apšvietimo neįmanoma skaityti bei rašyti. Minėtoje kameroje taip pat nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, kameroje nebuvo elektrinio oro šildytuvo ir ventiliatoriaus. Kamera tamsi, drėgna, šalta, neužtikrinamas grynas oras. Todėl pareiškėjui dažnai skaudėdavo galvą, pablogėjo regėjimas. Kameroje Nr. 38 nebuvo įrengtas sėdimas unitazas, o naudotis tupimu unitazu pareiškėjui buvo sunku, kadangi jis turi stuburo traumų.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad jis galėjo nusiprausti duše po šiltu vandeniu tik vieną kartą per savaitę 15 min. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, riziką susirgti infekcinėmis ligomis, buvo pažemintas. Duše nebuvo dozatorių su skystu muilu, lentynų higienos reikmenims susidėti, veidrodžių ir guminių kilimėlių, pakabų drabužiams, neįrengta persirengimo patalpa. Taip pat duše nebuvo ventiliacijos, todėl veisėsi įvairios bakterijos, pelėsis ir grybelis. Sanitariniai mazgai ir gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, kanalizacija veikė netinkamai, tekdavo stovėti 10-15 cm gylio vandenyje, dėl to pareiškėjas užsikrėtė kojų grybeliu. Dušo duryse buvo įrengtas maždaug 30x20 cm skersmens langas, pro kurį pareiškėjas buvo stebimas tiek pareigūnų, tiek kitų nuteistųjų. Dušinėje, esančioje 15 būryje, dušai įrengti vienas priešais kitą, nėra durų ar pertvarų privatumui užtikrinti. Bendroje dušinėje yra tik vienas muilo dozatorius, nėra lentynų higienos reikmenims susidėti. Kamerų tipo patalpų dušinė be jokių pervarų, todėl pareiškėjas jautė baimės jausmą, diskomfortą, jis patyrė privatumo pažeidimą.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Alytaus PN gydytoją, kad jis išduotų leidimą gauti iš artimųjų siuntinį su avalyne, nes, naudojantis ta pačia avalyne, buvo didelė tikimybė pakartotinai užsikrėsti kojų grybeliu. Gydytojas pareiškėjui išdavė leidimą gauti naują avalynę, tačiau, Alytaus PN direktoriui pateikus prašymą, kad leistų pareiškėjo artimiesiems perduoti jam naują avalynę, šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Dėl šio sprendimo pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kurie nurodė ir įpareigojo Alytaus PN direktorių leisti pareiškėjui gauti iš artimųjų naują avalynę. Dėl tokių neteisėtų Alytaus PN veiksmų (neveikimo) pareiškėjas 3-4 mėn. kentėjo skausmus ir diskomfortą iki kol Alytaus PN direktorius leido pareiškėjui gauti siuntinį su avalyne.

5. Pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN jam buvo išduota ne nauja, o panaudota patalynė, čiužinio ilgis buvo 190 cm, o plotis – 70 cm. Nebuvo išduotas ortopedinis čiužinys, nors pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašas ir leidimas gauti ortopedinį čiužinį. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo galimybės iškviesti pareigūnus, trūko laiko pasivaikščioti gryname ore. Būnant drausmės grupėje, neskiriama periodinė spauda, neįrengtas televizorius, neleidžiama lankytis bibliotekoje, ribota interneto prieiga, sportinis inventorius. Draudžiama skambinti telefonu, neišduodami higienos reikmenys, gyvenamojoje aplinkoje buvo laikomi angliarūgštės balionai, nesuteiktas darbas.

6. Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN jis buvo užsikrėtęs COVID-19. Šią infekciją, pareiškėjo nuomone, galėjo užkrėsti tik Alytaus PN administracijos darbuotojai. Pareiškėjas nebuvo aprūpintas apsauginėmis veido kaukėmis ir kalio jodido tabletėmis. Pareiškėjui nebuvo tiekiamas dietinis maistas, jis buvo sugedęs, šaltas. Pareiškėjo skundai nebuvo nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo teikiama psichologinė pagalba, pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

7. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, psichologinį sukrėtimą, dėl to išsivystė emocinė depresija, pablogėjo pareiškėjo sveikata, nusilpo imuninė sistema. Pareiškėjas pasidarė uždaras, dirglus, nebemoka tinkamai bendrauti su aplinkiniais, kyla nuolatiniai nesutarimai. Pareiškėjas teikė prašymus Alytaus PN, kad jam būtų suteiktos psichologo konsultacijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, netinkamo pareigūnų elgesio, daromo psichologinio spaudimo pareiškėjui, taip pat kreipėsi į psichiatrą, prašydamas skirti jam vaistų nuo depresijos ir nemigos.

