Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. nustatyta, kad D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. K. ir atsakovo L. M. sūnus (b. l. 7).

Dėl išlaikymo priteisimo

8. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

10. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

23. Spręsdamas dėl šalių sūnui teiktino išlaikymo dydžio teismas vertina ir kitus ieškovės pateiktus įrodymus dėl patiriamų išlaidų: būsto išlaikymo, išlaidas vaistams, pateiktus vaikiškų prekių įsigijimo dokumentus.

25. Nustatyta, kad už būstui teikiamas paslaugas ieškovė atsiskaito naudodamasi „Viena sąskaita“ paslaugomis. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, jog tiek ieškovės mokamos sumos už UAB „Telia“ paslaugas (90 Eur), tiek įmokos už išsimokėtinai įsigytą televizorių neturėtų būti įtraukiamos į ketverių metų vaiko išlaikymo sumą, nes jos neatitinka tokio amžiaus vaiko poreikių.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Byloje nustatytos aplinkybės dėl šalių gaunamų pajamų ir turtinės padėties, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Pagal teismui pateiktus įrodymus, šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesinės pajamos neviršija 600 Eur. Nepaisant to, šalys moka būsto kredito įmokas, kiekvienas turi po du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Vertintina ir aplinkybė, jog ieškovė gaudama pakankamai minimalias pajamas, kaip pati nurodė, 2020 m. birželio mėn. įsigijo 12000 Eur vertės automobilį Audi A4. Nors atsakovo šeimos pajamos yra žymiai didesnės, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius sutuoktinės vaikus. Kartu pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, kad atsakovas dirba su jo tėvu susijusioje įmonėje.

29. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl šalių sūnui priteistino išlaikymo dydžio teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), bei kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio teismas privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

30. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nepaneigiant atsakovo pareigos teikti sūnui išlaikymą, atitinkantį jo poreikius ir užtikrinantį visapusišką vaiko asmenybės vystymąsi ir lavinimą, atsakovui neįrodžius, kad jis negali gauti didesnių pajamų, ieškovės nurodytą vaiko išlaikymui skiriamą sumą, vaiko amžių ir tokio amžiaus vaikų būtinus poreikius (sveikai maitintis, turėti drabužius ir avalynę, atitinkančius metų laikus, leisti laisvalaikį), bei nesant duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius, taip pat įvertinus abiejų šalių galimybes teikti vienodo išlaikymo dydį, teismas vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 270 Eur išlaikymo suma vaikui iš atsakovo L. M. yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo įgimtų ir įgytų gebėjimų lavinimui bei pilnaverčiam vaiko ugdymui.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

33. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui kas mėnesį turi būti mokama 70 Eur išmoka, kuri vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaikų poreikių, todėl atsakovo teiktinas išlaikymo dydis 270 Eur mažintinas 35 eurais (70/2). Teismas sprendžia, kad iš atsakovo sūnui D. M. priteistinas 235 Eur išlaikymo dydis šiuo metu yra pakankamas jo poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

34. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2021 m. balandžio 14 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

36. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

37. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

38. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi nėra, tačiau reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė pareiškė, nes atsakovas neinformuodavo ieškovės apie ketinimą tam tikru laiku bendrauti su vaiku, suteikdavo vaikui vilčių, kad jis galės neiti į darželį, taip sukurdamas situaciją, kai ieškovė turėdavo teikti paaiškinimus vaiko lankomai ugdymo įstaigai dėl sūnaus neatvykimo nuvilti sūnų paaiškindama, kad vaikas į darželį turės eiti.

39. Įstatyme numatyta, kad tuo atveju, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

41. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: vaikas bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga; tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 val.; visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats vaiką pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai; tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; nustatyta bendravimo su tėvu tvarka yra vykdoma tik vaikui neprieštaraujant susitikti su tėvu.

42. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką siūlo papildyti šiomis sąlygomis: su sūnumi tėvas bendrauja kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, vaiką pasiimant Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) dieną nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; su sūnumi tėvas bendrauja kiekvienais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; su sūnumi tėvas bendrauja kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; su sūnumi tėvas bendrauja sūnaus gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką nuo 13.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką j jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. (jei vaiko gimimo diena sutampa su pareiga vaikui lankyti ugdymo įstaigą, pasiima vaiką 2 val. iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui); tėvas bendrauja su sūnumi savo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. (jei gimimo diena sutampa su pareiga vaikui lankyti ugdymo įstaigą, pasiima vaiką 2 val. iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui); tėvas su sūnumi kasmet praleidžia tėvo dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.; taip pat tėvas su sūnumi bendrauja vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs datą su ieškove. Jei ieškovė atsisako derinti datą ar jos nederina, vienai savaitei pas save vaiką vasaros atostogų metu atsakovas pasiima savo nuožiūra. Atsakovas nesutinka su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos sąlyga, pagal kurią diena, kurią numatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojama numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

43. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-378/2021) konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti.

