Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-962-863/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-02-13
Bylos Nr.: e2-962-863/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Trečiasis asmuo: V. N.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Natura familia“
Advokatai: Jolita Urbienė, Valdas Bugelevičius, Rinaldas Viliušis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rinaldui Viliušiui,trečiojo asmens V. N. atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų brokeris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Natura familia“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „ALL INVESTMENT GROUP“, V. N. ir K. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Idėjų brokeris“ (toliau ir – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ (toliau – UAB AIG) ir UAB „Natura familia“ (toliau – ir atsakovė) bei tretiesiems asmenims V. N., K. N. ir V. D., prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) su atsakovėmis UAB AIG ir UAB „Natura familia“ sudarytus 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016; 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartį; 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016 bei 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartį; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovių UAB AIG ir UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur, 12,25 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė toliau nurodytais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2014 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB AIG buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P01/2014 (toliau – Paskolos sutartis Nr. P01/2014), remiantis kurios 1.1 bei 3.1 papunkčių nuostatomis ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei AIG 1 750 000 00 LTL (506 835,03 Eur) dydžio paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis tiek į atsakovės AIG, tiek ir į UAB „MA GROUP“ bei R. B. atsiskaitomąsias sąskaitas Paskolos sutarties Nr. P01/2014 2.1 papunktyje nustatyta tvarka. Remiantis Paskolos sutarties Nr. P01/2014 2.3 papunkčio nuostatomis, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, jog 2014 m. birželio 27 d. ieškovė atsakovei UAB AIG pervedė 265 316,70 Lt (ekvivalentas eurais 76 841,03 Eur) sumą, UAB „MA GROUP“ – 1 059 512,30 Lt (ekvivalentas eurais 306 855,97 Eur), o R. B. – 425 150 Lt (ekvivalentas eurais 123 131,95 Eur) sumą (mokėjimo paskirtys visiems trims subjektams: „Pagal 20214-06-26 Paskolos sutarti Nr. P01/2014“).

1.2. 2014 m. lapkričio 25 d. tarp atsakovės UAB AIG ir ieškovės buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P02/2014 (toliau – Paskolos sutartis Nr. P02/2014), remiantis kurios 1.1 bei 3.1 papunkčių nuostatomis ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei UAB AIG 1 350 000,00 LTL (ekvivalentas eurais 390 987,02 Eur) dydžio paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis į atsakovės UAB AIG atsiskaitomąją sąskaitą. Remiantis Paskolos sutarties Nr. P02/2014 2.3 papunkčio nuostatomis, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, jog 2014 m. lapkričio 25 d. ieškovė atsakovei UAB AIG pervedė 1 000 000,00 LTL (ekvivalentas eurais 289 620,02 Eur) sumą (mokėjimo paskirtis: „Paskolos sutartis Nr. P02/2014 (2014.11.25)“.

1.3. 2016 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės, atstovaujamos tuometinio direktoriaus V. N., ir atsakovės UAB „Natura familia“, atstovaujamos įgalioto asmens M. N. (t. y. V. N. dukros) buvo sudaryta Sutartis Nr. GEN-1/2016, kurios 2.1 papunkčio nuostatomis ieškovė (kaip paskolos davėjas) perdavė atsakovei UAB „Natura familia“ (kaip paskolos gavėjui) laikinai valdyti ir naudoti 908 503,00 Eur sumą, skirtą nekilnojamojo turto, statybos, prekybos projektams vystyti. Sutinkamai su šios sutarties 4.1 papunkčio nuostatomis ieškovė įsipareigojo 908 503 Eur sumą perduoti atsakovei UAB „Natura familia“ atskiru šalių rašytiniu susitarimu, perleidžiant ieškovės kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai (t. y. 908 503,00 Eur).

1.4. 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės, atsakovės UAB „Natura familia“ ir atsakovės UAB AIG buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 (toliau ir – Ginčijamas sandoris 1), kurio preambulėje nurodomos aplinkybės dėl Ginčijamo sandorio 1 sudarymo, t. y.: „atsižvelgiant i tai, kad: kreditorius (ieškovė) ir skolininkas (atsakovė UAB AIG) 2014 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. 01-2014; kreditorius ir skolininkas 2014 m. birželio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. P01/2014, kurios pagrindu kreditorius suteikė skolininkui 506 835 Eur dydžio paskolą; skolininkas, užtikrindamas skolinių įsipareigojimų vykdymą pagal nurodytas sutartis kreditoriaus naudai įkeitė nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-2964-9536, kadastrinis adresas 0101/0020:16 Vilniaus m. k. V.)“ ir remiantis Ginčijamo sandorio 1 1 punkto nuostatomis „kreditorius visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui (atsakovei UAB „Natura familia“) visas reikalavimo teises skolininko atžvilgiu, kylančias iš aukščiau nurodytų kreditoriaus ir skolininko sutarčių“. Be to, Ginčijamo sandorio 1 2 punkto nuostatomis kreditorius perleido naujajam kreditoriui ir visas teises į skolininko prievolių užtikrinimą pagal 2014 m. birželio 27 d. hipotekos sutartį Nr. 20120140058709“.

1.5. Atitinkamai, 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartimi (toliau — Ginčijamas sandoris 2), kaip tai buvo numatyta Ginčijamame sandoryje 1, ieškovė atsakovei UAB „Natura familia“ perleido sutartinės hipotekos sutartimi, identifikavimo kodas tuometiniame hipotekos registre: 20120140058709, užtikrintą hipotekos teisę į atsakovei AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2964-9536.

1.6. 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės, atsakovės UAB „Natura familia“ ir atsakovės UAB AIG buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016 (toliau – Ginčijamas sandoris 3), kurio preambulėje nurodomos aplinkybės dėl Ginčijamo sandorio 3 sudarymo, t. y.: „Atsižvelgiant į tai, kad: kreditorius ir skolininkas 2014 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. 01-2014; kreditorius ir skolininkas 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. P02/2014, kurios pagrindu kreditorius suteikė skolininkui 390 987 Eur dydžio paskolą; skolininkas, užtikrindamas skolinių įsipareigojimu vykdymą pagal nurodytas sutartis, kreditoriaus naudai įkeitė nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-2964-9536, kadastrinis adresas 0101/0020:16 Vilniaus m. k. V.)“, ir atitinkamai, remiantis Ginčijamo sandorio 3 1 punkto nuostatomis kreditorius visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui visas reikalavimo teises skolininko atžvilgiu, kylančias iš aukščiau nurodytų kreditoriaus ir skolininko sutarčių. Be to, Ginčijamo sandorio 3 2 punkto nuostatomis kreditorius perleido naujajam kreditoriui ir visas teises į skolininko prievolių užtikrinimą pagal 2014 m. gruodžio 2 d. hipotekos sutartį Nr. 20120140087717“.

1.7. Atitinkamai, 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartimi (toliau – Ginčijamas sandoris 4), kaip tai buvo numatyta Ginčijamame sandoryje 3, ieškovė atsakovei UAB „Natura familia“ perleido sutartinės hipotekos sutartimi, identifikavimo kodas tuometiniame hipotekos registre: 20120140087717, užtikrintą hipotekos teisę į atsakovui AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2964-9536.

1.8. Apibendrinant, ieškovė atsakovei UAB AIG pagal Paskolos sutartį Nr. P01/2014 ir Paskolos sutartį Nr. P02/2014 įsipareigojo suteikti paskolą bendrai 3 100 000,00 LTL (ekvivalentas eurais 897 822,06 Eur) sumai, o remiantis ieškovės nemokumo administratoriaus turimu ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 19 d., pagal faktą atsakovei UAB AIG (įskaitant minėtą UAB „MA GROUP“ bei R. B.) minėtų sutarčių pagrindu buvo pervesta 2 749 979,00 LTL (ekvivalentas eurais 796 448,97 Eur) suma.

1.9. Remiantis minėtu atsiskaitomosios sąskaitos išrašu bei jame nurodyta mokėjimų paskirtimi („Dalinis paskolos grąžinimas“), atsakovė UAB AIG ieškovei laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (t. y. iki ginčijamų sandorių sudarymo) yra grąžinusi viso 49 500,00 Eur (ekvivalentas litais 170 913,60 LTL) sumą, t. y.: 2015 m. liepos 31 d. grąžino 14 500,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 8 d. grąžino 10 000,00 Eur; 2015 m. rugsėjo 20 d. grąžino 5 000,00 Eur; 2015 m. gruodžio 8 d. grąžino 10 000,00 Eur bei 2016 m. vasario 15 d. grąžino 10 000,00 Eur. Likusios paskolos sumos – 746 948,97 Eur (t. y. 796 448,97 Eur faktiškai suteikta paskolos suma – 49 500,00 Eur grąžinta paskolos suma = 746 948,97 Eur negrąžintas likutis) atsakovė UAB AIG ieškovei nėra grąžinusi. Priešingai – kaip nurodyta aukščiau, Ginčijamu sandoriu 1 bei Ginčijamu sandoriu 3 ieškovė visa apimtimi neatlygintinai perleido atsakovei UAB „Natura familia“ visas reikalavimo teises atsakovės AIG atžvilgiu, kylančias iš aukščiau nurodytų ieškovės ir atsakovės UAB AIG sudarytų Paskolos sutarties Nr. P01/2014 ir Paskolos sutarties Nr. P02/2014. Be to, kaip nurodyta aukščiau, Ginčijamu sandoriu 2 ir Ginčijamu sandoriu 4 ieškovė atsakovei UAB „Natura familia“ taip pat kompleksiškai perleido sutartinės hipotekos sutartimi, identifikavimo kodas tuometiniame hipotekos registre: 20120140087717, užtikrintą hipotekos teisę į atsakovei AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2964-9536.

1.10. Ginčijamais sandoriais ieškovė neatlygintinai atsisakė turimos reikalavimo teisės į atsakovę UAB AIG mažiausiai 746 948,97 Eur sumai, kuomet prievolės įvykdymas netgi buvo užtikrintas hipoteka (kurios ieškovė, kaip nurodyta aukščiau, taip pat faktiškai atsisakė). Dar daugiau – paaiškėjo, jog turimos reikalavimo teisės ieškovė, atstovaujama tuometinio direktoriaus V. N., ginčijamais sandoriais atsisakė susijusių asmenų naudai (kadangi atsakovės UAB „Natura familia“ vardu veikė tiek įgaliotas asmuo M. N. – V. N. dukra, tiek ir direktorius K. N. – V. N. giminaitis). Sudarius ginčijamus sandorius ieškovė nebeturi nei piniginių lėšų, nei reikalavimo teisių į šias lėšas, kurias būtų galima susigrąžinti iš atsakovės UAB AIG ir atsakovės UAB „Natura familia“. Dar daugiau – abi atsakovės ieškinio pateikimo teismui metu yra likviduojamos įmonės Juridinių asmenų registro iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 2.70 straipsnis), kas patvirtina net tik ūkinės komercinės veiklos nevykdymą, tačiau ir tai, jog atsakovių vadovai ir kiti atsakingi asmenys tyčia ir sąmoningai nevykdo teisės aktais nustatytų reikalavimų pateikti duomenis registro tvarkytojui. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovė mažiausiai 746 948,97 Eur sumą tiesiog atidavė asmenims, susijusiems su tuometiniu ieškovės direktoriumi V. N., o taip pat – atsisakė bet kokių pretenzijų į pinigines lėšas ar teises jas kada nors susigrąžinti, realiai negaudama už tai jokios finansinės naudos.