Atsiliepimas

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Alytaus PN nurodė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti sanitarniai mazgai, pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Alytaus PN akcentavo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė tikrinimo aktą Nr. PA-9545, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, visuomenės sveikatos centras nenustatė pažeidimų, 2019 m. spalio 25 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą Nr. PA -7954 dėl 38 kamerų tipo patalpos, kuriame pažeidimųai nenustatyti.

10. Alytaus PN pažymėjo, kad šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo patalpose oro temperatūra būtų 18 °C - 28 °C, o šaltuoju metų laiku 18 °C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25 m/s, o šaltuoju - 0,05 m/s - 0,15 m/s, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, visuose pataisos namuose visą parą nepertraukiamai palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Gyvenamieji kambariai ir kameros vėdinami atidarius langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Ant langų iš lauko ir iš vidinės pusės įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langus 15 cm į vidinę grotų pusę ir natūraliu būdu išvėdinti gyvenamąją patalpą.

11. Alytaus PN pažymėjo, kad reikalavimas įrengti 80x80 cm dydžio kameros langus yra taikomas tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, buvo kapitaliai remontuojamos 2010 m., todėl visi uždarosios zonos gyvenamųjų patalpų (kamerų) langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio. Alytaus PN kameros Nr. 38 langai, sienos, sanitarinis mazgas, esantis viduje, apšvietimo sistema yra tvarkingi, kadangi pareigūnai, atsakingi už uždarąją zoną, nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl, esant poreikiui, šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos.

12. Alytaus PN patvirtino, kad visi sanitariniai mazgai, esantys gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktu, kuriame numatyta, jog, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Alytaus PN neturi duomenų, kad kuriuo nors laikotarpiu kameros Nr. 38 sanitariniame mazge nebuvo klozeto ir būtų buvusi palikta atvira ertmė, be to, paminėtose taisyklėse nenumatytas reikalavimas įrengti tupimą ar sėdimą unitazą. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija.

13. Alytaus PN paaiškino, kad kamerų tipo patalpose kalintys nuteistieji naudojosi kamerų tipo patalpų dušine. Alytaus PN neturi duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpų dušinėje nebuvo dozatorių su muilu, nebuvo įrengtos lentynos, veidrodžiai ir kilimėliai. Alytaus PN nuolat vykdo viešuosius pirkimus, siekdama aprūpinti Alytaus PN dušines skystu muilu. Pažymėjo, jog 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji naudojosi bendruoju dušu, kuriame įrengta 20 dušo ragelių. Pareigūnai ir Turto valdymo skyriaus sandėlininkas, atsakingi už nuteistųjų dušinę, nuolat prižiūri tvarką ir švarą. Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu du kartus per savaitę. Dušai tvarkingi, veikiantys, valomi tvarkdarių. Po sporto užsiėmimų nuteistieji gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Visose nuteistiesiems skirtose patalpose Alytaus PN užtikrinamas nuteistųjų privatumas. Tualetai ir dušinės atskirti sienelėmis. Sanitariniai mazgai, esantys kambariuose ar kamerose, turi duris, o pareigūnai vykdo savo funkcijas, nepažeisdami nuteistųjų privatumo.

14. Alytaus PN nurodė, kad Alytaus PN nėra sporto salių, yra įrengtos patalpos mankštai. Alytaus PN kamerų tipo patalpų antrajame aukšte įrengta relaksacijos ir mankštos patalpa, kurios plotas yra 20,77 kv. m. Relaksacijos ir mankštos patalpoje yra stalo teniso stalas, kopėtėlės ir skersinis. Nuteistieji, apgyvendinti lokalinių sektorių kambariuose, dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, Alytaus PN įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai.