44. Kaip išaiškinta Kasacinio teismo, teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

46. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su sūnumi ar trukdytų jam dalyvauti auklėjant sūnų. Atsakovas nurodė, kad paskutinius savaitgalius iki teismo posėdžio sūnus D. leisdavo pas tėvą. Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad vaikas tam tikrais atvejais leisdamas laiką tėvo namuose jaučiasi nepatogiai, todėl ieškovės nuomone, atsakovas turėtų daugiau laiko skirti išskirtinai sūnui D., t. y. skirti laiko bendravimui dviese. Teismas sutinka tiek su vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, tiek ir su atsakovo nuomone, kad į bendravimo tvarką įtrauktinos sąlygos dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo švenčių dienomis, taip pat ir sąlyga dėl atsakovo teisės į savaitės trukmės nepertraukiamą buvimą su sūnumi vasaros atostogų metu šį bendravimo laiką iš anksto suderinus su ieškove.

47. Vadovaujantis tiek nurodyta teismų praktika, tiek atsižvelgiant į tai, kad šalių sutarimu vaikas gyvena su motina (ieškove) ir atsakovas tam neprieštarauja, kaip ir neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, įvertinus atsakovo siūlymus dėl bendravimo tvarkos patikslinimo atsiliepime nurodytomis sąlygomis dėl bendravimo su vaiku švenčių dienomis ir nepertraukiamo savaitės poilsio sąlyga, nustatytina vaiko D. M. ir atsakovo bendravimo tvarka taip kaip siūlo ieškovė, tačiau įtraukiant atsakovo siūlomas sąlygas dėl bendravimo švenčių dienomis ir nepertraukiamą bendravimą vasaros atostogų metu. Spręsdamas dėl nustatytinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos teismas atsižvelgia į abiejų šalių siūlymus dėl bendravimo tvarkos (bendru sutarimu) vaiko gimimo dieną. Įvertinus atsakovo pastabą iš ieškovės siūlomos bendravimo tvarko šalintina sąlyga pagal kurią nustatyta nekompensuoti tėvo ir vaiko bendravimo dienos, jei iš anksto numatytą bendravimo dieną tėvas negali pasiimti vaiko, paliekant galimybę šalims suderinti kitą vaiko ir tėvo bendravimo dieną.

48. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

50. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 100 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo), 667,92 Eur už advokato teisinę pagalbą ( 1 t., b. l. 6, 178-180).

51. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2021 m. vasario 25 d. „Corporo group“ išrašytą sąskaitą faktūrą 180 Eur (1 t., b. l. 35), tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad ieškovė sumokėjo nurodytą sumą ir turėjo 180 Eur išlaidų, be to, nėra duomenų, kad nurodytas juridinis asmuo gali būti atstovu teisme, todėl teismas neturi pagrindo spręsti šių išlaidų paskirstymo klausimą.

52. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 175-177).

53. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėjo būti sumokėtas 97 Eur žyminis mokestis ((270 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus iš dalies, laikant, jog tenkinta 87 proc. šio reikalavimo, valstybei iš atsakovo valstybei priteistina 90 Eur žyminio mokesčio.

54. Teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo išspręstas pagal ieškovės reikalavimą, tačiau įvertinus atsakovo pastabas bendravimo tvarką papildyta sąlygomis, kurioms ieškovė iš esmės neprieštaravo. Spręstina, jog šis reikalavimas tenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

55. Šalių išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 87 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 581,09 Eur. Įvertinus, jog atmestų reikalavimų dalis sudaro 13 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 104 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 477,09 Eur (581,09 Eur – 104 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2021 m. balandžio 14 d., iki vaiko pilnametystės, mėnesinę išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. K..

Nustatyti atsakovo L. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) tėvas L. M. bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos);

2) tėvas pasirūpina vaiko D. M. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis;

3) vaiko pasiėmimo vieta ir vaiko atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta arba vaiko ugdymo įstaiga;

4) tėvas privalo informuoti motiną (ieškovė S. K.) apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti;

5) motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

6) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 val.;

7) vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats vaiką pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai;

8) tėvas bendrauja su sūnumi D. M. kiekvienais nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, vaiką paimant Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) dieną nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

9) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

10) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais lyginiais metais Šv. Velykų dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

11) vaiko D. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tėvas bendrauja su sūnumi abiejų vaiko tėvų bendru sutarimu suderintu būdu ir laiku;

12) L. M. bendrauja su sūnumi tėvo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. (jei gimimo diena sutampa su pareiga vaikui lankyti ugdymo įstaigą, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklos laikui);

13) tėvas bendrauja su sūnumi kasmet Tėvo dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;

14) tėvas bendrauja su sūnumi vieną savaitę nepertraukiamai vaikų vasaros atostogų metu, iš anksto prieš 1 mėnesį suderinęs bendravimo laiką su vaiko mama S. K.. Vaiko vasaros atostogų metu mama S. K. įsipareigoja sudaryti vaikui galimybę turėti ne trumpesnį nei vienos savaitės trukmės nepertraukiamą bendravimą su tėvu L. M.;

15) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus;

16) S. K. ir L. M. įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją;

17) nustatyta L. M. bendravimo su sūnumi tvarka yra vykdoma nepažeidžiant vaiko interesų ir įvertinant jo norą susitikti su tėvu.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. M. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. M. 477,09 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus devynis centus) teisinės pagalbos išlaidų ieškovės S. K. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.