1.11. Egzistuoja visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

1.12. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorių IĮ „Kovas“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Kovilis“, įmonės kodas 168463618), su kuriuo 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. AS-1/14, kurios pagrindu IĮ „Kovas“ perdavė ieškovei valdyti ir administruoti 3 500 000,00 Lt (1 013 670,00 EUR) investicijų sumą sutartyje numatyta tvarka bei terminais, darytina išvada, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Be to, nemokumo administratoriaus turimais duomenimis, 2023 m. sausio 16 d. buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 20230116 tarp pradinio kreditoriaus UAB „Kovilis“ ir naujojo kreditoriaus UAB „4 DEBT“, o 2023 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2524-560/2023 yra patvirtintas UAB „4 DEBT“ kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje bendrai 1 403 580,76 Eur sumai.

1.13. Ginčijamais sandoriais buvo neatlygintinai atisakyta reikalavimo teisės – iš esmės vienintelio realaus ir vertingo ieškovės turto, po kurio perleidimo ieškovė daugiau jokio kito realaus vertingo turto neįgijo iki pat teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Dar daugiau – ginčijamus sandorius ieškovė sudarė tuomet, kai UAB „Kovilis“ ikiteismine tvarka jau buvo pareiškusi reikalavimą ieškovei grąžinti pinigines lėšas, tačiau nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1245-656/2017, kuriuo UAB „Kovilis“ naudai priteista iš ieškovės 1 013 670,00 Eur dydžio skola, 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, Įmonė su UAB „Kovilis“ taip ir neatsiskaitė, o antstoliui yra pavykę išieškoti tik nežymią dalį skolos. Nurodytų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia manyti, jog ginčijamais sandoriais neatlygintinai perleidus reikalavimo teisę į atsakovę UAB AIG įsiskolinimą kitam su V. N. susijusiam asmeniui – atsakovei UAB „Natura familia“, realiai buvo siekiama išvengti prievolės tuometiniam kreditoriui UAB „Kovilis“.

1.14. Ieškovė neprivalėjo sudaryti nei vieno iš ginčijamų sandorių, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo jų sudaryti, o jų sudarymas tik pablogino kreditorių teises išsiieškoti skolas.

1.15. Ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie kreditoriaus (-ių) turėjimą ginčijamų sandorių sudarymo metu, juolab — jog ginčijamais sandoriais ieškovė negaus jokios finansinės naudos, kas reiškia, jog neturės galimybės įvykdyti savo turimas pradelstas pinigines prievoles.

1.16. Bylos medžiagoje esantys duomenys neginčijamai patvirtina ir atsakovės UAB „Natura familia“ nesąžiningumą, kadangi, kaip minėta aukščiau, V. N. buvo tuometinės ieškovės direktorius, kuriam buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, įsiskolinimai kreditoriams bei, atitinkamai, žinoma, jog sudaromais ginčijamais sandoriais su susijusiu asmeniu (atsakove UAB „Natura familia“) bus pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Natura familia“ – itin glaudžiai susiję juridiniai asmenys (tikėtina, jog valdomi ir kontroliuojami iš esmės tų pačių asmenų), todėl realiai tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „Natura familia“ neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti, jog ginčijamais sandoriais yra pažeidžiami ieškovės kreditorių interesai.

Atsiliepimas

2. Trečiasis asmuo V. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2014 m. birželio 2 d. tarp IĮ „Kovas“ (dabartinis pavadinimas UAB „Kovilis“), atstovaujamos direktoriaus V. R., ir ieškovės buvo sudaryta Sutartis Nr. AS-1/14, pagal kurią UAB „Kovilis“ perdavė ieškovei, o ieškovė priėmė iš UAB „Kovilis“ valdyti ir administruoti 3 500 000,00 Lt arba 1 013 670,00 Eur investicijų sumą šios sutarties laikotarpiui. Aptariama sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kovilis“ ir šią bendrovę atstovavęs direktorius ir akcininkas V. R., kuris pažinojo tuometinį ieškovės direktorių – trečiąjį asmenį V. N., norėjo investuoti savo pinigines lėšas į kitų verslo subjektų vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir finansuoti jų vykdomus projektus bei už suteiktą finansavimą gauti naudą, o ieškovė turėjo reikiamas žinias, patirtį ir dalykinius ryšius bei galėjo pasiūlyti UAB „Kovilis“ projektų, kuriems įgyvendinti reikalingas papildomas finansavimas. Šia sutartimi, be kita ko, Šalys susitarė, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė ieško užsakovų ir projektų, į kuriuos būtų investuojamos investicijos ar jų dalis; ieškovė savarankiškai atlieka užsakovų ir projektų vertinimą ir atranką, savo nuožiūra priima sprendimus, kuriuos projektus, kokia dalimi ir kokiomis sąlygomis finansuoti, kokiomis priemonėmis užtikrinti investicijų apsaugą; ieškovė savo jėgomis atlieka finansuojamų projektų įgyvendinimo priežiūrą, kontroliuoja užsakovų veiklą ir investicijų naudojimą, priima sprendimus dėl sankcijų taikymo užsakovams, jei investicijos naudojamos netinkamai (5.2. papunktis).

2.2. Po sutarties su UAB „Kovilis“ sudarymo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, atstovaujanti UAB „Kovilis“, ieškojo užsakovų, vystančių investicinius projektus nekilnojamojo turto, statybų, gamybos ir / ar kituose sektoriuose, kuriems reikalingas papildomas finansavimas, o atsakovė AIG vykdė veiklą nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose, šiose srityse vystė investicinius projektus, kuriems ieškojo papildomo finansavimo, ieškovė su atsakove UAB AIG sudarė 2014 m. birželio 5 d. Sutartį ir atitinkamai vėliau su atsakove UAB AIG buvo sudarytos: 1) Paskolos sutartis Nr. P01/2014; jos sudarymą lėmė tai, kad atsakovė UAB AIG su bendrasavininkais UAB „MA GROUP“ ir R. B. ketino sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB AIG įsigis nekilnojamąjį daiktą 25,6 arų žemės sklypą, skirtą daugiaaukštei statybai, kurio unikalus Nr. 4400-2964-9536, esantį Gelvonų g., Vilniuje, ir todėl atsakovė UAB AIG siekė gauti paskolą iš ieškovės šio nekilnojamojo turto kainai padengti bei jam toliau vystyti; 2) Paskolos sutartis Nr. P02/2014, jos sudarymą lėmė tai, kad atsakovė UAB AIG ketino sudaryta pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto 0,3200 ha žemės sklypo su statiniais, skirto mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, kurio unikalus Nr. 0101-0013-0127, esančio Lauksargio g. 43, Vilniuje, įsigijimo, ir todėl atsakovė AIG siekė gauti paskolą iš ieškovės nekilnojamojo turto įsigijimo kainai padengti bei toliau jam vystyti.

2.3. UAB „Kovilis“ ir V. R. nuolatos ieškovės buvo informuojami apie gautos investicijų sumos panaudojimą, įgytą nekilnojamąjį turtą, statinio projekto rengimo ir derinimo eigą ir visas kitas susijusias aplinkybes. Jokių pretenzijų, pastabų ar reikalavimų dėl to ieškovei UAB „Kovilis“ ir / ar V. R. niekada neturėjo.

2.4. Ieškovės veikla buvo nesusijusi su statybomis, kadangi ieškovė ieškojo investuotojų ir projektų, į kuriuos būtų galima investuoti, bei vykdė tarpininkavimo veiklą, todėl dar su UAB „Kovilis“ direktoriumi V. R. buvo susitarta, kad statybų projektų, į kuriuos bus investuojamos UAB „Kovilis“ piniginės lėšos, vykdymo, priežiūros ir administravimo veiklą vykdys kita bendrovė, o ieškovas toliau ieškos naujų projektų potencialiam investavimui. Atsižvelgiant į tai ir siekiant nurodytų susitarimų įgyvendinimo, ieškovė su UAB „Natura familia“ sudarė 2016 m. balandžio 1 d. Sutartį Nr. GEN-1/2016, pagal kurią, be kita ko, susitarė, kad ieškovė perduoda atsakovei UAB „Natura familia“, o ši priima nuosavybės teise laikinai valdyti ir naudoti 923 128,00 Eur investicijų sumą šios sutarties laikotarpiui, kurią įsipareigoja naudoti tik šios sutarties tikslais (2.1. papunktis); ieškovė įsipareigojo investicijų sumą perduoti atsakovei UAB „Natura familia“, šalių atskiru rašytiniu susitarimu perleisdama ieškovės kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai; paskolos suteikimo diena laikoma susitarimo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo sudarymo diena (4.1. papunktis); suėjus sutarties terminui atsakovė UAB „Natura familia“ įsipareigojo grąžinti ieškovei visą investicijų sumą šalių sutarta forma sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, jei šalys raštu nesusitaria kitaip (5.5. papunktis); sutarties 6.5. papunkčiu šalys susitarė ir nustatė palūkanas už perduodamas ir naudojamas investicijas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis paminėtomis sutartinėmis nuostatomis, tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryti šioje byloje Ginčijami sandoriai, kurių pagrindu ieškovas perleido savo teises į atsakovę UAB AIG naujajam kreditoriui atsakovei UAB „Natura familia“.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovė ieškinyje visiškai nepagrįstai teigia, kad Ginčijamais sandoriais ieškovė tariamai neatlygintinai atsisakė turimų reikalavimo teisių į atsakovę UAB AIG ir kad po jų sudarymo ieškovė nebeturėjo jokio materialaus likvidaus turto, turtinių teisių ir pajamų, iš kurių kreditoriai turėtų galimybę išieškoti įsiskolinimus. Tokie ieškovės ieškinio teiginiai yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms ir aukščiau nurodytoms sudarytų sandorių nuostatoms. Tarp UAB „Kovilis“, ieškovės ir atsakovių susiklostę civiliniai santykiai grįsti turtinės naudos gavimu, siekiu investuoti pinigus, vystyti investicinį projektą. Po Ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė išlaikė savo dispozicijoje reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Natura familia“ tiek pagal 2016 m. balandžio 1 d. Sutartį Nr. GEN-1/2016 ir Ginčijamus sandorius perduotos investicijų sumos dydžiui, tiek ir į skaičiuotinas palūkanas. Taigi, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovė, reikalavimo teisės atsakovei UAB „Natura familia“ buvo perleistos atlygintinai, siekiant ekonominės naudos ir ieškovė visada turėjo reikalavimo teises atsakovės UAB „Natura familia“ atžvilgiu ir buvo jos kreditoriumi, dėl ko ši atsakovė visada buvo tinkamai įtraukta ir apskaityta ieškovės buhalterinėje apskaitoje.