15. Alytaus PN pažymėjo, jog Alytaus PN 8 būryje nėra jokių suvirinimo darbams atlikti reikalingų balionų, angliarūgštės balionai yra sandėliuojami 7 lokaliniame sektoriuje, atskirtame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo gyvenamųjų patalų ir virš jų nuteistieji negyvena.

16. Alytaus PN akcentavo, kad nuteistųjų užimtumas Alytaus PN vykdomas įtraukiant nuteistuosius į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Alytaus PN patvirtino, kad nuteistieji pasirašytinai yra supažindami su informacija, susijusia su koronavirusu, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėse. Visa informacija apsisaugoti nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos yra pateikiama būryje esančiuose informaciniuose stenduose, papildomai nuteistieji gali gauti informaciją, susijusią su koronavirusu, kreipdamiesi į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą, taip pat klausydamiesi visuomenės informavimo priemonių. Darbuotojai, pagal vykdomas funkcijas, buvo aprūpinami individualiomis apsaugos priemonėmis: medicininėmis kaukėmis, respiratoriais, vienkartiniais kombinezonais, galvos apdangalais, apsauginiais akiniais ir kt. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. visiems nuteistiesiems buvo išduotos daugkartinio naudojimo kaukės ir būriuose sudarytos palankios sąlygos gauti dezinfekcinį skystį. Kartą per savaitę visiems nuteistiesiems buvo matuojama kūno temperatūra. Kiekvieną darbo dieną vykdoma nuteistųjų būrio gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų dezinfekcija.

17. Alytaus PN nurodė, kad uždaroje zonoje laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę ir galimybę naudotis ribota interneto prieiga bibliotekoje, kuri įrengta ir kamerų tipo patalpų pastate. Nuteistieji gali naudotis riboto interneto prieiga pagal nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafiką. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas tiek drausmės grupei, tiek paprastajai grupei, todėl jis turėjo galimybę naudotis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 ir 73 straipsniuose – gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų bei paskambinti telefonu, (išskyrus atvejus, kai buvo vykdoma nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas). Alytaus PN sudaryta įdarbinimo komisija svarsto individualiai kiekvieno nuteistojo prašymą ir kiekvienu atveju priimamas kolegialus sprendimas.

18. Alytaus PN patvirtino, kad nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V- 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, o maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1-159 „Dėl nuteistųjų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Alytaus PN maisto gamybą vykdo UAB „Niklita“ ir dirba UAB „Niklita“ darbuotojai. Alytaus PN nuteistųjų maitinimas yra orientuotas į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, o pareiškėjo argumentai, kad įstaiga neužtikrino visaverčio ir kokybiško maitinimo, yra atmestini.

19. Alytaus PN nurodė, jog neturi duomenų, kad ginčo laikotarpiu pataisos namų darbuotojai būtų netinkamai vykdę jiems pavestas funkcijas, nagrinėjant pareiškėjo skundus ar prašymus. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių padarinių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

21. Departamentas nurodė, kad jis, laiku ir tinkamai reaguodamas į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendacijas bei nustatytus pažeidimus pavaldžioje įstaigoje, nagrinėjant pareiškėjo skundus, įgyvendino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), patvirtintuose teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, numatytus tikslus koordinuoti, kontroliuoti tinkamą ir vienodą bausmių, auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą pavaldžiose įstaigose, taip pat užtikrino BVK 183 straipsnyje numatytų funkcijų vykdymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė teismui Departamento atsakymų, be to, Seimo kontrolieriaus pateiktose pažymose nebuvo konstatuota, kad Departamento veiksmai turėjo neigiamos įtakos pareiškėjui ar kad nustatyti tam tikri skundo nagrinėjimo procedūriniai pažeidimai galėjo sukelti / sukėlė pareiškėjui žalą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde taip pat nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad Departamentas savo veiksmais arba neveikimu būtų sukėlęs konkrečias neigiamas pasekmes pareiškėjui.

II.

22. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d.. Teismas,, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo buvimą Alytaus PN, šioje byloje vertino laikotarpį nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d., išskyrus laikotarpius nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d., nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., kai pareiškėjas buvo etapuotas iš Alytaus PN (toliau – ir ginčo laikotarpis).

24. Teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo pareiškėjui, iš atsakovo byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. balandžio 26 d. buvo paskirtas į 38 kamerų tipo patalpą, kuri yra 11,87 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,95 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. pareiškėjas gyveno 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 35,11 kv. m ploto, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas gyveno 8 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 52,79 kv. m gyvenamojo ploto, joje įrengta 17 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,105 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. vasario 28 d., nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2021 m. kovo 28 d., nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 11 d. ir nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. sausio 2 d. (vertinamojo laikotarpio pabaiga) pareiškėjas gyveno 15 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 33,60 kv. m gyvenamojo ploto, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,73 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktuose nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose ir 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo nustatytas, nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto kamerose ir bendrabučio tipo patalpose.

25. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodomos gyvenamosiose patalpose buvusios netinkamos ventiliacijos, apšvietimo, tamsių, drėgnų, šaltų kamerų, elektrinio šildytuvo ir ventiliatoriaus nebuvimo pažymėjo, kad nebuvo nustatyti pažeidimai nurodytais aspektais. Alytaus PN pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2019 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą Nr. (1.12 4.80) PA-1954, iš kurio matyti, jog operatyviosios kontrolės metu buvo tikrinta kamerų tipo patalpa Nr. 38. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje kameroje santykinė oro drėgmė, temperatūra atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, pažeidimai nenustatyti. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra vėdinamos per atidaromus langus, šviesa sklinda pro langus, taip pat patalpose yra įrengti šviestuvai, patalpos ir sanitariniai mazgai yra tvarkingi, ant sienų nėra pelėsių.

26. Dėl gyvenamojoje kameroje Nr. 38 buvusio lango (40x60 cm dydžio) teismas nurodė, kad Eksploatavimo taisyklių 16.9. punkte numatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langus sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktas minėtos kameros nuotraukas, darė išvadą, kad šios kameros langas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas, pasisakydamas dėl šioje kameroje įrengto tupiamo tualeto, pažymėjo, jog ginčo aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad kamerų tipo patalpose įrengti klozetai galėjo būti tupiami, tačiau teismas, įvertinęs, kad pareiškėjui diagnozuota stuburo osteochondrozė, konstatavo, kad, pareiškėjui kalint Alytaus PN kameroje Nr. 38 laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., buvo apsunkintas naudojimasis tupiamu klozetu, todėl pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

27. Dėl prausimosi duše teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turėjo būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Iš byloje pateiktų nuteistųjų maudymosi duše grafikų teismas nustatė, jog Alytaus PN nuteistieji galėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, o nuo 2023 m. birželio 14 d. – du kartus per savaitę. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato minimalios maudymosi duše trukmės, o tomis dienomis, kai dušu nebuvo galimybės pasinaudoti, pareiškėjas galėjo palaikyti higieną, prausdamasis gyvenamosiose patalpose bei lokaliniame sektoriuje įrengtose praustuvėse.

28. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl dušų įrengimo ir jose buvusio inventoriaus, nurodė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų tipo patalpų dušinės nuotraukų matyti, kad dušo patalpose buvo įrengtas kūno ir plaukų prausiklių dozatorius, yra kilimėliai, veidrodžiai, pakabos rūbams, įrengtos lentynos higienos priemonėms susidėti. Be to, dušo patalpose yra įrengta mechaninė ventiliacija, teisės aktai nenumato atskiros persirengimo patalpos įrengimo.

29. Dėl kamerų tipo dušo patalpų dezinfekavimo teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepaneigė duomenų dėl pareiškėjui diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad anksčiau pareiškėjui būtų buvęs diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) liga buvo diagnozuota pareiškėjui laikotarpiu, kai pareiškėjas atliko bausmę kamerų tipo patalpose, todėl teismas šiuo aspektu konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

