Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-3969 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 24 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 3) priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Pareiškėjas nurodė, kad su Prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti veiksmus pagal jos kompetenciją – pripažinti faktą, jog advokatė Genovaitė Rokickienė neturėjo teisės būti praktikuojančia advokate Lietuvos Respublikoje nuo 2003 iki 2007 metų, nes neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos. Pareiškėjo įsitikinimu, advokatė Genovaitė Rokickienė, atstovaudama pareiškėjui 2006 ir 2007 metais, netinkamai vykdė advokato pareigas, dėl ko teismas nepriėmė nagrinėti pareiškėjo ieškinių. Dėl tokių advokatės veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, tačiau į pareiškėjo prašymus nebuvo atsakyta. Lietuvos advokatūros 2009 metais priimtas sprendimas nekelti advokatei drausmės bylos pažeidžia pareiškėjo teises.Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ne kartą 2009 metais kreipėsi ir į Tarnybą, ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl galimų advokatės padarytų pažeidimų teikiant pareiškėjui teisinę pagalbą, tačiau minėtos institucijos jokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, 2005 m. balandžio 28 d. pasirašydama sutartį (toliau – ir Sutartis) su advokate Genovaite Rokickiene, pažeidė daugybę teisės aktų nuostatų, nes, neturėdama patvirtinimo dėl šios advokatės įtraukimo į praktikuojančių advokatų sąrašą, Sutartį vis dėlto pasirašė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos advokatūra tęsia neteisėtų advokatės veiksmų slėpimą ir nepaiso teisės aktų reikalavimų.Skunde teismui pareiškėjas vardijo, jo manymu, neteisėtus tiek advokatės Genovaitės Rokickienės, tiek Tarnybos, tiek Lietuvos advokatūros, tiek Teisingumo ministerijos veiksmus, pabrėždamas, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikusi advokatė jį apšmeižė, nebuvo apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė advokato etikos principus ir buvo nekompetentinga teikti teisinę pagalbą, tačiau Tarnyba jos nepakeitė kitu advokatu, o nepagrįstai nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.Pareiškėjas atsakovo priimtą Sprendimą vertino kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį įstatymo nuostatoms bei neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, taip pat pažeidžiantį pareiškėjo konstitucines teises ir interesus, t. y. nurodė, kad atsakovas neperžiūrėjo pareiškėjo Prašymo, priėmė formalų sprendimą ir neišsprendė klausimo iš esmės.Tarnyba sistemingai kėlė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, t. y. jis patyrė kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, nei numatyta įstatymuose. Dėl Tarnybos kaltės ginčai tęsiasi jau 10 metų.Atsakovai Tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Sutarties 3.2.1–3.2.3 punktuose nėra numatyta Tarnybos teisė reikalauti iš advokato pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiantys advokatai yra antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokatų kontoros advokatai ir Lietuvos advokatūros dalyviai, pareiga kontroliuoti, ar advokatas tinkamai laikosi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, yra numatyta Lietuvos advokatūrai (pagal Lietuvos advokatūros įstatų, patvirtintų 2017 m. gegužės 5 d. Visuotiniame advokatų susirinkime, (toliau – ir Įstatai) 7.8., 7.9. p. ir kt.), o valstybė, atstovaujama Tarnybos, tik sudaro sutartis su advokatais, atrenka asmenis, kuriems priklauso antrinė teisinė pagalba, paskiria jiems advokatą ir advokatams apmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tai reiškia, kad Tarnyba atlieka kontrolę tik pagal Sutartį ir tik tokia apimtimi, kuri nėra nustatyta advokatų profesinę veiklą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.Teisės aktai, reglamentuojantys advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, statusą, taip pat nenumato pareigos informuoti Tarnybą ir pateikti Tarnybai tam tikrą dokumentą, o Tarnybai – pareigos reikalauti iš advokato pateikti duomenis, ar jis yra apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 7 dalies nuostatomis, informacija apie advokatus, apsidraudusius civilinės atsakomybės draudimu, disponuoja Lietuvos advokatūra. Tarnybos atliekama kontrolė pasireiškia tik tuo, kad ji informaciją (skundus, prašymus ar kitokiu būdu išreikštą informaciją) apie advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, apsidraudimą civilinės atsakomybės draudimu, jų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę, advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi persiunčia Lietuvos advokatūrai.Pareiškėjo skundus dėl tų pačių argumentų, susijusių su neva neteisėtu antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nutraukimu, advokatės Genovaitės Rokickienės neteisėtų veiksmų ir kitų, jau yra nagrinėję administraciniai bei bendrosios kompetencijos teismai, kurie tokius pareiškėjo skundus atmetė. Pareiškėjas, reikšdamas analogiškus skundus ir inicijuodamas naujas bylas dėl tų pačių klausimų, piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir administraciniu procesu.Pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi Tarnyba nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.