2.6. Susitarimuose dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo (Ginčijamuose sandoriuose 1 ir 3) nurodomas teiginys, jog „neatlygintinai perleidžia“, reiškia tik tai, kad šiais sandoriais nėra parduodamos reikalavimo teisės ir atsakovė UAB „Natura familia“, kaip naujasis kreditorius, neturi pareigos iš karto sumokėti konkrečią sutartą reikalavimo teisių pirkimo kainą ieškovei, kaip pradiniam kreditoriui. Tačiau, kaip jau minėta, po 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties Nr. GEN-1/2016 ir Ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė išlaikė savo dispozicijoje reikalavimo teises į atsakovę UAB „Natura familia“, kaip naująjį kreditorių, tiek perduotos investicijų sumos dydžiui, tiek ir į skaičiuotinas palūkanas.

2.7. Aplinkybė, kad dėl galimų verslo, nekilnojamojo turto projekto vystymo kliūčių, sunkumų ar nesėkmių ir / ar kitų priežasčių šiai dienai atsakovė UAB „Natura familia“ nėra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu pagal 2016 m. balandžio 1 d. Sutartį Nr. GEN-1/2016, savaime nereiškia ir negali reikšti, jog Ginčijami sandoriai actio Pauliana instituto pagrindu gali ar turi būti pripažįstami negaliojančiais ir / ar tenkintini kokie nors kiti ieškovės ieškinio reikalavimai.

2.8. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo V. N. dėl pablogėjusios jo sveikatos ir ribotų galimybių aktyviai dalyvauti versle ir vystomuose projektuose, 2017 metais nusprendė parduoti verslą, t. y. perleisti jo turimas akcijas kitiems asmenims, kurie galėtų toliau tęsti ir vystyti projektus. Kijeve, Ukrainoje, viename iš verslo forumų susipažino su S. S., kuris susidomėjo galimybe įsigyti iš V. N. verslą, todėl buvo sudaryta notarinė 2017 m. spalio 9 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. MK-9585, kuria S. S. buvo perleistos visos ieškovės akcijos ir jis tapo ieškovės vieninteliu savininku. S. S. buvo nurodytos visos su parduodamu verslu susijusios aplinkybės, inter alia, dėl sudarytų sandorių, ieškovės skolos UAB „Kovilis“, vystomo nekilnojamojo turto projekto ir kt., taip pat 2017 m. spalio 9 d. V. N. buvo atšauktas iš ieškovės direktoriaus pareigų ir sudarytas 2017 m. spalio 9 d. Perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį buvęs ieškovės direktorius V. N. perdavė naujajam ieškovės direktoriui visus ieškovės finansinės apskaitos ir kitus dokumentus, taip pat visą ieškovės turtą, inter alia, automobilį BMW X5, kasoje buvusias pinigines lėšas ir kitą turtą. Kokie toliau veiksmai buvo atliekami ir kokie sprendimai buvo priimami ieškovės veikloje, trečiajam asmeniui nebuvo žinoma, kadangi jis daugiau versle nedalyvavo, tuo rūpinosi ir veiklą vykdė naujasis savininkas ir vadovas S. S..

2.9. Svarbu pažymėti, kad dabartinis ieškovės kreditorius UAB „4 DEBT“, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Kovilis“, visą aptariamą ginčo laikotarpį buvo UAB „Kovilis“ atstovas, teikęs UAB „Kovilis“ teisines ir kitas paslaugas (UAB „4 DEBT“ pagrindinė veikla yra skolų išieškojimas ir teisinės paslaugos. Tarp UAB „Kovilis“ ir UAB „4 DEBT“ buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir ši įmonė buvo įgaliota atstovauti UAB „Kovilis“ valstybinėse institucijose). Taigi, tiek UAB „Kovilis“, tiek ir UAB „4 DEBT“ visą šį laikotarpį nuo Ginčijamų sandorių sudarymo apie juos ir jų turinį žinojo, tačiau jokių teisinių veiksmų dėl to nesiėmė ir Ginčijamų sandorių niekada jokia forma ir būdu neginčijo, tuo pripažindami, kad Ginčijami sandoriai jų teisių ir interesų niekaip nepažeidžia ir kad nėra jokių teisinių ir faktinių pagrindų pripažinti juos negaliojančiais.

2.10. Ieškovės kreditoriai, žinodami apie tariamai jų teises ir interesus pažeidžiančius Ginčijamus sandorius nuo jų sudarymo momento ir atitinkamai jų teisę per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu, to nepadarė ir šį terminą praleido. Šiuo ieškiniu yra tariamai ginamos ieškovės kreditorių teisės ir interesai, kurių jie patys sąmoningai tokiu būdu niekada negynė ir nepageidavo ginti, kadangi jos niekada ir nebuvo pažeistos.

2.11. Antra, bankroto byla ieškovei iškelta 2023 m. rugpjūčio 31d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2524-560/2023, kuri pagal ieškovės nurodomą informaciją įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau — JANĮ) 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Nagrinėjamu atveju kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad nemokumo administratorius nėra praleidęs JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto termino. Ieškovė ieškinyje teigdama, kad JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas terminas nėra praleistas, ir nurodydama, kad ieškovei apie Ginčijamus sandorius tapo žinoma tik 2024 m. vasario 26 d., kuomet antstolis D. T. ieškovei pateikė vykdomosios bylos medžiagą su Ginčijamais sandoriais, kartu su ieškiniu nepateikia jokių tokias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, inter alia, dėl Ginčijamų sandorių gavimo / sužinojimo apie juos tik 2024 m. vasario 26 d.

2.12. Byloje nesant duomenų ir įrodymų, kad ieškovės kreditoriai UAB „4 DEBT“, Sodra ir VMI buvo ieškovės kreditoriais ir turėjo reikalavimo teisę į ieškovę Ginčijamų sandorių sudarymo metu, taip pat neįrodžius, kad jų reikalavimo teisės yra galiojančios ir kad jos atsirado iki Ginčijamų sandorių sudarymo momento, ieškovės ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.

2.13. Priešingai, nei mano ir teigia ieškovė, Ginčijamų sandorių šalys buvo sąžiningos, sudariusios teisėtus sandorius, kuriais nebuvo pažeisti nei įstatymų reikalavimai, nei kitų asmenų teisės ar teisėti interesai.

2.14. Ginčijamais sandoriais buvo perleistos ne piniginės lėšos, o reikalavimo teisės, todėl net jeigu ir būtų tenkinami pradiniai ieškovės reikalavimai dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tokiu atveju pagal restituciją reglamentuojančias CK nuostatas turėtų būti ne priteisiamos ieškovei kokios nors piniginės lėšos iš atsakovių, o iš atsakovės UAB „Natura familia“ ieškovei grąžinamos reikalavimo teisės pagal Ginčijamus sandorius, t. y. ieškovė įgytų reikalavimo teises pagal paskolų sutartis į atsakovę UAB AIG, užtikrintas hipotekos sandoriais.

3. Trečiasis asmuo V. D. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o bylą nagrinėti jam ir jo atstovei nedalyvaujant; priteisti iš bankroto administravimui skirtų lėšų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

Atsiliepimas

3.1. Trečiasis asmuo V. D. nuo atsakovės UAB AIG įsteigimo buvo bendrovės direktorius, vykdė investicinius projektus, įsigydavo žemės sklypą, pakeisdavo jo paskirtį (jeigu reikia), suprojektuodavo ant žemės sklypo leistiną statyti pastatą, gaudavo statybą leidžiantį dokumentą ir arba pradėdavo statybas, arba žemės sklypą parduodavo ir gaudavo naudą (žemės sklypo vertė su statybą leidžiančiu dokumentu ženkliai padidėdavo).

3.2. V. D. neatsimena visų aplinkybių, kaip susipažino su V. N. (ieškovės direktoriumi), tačiau tuo metu UAB AIG kaip tik buvo suradusi sklypą, esantį Gelvonų g. 1B, Vilnius ir ieškojo lėšų šiam sklypui įsigyti. Kaip ieškovė nurodė faktinėse aplinkybėse, buvo sudarytos Paskolos sutartys Nr. P01/2014 ir P02/2014, pagal kurias atsakovė UAB AIG pasiskolino iš ieškovės lėšas ir jas investavo 2014 m. birželio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MK-12845 įsigydama žemės sklypą, esantį Gelvonų g. 1B, Vilnius, unikalusis Nr. 4440-2964-9536. Atsakovė AIG paskolą turėjo grąžinti po vienerių metų, tačiau faktiškai dėl užtrukusio projektavimo ir statybos leidimo paskolos negrąžino. Ieškovė sutiko, kad paskola būtų grąžinta vėliau, šalys sudarė susitarimą dėl paskolų grąžinimo termino pratęsimo iki 2016 m. gegužės 31 d.

3.3. Nei atsakovei UAB AIG, nei trečiajam asmeniui V. D. nėra žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovės UAB „Natura familia” tarpusavio santykiais ir susitarimais.

3.4. Kadangi paskolos sutartimis buvo susitarta, kad ieškovė negali perleisti reikalavimo teisės į atsakovės UAB AIG skolą be išankstinio rašytinio sutikimo, tam kad nekiltų abejonių, kad atsakovė neprieštarauja reikalavimo teisės perleidimui, 2016 m. balandžio 8 d. buvo sudaryti trišaliai susitarimai dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir NF-2/2016, kuriais ieškovė perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB AIG atsakovei UAB „Natura familia”.

3.5. 2018 m. sausio 29 d. UAB „Natura familia” perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB AIG skolą UAB „Edensa“ pagal abi paskolos sutartis. Pažymėtina, jog trečiajam asmeniui nepavyko rasti reikalavimo perleidimo pagal paskolos sutartį Nr. P01/2014, tačiau žemiau nurodomos faktinės aplinkybės ir teikiami įrodymai patvirtina, jog visas reikalavimo teises atsakovė UAB „Natura Familia“ perleido UAB „Edensa“.