30. Teismas, pasisakydamas dėl Alytaus PN administracijos neleidimo pareiškėjui gauti siuntinio iš artimųjų su nauja avalyne, pažymėjo, kad medicininiame pažymėjime yra nurodoma, kad pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų, jog gydytojas būtų leidęs pareiškėjui gauti siuntinį su nauja avalyne. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios situacijos jis kreipėsi su skundais į atitinkamas valstybės institucijas, tačiau teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, detalizuojančių jo kreipimąsi į valstybės institucijas su nusiskundimais dėl atsisakymo išduoti jam naują avalynę ir vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl nesuteikto leidimo gauti iš artimųjų siuntinį su avalyne yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

31. Dėl privatumo užtikrinimo kamerų tipo patalpose, dušo patalpose, pertvarų nebuvimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, jog dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Teismas vertino, kad nors duryse ir buvo įrengtas langelis, tarp prausimosi vietų esančios pertvaros visiškai užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis dušu.

32. Vertindamas argumentus dėl gyvenamojoje aplinkoje laikomų degių medžiagų (angliarūgštės balionų), teismas nustatė, kad šios medžiagos buvo laikomos tinkamomis sąlygomis, jos buvo laikomos toliau nuo gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo kalinami nuteistieji. Šias aplinkybes patvirtina Alytaus PN atsiliepime ir Departamento akte nurodyti faktai, be to, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad tokie balionai buvo laikomi gyvenamojoje aplinkoje, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo.

33. Teismas, pasisakydamas dėl išduodamos patalynės ir čiužinio, nurodė, kad nuteistiesiems išduodama patalynė: antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas, rankšluotis. Teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems privalo būti išduodama nauja (nenaudota) patalynė, taip pat nėra nustatyti reikalavimai čiužinio išmatavimams, medžiagai, iš kurios būtų gaminamas čiužinys, ar kitokioms čiužinio savybėms. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymu išduoti jam Dormeo čiužinį dėl stuburo skausmų, tačiau Alytaus PN, atsakydami į pareiškėjo prašymą, nurodė, jog nuteistiesiems čiužiniai išduodami, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuose nenumatyta, kad čiužiniai turi būti poroloniniai, o pataisos namų gydytojai nesuteikė pareiškėjui jokių rekomendacijų tokiam čiužiniui išduoti.

34. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo skundo argumentą, jog jam kalint 6 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai pagrįstu, nes atsakovo atstovas šios aplinkybės nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais.

35. Dėl užsikrėtimo COVID-19 teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN su prašymu pateikti informaciją, kiek apsauginių kaukių pareiškėjui buvo išduota dėl COVID-19 infekcijos pandemijos. Alytaus PN direktorius, atsakydamas raštu į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie prevencines priemones, pareiškėjui buvo išduota daugkartinio naudojimo kaukė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas COVID-19 susirgimas. Teismas, įvertinęs aplinkybes, konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Alytaus PN administracija nevykdė ar netinkamai vykdė užsikrėtimo koronavirusu prevencijos priemones ir kad pareiškėjo užsikrėtimas yra tiesiogiai susijęs su minėtų prevencijos priemonių nevykdymu ar aplaidžiu vykdymu.

36. Dėl kalio jodido tablečių neišdavimo teismas nurodė, kad Alytaus PN administracija neturėjo pareigos nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, aprūpinti kalio jodido tabletėmis. Dėl higienos priemonių neišdavimo teismas pažymėjo, kad pareikšėjas neteikė prašymo Alytaus PN dėl higienos priemonių jam išdavimo. Taigi, nesant pareiškėjo prašymo, Alytaus PN nekilo pareiga išduoti jam higienos priemones.

37. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui Alytaus PN tiekiamo maisto, nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra kreipęsis su skundais dėl netinkamo maitinimo, tačiau Alytaus PN sudaryta komisija, tikrinanti maisto kokybę ir jo organizavimą, nenustatė pažeidimų. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas, teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjui buvo skirtas dietinis RB maitinimas neterminuotam laikui. Pareiškėjas reiškė pretenzijas, kad dietinis maitinimas jam nebuvo skirtas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o ne Alytaus PN, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl dietinio maitinimo neskyrimo kaip nepagrįstus.

38. Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės teismas nurodė, kad pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą šiuo aspektu su tuo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, kadangi tą dieną pareiškėjas buvo išvestas susipažinti su savo asmens byla. Šias aplinkybes patvirtina Alytaus PN 2021 m. birželio 10 d. rašto Nr. 363-1378 duomenys. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog 2020 m. lapkričio 25 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.

Žemesnės instancijos teismas

39. Dėl drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems neskiriamos periodinės spaudos, neįrengto televizoriaus, ribotos interneto prieigos, sportinio inventoriaus teismas nurodė, kad Alytaus PN drausmės grupės nuteistiesiems yra įrengti laisvalaikio kambariai su televizija, pataisos namai prenumeruoja 30 vienetų spaudos leidinių, kuriuos Resocializacijos skyriaus specialistai išdalina nuteistiesiems. Be to, pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada jis pageidavo pasinaudoti biblioteka ir internetu ir kada jam nebuvo sudaryta tokia galimybė, nenurodo, kokiu sportiniu inventoriumi jis pageidavo naudotis, nenurodė konkrečių jam kilusių neigiamų pasekmių. Todėl teismas pripažino šiuos pareiškėjo skundo argumentus nepagrįstais.

40. Dėl draudimo skambinti telefonu teismas nustatė, kad, pareiškėjui buvo apribota teisė paskambinti telefonu jo pageidaujamomis dienomis dėl objektyvių priežasčių, t. y. COVID-19 infekcijos diagnozavimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Be to, pareiškėjas teigė, kad Alytaus PN jam nebuvo suteiktas darbas, tačiau teismas nenustatė jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl darbo pataisos namuose.

41. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN pareiškėjui nebuvo teikiama psichologinė pagalba, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu daug kartų buvo teikiama psichologinė pagalba. Dėl paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjui teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui buvo paskirtos aštuonios drausminės nuobaudos, tačiau šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kokią nuobaudą pareiškėjas vertina kaip neteisėtai paskirtą, nei kokia neturtinė žala pareiškėjui dėl to kilo. Pareiškėjas, be kita ko, reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio, tačiau nenurodė konkrečių pažeidimo aplinkybių, jų nedetalizavo, nenurodė, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, todėl teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

42. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. (189 dienas), konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas neužtikrinant jam pakankamo dydžio lango kameroje, neužtikrinant galimybės naudotis pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančiu sanitariniu mazgu, tinkamo dušo patalpų valymo, pareigūnų iškvietimo sistemos tinkamo įrengimo, pareiškėjui kalint 6 lokaliniame sektoriuje, ir teisės į pasivaikščiojimą gryname ore 2020 m. lapkričio 25 d. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, ir priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pridėti prie bylos medžiagos papildomus dokumentus ir bylą išnagrinėti iš esmės, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 100 000 Eur neturtinę žalą.

44. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tvirtina, jog byla buvo išnagrinėta šališkai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, jis pareiškė procesinio pobūdžio prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi turi naujų įrodymų dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, tačiau teisėjas atsisakė juos priimti, nurodydamas, kad tai neturi prasmės. Pareiškėjas pakartotinai pareiškė prašymus atidėti teismo posėdį dėl papildomų įrodymų pateikimo į bylą, tačiau teisėjas nekreipė dėmesio į pareiškėjo prašymus ir nepriėmė įrodymų.

45. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra daug klaidų. Teismas šališkai išnagrinėjo administracinę bylą, nekreipė dėmesio ir tam tikrus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nepriėmė papildomai prašomų pridėti prie bylos medžiagos dokumentų. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus nusiskundimus dėl Alytaus PN kalinimo sąlygų, nesutiko su pirmosios instancijos vertinimu. Nurodo, kad sprendimas priimtas, išimtinai remiantis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

Atsiliepimas

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

47. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, išreikalavo visus įrodymus, kurie buvo reikalingi bylai išnagrinėti. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo yra grindžiamas žalos dydis ir kaip ji konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais, nors pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo pagrįsti visas aplinkybes tinkamais įrodymais. Šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, nes jis neįrodė žalos atsiradimo fakto.

Šalies argumentai

48. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą.

49. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, prisidėdama prie Alytaus PN namų apeliacinio skundo ir cituodama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo būdų, pažymėjo, jog jis byloje nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo ar pakeitimo pagrindų.