3.6. Atsakovė UAB AIG parengė projektą žemės sklype daugiabučiam gyvenamajam namui statyti ir 2018 m. spalio 1 d. gavo statybą leidžiantį dokumentą ir nusprendė žemės sklypą su statybos leidimu parduoti ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Edensa“ pagal paskolos sutartis. Naujajam kreditoriui UAB „Edensa“ sužinojus apie ketinimą parduoti sklypą, UAB „Edensa“ pareiškė norą jį įsigyti. Kadangi žemės sklypas buvo įkeistas UAB „Edensa“ be kreditoriaus sutikimo atsakovė UAB AIG kitiems asmenims sklypo parduoti negalėjo. Todėl 2019 m. vasario 20 d. buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. MK-1842), pagal kurią atsakovė UAB AIG perleido UAB „Edensa“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalusis Nr. 4400-2964-9536, o UAB „Edensa“ atsiskaitė už žemės sklypą su atsakovu šalims įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tai yra įskaitant atsakovės UAB AIG skolą UAB „Edensa“ pagal paskolos sutartį Nr. P01/2014 ir Paskolos sutartį Nr. P02/2014. Atsakovei UAB AIG atsiskaičius su kreditoriumi pagal paskolos sutartis sudarytas su ieškove (vėliau perleistas reikalavimo teises atsakovei UAB „Natura familia”, o pastarajai – UAB „Edensa“) buvo išregistruota hipoteka.

3.7. Trečiojo asmens nuomone nemokumo administratorius neturi teisės ginčyti prieš 8 metus sudarytų sandorių. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta 2023 m. rugpjūčio 31 d., vadinsi nemokumo administratorius turi teisę ginčyti tik sandorius sudarytus laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Net jeigu ieškovo bankrotas būtų pripažintas tyčiniu (ko nėra šiuo metu), administratorius neįgis teisės ginčyti sandorius, kuriuos ginčija šiuo metu, tai yra sudarytus 2016 metais, praėjus beveik 8 metams po šių sandorių sudarymo.

3.8. Vadovaujantis JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punktu bankroto administratorius turėjo pareikšti ieškinį teismui ne vėliau kaip 2024 m. vasario 1 d., ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Nors ieškovė teigia, jog apie ginčijamus sandorius bankroto administratoriui tapo žinoma tik 2024 m. vasario 26 d., tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė.

3.9. Ieškovė pateikė įrodymus, jog kreditorius UAB „4 DEBDT“ juo tapo 2023 m. sausio 16 d., apie kitų kreditorių skolos atsiradimą nemokumo administratorius duomenų nepateikė. Bankroto administratorius ginčija sandorius, sudarytus 2016 metais, todėl neegzistuoja ir neįrodyta ši actio Pauliana sąlyga. Sandorio sudarymo metu kreditoriai, kurių interesus bankroto byloje atstovauja administratorius, neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę.

3.10. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog dėl ginčijamų sandorių sudarymo (2016 metais) bendrovė tapo nemoki ar ginčijamu sandoriu buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. Ieškovės pateikta 2016 m. balandžio 1 d. Sutartis GEN-1/2016 patvirtina, jog iš IĮ „Kovas“ gautą investiciją ieškovė pagal šią sutartį investavo, tai yra įsipareigojo paskolinti 908 503 Eur sumą atsakovei UAB „Natura familia”, paskolą perduoti ne piniginėmis lėšomis, o perleisdama reikalavimo teisę į kreditorinį reikalavimą. Iš investicijos ieškovė ketino gauti 5 procentų dydžio metines palūkanas, sutartis buvo sudaryta trims metams (iki 2019 m. balandžio 1 d.) su teise pratęsti dar vieneriems metams (iki 2020 m. balandžio 1 d.). Trečiojo asmens vertinimu, aplinkybė, jog ieškovės ginčijamuose sandoriuose nurodyta, kad reikalavimo teisė perleidžiama neatlygintinai, įvertinus faktą jog reikalavimo teisių perleidimo sutartyse aiškiai nurodyta nuoroda į 2016 m. balandžio 1 d. sutartį Nr. GEN-1/2016 reiškia jog: (1) ieškovė paskolino atsakovei UAB „Natura familia“ 908 503 Eur sumą, (2) už šią sumą atsakovė UAB „Natura familia” turėjo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, (3) ieškovės ginčijami sandoriai 1 ir 3 buvo atlygintiniai, tai yra ieškovė po 2019 m. balandžio 1 d. turėjo atgauti iš atsakovės UAB „Natura familia” tiek visą paskolintą 908 503 Eur sumą, tiek 5 procentų dydžio metines palūkanas. Kodėl ieškovė neiniciavo skolos išieškojimo iš UAB „Natura familia“, arba kodėl nenutraukė anksčiau sutarties GEN-1/2016 turi atsakyti ieškovės buvę vadovai, šiuos klausimus bankroto administratorius turi užduoti jiems ir jeigu reikšti kokius nors reikalavimus, tai reikšti buvusiam ieškovės vadovui dėl žalos atlyginimo. Akivaizdu, jog ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai, jie „kitaip“ nepažeidė kreditorių teisių, nes iš sandorių ieškovė tikėjosi gauti mažų mažiausiai 5 procentų pelną.

3.11. Nesant nutrauktai sutarčiai su kreditoriumi IĮ „Kovas“, ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo momentu (2016 m. balandžio mėnesį) buvo sąžininga, neturėjo pareigos grąžinti ĮĮ „Kovas“ jokių lėšų.

Šalies argumentai

3.12. Ieškovė teigia, jog UAB „Natura familia” yra nesąžininga, kadangi ieškovę atstovavęs V. N. sudarė sutartį su giminaičiu K. N.. Kokie giminystės ryšiai šiuos asmenis sieja ieškovė nenurodė, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl nėra įrodymų, patvirtinančių CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos. Visi ieškovės ginčijami sandoriai buvo trišaliai, todėl trečiojo asmens nuomone, ieškovė turi įrodyti ir atsakovės UAB AIG nesąžiningumą, tačiau šios sąlygos egzistavimo ieškovė neįrodinėja. Trečiasis asmuo pareiškia, jog nėra ir niekada niekaip nebuvo susijęs nei su ieškove, nei su atsakove UAB „Natura familia”.

3.13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 746 948,97 Eur, tačiau kokiu pagrindu ir kaip šios sumos turi būti priteisiamos nenurodo (lygiomis dalimis, solidariai ar pan.). Taip pat nenurodo, kokiu pagrindu apskritai mokėtina suma turi būti priteisiama iš atsakovės UAB AIG, nes pagal ginčijamus sandorius visas teises į šią atsakovę įgijo atsakovė UAB „Natura familia”. Dar daugiau, trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jis grąžino pagal su ieškove sudarytas paskolos sutartis Nr. P01/2014 ir P02/2014 paskolas, sumokėjo palūkanas kreditoriui, perėmusiam reikalavimo teisę iš ieškovės. Todėl jeigu gali būti taikoma restitucija (kas trečiojo asmens nuomone negalima, nes apskritai ieškinys turėtų būti atmestas neįrodžius actio Pauliana sąlygų ir administratorei neturint teisės ginčyti sandorių, sudarytų prieš 8 metus iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo), atitinkamos sumos turėtų būti priteisiamos iš atsakovės UAB „Natura familia”, o ne iš atsakovės UAB AIG.

Atsiliepimas

4. Atsakovės UAB AIG ir UAB „Natura familia“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Juridiniu asmenų registro duomenimis teismui 2024 m. liepos 23 d. informavus apie nagrinėjamo bylos iškėlimą, buvo išregistruotas atsakovių, kaip juridinių asmenų, kuriems inicijuojamas likvidavimas, statusas. Minėto viešo registro duomenimis atsakovės UAB AIG vadovu yra trečiasis asmuo V. D., tad šiai atsakovei apie bylą žinoma, atsakovė UAB „Natura familia“ neturi konkrečios registruotos buveinės Lietuvoje (buveinės adresas – Vilniaus miesto savivaldybės teritorija), o jos vadovo S. S. gyvenamosios vietos adresas Lugansko apskrityje, Ukrainoje, kur šiuo metu vyksta karas. Teismui nepavyko įteikti procesinių dokumentų šiai atsakovei, kaip ir nepavyko procesinių dokumentų įteikti trečiajam asmeniui K. N., kuris yra deklaravęs išvykimą į JAV, į elektroniniu paštu išsiųstą laišką (su pirminiu ieškiniu) neatsakė, todėl paminėtiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos iškėlimą pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 130 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

5. 2024 m. spalio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, jog paaiškėjus, kad UAB „Natura familia” perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB AIG skolą pagal abi ginčo paskolų sutartis į bylą neįtrauktam asmeniui – UAB „Edensa“, byloje pareikštas ieškinys turi būti tikslinamas ir prašė teismo sudaryti sąlygas pasinaudoti šia teise. Teismui patenkinus ieškovės prašymą, nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 4 d. ieškinio reikalavimas patikslinti.

6. 2024 m. lapkričio 5 d. (dokumentas per Epp pateiktas ir elektroniniu parašu pasirašytas 2024 m. lapkričio 4 d.) byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, kuriame ieškovė nurodydama, kad reaguodamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes, išdėstytas trečiojo asmens V. D. atsiliepimo 4–15 punktuose, yra priversta patikslinti ieškinio reikalavimus bei atsisakyti reikalavimų atsakovės UAB AIG atžvilgiu, todėl prašo: 1) priimti reikalavimų atsakovei UAB AGI atsisakymą ir pašalinti šią atsakovę ir jos vadovą, trečiąjį asmenį, V. D. iš bylos; 2) priimti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, t. y. pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) ieškovės ir atsakovės UAB „Natura familia“ sudarytus sandorius: i) 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016; ii) 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016; iii) priteisti iš atsakovės UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur, 12,25 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7. 2024 m. gruodžio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas, išklausęs ieškovės atstovo paaiškinimų, 2024 m. lapkričio 5 d. patikslintą ieškinį priėmė, patenkino ieškovės prašymą dėl trečiojo asmens V. D. pašalinimo iš bylos (tokio prašymo tenkinimui neprieštaravo posėdyje dalyvavusi trečiojo asmens atstovė advokatė Jolita Urbienė); netenkino ieškovės prašymo dėl visiško atsakovės UAB AIG pašalinimo iš bylos, nes patikslintu ieškiniu jai jokie reikalavimai nereiškiami, tačiau pakeitė UAB AIG procesinį statusą byloje į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo; taip pat atmetė trečiojo asmens V. N. prašymą dėl jo pašalinimo iš bylos (prašymo tenkinimui prieštaravo ieškovės atstovas, nurodydamas, jog ieškovė galimai reikš šiam asmeniui, kaip ir kitam trečiajam asmeniui – K. N., reikalavimus dėl žalos atlyginimo). Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas, atsakydamas į teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų atstovų klausimus, paaiškino, jog reikalavimas dėl 746 948,97 Eur skolos priteisimo yra kildinamas iš byloje pareikšto prašymo dėl restitucijos taikymo ne natūra; pažymėjo, jog ieškinys yra grindžiamas vieninteliu – actio Pauliana pagrindu.