Atsiliepimas

50. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

51. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teimas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

52. Departamentas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo skundo dėl Departamento neteisėtų veiksmų pagrindimas nėra tinkamas, kad konkrečių Departamento neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala, nenustatyta, ši skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

53. Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, pažymėjo, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

54. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 2 d. (pirmosios instancijos teismas išskyrė laikotarpius nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d., nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. ir nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 14 d., kai pareiškėjas buvo etapuotas iš Alytaus PN).

55. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 189 dienas buvo kalinamas Alytaus PN, neužtikrinant jam pakankamo dydžio lango kameroje Nr. 38, galimybės naudotis pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančiu sanitariniu mazgu (tualetu), tinkamo dušo patalpų valymo bei pareigūnų iškvietimo sistemos tinkamo įrengimo, pareiškėjui kalint 6 lokaliniame sektoriuje, taip pat neužtikrinant teisės į pasivaikščiojimą gryname ore 2020 m. lapkričio 25 d.

56. Pareiškėjas ir atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu (jo dalimi), pateikė apeliacinius skundus.

57. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus ir bylą išnagrinėti iš esmės, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teigia, kad administracinė byla buvo išnagrinėta šališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pareiškė procesinio pobūdžio prašymą pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus, o vėliau pateikė ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti bei atidėti bylos nagrinėjimą, nekreipė dėmesio į pareiškėjo reiškiamus procesinio pobūdžio prašymus. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, remdamasis išimtinai tik atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis.

58. Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Atstovas grindžia apeliacinį skundą iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atsiliepime į apeliacinį skundą, pabrėždamas šiuos argumentus: pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra įrengtos 2010 m. pagal įrengimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, todėl tik atliekant pastato rekonstrukciją arba kapitalinį remontą būtų galima padidinti langus kamerų tipo patalpose; pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjui galimybės naudotis jo sveikatos būklę atitinkančiu sanitariniu mazgu kameroje Nr. 38 laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., netinkamai įvertino atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis, nes šioje kameroje ginčo laikotarpiu nebuvo tupimo klozeto, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos; pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad netinkamai buvo valomos dušo patalpos, neįvertino atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų apie tai, kad pataisos įstaigoje kiekvieną savaitę buvo vykdoma dezinfekcija; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė reikalavimą dėl pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo, kadangi pareiškėjo gyvenamojoje kameroje buvo įrengta minėta sistema, ji neveikė dėl gedimo.

59. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos medžiagos.

60. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

61. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad minimi įrodymai galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (atsižvelgiant į prašomų pridėti prie bylos medžiagos raštų priėmimo ir jų gavimo datas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad būtinybė pateikti minimus įrodymus iškilo vėliau dėl to, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo teikiamus dokumentus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų atsisakęs pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo teiktus rašytinius įrodymus. Šią administracinę bylą nagrinėjęs teisėjas pasiūlė pareiškėjui minimus dokumentus atsiųsti / pateikti į bylą teismui, o, gavęs šiuos dokumentus, teismas juos pridėtų prie bylos medžiagos ir įvertintų kartu su byloje esančia medžiaga, tačiau, kaip nustatyta byloje, pareiškėjas nepateikė šių įrodymų teismui. Pareiškėjas pateikė įrodymus, teikdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų dalis nėra susijusi su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku (pvz., Alytaus PN direktoriaus nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo, pareiškėjo paaiškinimai dėl atsisakymo atlikti laisvės atėmimo bausmę kituose būriuose, tarnybiniai pranešimai ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti minėtus dokumentus pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo prašymas pridėti prie bylos medžiagos papildomus dokumentus netenkinamas.

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

63. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento dėl teismo šališkumo, pirmiausia pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020). Įvertinusi byloje esančią rašytinę medžiagą ir perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė duomenų, patvirtinančių skundžiamą sprendimą priėmusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, šio teisėjo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjas, manydamas, kad jo bylą nagrinėja šališkas teismas (teisėjas), galėjo pasinaudoti ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje jam suteikta teise reikšti nušalinimą teisėjui, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl teisėjo nušalinimo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo (teisėjo) šališkumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas (teisėjas), priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas, tendencingas pareiškėjo atžvilgiu.

64. Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad teismo sprendimas ir jame padarytos išvados yra grindžiamos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, bylos faktinėmis aplinkybėmis, proceso šalių argumentais, į bylą pateiktais įrodymais, todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas išimtinai tik atsakovo atstovo byloje pateiktais duomenimis. Be to, teismas turėjo pagrindą priimdamas skundžiamą sprendimą remtis, be kita ko, ir į atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kurių objektyvumo ir teisingumo pareiškėjas nepaneigė. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, juos aptarė ir išsamiai pasisakė dėl jų sprendime. Pareiškėjas nenurodo konkrečių įrodymų, kurie, jo nuomone, teismo nebuvo ištirti arba netinkamai ištirti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

68. Byloje nustatyta, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, pareiškėjas reiškė procesinio pobūdžio prašymus (pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus ir atidėti administracinės bylos nagrinėjimą). Teismas, vertindamas pirmąjį pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, teismo posėdžio metu pareiškėjui pasiūlė pateikti prašomus pridėti prie bylos medžiagos rašytinius įrodymus, kuriuos teismas įvertins, bylą nagrinėdamas iš esmės, o, vertindamas antrąjį pareiškėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš atsakovo atstovo, netenkino šio pareiškėjo prašymo, motyvuodamas tuo, kad byloje pakanka duomenų bylai tinkamai išnagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad prašymai buvo vertinami ir sprendžiami (išspręsti) tinkamai.

69. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje padarytos išvados dėl pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo, gyvenamųjų patalpų vėdinimo, apšvietimo, gyvenamųjų patalpų bendrosios būklės, prausimosi duše trukmės, sąlygų, privatumo užtikrinimo, duše buvusio inventoriaus, angliarūgštės balionų, COVID-19 užsikrėtimo, kalio jodido tablečių neišdavimo, maitinimo, užsiėmimų, skambinimo telefonu ir kt. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisės minėtais aspektais nebuvo pažeistos, todėl nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų.

70. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui galimybės naudotis jo sveikatos būklę atitinkančiu sanitariniu mazgu kameroje Nr. 38 laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d., nes pareiškėjui buvo apsunkintas naudojimasis tupimu klozetu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pareiškėjo teisių pažeidimą nurodytu aspektu, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog iš atsakovo atstovo į bylą kartu su atsiliepimu pateiktų kameros Nr. 38 nuotraukų matyti, kad šioje kameroje buvo įrengtas ne tupimas tualetas, o sėdimas tualetas su durimis, todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo aspektu buvo konstatuotas nepagrįstai. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui buvo neužtikrinta galimybė naudotis jo sveikatos būklę atitinkančiu sanitariniu mazgu kameroje Nr. 38 laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.

71. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

72. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

73. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

74. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

75. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisės aktuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs padarytus pažeidimus, neturėjo pagrindo nuspręsti dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Net ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl pareiškėjo sveikatos būklę neatitinkančio sanitarinio mazgo įrengimo, byloje surinkti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui, kalint Alytaus PN netinkamomis kalinimo sąlygomis, pareiškėjas patyrė tam tikrą sveikatos būklės pablogėjimą (pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas reguliariai lankėsi pas psichiatrą dėl patiriamų išgyvenimų laisvės atėmimo vietoje (2022 m. sausio 17 d. medicininis pažymėjimas Nr. 42)), be to, pareiškėjas buvo aktyvus, jis sistemingai kreipėsi į įvairias valstybės institucijas su nusiskundimais dėl Alytaus PN netinkamų kalinimo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepakanka konstatuoti tik pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį yra nepagrįstas ir atmestinas.

76. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, jų mastą ir trukmę bei įtaką pareiškėjo psichologinei ir fizinei sveikatai, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus ir naujausią EŽTT praktiką (žr., pvz., EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20)), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur suma yra nepakankama kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, ši suma didintina iki 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai patenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į šioje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartyje išdėstytus motyvus dėl padarytų pažeidimų (šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pažeidimą dėl pareiškėjo sveikatos būklės neatitinkančio sanitarinio mazgo įrengimo), kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. J. (J. J.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius RaižysRasa Ragulskytė-MarkovienėVeslava Ruskan