Atsiliepimas

8. Apie patikslinto ieškinio priėmimą ir terminą atsiliepimams pateikti atsakovė UAB „Natura familia“ informuota viešo paskelbimo būdu, trečiajam asmeniui K. N. procesiniai dokumentai įteikti el. paštu ir gautas patvirtinimas apie jų įteikimą. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį byloje negauta, 2024 m. gruodžio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje trečiųjų asmenų UAB AIG ir V. N. atstovai nurodė, jog byloje palaikys atsiliepimuose į pradinį ieškinį išdėstytas pozicijas.

9. Byla išnagrinėta iš esmės 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdyje. Ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, papildomai akcentavo šias aplinkybes:

9.1. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės atspindi finansinės piramidės schemą „kaip pavogti milijoną“: šiuo atveju ieškovė jokios realios veiklos nevykdė, pasiskolino lėšas, jas kelis kartus neatlygintinai perleido ieškovės vadovo V. N. šeimos nariams, kad netektų jų niekam grąžinti. Aplinkybė, jog minėtoje schemoje dalyvavusių asmenų veikos nebuvo kriminalizuotos jokios reikšmės ieškinio tenkinimui neturi, nes yra visos actio Pauliana sąlygos.

9.2. 2016 m. balandžio 1 d. Sutartis Nr. GEN-1/2016 byloje nėra ginčijama, nes jos pagrindu jokios realios prievolės nebuvo prisiimtos, jokie konkretūs pinigai nebuvo pervesti.

9.3. Ieškinio senatis nėra praleista, terminas ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 26 d., kuomet nemokumo administratorius gavo iš antstolio kontoros duomenis apie ginčijamus sandorius, o tai, kad ieškovės kreditoriai savarankiškai šių sandorių neginčijo, ieškinio senaties termino skaičiavimui neturi jokios reikšmės.

Atsiliepimas

10. Trečiojo asmens V. N. atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, patikslintus ieškinio reikalavimus prašė atmesti, tiek dėl actio Pauliana sąlygų nebuvimo, tiek dėl praleisto ieškinio senaties termino. Papildomai akcentavo šias aplinkybes:

10.1 Ginčijamus sandorius būtina vertinti ne atskirai, o kartu su kitais. Visų sandorių generalinė idėja – nusipirkti sklypus, juos išvystyti ir parduoti brangiau, užsidirbti ir grąžinti paskolas. Viena iš investicijų buvo sklypas Gelvonų gatvėje, tačiau šio plano realizavimas užsitęsė dėl biurokratinių reikalų, o trečiasis asmuo V. N. dėl susilpnėjusios sveikatos negalėjo tęsti verslo, todėl jį pardavė. Po 2017 metų V. N. išėjo iš bet kokios aktyvios veiklos, todėl jam nėra žinomos aplinkybės, kodėl ir ar sklypas buvo realizuotas ir pan.

10.2. Ieškovė nepagrįstai ginčijamus sandorius vertina kaip neatlygintinus. Šiuo atveju neatlygintinas perleidimas reiškė tik tai, jog sandorių sudarymo metu nereikėjo atsiskaityti už įgyjamą turtą, tačiau sutartyje buvo numatytas atlyginimas ir palūkanų mokėjimo tvarka. Kodėl ieškovė nereiškia tiesioginio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, o teises gina sandorių nuginčijimo institutu, neaišku.

Šalies argumentai

10.3 Ieškovė nepagrįstai teigia, jog akcijų perleidimas Ukrainos piliečiui buvo fiktyvus sandoris. Atkreiptinas dėmesys, jog naujas ieškovės akcininkas ne kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad perėmė visą ieškovės turtą ir dokumentus, taip pat tai, jog jam buvo atskleistos visos aplinkybės apie ieškovės neįvykdytus įsipareigojimus ir vykstantį teisminį procesą dėl skolos UAB „Kovilis“ priteisimo.

10.4 Nė vienas iš ieškovės bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių neturėjo kreditorinių reikalavimų ieškovei ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl neegzistuoja pirma būtina sąlyga ieškinio tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

11. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, įsiteisėjusių teismo sprendimų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės chronologine seka:

11.1 2014 m. birželio 2 d. buvo sudaryta Sutartis Nr. AS-1/14, kurios pagrindu IĮ „Kovas“, kaip investuotojas, perdavė ieškovei UAB „Idėjų brokeris“ valdyti ir administruoti 3 500 000,00 Lt (1 013 670,06 Eur) investicijų sumą, kurią ieškovė, kaip agentė, įsipareigojo naudoti, siekdama teisėtomis priemonėmis gauti abiem šalims finansinės naudos, teikiant tikslines paskolas įvairiems projektams finansuoti bei užtikrinant investicijų apsaugą. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad investicijų suma agento naudojama projektams finansuoti, užsakovams suteikiama kaip atlygintinė paskola už metines palūkanas, investuotojui priklausančias palūkanas agentas perveda banko pavedimu vieną kartą per metus, investicijų sumą agentas grąžina investuotojui per 5 darbo dienas po sutarties termino pasibaigimo. Sutarties 8.1. papunktyje sulygta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja vienerius metus nuo investicijų perdavimo agentui; sutarties galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas vieneriems metams, jei nei viena šalis prieš 3 mėnesius nepraneša apie savo pageidavimą nutraukti bendradarbiavimą; pratęsimų skaičius neribotas.

11.2 2014 m. birželio 26 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ (anksčiau ir toliau – UAB AIG) buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. P01/2014, remiantis kurios 1.1 bei 3.1 papunkčių nuostatomis ieškovė įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 750 000 Lt (506 835,03 Eur) dydžio paskolą su 10 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, pinigines lėšas pervedant dalimis tiek į UAB AIG, tiek ir į UAB „MA GROUP“ bei R. B. atsiskaitomąsias sąskaitas. Remiantis sutarties 2.3 papunkčio nuostatomis, paskola suteikiama vienerių metų laikotarpiui. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, jog 2014 m. birželio 27 d. ieškovė UAB AIG pervedė 265 316,70 Lt (76 841,03 Eur) sumą, UAB „MA GROUP“ – 1 059 512,30 Lt (306 855,97 Eur), o R. B. – 425 150 Lt (123 131,95 Eur) sumą.

11.3 2014 m. lapkričio 25 d. tarp trečiojo asmens UAB AIG ir ieškovės buvo sudaryta antra paskolos sutartis – Paskolos sutartis Nr. P02/2014, kurios pagrindu vienerių metų laikotarpiui už 10 procentų metinių palūkanų atlygį ieškovė įsipareigojo suteikti UAB AIG 1 350 000 Lt (390 987,02 Eur) dydžio paskolą. Tą pačią dieną (2014 m. lapkričio 25 d.) ieškovė į sąskaitą UAB AIG pervedė 1 000 000,00 Lt (289 620,02 Eur) sumą.

11.4 Iš viso, pagal minėtas dvi paskolų sutartis ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB AIG paskolinti 897 822 Eur, realiai pervedė – paskolino 796 448,97 Eur. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo, jog UAB AIG buvo paskolintos lėšos, kurias ieškovė kaip investiciją gavo iš IĮ „Kovas“, tačiau minėtos lėšos sudaro tik dalį ieškovės iš IĮ „Kovas“ gautos investicinės sumos, likusios dalies – 217 221,09 Eur (1 013 670,06 Eur – 796 448,97 Eur = 217 221,09) panaudojimo aplinkybės byloje neatskleistos, dėl jų ginčo nėra.

11.5 Iš byloje esančio ieškovės „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad trečiasis asmuo UAB AIG ieškovei laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 15 d. iš viso grąžino 49 500,00 Eur sumą, t. y.: 2015 m. liepos 31 d. grąžino 14 500 Eur; 2015 m. rugsėjo 8 d. grąžino 10 000 Eur; 2015 m. rugsėjo 20 d. grąžino 5 000 Eur; 2015 m. gruodžio 8 d. grąžino 10 000,00 Eur bei 2016 m. vasario 15 d. grąžino 10 000,00 Eur. Likusi negrąžinta suma – 746 948,97 Eur (t. y. 796 448,97 Eur faktiškai suteikta paskolos suma – 49 500 Eur grąžinta paskolos suma = 746 948,97 Eur negrąžintas likutis).

11.6 2016 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės, atstovaujamos tuometinio direktoriaus V. N., ir atsakovės UAB „Natura familia“, atstovaujamos įgalioto asmens M. N. (V. N. dukros) buvo sudaryta Sutartis Nr. GEN-1/2016, kurios pagrindu ieškovė (kaip paskolos davėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Natura familia“ (kaip paskolos gavėjui) laikinai valdyti ir naudoti 908 503,00 Eur sumą, skirtą nekilnojamojo turto, statybos, prekybos projektams vystyti. Sutinkamai su šios sutarties 4.1 papunkčio nuostatomis ieškovė įsipareigojo 908 503 Eur sumą perduoti atsakovei UAB „Natura familia“ atskiru šalių rašytiniu susitarimu, perleidžiant ieškovės kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai (t. y. 908 503,00 Eur). 8.1. papunktyje sulygta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja trejus metus nuo šalių susitarimo dėl reikalavimo teisės perleidimo sudarymo dienos; sutarties galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas vieneriems metams, jei nei viena šalis prieš 3 mėnesius nepraneša apie savo pageidavimą nutraukti bendradarbiavimą; pratęsimų skaičius neribotas.

11.6 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės, atsakovės UAB „Natura familia“ ir trečiojo asmens UAB AIG buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 (anksčiau toliau ir – Ginčijamas sandoris 1), kurio preambulėje nurodomos aplinkybės dėl Ginčijamo sandorio 1 sudarymo, t. y.: „atsižvelgiant i tai, kad: kreditorius (ieškovė) ir skolininkas (trečiasis asmuo UAB AIG) 2014 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. 01-2014; kreditorius ir skolininkas 2014 m. birželio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. P01/2014, kurios pagrindu kreditorius suteikė skolininkui 506 835 Eur dydžio paskolą; skolininkas, užtikrindamas skolinių įsipareigojimų vykdymą pagal nurodytas sutartis kreditoriaus naudai įkeitė nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-2964-9536, kadastrinis adresas 0101/0020:16 Vilniaus m. k V.)“ ir remiantis Ginčijamo sandorio 1 1 punkto nuostatomis „kreditorius visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui – atsakovei UAB „Natura Familia“ visas reikalavimo teises skolininko atžvilgiu, kylančias iš aukščiau nurodytų kreditoriaus ir skolininko sutarčių“. Sandorio 2 punkto pagrindu ieškovė, kaip kreditorė, perleido naujajam kreditoriui – atsakovei UAB „Natura familia“ ir visas teises į skolininko – trečiojo asmens UAB AIG prievolių užtikrinimą pagal 2014 m. birželio 27 d. hipotekos sutartį Nr. 20120140058709“; 8 punkte šalys pažymėjo, kad šis sandoris yra neatskiriama kreditoriaus (ieškovės) ir naujojo kreditoriaus (atsakovės UAB „Natura familia“) 2016 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. GEN-1/2016 dalis.

11.7 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės, atsakovės UAB „Natura familia“ ir trečiojo asmens UAB AIG buvo sudarytas dar vienas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016 (anksčiau ir toliau – Ginčijamas sandoris 2), kurio preambulėje nurodomos aplinkybės dėl Ginčijamo sandorio 2 sudarymo, t. y.: „Atsižvelgiant į tai, kad: kreditorius (ieškovė) ir skolininkas (UAB AIG) 2014 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. 01-2014; kreditorius ir skolininkas 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė paskolos sutartį Nr. P02/2014, kurios pagrindu kreditorius suteikė skolininkui 390 987 Eur dydžio paskolą; skolininkas, užtikrindamas skolinių įsipareigojimu vykdymą pagal nurodytas sutartis, kreditoriaus naudai įkeitė nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo unikalus Nr. 4400-2964-9536, kadastrinis adresas 0101/0020:16 Vilniaus m. k. V.)“, o 1 punkto nuostatų pagrindu kreditorius visa apimtimi neatlygintinai perleido naujajam kreditoriui – atsakovei UAB „Natura familia“ visas reikalavimo teises skolininko atžvilgiu, kylančias iš aukščiau nurodytų kreditoriaus ir skolininko sutarčių. Be to, šio sandorio 2 punkto nuostatomis kreditorius perleido naujajam kreditoriui ir visas teises į skolininko prievolių užtikrinimą pagal 2014 m. gruodžio 2 d. hipotekos sutartį Nr. 20120140087717“; 8 punkte šalys pažymėjo, kad šis sandoris yra neatskiriama kreditoriaus (ieškovės) ir naujojo kreditoriaus (atsakovės UAB „Natura familia“) 2016 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. GEN-1/2016 dalis.

11.8 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartimi (notarinio registro Nr. MK-3729), kaip tai buvo numatyta Ginčijamo sandorio 1 2 punkte, ieškovė atsakovei UAB „Natura familia“ perleido sutartinės hipotekos sutartimi, identifikavimo kodas tuometiniame hipotekos registre: 20120140058709, užtikrintą hipotekos teisę į trečiajam asmeniui UAB AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2964-9536.

11.9 Taip pat 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutartimi (notarinio registro Nr. MK-3730), kaip tai buvo numatyta Ginčijamo sandorio 2 2 punkte, ieškovė atsakovei UAB „Natura familia“ perleido sutartinės hipotekos sutartimi, identifikavimo kodas tuometiniame hipotekos registre: 20120140087717, užtikrintą hipotekos teisę į trečiajam asmeniui UAB AIG priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2964-9536.

11.10 2017 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 9589) ieškovės tuometinis vadovas V. N. (trečiasis asmuo) kartu su sutuoktine S. N. perleido jiems nuosavybės teise priklausančias 100 procentų ieškovės akcijų Ukrainos piliečiui S. S..

11.11 2018 m. sausio 29 d. atsakovė UAB „Natura familia“ (kaip kreditorius), trečiasis asmuo UAB AIG (kaip skolininkas) ir byloje nedalyvaujanti UAB „Edensa“ sudarė Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. 2, kurio pagrindu atsakovė perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teises skolininko UAB AIG atžvilgiu, kylančias iš 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties Nr. P02/2014 ir 2016 m. balandžio 8 d. susitarimo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/206 (Ginčijamo sandorio 2), t. y. reikalavimo teisę į 390 987 Eur paskolą bei sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d. Už perleistas reikalavimo teises naujasis kreditorius įsipareigojo sumokėti 390 987 Eur sumą (ar buvo atsiskaityta, byloje nenustatyta).

11.12 Trečiasis asmuo V. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog į bylą negali pateikti, tačiau patvirtina, jog analogiškai paminėtam 2018 m. sausio 29 d. susitarimui dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. 2, tarp tų pačių šalių buvo sudarytas Susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. 1, kurio pagrindu UAB „Edensa“ buvo perleistos atsakovės UAB „Natura familia“ reikalavimo teisės į UAB AIG pagal 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutartį ir 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 (Ginčijamas sandoris 1), t. y. naujam kreditoriui buvo perleistos visos ieškovės atsakovei perleistos reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį UAB AIG.

11.13 2019 m. vasario 20 d. trečiasis asmuo UAB AIG ir UAB „Edensa“ pasirašė susitarimą dėl tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo, taip pat Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1842), kurių pagrindu trečiasis asmuo perleido UAB „Edensa“ žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-2964-9536, o UAB „Edensa“ pripažino, jog trečiasis asmuo UAB AIG įvykdė finansinius įsipareigojimus pagal 2014 m. birželio 26 d. paskolos sutartį Nr. P01/2014 ir 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį Nr. P02/2014, t. y. grąžino 506 835 Eur ir 289 620 Eur paskolas bei sumokėjo 257 098 Eur sutartines palūkanas.

11.14 Pagal į bylą pateikto 2024 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2964-9536, šiuo metu nuosavybės teise priklauso į bylą neįtrauktai UAB „Elenesa“.

12. Byloje buvo priimtas ieškovės pirminis ieškinys dėl keturių sandorių – 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016; 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutarties; 2016 m. balandžio 8 d. Susitarimo dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016 bei 2016 m. gegužės 9 d. Hipotekos teisės perleidimo sutarties) pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (ab initio) ir restitucijos taikymo, priteisiant iš atsakovių UAB AIG ir UAB „Natura Familia“ 746 948,97 Eur. 2024 m. lapkričio 4 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškovė atsisakė reikalavimų dėl Hipotekos teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tačiau palaikė reikalavimus pripažinti negaliojančiais abu 2016 m. balandžio 8 d. sudarytus Susitarimus dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Nr. NF-2/2016 (toliau bendrai – Ginčijami sandoriai), kurių šalimi yra ir UAB AIG. Kaip paaiškino ieškovės atstovas ir, kaip nurodė trečiasis asmuo V. D. atsiliepime į ieškinį, UAB AIG į ginčijamus sandorius buvo įtraukta dėl to, jog abiejose 2014 metų paskolų sutartyse (tiek 2014 m. birželio 26 d., tiek 2014 m. lapkričio 25 d.) šalys numatė, jog negali perleisti teisių ir pareigų be išankstinio kitos šalies rašytinio sutikimo, todėl pasirašydama ginčijamus sandorius UAB AIG tik išreiškė sutikimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, tačiau jokios įtakos minėtų sandorių sudarymui pati neturėjo. Dėl nurodyto ieškovė ieškinio reikalavimus reiškia tik atsakovei UAB „Natura familia“, reikalavimus grindžia actio Pauliana institutu ir prašo taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu (ne natūra).

13. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

14. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020).

15. Aptariamu atveju atsakovė UAB „Natura familia“, kaip ir trečiasis asmuo K. N., bylos nagrinėjime nedalyvavo ir dėl ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimo nepasisakė, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. N. ir UAB AIG su ieškiniu nesutiko, nurodydami, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos būtinos actio Pauliana institutui taikyti sąlygos, taip pat prašė taikyti pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį, kartu kvestionuodami ieškovės nemokumo administratoriaus teises ginčyti bylos dalyku esančius sandorius.

Dėl nemokumo administratoriaus teisės ginčyti sandorius ir ieškinio senaties termino (ne)taikymo

16. Ieškinio bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais pareiškimas yra viena iš bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus pareigų. Ši nemokumo administratoriaus pareiga įtvirtinta JANĮ 64 straipsnyje.

17. JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

18. Nurodyta teisės norma nustato tik minimalų terminą (ne trumpesnis nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos) bankrutuojančios įmonės sudarytiems sandoriams patikrinti ir dėl jų teisėtumo įvertinimo kreiptis į teismą, tačiau neriboja nemokumo administratoriaus teisės tikrinti ir vėlesnio laikotarpio sandorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-85-330/2023, 44 punktas), todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti trečiojo asmens UAB AIG argumentai, kad įstatymas nesuteikia teisės nemokumo administratoriui pareikšti ieškinį dėl sandorio sudaryto prieš aštuonis metus iki bankroto bylos iškėlimo pripažinimo negaliojančiu.

19. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su abiejų trečiųjų asmenų pozicijomis, jog nagrinėjamu atveju ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti.

20. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

21. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

22. Nagrinėjamu atveju prašymus dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje pareiškė tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. N. ir UAB AIG, teigdami, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminus, numatytus JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

23. Pasisakant dėl trečiųjų asmenų prašymų taikyti ieškinio senaties terminą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus dėl JANĮ 64 straipsnyje įtvirtintų terminų paskirties ir taikymo.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Todėl nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas). Be to, pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad administratorius gali patikrinti bei ginčyti ir juridinio asmens sandorius, sudarytus anksčiau nei 3 metai iki bankroto bylos iškėlimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016; 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020), tačiau tokiu atveju jis nėra įpareigotas tai padaryti per nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 62 punktas).

25. Taigi, remiantis paminėta kasacinio teismo jurisprudencija, konstatuotina, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – V. N. ir UAB AIG nepagrįstai prašymus dėl ieškinio senaties termino praleidimo grindė JANĮ 64 straipsnio nuostatomis, nes jose nurodytas teisinis reglamentavimas nėra skirtas ieškinio senaties institutui reglamentuoti, minėtame straipsnyje numatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklių. Toliau pasisakytina dėl byloje kilusiam ginčui taikytino ieškinio senaties termino ir jo (ne)taikymo.

26. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).

27. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo. Trečiasis asmuo V. N., be kita ko, teigė, jog CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet apie ginčijamų sandorių sudarymą sužinojo ieškovės kreditoriai, kurių teises šiuo metu gina nemokumo administratorius, pažymėdamas, jog iki bankroto bylos iškėlimo kreditoriai jokių pretenzijų dėl sandorių nuginčijimo nekėlė. Su tokia trečiojo asmens pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-51-1075/2022). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinio senaties terminui aktualios ir tam tikros ĮBĮ (šiuo metu – JANĮ) nuostatos. Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).

29. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovei UAB „Idėjų brokeris“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas P. V.; nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 3 d. Buvęs ieškovės vadovas B. S. dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė, dėl ko jam 2024 m. sausio 29 d. nutartimi bankroto byloje paskirta bauda. Nemokumo administratorius pateikė į bylą duomenis – elektroninį laišką, jog 2024 m. vasario 26 d. kreipėsi į antstolį, vykdantį 1 013 670 Eur skolos išieškojimą iš ieškovės išieškotojos UAB „Kovilis“ naudai ir nurodė, kad tik gavęs vykdomąją bylą sužinojo apie byloje ginčijamus sandorius. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00340-18 nutraukimo, antstoliui minėti duomenys buvo pateikti V. N. po to, kai už nebendradarbiavimą vykdymo procese jam buvo skirta bauda (liudytojo antstolio D. T. parodymai). Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą sužinojimo apie ginčijamus sandorius momentą, todėl spręstina, kad būtent nuo šios datos – 2024 m. vasario 26 d. – ieškovės nemokumo administratorius turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčijamus sandorius bei subjektyviąja prasme įvertinti, ar šiais sandoriais nebuvo pažeistos bankrutuojančios bendrovės ir (ar) jos kreditorių teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas ne nuo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Idėjų brokeris“ įsiteisėjimo dienos (2023 m. spalio 3 d.), o nuo momento, kai iš antstolio buvo gauti vykdomosios bylos dokumentai su ginčijamais sandoriais, t. y. anksčiausiai 2024 m. vasario 26 d. Į teismą nemokumo administratorius kreipėsi 2024 m. liepos 15 d. todėl tiek pradinis, tiek 2024 m. lapkričio 4 d. patikslintas ieškinys pateikti nepraleidus CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

30. Aplinkybė, jog ieškovės kreditorius UAB „Kovilis“ (ir (ar) jo teisių perėmėjas UAB „4 DEBT“), apie ginčijamus sandorius tikėtina sužinojęs iš vykdomosios bylos, šių sandorių savarankiškai neginčijo, ieškinio senaties termino netaikymui neturi jokios teisinės reikšmės, nes kaip minėta, šiuo atveju yra aktualus nemokumo administratoriaus sužinojimas apie ginčijamus sandorius, o šis vertintinas nuo realių duomenų apie minėtus sandorius gavimo. UAB „Kovilis“, jo teisių perėmėjo ar kitų kreditorių sužinojimas apie ginčijamus sandorius ir galėjimas juos įvertinti (ne)pažeistų teisių kontekste, būtų aktualus tik tuo atveju, jei ieškinys būtų reiškiamas minėtų asmenų.

31. Konstatavus, kad pareikšdamas ieškinį ieškovės nemokumo administratorius įgyvendino jam įstatymo laiduojamą teisę bei nepraleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, o JANĮ 64 straipsnyje numatyti terminai šiuo atveju byloje kilusiam ginčui dėl ieškinio senaties termino taikymo nėra aktualūs, trečiųjų asmenų argumentai dėl ieškinio senaties termino, kaip savarankiško pagrindo atmesti ieškinį, taikymo atmestini kaip nepagrįsti. Toliau teismas vertina ir pasisako dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo – actio Pauliana instituto taikymo.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

32. Būtinoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, kurios buvimą kvestionuoja tretieji asmenys UAB AIG ir V. N., yra kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai yra reikšminga aplinkybė, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo – skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Atitinkamai, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), bet ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto (šiuo metu pagal JANĮ – nemokumo) administratorius. Jos nepašalina ir administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017, 21 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

33. Nagrinėjamu atveju, nesutikdami su ieškiniu, tretieji asmenys, be kita ko nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės kreditoriai UAB „4 DEBT“, Sodra ir VMI buvo ieškovės kreditoriais ir turėjo reikalavimo teisę į ieškovę Ginčijamų sandorių sudarymo metu, taip pat, kad jų reikalavimo teisės yra galiojančios ir kad jos atsirado iki Ginčijamų sandorių sudarymo momento; tuo tarpu IĮ „Kovas“ (vėliau UAB „Kovilis“) reikalavimo teisė atsirado ne iki Ginčijamų sandorių sudarymo (2016 metais), o nuo 2017 m. birželio 9 d., kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu teismas konstatavo, jog tarp ieškovės ir UAB „Kovilis“ sudarytos sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2017 m. birželio 2 d., ir būtent tuomet UAB „Kovilis“ įgijo teisę reikalauti pagal sutartį sumokėtų sumų iš ieškovės.

34. Vertinant trečiųjų asmenų poziciją pirmosios actio Pauliana instituto sąlygos kontekste, teismas sutinka, jog byloje nėra duomenų apie tai, kada atsirado ieškovės neįvykdyti įsipareigojimai kreditorinių Sodros ir VMI atžvilgiu. Tuo tarpu UAB „4 DEBT“ kreditorė yra UAB „Kovilis“ teisių perėmėja, todėl vertinant jos kreditorinių reikalavimų atsiradimo momentą, būtina vertini pirminio kreditoriaus – UAB „Kovilis“ (IĮ „Kovas“) reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybes.

35. Pasisakant dėl UAB „Kovilis“ reikalavimo teisės atsiradimo momento, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017, 30 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023, 52 punktas).

36. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovės ir tuometinės IĮ „Kovas“ sutartiniai prievoliniai santykiai susiklostė 2014 m. birželio 2 d. Sutarties Nr. AS-1/14 pagrindu, t. y. dar iki ginčijamų reikalavimų perleidimo sandorių (Ginčijamo sandorio 1 ir Ginčijamo sandorio 2) sudarymo ir prievolė iki šiol nėra įvykdyta – Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017 priteisė iš ieškovės UAB „Kovilis“ 1 013 670 Eur skolą pagal 2014 m. birželio 2 d. Sutartį Nr. AS-1/14, kuri iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo nebuvo išieškota, šiuo metu bankroto byloje patvirtintas UAB „Kovilis“ teisių perėmėjo UAB „4 DEBT“ kreditorinis reikalavimas. Nurodyto fakto pagal teismų praktiką visiškai pakanka išvadai, kad UAB „Kovilis“ (jos teisių perėmėjas) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, o ar Ginčijamų sandorių sudarymo metu (2016 m. balandžio 8 d.) prievolės įvykdymo terminas jau buvo suėjęs ar ne, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-436-464/2024, 58–59 punktai).

37. Kaip buvo minėta, tam, kad nemokumo administratorius galėtų kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu, pakanka nustatyti, jog bent vienas iš bendrovės kreditorių turėjo reikalavimo teisę. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad UAB „Kovilis“ neabejotinai turėjo reikalavimo teisę, ši sąlyga laikytina įrodyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

38. Sprendžiant dėl antrosios actio Pauliana sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, ir kt.). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

39. Aptariamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nors ieškovės ir IĮ „Kovas“ 2014 m. birželio 2 d. Sutartyje Nr. AS-1/14 buvo numatyta sąlyga dėl automatinio sutarties galiojimo termino pratęsimo neribotam laikui, visgi, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų V. N., S. O. ir M. N. parodymų, jau 2016 m. vasario mėnesį IĮ „Kovilis“ savininkas kreipėsi į ieškovę dėl suteiktos investicijos grąžinimo, o 2016 m. spalio mėnesį UAB „Kovilis“ kreipėsi į teismą dėl paskolintų lėšų priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-186/2017 konstatavo, jog nebuvo pasiektas šalių susitarimas dėl 2014 m. birželio 2 d. Sutarties Nr. AS-1/14 nutrakimo, tačiau atsakovė – (nagrinėjamoje byloje ieškovė) neginčijo, kad sutarties galiojimas pasibaigs 2017 m. birželio 2 d. ir per sutarties 6.9 papunktyje nurodytą 5 darbo dienų terminą, t. y. iki 2017 m. birželio 9 d. privalės grąžinti visą sutartyje nurodytą investicijų sumą (nutarties 21 punktas). Taigi, paminėtų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, jog abu ginčijami sandoriai buvo sudaryti po UAB „Kovilis“ sutarties nutraukimo iniciavimo ir ieškovei pripažįstant, kad 2017 m. birželio 2 d. visa minėtos bendrovės suteikta 1 013 670 Eur investicija, kurios dalis – 796 448,97 Eur, kaip nustatyta anksčiau (sprendimo 11.4 papunktis), buvo paskolinta UAB AIG, turės būti grąžinta. Iš kokių lėšų ieškovė ketino grąžinti UAB „Kovilis“ suteiktą investiciją, byloje nenustatyta; teismo posėdžio metu buvęs ieškovės vadovas (jo atstovas) negalėjo atsakyti į kausimą, ar be UAB „Kovilis“ suteiktos investicijos ieškovė vykdė dar kokį projektą; tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu buhalterines paslaugas ieškovei teikusios bendrovės UAB „Finasus“ direktorius nurodė, jog iš bendrovei perduotų dokumentų matyti, kad ieškovės bendrovė realios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė.

40. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sutiktina su ieškovės nemokumo administratoriaus pozicija, jog ginčijamais sandoriais perleidus atsakovei UAB „Natura familia“ reikalavimo teises į hipoteka užtikrintas UAB AIG paskolas ieškovė neabejotinai pažeidė tuometinės ieškovės kreditorės UAB „Kovilis“ teises, nes byloje nenustatyta, kad be reikalavimo teisių į UAB AIG ieškovė turėtų dar kokio kito turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su minėta kreditore, o ginčijamas reikalavimo teises atsakovei perleido neatlygintinai.

41. Dėl ginčijamų sandorių atlygintinumo tarp byloje dalyvaujančių asmenų kilo ginčas, nes nepaisant to, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu reikalavimo teises įgyjanti atsakovė UAB „Natura familia“ pagal minėtų sandorių nuostatas neprivalėjo sumokėti jokio atlygio, visgi pagal 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties Nr. GEN-1/2016 nuostatas, įgyvendinusi konkrečius projektus atsakovė privalėtų grąžinti jai suteiktą investiciją ir sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (sutarties 5.5. ir 6.5. papunkčiai). Trečiojo asmens V. N. nuomone, toks susitarimas patvirtina, jog reikalavimo teisės nebuvo perleistos neatlygintinai, o Ginčijami sandoriai niekaip nepažeidė kreditorių teisių ir interesų. Su tokia pozicija teismas neturi pagrindo sutikti dėl kelių priežasčių:

41.1 Visų pirma, Ginčijamuose sandoriuose nėra numatytas joks konkretus prievolių įvykdymo – investicijų grąžinimo terminas, tuo tarpu UAB „Kovilis“ ieškovė gautą investiciją privalėjo grąžinti vėliausiai 2017 m. birželio 9 d.; nesudarius Ginčijamų sandorių ieškovė su UAB „Kovilis“ galėtų atsiskaityti iš UAB AIG suteiktų ir nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų paskolų, kurių grąžinimo terminas pagal į bylą pateiktus 2015 m. birželio 26 d. Susitarimus dėl sutarties termino pratęsimo (el. b. Failas 1 / puslapiai 179–180) turėjo sueiti 2016 m. gegužės 31 d.

41.2 Antra, 2014 m. birželio 2 d. Sutartimi Nr. AS-1/14 ieškovė įsipareigojo mokėti UAB „Kovilis“ už suteiktą investiciją 10 procentų dydžio metines palūkanas, tokio pat dydžio metinės palūkanos buvo numatytos abiejose ieškovės su UAB AIG sudarytose paskolų sutartyse (2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.), tuo tarpu Ginčijamuose sandoriuose sulygta tik dėl 5 procentų metinių palūkanų. Taigi ieškovė iš esmės perleido atsakovei turėtas reikalavimo teises į paskolų grąžinimą su 10 procentų metinių palūkanų pelnu, už per pusę mažesnį atlygį už suteiktas investicijas.

42. Galiausiai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors, kaip nustatyta anksčiau, UAB AIG 2014 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties pagrindu paskolinta ne 390 987 Eur, o 289 620,02 Eur, be to dalį iš paskolintų lėšų ši iki 2016 m. vasario 15 d. grąžino ir bendrai pagal dvi paskolų sutartis liko skolinga tik 746 948,97 Eur, Ginčijamais sandoriais atsakovei buvo perleistos reikalavimo teisės į 506 834 Eur ir 390 987 Eur paskolas (iš viso – 897 821 Eur), t. y. ieškovė atsakovei perleido daugiau teisių nei pati turėjo, kas, nors tiesiogiai nepažeidžia ieškovės kreditorių teisių, tačiau parodo tokio sandorio ydingumą ir leidžia spręsti apie ieškovės vykdomos veiklos pobūdį ir nerūpestingumą valdant kitų asmenų suteiktas investicijas ir jas įdarbinant (perskolinant ir pan.).

43. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, Ginčijamų sandorių sudarymu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, kadangi, jų pasekoje ieškovės galimybės atsiskaityti su UAB „Kovilis“ ženkliai sumažėjo, nes iš esmės ieškovė neteko vienintelio turto, o ginčijamų sandorių atlygintinumas (jo dydis) ir įvykdymo terminai neabejotinai atitolino atsiskaitymo su UAB „Kovilis“ galimybes. Taigi konstatuotina, jog egzistuoja antroji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl privalėjimo sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius

44. Dar viena iš būtinų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, bet jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan. Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

45. Aptariamu atveju atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo ir pareigos įrodyti ginčijamų sandorių sudarymo būtinumą neįgyvendino. Trečiasis asmuo V. D., kurio procesinę poziciją palaikė UAB AIG, atsiliepime į ieškinį ginčijamų sandorių privalomumą kildino iš 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties Nr. GEN-1/2016 nuostatų, nurodydamas, kad ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, nes tokią pareigą prisiėmė pagal minėtą 2016 m. balandžio 1 d. Sutartį Nr. GEN-1/2016. Su tokia trečiojo asmens pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš 2016 m. balandžio 1 d. Sutarties Nr. GEN-1/2016 sąlygų, ja ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti laikinai valdyti ir naudotis 908 503 Eur investicijas, tačiau sutartyje be investicijos sumos (dydžio), jokie kiti sutarties dalyką apibrėžiantys veiksniai neatskleisti, t. y. iš sutarties nėra aišku, ar visa investicijos suma bus suteikta iš karto, ar dalimis; nenurodyti jokie konkretūs įsipareigojimų įvykdymo terminai, t. y. iki kada sutartyje nurodyta investicijų suma turėtų būti atsakovei suteikta ir kokios (kieno) lėšos ją sudarytų. Minimos sutarties 4.1. papunktyje tik nurodyta, jog paskolos davėjas (ieškovė) įsipareigoja investicijų sumą perduoti paskolos gavėjui (atsakovei), šalių atskiru rašytiniu susitarimu perleisdamas paskolos davėjo kreditorinį reikalavimą į skolą investicijų sumai. Jokios sutartinės nuostatos neindikuoja, kad nagrinėjamu sandoriu būtų prisiimti įsipareigojimai dėl konkrečių reikalavimo teisių perleidimo atsakovei, atitinkamai nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovės pareigą sudaryti Ginčijamus sandorius, tuo labiau, jog, kaip nustatyta anksčiau, iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Kovilis“ jau buvo pareiškusi valią nebetęsti sutartinių santykių ir pareiškė reikalavimą dėl suteiktos investicijos grąžinimo.

46. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, paminėtas faktines aplinkybes, be kita ko nustačius, kad ginčo sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių teises, konstatuotina, kad byloje neįrodyta, kad ieškovė privalėjo sudaryti Ginčijamus sandorius, kad tokia pareiga kilo teisėtu pagrindu, todėl egzistuoja dar viena privaloma sąlyga actio Pauliana instituto taikymui.

Dėl šalių sąžiningumo

47. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad minėto CK straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo (skolininkas). Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas actio Pauliana aspektu turi būti įvertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, tai yra pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

48. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su Ginčijamų sandorių sudarymu, visumą, teismas sprendžia, kad, nepaisant to, jog ginčijamus sandorius pasirašė 3 juridiniai asmenys, actio Pauliana instituto taikymo kontekste šiuo atveju turi būti įvertintas tik ieškovės ir atsakovės elgesys, kadangi, kaip minėta, UAB AIG į ginčijamų sandorių sudarymą buvo įtraukta tik sutikimo perleisti reikalavimo teises davimo sumetimais ir toks sutikimas galėjo būti išreikštas atskirame dokumente, t. y. neprivalėjo būti įtrauktas į Ginčijamus sandorius, o pati UAB AIG niekaip neįtakojo Ginčijamų sandorių sudarymo; kaip paaiškino ikiteisminio tyrimo metu UAB AIG vadovas V. D.: „UAB „Idėjų brokeris“ atstovas V. N. paprašė perrašyti galutinį kredito gražinimo reikalavimą UAB „Natura familia“ ir UAB „Edensa“, dėl ko taip reikėjo padaryti pasakyti negali, kadangi jis šito nežino; dėl šio sandorio jis nematė jokios problemos, kadangi jo kaip skolininko padėtis neblogėjo ir jis su tuo sutiko“. Atitinkamai, actio Pauliana instituto taikymui būtina nustatyti ieškovės ir atsakovės nesąžiningumą.

49. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas).

50. Pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.).

51. Aptariamu atveju Ginčijamus sandorius iš ieškovės pusės pasirašė jos tuometinis akcininkas ir vadovas V. N., iš atsakovės pusės – įgaliotas asmuo, atsakovės akcininkė ir V. N. dukra M. N., sandorių sudarymo metu atsakovei vadovavo V. N. sūnus ir M. N. brolis – trečiasis asmuo K. N.. Atsižvelgiant į ginčijamus sandorius sudariusių asmenų giminystės ryšius, teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuri byloje nebuvo paneigta. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo žinomos visos faktinės aplinkybės apie ieškovės įsipareigojimus UAB „Kovilis“ ir šio kreditoriaus reikalavimą grąžinti suteiktą investiciją: ikiteisminio tyrimo metu liudytojai R. G. bei S. G. nurodė, jog su UAB „Idėjų brokeris“ teko bendrauti per M. N.; pati M. N. patvirtino, jog turėjo įgaliojimą veikti ieškovės bendrovės vardu, taip pat nurodė, kad būtent ji parengė Ginčijamų sandorių dokumentus. Taigi, šiuo atveju ieškovė ir atsakovė, valdomos artimųjų giminaičių ir veikdamos iš vien, sąmoningai ir nesąžiningai sudarė ieškovės kreditorių interesus pažeidžiančius Ginčijamus sandorius, todėl konstatuotina, jog egzistuoja visos įstatymo nustatytos sąlygos šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

52. Actio Pauliana institutą reglamentuojančio CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

53. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai bendrovei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei įprastiniais actio Pauliana instituto taikymo atvejais. Tokiose situacijose CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu (dabar galiojančio JANĮ 94, 95 straipsniai), reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. ĮBĮ (atitinkamai, dabar galiojančiame JANĮ) esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios bendrovės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ (dabar JANĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019, 22 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 76 punktas).

54. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

55. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė prašymą netaikyti restitucijos natūra, o priteisti jai prarastos reikalavimo teisės piniginį ekvivalentą, t. y. priteisti 746 948,97 Eur sumą (realiai UAB AIG suteiktų ir negrąžintų paskolų sumą be sutartinių palūkanų). Įvertus tai, kad reikalavimo teisė, kurios neteko ieškovė, buvo kelis kartus perleista, o galiausiai įvykdyta, teismas sprendžia jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo priteisiant neteisėtai prarastos reikalavimo teisės piniginę vertę yra galimas ir teisingas, nes tik tokiu būdu šiuo atveju gali būti apginti ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

56. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį įstatymas numato 6 procentų metines palūkanas, kai abi šalys yra verslininkai, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

57. Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti 12,25 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

58. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolė sumokėti iš jos priteistą sumą kildinama iš teismo pritaikytos restitucijos, ji neatitinka minėtą pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl šiuo atveju neturėtų būti taikoma Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo palūkanų norma, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta 6 procentų dydžio metinė palūkanų norma. Atitinkamai ieškovei nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

59. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas nurodė, jog prašymo dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo ieškovė byloje nereiškia. Tretieji asmenys byloje palaikė atsakovės pusę, todėl jų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

60. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 6 577 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 80, 93 ir 96 straipsniai). Be to, iš atsakovės taip pat priteistina 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis). Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiama 6 616,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo 2016 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės UAB „Idėjų brokeris“, atsakovės UAB „Natura familia“ ir trečiojo asmens UAB „ALL INVESTMENT GROUP“ sudarytus sandorius: Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-1/2016 ir Susitarimą dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo Nr. NF-2/2016.

Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti ieškovei LUAB „Idėjų brokeris“ iš atsakovės UAB „Natura familia“ 746 948,97 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 97 euro centus).

Priteisti ieškovei LUAB „Idėjų brokeris“ iš atsakovės UAB „Natura familia“ 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 746 948,97 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Natura familia“ 6 616,84 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų ir 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok