Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistumas išnykęs pagal šiuos teismų procesinius sprendimus:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį buvo nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendį pagal BK 164 straipsnį – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendį pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (376,6 Eur) dydžio baudos bausme; įskaičius į bausmės laiką M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nustatyta galutinė 225,96 Eur dydžio bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. nesunkiai sužalojo žmogaus sveikatą: 2021 m. gegužės 13 d. apie 01.44 val. būdamas (duomenys neskelbtini) patalpose, sudavė ne mažiau nei 10 smūgių nukentėjusiajam A. A. nenustatytu daiktu į petį ir į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, 4 muštines žaizdas viršugalvyje, 6 muštines žaizdas kaktoje bei veide, kairės pusės kaktinio sinuso priekinės sienelės lūžį, nueinantį į kairės akiduobės viršutinę sienelę, 23 danties dalies vainiko nuskėlimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl akiduobės lūžio sveikata A. A. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltės nepripažįsta, civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta, nėra jo atlyginęs. Jie su nukentėjusiuoju pažįstami nuo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjimas įvykis vyko 2021 m. gegužės 12 d. Tą dieną jam kelis kartus skambino A. A., pasiūlė atvažiuoti pasikalbėti (duomenys neskelbtini). Jis žino, kur gyvena A. A. Atvažiavus, pas jį buvo M. B., pastarojo nepažinojo. A. A. ir M. B. gėrė degtinę, likerį, jis irgi atvežė likerio butelį. Įvykio metu visi vartojo alkoholį. Jis gėrė mažiau, nes atvažiavo vėliau. Iš viso įvykio dieną buvo išgerti 3–4 buteliai alkoholio, po 40 laipsnių. Jie visi kartu gėrė viską, ką rado. A. A. buvo daug išgėręs, neblaivus, tokios būklės jo nėra matęs, niekada tiek negerdavo. Jo planšetėje yra vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kokios būsenos buvo A. A. įvykio metu. Nukentėjusysis įvykio vakarą jį pasitiko sveikas, buvo apsirengęs šortais, „maike“. Iki konflikto nukentėjusysis nebuvo parkritęs. Jo akivaizdoje M. B. nukentėjusiojo atžvilgiu fizinės prievartos nenaudojo. Išvažiavus M. B., kiti pašaliniai asmenys pas A. A. nebuvo atėję.

Su A. A. sūnumi M. jis savaitę iki įvykio turėjo bendrą reikalą Vokietijoje. A. A. sūnus jam davė 1 000 Eur, kad „apsiformintų“ avariją Vokietijoje, prisiėmė kaltę, kad jam būtų išmokėtas draudimas. A. A. sūnus buvo įsigijęs automobilį su defektais, jis tuo metu buvo Vokietijoje, jam buvo pasiūlyta sukelti avariją, jis sutiko. Jis į A. A. sūnaus automobilį atsitrenkė su sunkvežimiu, kad jam išmokėtų draudimą. Tai padarė tyčia, nes buvo taip sutarę su A. A. Vėliau A. A. jam pradėjo priekaištauti ir jį apkaltino, kad iš sūnaus paėmė labai daug pinigų. Pokalbis su A. A. buvo apie tai, kad iš jo sūnaus paėmė 1 000 Eur, neva reikėjo mažiau paimti. A. A. kalbėjo pakeltu tonu. Mano, kad dėl to ir kilo konfliktas, t. y. A. A. turėjo motyvą jį užpulti. Kalbant telefonu, A. A. buvo užsiminęs apie šią situaciją. Apie tai, kad per daug pinigų paimta, A. A. pradėjo kalbėti, kai jie liko dviese, kai išvažiavo M. B. Pradėjus filmuoti, pokalbio apie pinigus nebuvo, apskritai nebuvo tokio pokalbio, tiesiog jis užsimindavo apie pinigus. Parodymus duoda remdamasis ne tik vaizdo įrašu, jis neturėjo vaizdo įrašo duodamas parodymus tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu niekas jo neklausė, dėl ko kilo konfliktas. Pirmos apklausos metu jautėsi blogai, todėl nedavė parodymų. Kai jis aiškino, dėl ko kilo konfliktas, jį apklausinėjo, lygtais, pareigūnė, ji neklausė konflikto priežasties.

M. B. išvažiavo su taksi arba jį kažkas paėmė, tiksliai neprisimena. M. B. išvažiavus, jis su A. A. ruošėsi eiti į pirtį. Neprisimena, ar A. A. ėjo į pirtį. Mano, kad pirtyje jo nebuvo, nes minėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog 23 val. A. A. ateina iš pirties, iš lauko, o jis sėdėjo namuose prie stalo. Tada pajuto smūgį iš galo, iš nugaros pusės, su lenta į žandikaulį, truputį aptemo sąmonė. Smūgio metu lūžo žandikaulis. Mano, kad smūgis buvo atliktas su lentele, kurią rado pareigūnai. Pajutęs smūgį, pradėjo gintis – gindamasis sudavė smūgius A. A. Neprisimena, kiek smūgių ir kaip sudavė. A. A. jį taip pat puolė. Vyko dviejų girtų žmonių muštynės. Jis stengėsi atstumti nukentėjusįjį, specialiai niekur nesitaikė. Konfliktas tęsėsi lauke, jie stumdėsi ir A. A. peršoko per tvorą, pateko pas kaimynus. A. A. kieme stovėjo automobilis be kapoto, gal nukentėjusysis paslydo, pargriuvo ant automobilio ir susižalojo. A. A. pabėgo ir iškvietė policiją. Gali būti, kad smūgio metu buvo sudaužyta planšetė, nes po nagrinėjamo įvykio ji buvo sudaužyta. Mano, kad A. A. sudaužė planšetę, nes vaizdo įraše yra užfiksuota kaip jis sako, kad nefilmuotų. Kaip tik tuo metu vaizdo įrašas ir išsijungia, ties paskutiniais jo žodžiais. Vaizdo įrašas nutrūko arba dėl to, kad išmušė planšetę iš rankų arba dėl to, kad išjungė. Filmavo jis A. A. šiaip sau, negalvojo, jog filmuoja konfliktą. Filmuoti pradėjo, kai A. A. buvo išėjęs į pirtį ir atėjo iš lauko, jis buvo namuose. Nukentėjusiajam nesakė, kad filmuoja, neįspėjo, filmavo ir tiek. A. A. su planšete filmavo atvirai. Įvykio aplinkybes jis (kaltinamasis) prisiminė iš minėto vaizdo įrašo, pačiam prisiminti trukdo patirti galvos sužalojimai. Tai, kad jis filmavo, sprendžia iš vaizdo įrašo turinio.

Jis neišvažiavo iš A. A. namų, nes nerado savo daiktų – „tašės“. Name „tašės“ nebuvo, jei būtų ją radęs, būtų išvažiavęs. Ji atsirado pirtyje ar priepirtyje, nežino, kažkur lauke. Vaizdo įraše neužfiksuota, kaip ieško savo daiktų. Tuo metu dar nebuvo pasigedęs savo daiktų. Greičiausiai savo daiktų pradėjo ieškoti po smūgio, nes prie policijos taip pat jų ieškojo. Daiktus – kuprinę atgavo per tyrėją, praėjus pusei metų nuo įvykio. Nukentėjusysis kuprinę atidavė tyrėjai.

Policija jį iš karto vežė į areštinę. Policijoje norėjo rašyti pareiškimą, tačiau jam pasakė, kad viską teisme išsiaiškins, pareiškimo nepriėmė. A. A. pirmas į policiją paskambino, todėl jis ir yra nukentėjęs. Neturėjo minčių kviesti policiją. Vyrai susimušė, žmogus pats užpuola, pats paskambina policijai, ir tampa nukentėjusiuoju. Anot kaltinamojo, jį užpuolė, jis pats ir išsiaiškins, nesupranta skundimosi. Užpuolė, tai užpuolė, gavo, tai gavo, bet juk dėl to policija kaskart nevažiuos. Susimušė du girti žmonės, tad iškvietus policiją, ji pareiškimo nepriimtų. Jis save šioje situacijoje taip pat laiko nukentėjusiuoju, gulėjo savaitę ligoninėje, tik nerinko pažymų. Taip pat negali dirbti, svaigsta galva. Iki įvykio patyrė sužalojimų prieš 20 metų. Buvo užpultas Žvėryne, kurio metu buvo išnarintas žandikaulis. Buvo papuolęs į avariją jaunystėje, galva siūta kairėje pusėje.

Teismui pagarsinus kaltinamojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 186–187), kaltinamasis paaiškino, kad teisme duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neprieštarauja. Teisme duotus parodymus patvirtina, juos vertina kaip teisingus pagal savo turimą vaizdo įrašo medžiagą. Konfliktas kilo dėl finansinių klausimų. Gali būti, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo apsvaigęs, todėl nurodė, kad konfliktas kilo dėl lytinių organų filmavimo. Neatsimena, ar filmavo A. A. nuogą. Jo užfiksuotame vaizdo įraše A. A. buvo apsirengęs. Neprisimena, kuo vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, juos duodamas nebuvo susipažinęs su planšetėje esančiu vaizdo įrašu. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, turbūt perskaitė, bet į parodymus nesigilino, parašas jo. Po įvykio iš karto atsirado smegenų sutrenkimas. Pagarsintą apklausą ikiteisminio tyrimo metu atliko moteris pareigūnė. Gali būti, kad A. M. Be tyrėjos ir jo, apklausoje dalyvavo jo advokatas, esantis teismo posėdžių salėje. Apklausos metu policijos pareigūnė nefiksavo tam tikrų įvykių, nes sakė, kad viską išsiaiškins teisme. Kai ji taip sakė, neprisimena, ar tuo metu buvo jo advokatas, praėjo dveji metai. Jeigu parašyta, kad advokatas dalyvavo, vadinasi dalyvavo. Po pagarsintos ikiteisminio tyrimo apklausos, daugiau jo apklausų lyg ir nebuvo (3 t., b. l. 179–182).

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teismo pagarsinti ankstesni jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, protokole užfiksuoti teisingai, nieko papildyti nenori. Sutinka su kaltinime nurodyta data, laiku ir vieta. Nežino, ar jo veiksmų pasekoje buvo sužalotas nukentėjusysis, taip pat, ar teisingai nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai. Daug ko neprisimena. Jis gynėsi, nes jį užpuolė. Nemano, kad sudavė nukentėjusiajam 10 smūgių. Jis pats patyrė šiuos sužalojimus – buvo sulaužytas kairės pusės žandikaulis, krenta dantys, sutrenkta galva, padarytos pjautinės žaizdos. Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis patyrė sužalojimus. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Nepageidauja, kad būtų kreiptasi į medikus nustatant, ar jis buvo afekto būsenoje. Atvažiavusi policija nevežė jo į policijos komisariatą, iš karto vežė į ligoninę, jo rankos buvo supjaustytos, o nugara subadyta. Įvykio vietoje kitų draugų ar asmenų nebuvo, jų nerado policijos pareigūnai. Po vaizdo įrašų peržiūros parodė, kad jis filmuoja su planšete nukentėjusiojo namuose. Planšetę rado kuprinėje, kuri atsirado pas nukentėjusįjį. Nuketėjusiojo draugas jau buvo išvažiavęs. Jis su nukentėjusiuoju abipusiai susimušė (4 t., b. l. 9–13, 15–22).

Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 13 d.), įteikus 2021 m. gegužės 13 d. įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad dėl sveikatos būklės (yra sužalotas – skauda žandikaulį) negali duoti parodymų (1 t., b. l. 175–176).

Kaltinamasis M. K., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 18 d.), parodė, kad jis pažįsta A. A. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 12 d. jam kelis kartus skambino A. ir kvietė pas save į svečius, sakė, kad yra su draugu. Tą dieną, apie 19.00 val., jis atvažiavo su savo automobiliu „Renault“, jį pasitiko A. prie savo namų (duomenys neskelbtini). Jis su savimi paėmė kuprinę, kurioje buvo jo asmeniniai daiktai ir teleskopinė lazda. Kai užėjo, A. buvo su draugu, kurio nepažįsta. A. su savo draugu jau buvo pavartoję alkoholinių gėrimų, jie buvo neblaivūs, matė ant stalo tuščią 0,5 l degtinės butelį. Tada jie trise pradėjo vartoti trauktinę „Čepkelių“ 0,5 l. Kai suvartojo „Čepkelių“, A. dar atsinešė „Sambuką“, „Bakardi“ romą. Tada A. draugas išvyko ir įspėjo juos, kad neitų į pirtį. Jie su A. vis tiek nuėjo į pirtį. Kai jie grįžo iš pirties į kambarį, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Tada A. ištraukė savo lytinį organą ir parodė jam, jis paėmė savo planšetę ir pradėjo filmuoti, po to A. išmušė planšetę ir ji nukrito ant žemes. Jis paklausė A., ką jis daro, jie susistumdė, tačiau jokių muštinių nebuvo, tik A. jam nuo kaklo nuplėšė 3 žetonus. Ant žetonų buvo vaikų vardai ir jo duomenys. A. pradėjo varyti jį iš savo namų, neleido jam nueiti į kambarį pasiimti savo daiktų. Kilo žodinis konfliktas. Jis sėdėjo prie stalo ir pajuto skausmą, jam sublizgėjo akyse. Su kuo ir kaip sudavė jam A., jis nematė. Gindamasis nuo užpuolimo jis A. sudavė galimai 1–2 smūgius, tiksliai pasakyti negali, su kuo sudavė irgi neatsimena. Tada jie išėjo į kiemą ir ten toliau pykosi, vėl susistumdė. Jie nukrito ir atsidūrė pas kaimynus, kadangi buvo tik tvora iš vielos. A. užrakino jį kieme ir užrakino kiemo duris. Jis negalėjo išeiti. Tada atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Atsimena, kad atvežus į areštinę, nenorėjo jo priimti dėl jo sužalojimų. Įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, jis nuvyko į Žalgirio kliniką, kur buvo gydytas stacionare nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 24 d. Ambulatorinis gydymas vyko ilgai. Dėl įvykio metu A. A. sudaužyto, jo sugyventinei priklausančio planšetinio kompiuterio, kuriuo naudojosi jis asmeniškai, patyrė maždaug 500 Eur turtinę žalą. Prašo jam grąžinti jo asmeninius daiktus, kurios jis paliko pas A. (1 t., b. l. 186–189).

Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. lapkričio 12 d.), įteikus 2021 m. lapkričio 12 d. įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad savo kaltės jis nepripažįsta. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje, jau yra davęs parodymus, juos patvirtina, pakeisti nenori. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nori parodyti, kad teleskopinę lazdą įgijo Vokietijoje maždaug prieš 4 m. Įgijo legaliai, specializuotoje parduotuvėje Hamburge, tačiau pirkimo dokumento neišsaugojo. Tiksliai žino, kad Vokietijoje jokio leidimo įgyti tokį daiktą nereikia. Tą lazdą atsivežė į Lietuvą, nes ji yra kompaktiška, o išsitraukus ją galima panaudoti pakeliant vilkiko kabiną. Nurodytą lazdą jis laikė visą laiką savo kuprinėje, apatinėje priekinėje kišenėje. Kuprinę nešiojo su savimi, joje yra sudėti jo asmeniniai daiktai. Jis buvo įsitikinęs, kad nešioti šią lazdą galima, nes maždaug prieš 3 m. Vilniaus miesto 2-jame policijos komisariate jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18074-18, kurio metu nurodyta lazda buvo rasta jo kuprinėje, bet tyrėjai jam ją grąžino. Iš to jis padarė išvadą, kad gali šią lazdą turėti, kaip minėjo, ją laikė savo kuprinėje, kurią 2021 m. gegužės 12 d. vakare atsinešė pas pažįstamą A. A. Ten ta kuprinė ir liko, kai jį sulaikė. Kiek žino A. A. jo kuprinę vėliau perdavė tyrėjams, kurie minėtą lazdą ir joje esančius daiktus, išskyrus lazdą, jam grąžino (1 t., b. l. 193–196).

Kaltinamasis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. lapkričio 18 d.), įteikus 2021 m. lapkričio 18 d. įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, parodė, kad savo kaltės jis nepripažįsta, lieka prie anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 3–5).

Nukentėjusysis A. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vieta ir laikas kaltinime nurodyti teisingai. Prisimena, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) vakaras. 2021 m. gegužės 12 d. sėdėjo, vakarojo savo namuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo draugas M. B. Buvo dviese, šnekučiavosi, gėrė arbatą, valgė. Prieš kurį laiką buvo susiskambinęs su M. K., pasakė, kad (duomenys neskelbtini). Šis atsakė, kad važiuos pro jo namus ir užsuks, jis sutiko. Pokalbis telefonu vyko 2021 m. gegužės 12 d. Pokalbio iniciatoriaus neprisimena. Kaltinamasis į jo namus atvyko 2021 m. gegužės 12 d. apie 20.30–21 val. Daugiau asmenų namuose nebuvo. Vartai buvo užrakinti, niekas negalėjo įeiti į teritoriją.

M. K., prieš jam atvykstant pas jį, pažinojo (duomenys neskelbtini). Mieste matydavosi. Žinojo vienas kitą. Nebuvo, kad prieš savaitę susitiko ir atvažiavo. Su M. K. jo nesieja giminystės ryšiai. Darbo, mokslo, tarnybos santykiai nesieja. Kai buvo studentai, susitikdavo mieste, kavinėje, tuomet eidavo pietauti ir pan. Iki tol tarp jo ir kaltinamojo konfliktų, nesutarimų nebuvo. Pinigų nėra jam skolinęs ar skolinęsis pats. Daiktų nėra iš jo paėmęs ar negražinęs. Taip pat ir M. K. iš jo. M. B. ir M. K. nepažįstami. M. K. vieną kartą gal ir buvo jo namuose prieš nagrinėjamą įvykį, neprisimena. Tą vakarą tarp jo ir kaltinamojo konflikto nebuvo. Kol visi buvo pas jį, tarp kaltinamojo ir M. B. konflikto irgi nebuvo. Jie bendravo. Tik po to M. B. minėjo, kad kuomet jį palydėjo namo, M. K. lindo į jų automobilį. M. B. draugės „tašė“ ar kas buvo automobilyje ant galinės sėdynės. Sulaukęs pastabos, kad lenda, M. K. atsiprašė.

Atvykus M. K., šis pasakė, kad nori į pirtį pasišildyti. Jis sutiko ir pakūrė pirtį, ji šyla apie 3 val. Kaltinamasis su M. B. buvo, jie kalbėjo, valgė. Jis pas juos irgi ateidavo. Po to atvažiavo M. B. draugė ir jį išsivežė namo apie 23.30 val., iki vidurnakčio. Jie su M. K. liko dviese ir nuėjo į pirtį. Buvo vartojamas alkoholis, vyko bendravimas, valgė, gėrė. Nebuvo tikslo prisigerti, vyko ne „balius“, tiesiog pasisėdėjimas, bendravimas. Neatsimena, ką gėrė, galimai „Čepkelių“ trauktinę, apie 32, 36 proc. Nebuvo, kad nuolat gėrė. Jis išėjo pirtį kūrenti. M. B. su kaltinamuoju bendravo, valgė.

Neprisimena, ar su M. K. į pirtį nuėjo kartu, bet M. K. iš pirties išėjo anksčiau negu jis – tai tiksliai prisimena. Pirtis kitame pastate, ne name, gale kiemo. Grįžęs į gyvenamąsias patalpas, pamatė, kad M. K. vaikščiojo po namus, nors kaip svečias turėtų sėdėti prie stalo. Kai tik jis įėjo į namus, pirmiausia M. K. jį griebė iš priekio už rankų. Nežino, kodėl jis taip padarė. Kuomet griebė už rankų, nieko nesakė. Tada prasidėjo smūgiai. Neatsimena, kiek laiko už rankų laikė ir kiek laiko praėjo nuo rankų suėmimo ir smūgio. Smūgius juto visur, konkrečiai neatsimena. Atsimena, kad jam buvo suduoti smūgiai ne su ranka. Smūgis tikriausiai buvo daiktu, sukonkretinti negali. Buvo išdrožinėtas medinis padėklas duonai, kitam maistui. Daro prielaidą, kad su juo gavo smūgį, nes jis buvo sulūžęs, viena jo pusė voliojosi ant grindų, o kitą turbūt policija paėmė. Kur pirmiausia gavo smūgį, į priekį ar į šoną, sukonkretinti negali. Po smūgio įkrito į kiemą. M. K. spyrė ir tada jis nukrito į kiemą. Neatsimena, kodėl iškrito į kiemą. Ko gero, buvo be sąmonės. Kažkokiu būdu atsidūrė lauke. Kai jis atsigavo, kaltinamasis vaikščiojo po kiemą, lyg kažko ieškodamas. Prisimena, kad spėjo paskambinti 112, iškviesti policiją ir greitąją. Tuo metu kaltinamasis buvo kieme. Neatsimena, kokioje pozoje jis buvo. Lyg ir stovėjo. Neatsimena, ar jam kaltinamasis kliudė skambinti policijai. Telefonas nuo spyrio buvo su nukritusiu metaliuku. Prie tvoros buvo jo kaimynai L. ir V., pavardžių nežino. Gal dėl to kaltinamasis nieko nedarė. Ką sakė kaimynai, neatsimena. Nuo to momento, kai kaltinamasis jį suėmė už rankų ir skambino policijai, koks praėjo laiko tarpas, pasakyti negali. Kas pirma atvažiav, greitoji ar policija, neatsimena. Įvykio metu, kuomet patyrė smurtą ir atvyko policijos pareigūnai, jis buvo išgėręs „čerkelę“ (duomenys neskelbtini). Negali patikslinti, kokį gėrimą ir kokį kiekį išgėrė. Jam matant, kaltinamasis taip pat gėrė alkoholinį gėrimą, pavadinimo pasakyti negali. Į alkotesterį jis įvykio vietoje nepūtė. Buvo nustatytas blaivumas. Neatsimena, kada tikrino blaivumą, ėmė kraują. Kraują tikrino ligoninėje, ten jo niekas nesupažindino su blaivumo rezultatais, siuvo galvą ir bėgo kraujas.

Kaltinamasis su juo įvykio vietoje sulaukė policijos ir greitosios. Jis buvo kieme. Jis vartų neatrakino, juos įleido per didelius vartus, ne vartelius. Policija lipo per tvorą, nes vartai buvo užrakinti. Tvora pakankamai aušta, apie 1,70 m. Atvykusiems pareigūnams negalėjo atidaryti vartų, nes nerado raktų. Kai išlydėjo M. B., išėjo per vartelius, ne per vartus. Vartelius užrakino, raktai liko vartelių duryse, niekas daugiau pro juos nėjo. Jie kaip į namą durys, patys vartai retai rakinami. Nėra prasmės raktų ištraukti, nes iš vidaus užrakinami. O antri vartai – dideli, raktai tiesiog kabodavo. Ši spyna gal pusę metų buvo nerakinta. Galimai kaltinamasis raktus ištraukė, išmetė. Kiti raktai buvo pas jo sūnų. Kitą rytą jis (sūnus) paskambino ir pasakė, kad raktai nuo vartų buvo rasti kaimynų kieme. Patys kaimynai jam perdavė raktus nuo vartelių, nes rado savo kieme. Prieš tai jie buvo varteliuose įkišti iš vidaus. Policininkams apie tai, kad buvo kaimynai, nesakė, niekas jo apie tai neklausė. Jam stabdė kraujavimą, bet nieko neklausinėjo. Ką matė kaimynai, jam nepasakojo. Sakė, kad išgirdo triukšmą, kad jis šaukė pagalbos ar kažką panašaus. Kiek prisimena, jie stovėjo dešinėje pusėje už tvoros. Ką kaltinamasis aiškino pareigūnams, negirdėjo.

Gal yra tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių tikslinimo, kuriame vyresnysis tyrėjas perteikė pokalbį su juo, tačiau jis neprisimena. Prisimena, kad 2021 m. gegužės 13 d. į ligoninę pas jį nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Telefonu taip pat nekalbėjo. Į policijos komisariatą jis atvyko 2021 m. birželio 7 d., tyrėjos surašytų jo parodymų neskaitė, buvo ką tik paleistas iš ligoninės. Jam ir dabar sunku skaityti, akys liejasi. Tyrėja paklausė, ar supranta, kas surašyta, ką pasirašyti. Jai atsakė, kad negali skaityti. Tyrėja garsiai neperskaitė jo duotų parodymų. Neprisimena ar jį apklausiančiam pareigūnui nurodė priežastį, dėl kurios, jo manymu, kaltinamojo buvo sumuštas. Neprisimena, ar jį sumušė dėl pasakytų žodžių, kad „padėtų, ką paėmė“.

Pagal specialisto išvadą M. K. buvo suduoti 6 smūgiai, jų M. B. padaryti negalėjo, nes buvo išvykęs. Ar jis gindamasis galėjo suduoti ir padaryti jam sužalojimus – neprisimena. Jeigu kaltinamasis buvo sužalotas, vadinasi, greičiausiai jis gynėsi. Jokių tyčinių smūgių iš jo pusės nebuvo. Galėjo būti, kad gindamasis sudavė M. K.. Neprisimena, kaip pasireiškė gynyba, kokiais veiksmais gynėsi nuo M. K. Kaimynų tikrai nekvietė. Kaltinamasis jam buvo minėjęs, kad visai neseniai jam buvo lūžęs žandikaulis. Kai atvyko pas jį M. K., nematė, ar ant jo veido yra sužalojimai.

Be M. B. draugės, šio įvykio aplinkybes žino sūnus ir kaimynė. Sunūs žino, kad gulėjo ligoninėje. Jis žino tai, ką jam pasakojo. Taip pat matė, kaip atrodė namai po įvykio. Sūnus rado M. K. kurpinę. Žino, kad tai jo kuprinė, nes jis ją atsivežė – tamsi, sportinė kurpinė. Sunūs sakė, kad kuprinę rado prie pirties, išorėje – tarp palangės ir pirties apačios. Po įvykio ir jis kuprinę matė, bet tikslaus laiko įvardyti negali. Mano, kad daiktų kaltinamasis neieškojo, nes juos nusinešė į pirtį, jis žinojo, kur tie daiktai yra.

Pateikė civilinį ieškinį, nes yra padaryta žala. Metus nedirba, namai sudaužyti. Dėl neturtinės žalos – turi sveikatos problemų – sužalota galva, sukasi, aptirpusi, vargsta akis. Iš galvos buvo išimtos 52 siūlės. Neaišku, kas bus po metų. Gali būti, kad daug ko neprisimena dėl patirtų sužalojimų. Buvo smegenų sutrenkimas. Be to, vartoja vaistus, kurie slopina – kad nebūtų streso. Nuo galvos sukimosi, nuo skausmo geria daug vaistų, kuriuos išrašė medikai. Taip pat vartoja vaistus miegui, nes dideli skausmai kamuoja, negali užmigti. Pamiega kelias valandas ir prabunda nuo skausmo. Iki šiol nuo galvos skausmo pabunda. Turi gerti vaistus, kad užmigtų, patiria daug išlaidų. Iki nagrinėjimo įvykio galvos traumų nebuvo patyręs. Lūžių, skilimų, siuvimų taip pat neturėjo, nevartojo jokių vaistų. Jam sukasi galva, pusė jos yra nutirpusi. Dar ir dabar yra „nedarbingume“. Būna, kad juostas mato, stojantis svaigsta galva, eidamas nesijaučia tvirtai. Kaire ausimi prasčiau girdi. Yra atliekamos procedūros lazeriais, magnetais, terapijos. Gydosi tik Lietuvoje. Iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini). Turėjo (duomenys neskelbtini), tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo atsidaręs. Jeigu turėdavo laisvo laiko, papildomai dirbdavo. Šiuo metu transporto priemonę vairuoja, kai leidžia sveikata. Jeigu nėra kam jį nuvežti, pats važiuoja. Dėl jam nustatytų sužalojimų, nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Civilinio ieškinio pats nepasirašė, nes yra „nedarbingume“. Civilinį ieškinį suderino su advokate, atitinka jo valią. Žino, kokios pinigų sumos surašytos civiliniame ieškinyje. 2 000 Eur žalos prašo dėl 23 danties dalies vainiko nuskėlimo sutvarkymo, dokumento išrašuose nurodyta, kad jo atkūrimas buvo jį plombuojant, laikinai užplombavo, kad jautrumo nebūtų. Du dantys buvo nuskelti, gal klaida įsivėlė. 46 dantis pašalintas, reikia jį įstatyti. Turi siuntimą Žalgirio g. lygtais birželiui, dėl 23 danties padarys sąmatą, tuomet pateiks reikalingus dokumentus.

Turi pilnametį sūnų M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus su šiuo įvykių nesusijęs. Tai, ką kalbėjo kaltinamasis duodamas parodymus, to nebuvo – apie pinigus nebuvo kalbama. Jeigu ir buvo kažkoks nusižengimas ar susitarimas, tai jo sūnaus ir kaltinamojo reikalas, tai nesusiję dalykai su nagrinėjama situacija. Konflikto jo namuose nebuvo. Dėl filmavimo negali nieko pasakyti.

Su liudytojo M. B. broliu jis (nukentėjusysis) turėjo finansinių, verslo reikalų. Dabar neturi (3 t., b. l. 2–6, 7–8, 29–30, 183).

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teismo pagarsinti ankstesni jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, protokole užfiksuoti teisingai. Konfliktas kilo dėl to, kad jis, būdamas kieme, pro vitrininį langą pamatė, kaip kaltinamasis landžioja po jo spintą, po barus. Užėjęs į namus, jis pasakė „M., ką darai?“ Tuomet kaltinamasis jį tarpduryje į kambarį užpuolė. Jis pats nieko nedarė, gal dengėsi, gynėsi. Kai jis atėjo, kaltinamasis jį griebė. Po to sekė smūgiai, ir jis buvo be sąmonės. Kaltinamasis spyrė jam į krūtinę, išspyrė į lauką. Neprisimena, ar trenkė kaltinamajam į žandikaulį. Konfliktas buvo namo teritorijoje, kitų asmenų nebuvo. Tik kaltinamasis galėjo padaryti jam kūno sužalojimus. Nežino, ar jis galėjo sužaloti kaltinamąjį. Jis turi sūnų, vardu M., jis gyvena (duomenys neskelbtini), įvykio metu sūnus taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Po įvykio į jo namus atvyko sūnus A., bendraujama buvo per jį (4 t., b. l. 9–13).

Nukentėjusysis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 7 d.), parodė, kad jis gyvena vienas, (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta M. K. (duomenys neskelbtini). Jie nėra geri draugai, tik pažįstami. 2021 m. kovo 12 d. jis pakvietė M. K. pas save į svečius, nes M. jam paskambino pirmas. M. pas jį atvyko 2021 m. gegužės 12 d. apie 22.00 val. Pas jį jau buvo jo draugas M. Jie su M. pagamino maistą ir tada atvyko M. K. Jie tada buvo jau trise, vartojo trauktinę, jis nuėjo pakūrenti pirtį. M. išvyko apie 23.30 val., jis liko su M. K. M. atvyko pasiimti jo draugė. Jis su M. K. kartu nuėjo į pirtį. Iš pirties jis grįžo vienas, o M. K. liko. Tada, kai iš pirties atėjo M. K., jis pajuto smūgį į petį, ir į galvą pataikė, o kas vyko toliau, neatsimena. Jis neatsimena, ar M. jam sudavė iš priekio, ar iš nugaros, neatsimena ir nematė, su kokiu daiktu jis jam sudavė. Pajuto stiprų skausmą ir, turbūt, trumpam buvo „atsijungęs“. Atsimena, kaip nuėjo prie praustuvės pasiimti rankšluosčio ir norėjo pridėti jį prie galvos. Jis nesuprato, kodėl M. jam taip sudavė ir dėl kokios priežasties. Jis jam tikrai negalėjo suduoti, to jis neatsimena. Jis M. K. žandikaulio nelaužė. Atsimena, kaip išėjo iš namų, bet kaip jis ten atsidūrė – gerai neatsimena. Viskas vyko labai greitai, jis surinko trumpąjį numerį 112 ir paskambino, ką jis kalbėjo – neatsimena. Atsimena, kad pas jį buvo atvykusi policija, bet miglotai. Pareigūnai negalėjo įeiti pas jį į kiemą, nes jis nežinojo, kur yra raktai ir negalėjo atrakinti jiems vartų. Jam labai skaudėjo galvą ir akyse buvo tamsu. Atsimena, kad jam davė striukę ir išvežė su greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Ligoninėje jis prabuvo apie 10 dienų. Po ligoninės jam skaudėjo galvą ir buvo labai bloga sveikata. Klinikoje jam buvo nustatytas kaktinio ančio priekinės sienelės lūžimas. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam nustatė kitų kaukolės ir veido kaulų lūžius, 2021 m. gegužės 14 d. jam diagnozuotas akiduobės dugno lūžis, akiduobės viršus, lūžis, kairės akiduobės sienelės, kairiojo kaktinio ančio priekinės sienelės lūžis. Dabar jis lankosi poliklinikoje dėl akies ir galvos žaizdos. Tikslaus 2021 m. gegužės13 d. naktį vykusio konflikto laiko neatsimena. Jis M. K. neatleis, nori, kad jis būtų nuteistas dėl savo elgesio. M. K. iki šiol neatsiprašė dėl netinkamo elgesio. M. jam skambino ir jo gynėjas jam skambino, bet tik dėl daiktų, net apie jo sveikatą nė karto nepaklausė. Jis pateiks civilinį ieškinį (1 t., b. l. 49–51).

Nukentėjusysis A. A., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 19 d.), parodė, kad 2021 m. gegužės 20 d., kuomet jis buvo Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (tikslaus laiko nenurodė), jam paskambino sūnus A. A. ir pasakė, kad jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ant pirties išorinės palangės rado kuprinę, kuri tikriausiai galėtų priklausyti M. K. Grįžęs iš ligoninės, jis kartu su M. B. minėtą kuprinę apžiūrėjo ir pamatė, kad kuprinėje yra peilis, teleskopinė lazda bei kiti buityje naudojami daiktai. Jis pamena, kad 2021 m. gegužės 12 d. 21.30 val. M. K. su ta kuprine atėjo į namą, kurią vėliau nešėsi į pirtį. Minėtos kuprinės su daiktais M. K. negrąžino, nes pastebėjo, kad kuprinėje yra draudžiamų daiktų, todėl norėjo, kad daiktus M. K. grąžintu policijos pareigūnai (1 t., b. l. 64–67).

Liudytojas M. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad šiandien į teismą jis atvažiavo palaikyti nukentėjusiojo. A. A. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį gali apibūdinti kaip normalų žmogų. Visuomet bendravo, nesklandumų nebuvo. Nukentėjusysis per susitikimus niekada agresyviai nesielgdavo.

2022 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis nekvietė, tiesiog atvažiavo pas jį į svečius (duomenys neskelbtini). Kuomet atvažiavo, buvo vakaras, tamsu, tikslaus laiko neprisimena. Vakarieniavo, išgėrė po taurelę degtinės. Neprisimena, kiek laiko jis buvo svečiuose, apie pusantros valandos, per tą laiką atvyko kaltinamasis. Kaltinamojo vardo nežinojo, pirmą kartą matė. Ant nukentėjusiojo ir kaltinamojo sužalojimų nematė. Atvažiavus kaltinamajam, jis ir nukentėjusysis jau buvo normaliai išgėrę, kiek tiksliai – nežino. Jis gėrė degtinę, išgėrė simboliškai. Ką gėrė kiti – nežino. Gėrimų ant stalo buvo visokių. Pasėdėjo prie stalo, kaltinamasis pradėjo agresyviai elgtis. Agresyvumas iš kaltinamojo pusės reiškėsi pokalbio metu su nukentėjusiuoju, kalbėjo nemaloniai, pakeltu tonu. Neprisimena, apie ką buvo pokalbis. Jam (liudytojui) kaltinamasis nieko nesakė, jie nebendravo. Pamatęs, kad jis taip elgiasi, išvažiavo. Pirtyje nebuvo. Po to, kai atvyko kaltinamasis, jis (liudytojas) maždaug apie 30 min. pabuvo, gal kiek daugiau.

Maždaug apie 23-23.30 val. atvažiavo jo draugė. Išvažiavo automobiliu, kurį vairavo draugė. Ji atvažiavo prie vartų išorėje, jis atėjo. Per vartus jį išleido A. A. Dėl raktų nieko nežino, atėjo, atidarė vartus, išėjo ir viskas. Išlydėjimo metu kaltinamasis atidarė duris, bandė lipti į automobilį. Nukentėjusysis pasakė, kad nelįstų ir uždarytų duris, uždarė. Nežino, kodėl kaltinamasis lindo į automobilį. Išvažiuojant tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo konflikto ar muštynių nebuvo. Nepamena, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs jį išlydint. Išvažiuojant A. A. nesakė, ką planuoja daryti. Nežino, ką jie veikė toliau. Be jo, kaltinamojo, nukentėjusiojo daugiau nieko nebuvo. Draugė atvažiavo, bet ji buvo už vartų. Kai jis išvažiavo, abu, nukentėjusysis ir kaltinamasis, buvo normaliai apsvaigę. Kuris girtesnis, pasakyti negali.

Apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes jam pasakojo nukentėjusysis, sakė, kad kaltinamasis puolė, nukentėjusysis gynėsi. Nepasakojo, kaip gynėsi. Kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam kažkokiu daiktu, kaip medžio gabalu. Daugiau smulkmenų nežino. Po įvykio jis buvo pas nukentėjusįjį namuose, matė, jog visa galva buvo apibintuota, matėsi siūlės.

Jis (liudytojas) turi brolį, nežino, ar brolis turi finansinių ryšių su nukentėjusiuoju (3 t., b. l. 6‑7).

Papildomai apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad teismo pagarsinti ankstesni jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, protokole užfiksuoti teisingai. Jis savo parodymus patvirtina, bet yra netikslumų dėl formuluočių, parašyta „degtinė“. Agresija kilo iš kaltinamojo. Iš nukentėjusiojo agresijos nebuvo. Jam esant, jie beveik nekonfliktavo. Jam esant, nebuvo kalbama apie daiktus, jokių daiktų niekas neieškojo, visi sėdėjo prie stalo. Kaltinamasis turėjo kuprinę, o jo telefonas, jam atrodo, buvo ant stalo. Taip pat kaltinamasis turėjo planšetę. Prie jo kaltinamasis su savo daiktais nieko nedarė, nieko nefilmavo. Atvažiavus jo draugei, kaltinamasis lindo į mašiną, gal jis norėjo, kad jį pavežtų. Su nukentėjusiuoju pabendravo po kelių dienų nuo įvykio, kai jis grįžo iš ligoninės. Neprisimena, ar iki susitikimo buvo susiskambinęs su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad grįžęs iš pirties, rado kaltinamąjį filmuojant, vaikščiojant po kambarius. Kaltinamasis ėmė iš baro degtinę ir pilstė. Tada įvyko konfliktas. Kaltinamasis prie nukentėjusiojo pradėjo kabinėtis (4 t., b. l. 9–13).

Liudytojas T. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmenis esančius salėje, t. y. kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, atpažįsta. Dirbo su kolega S. A. Š. ir gavo pranešimą, jog sužalotas žmogus – tiksliai neprisimena. Atvykę į įvykio vietą, pamatė namą ir prie namo už tvoros stovinčius asmenis. Paprašė, kad tie asmenys atidarytų vartelius arba kitaip padėtų patekti į teritoriją. Nepavyko, tad teko šokti per tvorą. Per tvorą matėsi kraujas ant žemės, nukentėjusiojo ir kaltinamojo, abu atrodė sužaloti, abu buvo apsvaigę. Neprisimena, ar įvykio vietoje tikrino asmenų girtumą. Iš bendravimo matėsi, kad abu asmenys apsvaigę. Kaltinamasis buvo nenustojantis vietoje, tai į vieną šoną, tai į kitą paėjo – buvo apsvaigęs, bet kiek stipriai, pasakyti negali. Specialiosios priemonės nebuvo panaudotos asmenų atžvilgiu. Neprisimena, ar specialioje kameroje dėjo antrankius, kad savęs nesužalotų. Įvykio vietoje kaltinamasis savo noru nuėjo į tarnybinį automobilį. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek liudytojų apklausoje teigė, kad abu asmenys buvo labai girti. Dėl nukentėjusiojo neblaivumo galėtų dar sudvejoti, kadangi jis buvo labai sužalotas, galbūt jo tokia būsena buvo dėl sužalojimų. Bet alkoholis tikrai ten dominavo. Nukentėjusysis atrodė labai baisiai: buvo daug kraujo, supjaustymo žymės, sužalojimai galvos srityje ir ant rankų. Ant drabužių taip pat buvo kraujas. Ant kaltinamojo drabužių ir kūno paviršiuje matėsi kraujo dėmės. Tiksliai neprisimena, bet jeigu buvo sužalojimai, tai nebent ant rankų. Patekęs į namo teritoriją su joje buvusiais asmenimis pabendravo. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai. Jie negalėjo patekti, teko bandyti atidaryti vartelius. Buvo dideli vartai, iš dviejų dalių. Nukentėjusysis padavė raktus, tačiau buvo gerokai sena spyna. Atidarius vartelius, medikai įėjo į kiemą, apžiūrėjo kaltinamąjį, nukentėjusįjį. Paklausus, kas įvyko, nukentėjusysis sakė, kad jį užpuolė kaltinamasis. Pastarasis pasakojo, kad buvo atvažiavę kažkokie asmenys – nukentėjusiojo draugai, apiplėšė, pavogė iš jo telefoną ar planšetę. Dėl kažko įvyko konfliktas. Nukentėjusįjį apžiūrėjo medikai. Kadangi pagal pirminę informaciją, asmuo, t. y. nukentėjusysis, buvo užpultas, kaltinamąjį jis su kolega sulaikė. Jis, kolega ir vienas iš medikų apžiūrėjo namą, ir jis pastebėjo medinę pjaustymo lentelę, kuri, berods, buvo lūžusi per pusę. Ji buvo kruvina ir perlaužta, todėl į ją atkreipė dėmesį. Nė vienas iš asmenų nieko nesakė dėl lūžusios lentelės. Namuose buvo daug kraujo, aptaškytos sienos, grindys, daiktai išmėtyti. Situacija buvo neaiški. Apžiūrėjo visą namą ir teritoriją, ar nėra daugiau asmenų. Daugiau asmenų nebuvo. Prie tvoros buvo žmonių. Jie stovėjo tiesiai prieš namą, iš kairės pusės buvo kaimynai. Jų klausė, kaip patekti į teritoriją. Kadangi buvo tamsu, veidų nematė, bet prisimena, kad vyriškis tikrai buvo, gal dar buvo ir moteris. Neprisimena, ar kaimynai ką nors pasakojo apie nagrinėjamą įvykį. Namą apžiūrėjo jau sulaikius kaltinamąjį, kuris buvo tarnybinio automobilio kameroje, o nukentėjusysis tuo metu buvo apžiūrimas medikų automobilyje. Nukentėjusįjį išvežė medikai, kaltinamąjį jie išvežė į komisariatą (3 t., b. l. 27–28).

Liudytojas T. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 20 d.), parodė, kad 2021 m. gegužės 13 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. A. Š. Apie 01.45 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas A. A. prašo pagalbos, nes yra sumuštas, kokiomis aplinkybėmis – nieko negalėjo paaiškinti, labai girtas. Kai jie atvyko nurodytu adresu į įvykio vietą, namo kieme pastebėjo stovinčius vyrus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. K. ir A. A. Jie abu buvo labai girti, nes kalba buvo nerišli ir judesiai nekoordinuoti. M. K. paaiškino jiems, kad jo neišleidžia ir jis negali išeiti iš namo kiemo, kadangi durys užrakintos ir raktų nėra, jį apvogė jo draugo A. A. draugai. Kaip jis minėjo, „banditai“ pavogė planšetinį kompiuterį, mobiliuosius telefonus ir išvažiavo. Kai jie paprašė atidaryti kiemo duris, nė vienas iš jų negalėjo, teigdami, jog nėra raktų. Jie per kiemo tvorą pastebėjo, kad abu vyriškiai yra kruvini, namo kieme visur matėsi kraujo dėmės. Su kolega nusprendė lipti per tvorą ir pateko į kiemą. Jis paklausė A. A., kas įvyko. Šis teigė, kad jį užpuolė jo draugas M. K., sunkiai pasakojo aplinkybes, kadangi nesiorientavo aplinkoje, buvo visas kruvinas su praskelta galva, galvoje matėsi atviros žaizdos. Pavykus atidaryti kiemo vartus, į kiemą užėjo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri apžiūrėjo abu vyriškius. Po apžiūros nusprendė A. A. skubiai vežti į ligoninę dėl įvykio metu patirtų sužalojimų. A. A. jis paklausė, ar jis turi pretenzijų savo draugui M. K., jis pasakė, kad turės, bet šiuo metu pareiškimo dėl savo sveikatos būklės negali parašyti. Kadangi M. K. nereikėjo pirminės medicininės pagalbos, jis buvo sulaikytas. Specialiosios priemonės nebuvo panaudotos, surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 80–82).

Liudytojas S. A. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirbo su kolega T. T. ir gavo iškvietimą. Buvo naktis. Atvažiavo į įvykio vietą. Namo varteliai ir tvora buvo uždaryti. Pro tvoros tarpus matėsi, kad kieme stovi du kruvini žmonės. Perlipę per tvorą, pamatė nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Abu juos atpažįsta posėdžių salėje. Ant nukentėjusiojo galvos matėsi atviros žaizdos. Klausinėjo, kas įvyko. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė draugas, t. y. kaltinamasis. Kaltinamais pasakojo, kad buvo kiti draugai, kurie jį papjovė, bet ne nukentėjusysis. Ant rankų, lygtais, buvo žaizdos. Abu asmenys buvo kruvini, todėl buvo iškviesta „greitoji“. Kai atvyko medikai, jie negalėjo papulti į kiemą, nes vartai uždaryti. Kolega atidarė vartus. Atėjusi medikė apžiūrėjo nukentėjusįjį, nuvedė jį į greitosios automobilį. Jis, kolega ir medikas nuėjo į namą ieškoti asmens dokumentų, reikalingų tapatybės nustatymui. Tuo pačiu kaltinamąjį nuvedė į tarnybinį automobilį. Užėjus į namą, matė daug kraujo: ant lubų, sienų, stalo. Daiktai buvo išmėtyti. Buvo lūžęs medinis padėklas. Buvo maisto, alkoholio butelių. Rado nukentėjusiojo kortelę, Europos Sąjungos sveikatos pažymėjimą. Nukentėjusysis prisistatė vardu ir pavarde, todėl kortelę perdavė medikams, kad jie turėtų. Kaltinamasis aiškino, kad buvo atvažiavę nukentėjusiojo draugai, jį apvogė, papjovė ir sumušė. Ką pavogė, neprisimena. Ant kaltinamojo rankų buvo kažkokie sužalojimai, bet tiksliau pasakyti negali. Atliko teritorijos apžiūrą. Prie pirties rado šortus su pinigine. Priėjus prie tarnybinio automobilio, kaltinamojo paklausė, ar rasti daiktai yra jo. Patvirtino, kad taip. Piniginėje rado jo asmens dokumentą. Medikai nusprendė nukentėjusįjį skubiai vežti į ligoninę, kadangi galvos srityje buvo dvi atviros žaizdos. Be to, patys medikai, pradėję apžiūrą, nežinojo, kaip dėti tvarsčius, kad nuvežtų iki ligoninės. Medikams išvažiavus su nukentėjusiuoju, jie (liudytojas su kolega) išvažiavo į policijos komisariatą, kaltinamąjį pristatė į Operatyvaus valdymo skyrių. Abu, ir nukentėjusysis, ir kaltinamasis, buvo apsvaigę. Dėl nukentėjusiojo būklės sunku pasakyti, nes buvo sumušimai, atviros žaizdos. Gal dėl to jo būklė buvo kitokia, šoko būsena. Kaltinamasis matėsi, kad apsvaigęs, šiek tiek pasimetęs, svyravo. Aiškino, kad ir jis yra nukentėjęs. Lygtais buvo kaimynas išėjęs. Neprisimena, kas su kaimynu bendravo (3 t., b. l. 28–29).

Liudytoja A. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad teismo salėje esančius asmenis prisimena: nukentėjusįjį, įtariamąjį ir jo advokatą, nes jie buvo pas ją apklausoje. Asmenis prisimena iš to laikotarpio, kai buvo tyrėja, dabar tyrėja nebedirba. Neprisimena, kiek kartų apklausė kaltinamąjį, prisimena, kad ne vieną kartą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybės, kad kaltinamasis yra nukentėjęs, reikia parašyti pareiškimą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu išaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, institucija, atlikusi ikiteisminį tyrimą, neprivalo pradėti ikiteisminį tyrimą ar ką nors informuoti, kadangi asmuo, kuris yra nukentėjęs, turi parašyti pareiškimą. Kaltinamasis bendraudamas su ja buvo pateikęs prašymą, kad nukentėjusiajam būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai turėjo būti užfiksuota apklausoje. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes negalėjo to padaryti. Atrodo, kad dėl minėto kaltinamojo pareiškimo kita tyrėja pradėjo ikiteisminį tyrimą. Su tuo tyrimu ji nebuvo susijusi. Apklausų metu kaltinamasis papasakojo kaip įvyko įvykis. Pasakojo, kad susitiko draugai, pradėjo gerti, labai daug išgėrė, nukentėjusysis norėjo išvažiuoti, po to prasidėjo konfliktai, pradėjo labai smarkiai sudavinėti vienas kitam, prisimena, kad buvo lenta, kur galima sudėti užkandžius, ji tą lentą apžiūrinėjo, yra įkeltos nuotraukos į bylą, ta lenta buvo duota ekspertams. Nukentėjusysis vėliau pateko į ligoninę, policija negalėjo patekti į įtariamojo teritoriją, jie lipo per tvorą. Abu asmenys buvo labai sužaloti. Kai įtariamasis atėjo į pirmą apklausą, jis labai blogai atrodė. Nukentėjusysis į apklausą atėjo po ligoninės, negalėjo susikaupti, drebėjo, matėsi, kad buvo stiprus sveikatos sutrikimas, jam buvo baisu, jis minėjo, kad džiaugiasi, kad liko gyvas (3 t., b. l. 199).

Liudytojas ekspertas D. F. (D. F.), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tvirtina savo pateiktą eksperto išvadą. Matė, kad nukentėjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini) nedarbingumas. (Duomenys neskelbtini). Iš visų šių pakitimų tik paskutinis yra įvardintinas kaip intrakranijinio sužalojimo padariniai, visi kiti yra lėtiniai susirgimai, dėl kurių galėjo sutrikti darbingumas, kas nesusiję su trauma. Dalykas, kuris yra pažymėtas intrakranijinių sužalojimų padariniais bei organizmo funkcijų sutrikimu, yra tik pažymėtas, bet dokumente nėra jokios informacijos, kokie tai padariniai, todėl jis negali vertinti, ar jis susijęs su trauma. Daugiau šiuo klausimu galėtų pasisakyti NDNT atstovai, kurie galimai turi daugiau informacijos. VšĮ Centro poliklinikos 2023 m. gegužės 11 d. dokumente išvardinti tie patys sutrikimai, kurie nurodyti NDNT rašte. Gali pasakyti, kad visos būklės nesusijusios su trauma, tai yra lėtinio susirgimo pasekmės, išskyrus įvardintus intrakranijinio sužalojimo padarinius. Intrakranijinio sužalojimo padariniai pateiktuose dokumentuose niekuo objektyviai nepagrįsti, tiesiog subjektyviai įvardinta, kad atsirado galvos svaigimas, susilpnėjo klausa, bet nėra pagrįsta objektyviais radiniais, kas galėjo juos sąlygoti, kad juos būtų galima susieti su patirta trauma. Jis negali remdamasis šiais dokumentais susieti šių dalykų su patirta trauma. „Intrakranijinis“ reiškia kaukolės ertmėje, kaukolės viduje. Šis terminas dažniausiai naudojamas nusakyti smegenų pakitimus. Viso proceso metu pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodytų objektyvių sutrikimų, pakitimų smegenyse, kuriuos būtų galima susieti su nukentėjusiojo nusiskundimais, kaip svaigimas, prikurtimas, blogesnis matymas. Gydytojai per visą tą laiką nerado jokių organinių pakitimų. Negali objektyviai pasakyti, kad tai yra susiję dalykai. Dėl danties gali pasisakyti, kad pirminio tyrimo metu buvo minėtas dantis, iš dalies nurodyta, kad tai yra patologinis danties lūžis, šaknies lūžis, galimai jis įvyko dėl patologinio proceso, ne dėl traumos. Net ir traumos metu netekus danties, kvalifikacija nepasikeistų. Kas liečia kaulą, kas buvo lūžę, viskas užkvalifikuota. Organinių pakitimų vidinėje ausyje neaptikta. Medikai aptiko, kad yra subjektyvus klausos pakitimas, bet lūžio ar kažko panašaus nerado. Jis negali patarti dėl bylos duomenų rinkimo, nes tai nėra jo kompetencija. Iš darbo praktikos gali pasakyti, kad mažai tikėtina, kad pateikus daugiau duomenų, kažkas pasikeis. Pacientas gali tirtis toliau, galbūt ateityje kažkas išaiškės, galbūt atsiras nauji tyrimo metodai, kurie padės įvertinti ar nustatyti, tačiau šiuo metu žinant, kokia yra medicinos situacija, yra mažai tikėtina, kad dar kažką organinio galima būtų aptikti (3 t., b. l. 199–200).

2021 m. gegužės 13 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. gegužės 13 d. apie 01.44 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), yra sumuštas A. A. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, A. A. nurodė, kad jo namuose jį užpuolė ir sumušė pažįstamas M. K. Greitajai medicininei pagalbai pristačius A. A. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam nustatytas kairės pusės kaktikaulio ančio priekinės sienelės lūžis, nusitiesiantis link viršutinės kairės pusės akiduobės sienelės, ir galvos daugybinės žaizdos. Po apžiūros A. A. paguldytas į reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 1–7).

Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinika 2021 m. birželio 15 d. pateikė M. K. medicininių dokumentų išrašą (1 t., b. l. 19–21).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. gegužės 13 d., 01.43 val., bendrajam pagalbos centrui paskambino girtas pranešėjas (A. A.) ir prašė pagalbos. Nurodė, kad yra sumuštas, aplinkybių paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 22).

2021 m. gegužės 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vieno aukšto gyvenamojo namo butas (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta. Įvažiavimą į teritoriją riboja dvivėriai mediniai vartai. Nuo vartų kairėje pusėje yra įėjimo durys į teritoriją. Nuo įvažiavimo dešinėje pusėje yra namas, tiesiai asfaltuota aikštelė ir garažas. Įėjimas į namą iš aikštelės pusės. Ant namo sienos, nuo aikštelės pusės, yra įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, jų išdėstymas sienos viduryje, 2 m nuo žemės ir 3 m į plotį. Nuo vienos dėmės paimta nuoplova Nr. 1, kuri supakuota į voką Nr. 1. Ties įėjimu yra 2 pakopų laiptai. Ant 2 pakopos nuo apačios, ant durų staktos kairėje ir dešinėje, yra raudonos spalvos dėmės. Įėjus pro įėjimo iš lauko duris, yra virtuvė dešinėje pusėje sujungta su svetaine, toliau už virtuvės, kairėje pusėje yra vonios kambarys su tualetu, už virtuvės dešinėje pusėje yra miegamasis. Virtuvėje yra stalas, kampinis suolas, virtuvės baldų komplektas. Virtuvės viduryje ant medinių grindų yra įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, jų intensyviausias išdėstymo spindulys yra 0,5 m, taip pat yra įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės ant visų baldų, sienų ir daiktų virtuvėje, paimta nuoplova Nr. 2 nuo virtuvės baldų komplekto, kuri supakuota į voką Nr. 1. Virtuvėje ant kampinio suolo guli medinė pjaustymo lenta, kuri sugadinta, ant jos paviršiaus yra raudonos spalvos dėmės, lentos dalis supakuota į voką Nr. 2. Svetainėje, kairėje pusėje yra pečius, sofa, tiesiai prie sienos spintelė su televizoriumi, dešinėje antra sofa, stalas, žurnalinis staliukas, suverstos kampinio suolo dalys ir ištraukiamos sofos minkšta dalis. Ant svetainės grindų, ties sujungimu su virtuve, yra įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, jų intensyviausias išdėstymo spindulys yra 1 m, nuo vienos dėmės paimta nuoplova Nr. 3, kuri supakuota į voką Nr. 1. Šalia minėtų dėmių, svetainėje ant grindų guli antra sugadintos pjaustymo lentos dalis, kuri supakuota į voką Nr. 2. Tarp suverstų baldų, svetainėje ant grindų ir ant žurnalinio staliuko, yra įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, nuo vienos dėmės ant staliuko paimta nuoplova Nr. 4, kuri supakuota į voką Nr. 1. Ant žurnalinio staliuko guli sugadinto peilio geležtė, šio peilio juoda plastikinė rankena guli ant grindų, po suverstais baldais svetainėje, sugadinto peilio geležtė ir rankena supakuoti į voką Nr. 3. Šalia minėtos peilio rankenos yra sugadintas planšetinis kompiuteris „IPAD“, kuris supakuotas į voką Nr. 4. Vonios kambaryje ir miegamajame daiktai guli tvarkingai. Name ir lauke aplink namą matomų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Po apžiūros paimta: 4 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais; 2 vnt. sugadintos pjaustymo lentos dalių; sugadinto peilio geležtė ir rankena; sugadintas planšetinis kompiuteris „IPAD“ (1 t., b. l. 23–25). Fotolentelė (1 t., b. l. 26–34).

2021 m. liepos 19 d. akistatos protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. A. parodė, jog M. K. pažįsta. M. atvyko pas jį 2021 m. gegužės 12 d. apie 21.30 val. Su jais dar buvo jo draugas M. B., kuris vėliau išvyko. Tai buvo apie 23.00 val. Jie liko dviese su M. K. Kai jis atvyko, jie vartojo alkoholinius gėrimus ir valgė (duomenys neskelbtini). Jie nuėjo į pirtį. M. K. iš pirties išėjo pirmas, jis liko pirtyje. Tada grįžo pas save į namų virtuvę. M. K. ten nebuvo. Kai jis įėjo į virtuvę, M. K. paėmė jį už rankos ir traukė, ką jis kalbėjo, neatsimena. Atsimena, kad pajuto stiprų smūgį į petį, į galvą, kiek tiksliai smūgių gavo į galvą, neatsimena, su kokiu tiksliai daiktu, nematė, bet panašus į medinį padėklą. Jis turbūt prarado sąmonę, gal bandė gintis, neatsimena. Jis buvo prie kriauklės ir dengė savo galvą su rankšluosčiu, jis matė daug kraujo, tada M. K. jam sudavė vėl su tuo mediniu daiktu per galvą ir su savo koja spyrė vieną kartą į krūtinę. Tada jis pats paskambino trumpuoju telefonu 112 ir atsimena, kad buvo lauke, pas save kieme. Kas vyko toliau, jis neatsimena. Vėliau atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Uždavė M. K. klausimą, kodėl jam taip padarė. M. K. atsakė, kad jis jam nieko nedarė, jie susistumdė. Įtariamasis M. K. apie įvykį parodė, kad jis atvyko pas A. A., adresu (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. Pas A. A. buvo jam nepažįstamas asmuo, jie vėliau susipažino, tas asmuo vardu M. Kai jis atvyko, M. ir A. A. jau išgėrė vieną butelį degtinės. Tada jis ištraukė „Čepkelių“ trauktinės, kurią atsivežė su savimi. Tada jie bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus ir valgė. Jie vartojo daug alkoholinių gėrimų. Buvo jau tamsu ir M., t. y. A. A. draugas, išvyko. M. perspėjo juos, kad jie pakankamai girti ir neitų į pirtį. Tada jie dviese su A. A. nuėjo į pirtį, vėliau grįžo prie stalo, tada A. A. jam parodė savo lytinį organą. Jis filmavo su planšete, o A. supyko, spyrė su koja į jo planšetę, ji iškrito jam iš rankų ir susigadino ant plytelių. Jis paklausė A. A., kodėl taip padarė, jis tik juokėsi. Jis atsistojo, ir jie susistumdė. Jis bandė sudėti grandinėlę, kurią jam A. A. nuplėšė nuo jo kaklo, tada A. A. pradėjo jį varyti iš namų, jis norėjo tik pasiimti savo daiktus. Jis atsisėdo ir pajuto iš nugaros stiprų smūgį jam į žandikaulį, jam stipriai suskaudėjo. Jis neatsimena, kas įvyko toliau, gal stumdėsi, gal grumtynės buvo. Su kuo jam sudavė per žandikaulį, jis nematė. Jie jau buvo kieme su A. A., kai atvyko policija. Jį policija iš karto pasodino į savo automobilį. Į gynėjo M. Monkevičiaus klausimą, kokį alkoholio kiekį vartojo tą dieną, A. A. atsakė, kad tikslaus kiekio neatsimena, ar maišė alkoholinius gėrimus taip pat neatsimena. Taip pat neatsimena, ar jis vartojo fizinį smurtą prieš M. K., nebent tai galėjo vykti ginantis. Nežino, ar kiti asmenys galėjo sužaloti M. K. (1 t., b. l. 68–71).

2021 m. birželio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pakeitimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. A. pateikė savo medicininių dokumentų išrašus (1 t., b. l. 86–92).

2021 m. birželio 23 d. – 2021 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1510/2021(01) konstatuota, kad A. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose; 4 muštinės žaizdos viršugalvyje, 6 muštinės žaizdos kaktoje bei veide; kairės pusės kaktinio sinuso priekinės sienelės lūžis, nueinantis į kairės akiduobės viršutinę sienelę; 23 danties dalies vainiko nuskėlimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gegužės 13 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Tokie sužalojimai gali būti padaromi suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintant, nugriuvus, nukritus. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo pasidaryti visus sužalojimus pats sau. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaktikaulio ir akiduobės lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų, laikotarpiui (1 t., b. l. 102–105).

2021 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 3 „BODYCAM“ vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Pirmo vaizdo įrašo trukmė yra 5 min. 40 sek. Užfiksuota, kad policijos ekipažas atvyko į įvykio vietą. Policijos pareigūnai prieina prie namo tvoros ir pradeda kalbėti su vyrais per tvorą. Policijos pareigūnas: „Išleiskit žmogų, kas čia darosi? Tai durys užrakintos yra, ar kaip?“ Vyro balsas: „Aš noriu išeiti, bet jis paėmė mano telefoną, planšetę, aš jums viską parodysiu.“ Pareigūnas: „O kaip čia patekti? O kur jūsų draugas yra?“ Vyras: „Va čia, dabar namuose.“ Pareigūnas: „Tai ką, jis atrakint negali?“ Vyras: „Jis nenori.“ Pareigūnas: „Tai ką, jis su peiliu šokinėjo ar kaip?“ Vyras: „Aš noriu atgaut savo planšetę ir telefoną.“ Pareigūnas: „Duris atidarykit.“ Kito vyro balsas: „Nėra rakto.“ Pareigūnas: „O tai kur raktai?“ Pareigūnas: „Šunį patraukit.“ Vyras: „Šuo nepuola.“ Policijos pareigūnas bando patekti į vidų. Jis užlipa ant tvoros. Matosi, kad stovi vienas vyras jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, jis yra pusiau nuogas ir dėvi mėlynos spalvos džinsinius šortus. Po savo pažastimi laiko kompiuterį planšetę. Vyro plaukai ir barzda yra žili. Vyras: „Matot, jis pavogė iš manęs planšetę mano ir neatiduoda.“ Vyras paima į rankas planšetę ir sako kitam vyrui: „O kur planšetė mano?“ Matosi, kad planšetė yra sugadinta. Vyrai yra neblaivūs. Vyras: „Matot, aš užpuolėjas esu dabar.“ Pareigūnas: „Atidarykite duris.“ Kitas vyras sako, bet jo nesimato: „Tu pavogei mano raktus.“ Vyras su žilais plaukais juokiasi. Pareigūnas: „Tai turit raktus?“ Pasirodo ir kitas vyras, jis yra iki pusės nuogas, plikas, jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Vyras dėvi mėlynos spalvos šortus ir yra basas. Plikas vyras sako: „Tai tu mane sumušei gi.“ Matosi, kad plikas vyras stovi ir svirduliuoja, jam yra praskelta galva, matosi žaizdos ir kraujas. Pareigūnas: „Atidarykit duris.“ Matosi, kad vyrai yra abudu kruvini ir svirduliuoja, vos pastovi ant savo kojų. Plikas vyras bando atidaryti tvoros vartus, bet jam nepavyksta. Pareigūnas: „Tai čia spyna yra uždėta gi, tai jie yra abu kraujuoti, va čia gi, va.“ Tarp vyrų stovi šuo, panašus į vokiečių aviganį. Pareigūnas: „O jūs šunį galit uždaryti?“ Vyras su žilais plaukais: „Šuniukas yra geras, jis nekąs.“ Paglosto šunį. Plikas vyras: „Neliesk mano šuns.“ Pareigūnas: „O namie dar kažkas yra?“ Žilas vyras: „Nieko nėra, mes tik dviese.“ Plikas vyras pakelia ranką ir sako: „Aš šeimininkas esu.“ Žilas vyras: „Pavogė du mano telefonus, planšetę.“ Plikas vyras: „Tai tu laikai gi planšetę rankoje.“ Antrame vaizdo įraše, kurio trukmė yra 5 min., užfiksuota, kad policijos pareigūnas jau pateko į kiemo vidų, jis liepia žilam vyrui atsitraukti toliau. Pareigūnas prieina prie pliko vyro ir aiškinasi, kodėl tas negali atidaryti tvoros durų. Pareigūnas paima raktus iš pliko vyro, kuris sėdi ant kelių, prie vartų durų. Vyras visas dreba. Policijos pareigūnas aiškina vyrui, kad tuoj iškvies jam greitąją pagalbą. Vyras aiškina, kad jam yra labai bloga, kad jis visas sumuštas ir kraujuoja. Plikas vyras atsistoja ir išeina. Policijos pareigūnas bando su raktais atidaryti tvoros duris. Tada sugrįžta plikas vyras, jis atneša dar raktų ir paduoda pareigūnui. Plikas vyras pradeda blogai kalbėti, jis visas dreba. Žilas vyras aiškina pareigūnams, kad buvo dar du draugai, atvyko pas pliką vyrą į namus, to pliko vyro draugai pavogė žilo vyro kuprinę, telefonus. Perlipo per tvorą dar vienas pareigūnas. Policijos pareigūnas: „Tai jūs abudu susimušėt?“ Žilas vyras: „Taip, mes esam abudu kruvini.“ Pareigūnas: „Turit su savimi asmens dokumentus?“ Žilas vyras: „Taip, aš turiu, bet iš manęs viską pavogė, telefonus, planšetę mano.“ Pareigūnas vėl pradeda atrakinėti vartų duris. Nepavyksta atidaryti tvoros durų. Pareigūnas: „Reikia atidaryti vartus ir įleisti medikus į vidų.“ Žilas vyras: „Tai kad nieko čia neįvyko, mes tik biški pasimušėm ir viskas.“ Plikas vyras: „M., tu mane užpuolei.“ Trečio vaizdo įrašo trukmė yra 5 min., užfiksuota, kad pareigūnas filmuoja kiemą, kur stovi du vyrai. Policijos pareigūnai bando toliau atidaryti vartų duris. Pareigūnas užeina į namo vidų kartu su pliku vyru ir filmuoja virtuvę, ant spintelių yra kraujo pėdsakai. Filmuoja vyrą, jam praskelta kakta ir matosi kraujas. Pareigūnas: „O kur raktai yra, jūs žinot?“ Vyras vos kalba ir visas dreba. „Aš nežinau, kur raktai ... mane jis daužė su mediniu … nu to ... “ Vyras vos nepraranda sąmonės. Policijos pareigūnas ieško raktų. Atvyko greitoji medicinos pagalba, ir medikai negali įeiti į vidų, nes tvoros durys yra užrakintos. Policijos pareigūnai bando paaiškinti situaciją medikams. Plikas vyras išeina ir prieina prie pareigūnų, vyrai pradeda žodinį konfliktą tarpusavyje. Tada pareigūnas ramina juos. Pareigūnai sprendžia, ką daryti su vartais. Tada policijos pareigūnas dar kartą paima raktus, pabando atrakinti vartų duris ir jam pavyksta. Jis atidaro vartus. Toliau stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis (1 t., b. l. 108–109).

2021 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra sugadinto peilio geležtė ir rankena, supakuoti į voką Nr. 3. Geležtė yra apie 20 cm ilgio ir apie 4 cm pločio. Pagaminta iš metalo ir yra metalinės spalvos. Vienoje pusėje ant geležtės yra padarytas užrašas „STAINELESS STEEL“, užrašas yra išgraviruotas, labai blogai matosi ir yra prie pat rankenos. Rankena yra apie 12 cm ilgio ir apie 2 cm pločio. Rankena padaryta iš juodos spalvos plastiko. Dešiniau yra apie 2 cm skylė per visą rankeną. Arčiau geležtės yra įdubimas. Ant rankenos jokių užrašų nepastebėta. Geležtė ir rankena nuo peilio yra atskirta, dešiniau ant geležtės matosi rudos spalvos rūdžių žymės. Nei ant geležtės, nei ant peilio rankenos nesimato kraujo pėdsakų. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 142–145).

2021 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra sugadintas planšetinis kompiuteris „IPAD“, įpakuotas į voką Nr. 4, kompiuteris yra apie 27 cm ilgio ir apie 17 cm pločio. Ekranas yra sudaužytas arčiau viršaus, kur matosi vaizdo kamera. Ekranas yra juodos spalvos ir ant jo yra daug suskilusio stiklo, viršuje yra padarytas įlenkimas. Kitoje pusėje kompiuterio viršuje kairėje pusėje yra vaizdo kamera. Per vidurį yra pavaizduotas ženklas „IPAD obuolys“ ir žemiau užrašas „iPad“. 1 cm žemiau nuo užrašo yra padarytas įbrėžimas ir surašytas tekstas smulkiomis raidėmis. Prie užrašo, apie 5 cm dešiniau, padarytas įlenkimas. Dešinė pusė, apie 15 cm, yra pakeitusi spalvą – iš pilkos į matinę rožinę. Nuo ženklo, kur pavaizduotas obuolys, apie 4 cm į kairę ir apie 3 cm į viršų, yra padarytas įbrėžimas. Kompiuteris yra išjungtas. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta. Taip pat apžiūrimos 2 vnt. sugadintos pjaustymo lentos dalys, įpakuotos į voką Nr. 2. Sudėjus lentą, jos plotis yra apie 30 cm, o ilgis yra apie 35 cm. Pjaustymo lenta yra padaryta iš medžio, kurio storis apie 4 cm. Vienoje pusėje pjaustymo lentoje yra trys įdubimai, apie 2 cm skylė. Viena pjaustymo lentos pusė yra su kraujo pėdsakais, o kita pusė yra visiškai švari. Pjaustymo lenta yra sugadinta, ji yra sulaužyta per vidurį. Apvertus pjaustymo lentą į kitą pusę, matosi, kad ji yra lygi. Tik vienoje pusėje, apačioje iš kairės ir viršuje iš dešinės, yra padaryti įdubimai. Dešiniau yra apie 2 cm skylė. Pjaustymo lenta yra rudos spalvos su juodos spalvos linijomis, kurios eina per visą lentą. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (1 t., b. l. 146‑150).

2021 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Garso įraše užfiksuota kaip pranešėjas (A. A.) skambina ir praneša apie tai, kad jį sumušė, kraujuoja, nurodo, kad užpuolikas yra namo kieme, pasako adresą ir prašo policijos bei greitosios medicinos pagalbos (1 t., b. l. 156–157).

Alkotesterio 6810 Nr. AREN 0217, duomenimis, 2021 m. gegužės 13 d. 03.22 val. M. K. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 167).

VšĮ Respublikonės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. gegužės 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme, be kita ko, nurodyta, kad A. A. nustatytas 2,3 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 89).

Iš greitosios medicinos kvietimo kortelės matyti, kad 2021 m. gegužės 13 d. 06.47 val. atvykus adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, M. K. skundėsi apatinio žandikaulio sąnario skausmu, negali plačiai išsižioti. Paciento teigimu, šiąnakt dalyvavo muštynėse, daugybiniai rankų nubrozdinimai. Šiuo metu galvos neskauda, nepykina, kitų nusiskundimų neišsakė. Į ligoninę vykti atsisakė, kreipsis į gydymo įstaigą pats (2 t., b. l. 13).

2021 m. gegužės 17 d. – 2021 m. liepos 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1157/2021(01) konstatuota, kad M. K. nustatyta: 1.1. dilbių, dešinės šlaunies, kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimai; kairės akies vokų poodinė kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai 6 trauminių poveikių pasekoje ir galėjo būti padaryti tiek griuvinėjant pačiam tiriamajam, tiek suduodant smūgius kitam asmeniui. Sužalojimai padaryti 3–5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. kairio lūpų kampo srities, kaklo kairės pusės poodinės kraujosruvos, apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda, apatinio žandikaulio lūžis kairėje pakrumplio srityje ir alveolinės ataugos lūžis 41‑32 dantų srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, 3–5 parų laikotarpyje iki apžiūros, bei iki apžiūros VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje 2021 m. gegužės 13 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žandikaulio lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir labiausiai tikėtina yra padaryti suduodant smūgį(-ius) kitam asmeniui. 1.3. dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės plaštakos pjautinės žaizdos, padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje, 3–7 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gegužės 13 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ar smūgių sudavimui. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimus, kurie išvardinti 1.1 ir 1.3 punktuose, galėjo pasidaryti pats tiriamasis. Sužalojimų plaštakose (krumpliuose), kurie galėjo atsirasti pačiam tiriamajam suduodant smūgius kitam asmeniui, nenustatyta (2 t., b. l. 23‑24)

2022 m. gegužės 5 d. prie civilinio ieškinio pridėti kvitai, sąskaitos, medicininiai dokumentai ir pažymos apie A. A. sveikatą, kuriais grindžiamas A. A. civilinis ieškinys byloje (2 t., b. l. 177–204).

2023 m. balandžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 9(74)/2023(01) konstatuota, kad remiantis A. A. medicininiais dokumentais, jam padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose; 4 muštinės žaizdos viršugalvyje, 6 muštinės žaizdos kaktoje bei veide; kairės pusės kaktinio sinuso priekinės sienelės lūžis, nueinantis į kairės akiduobės viršutinę sienelę; 23 danties dalies vainiko nuskėlimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaktikaulio bei akiduobės lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų, laikotarpiui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose 2021 m. liepos 7 d. (beveik po dviejų mėnesių po įvykio) atsiradusi sukrėtimo diagnozė (S06.00) nepagrįsta objektyviais medicininiais tyrimais, negali būti susieta su 2021 m. gegužės 13 d. trauma ir kaip sužalojimas nekvalifikuojama. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, liekamųjų reiškinių dėl A. A. 2021 m. gegužės 13 d. padarytų sužalojimų nekonstatuota. Priežastinis ryšys tarp A. A. 2021 m. gegužės 13 d. padarytų sužalojimų ir jo išsakomų nusiskundimų objektyviais atliktų medicininių tyrimų rezultatais nepatvirtintas. Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrįstumo nustatymas nepriskirtinas teismo medicinos eksperto kompetencijai (3 t., b. l. 70–74) ir prie ekspertizės akto pridėti medicininiai duomenys (3 t., b. l. 75–166).

Medicininiai duomenys, iš kurių matyti, kad A. A. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis ir 46 danties tvarkymo išlaidos (3 t., b. l. 202–206).

Vaizdo įrašas CD laikmenoje (iš planšetės), kurį pateikė M. K.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia, dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu arba susargdinimu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti, būtina nustatyti, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodyti padariniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. K., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam A. A. sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią bylos nagrinėjimo teisme ribas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šiame teismo procesiniame sprendime bus pasisakoma dėl būtent kaltinamajam M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos – nesunkus nukentėjusiojo A. A. sveikatos sutrikdymo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino prieštaringai nurodydamas, kad jis nuo nukentėjusiojo gynėsi / kad jis su nukentėjusiuoju susimušė / kad jis nieko neprisimena. M. K. nuomone, A. A. buvo labai neblaivus ir turėjo motyvą jį užpulti, nes A. A. buvo užpykęs ant jo dėl to, kad jis paėmė iš nukentėjusiojo sūnaus per daug pinigų. M. K., aiškindamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. nukentėjusiojo namuose, (duomenys neskelbtini). Jam atvykus pas nukentėjusįjį, jo namuose buvo dar vienas svečias – liudytojas M. B., kuris netrukus išvyko, taigi, jis su nukentėjusiuoju liko dviese, daugiau jokių asmenų nebuvo. M. K. parodė, kad įvykio vakarą nukentėjusysis jį pasitiko sveikas, iki konflikto nebuvo parkritęs, jo akivaizdoje M. B. nukentėjusiojo atžvilgiu fizinės prievartos nenaudojo. Toliau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam sėdint prie stalo, jis pajuto smūgį iš galo, iš nugaros pusės, su lenta į žandikaulį, truputį aptemo sąmonė; pajutęs smūgį, pradėjo gintis – gindamasis sudavė smūgius A. A.; tai buvo dviejų girtų žmonių muštynės, A. A. pabėgo ir iškvietė policiją; jis pats neturėjo minčių kviesti policiją, vyrai susimušė, žmogus pats užpuola, pats paskambina policijai, ir tampa nukentėjusiuoju; jis daug ko neprisimena, jis gynėsi, nes jį užpuolė; jis su nukentėjusiuoju susimušė.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis M. K. teigė, kad jis nuo nukentėjusiojo A. A. gynėsi, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus ir turėjo motyvą jį užpulti, nes buvo užpykęs ant jo dėl to, kad jis paėmė iš nukentėjusiojo sūnaus per daug pinigų. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog A. A. (duomenys neskelbtini) buvo vartojamas alkoholis, vidutinis girtumo laipsnis buvo nustatytas tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam. Toliau atkreiptinas dėmesys, kad M. K. aptariamą versiją, jog A. A. turėjo motyvą jį užpulti dėl jo santykių su nukentėjusiojo sūnumi, iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Tuo tarpu viso ikiteisminio tyrimo metu (be kita ko, ir akistatos su nukentėjusiuoju metu) kaltinamasis nuosekliai teigė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju kilo dėl jo planšetės, nes jis šia planšete filmavo, o tai nepatiko nukentėjusiajam, dėl ko šis šią planšetę išmušė jam iš rankų ir sudaužė, tuomet jie susistumdė. Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis nesiskundė, jog jį užpuolė nukentėjusysis, tačiau akcentavo tai, jog yra paimtas jo telefonas ir planšetė, šiuos daiktus jis nori atgauti, be to, negali išeiti; policijos pareigūnui paklausus „Tai jūs abudu susimušėt?“, šis atsakė „Taip, mes esam abudu kruvini“, „Tai kad nieko čia neįvyko, mes tik biški pasimušėm ir viskas.“ Kaltinamasis greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nurodė, kad šiąnakt dalyvavo muštynėse. Aptartas kaltinamojo parodymų prieštaringumas leidžia teismui abejoti kaltinamojo teisiamojo posėdžio duotų parodymų patikimumu, taip pat jo iškelta versija dėl to, kad jis gynėsi nuo smurtinio pobūdžio nukentėjusiojo veiksmų, taip pat, kad šis turėjo motyvą jį užpulti dėl jo santykių su nukentėjusiojo sūnumi. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog konfliktas kilo dėl sudaužytos planšetės, taip pat kad kaltinamasis neveikė būtinosios ginties sąlygomis, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina, kad nors liudytojas M. B. aptariamo konflikto nestebėjo, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jam esant A. A. namuose, ant šio ir kaltinamojo jokių sužalojimų nematė; iš kaltinamojo pusės reiškėsi agresyvumas pokalbio su nukentėjusiuoju metu, jis kalbėjo nemaloniai, pakeltu tonu; pamatęs, kad jis taip elgiasi, išvažiavo; apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes jam pasakojo nukentėjusysis, sakė, kad kaltinamasis jį puolė, nukentėjusysis gynėsi, kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam kažkokiu daiktu, kaip medžio gabalu, daugiau smulkmenų nežino; nukentėjusysis jam pasakojo, kad grįžęs iš pirties, rado kaltinamąjį filmuojant, vaikščiojant po kambarius; kaltinamasis ėmė iš baro degtinę ir pilstė; tada įvyko konfliktas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas T. T. parodė, kad nukentėjusysis sakė, jog jį užpuolė kaltinamasis; pastarasis pasakojo, kad buvo atvažiavę kažkokie asmenys – nukentėjusiojo draugai, apiplėšė, pavogė iš jo telefoną ar planšetę; dėl kažko įvyko konfliktas; jie apžiūrėjo visą namą ir teritoriją, ar nėra daugiau asmenų; daugiau asmenų nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas S. A. Š. taip pat parodė, kad nukentėjusysis sakė, jog jį sumušė draugas, t. y. kaltinamasis; kaltinamais pasakojo, kad buvo kiti draugai, kurie jį papjovė, sumušė, apvogė, bet ne nukentėjusysis. Aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka prieš tai aptartus byloje esančius įrodymus. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, taip pat jų ar nukentėjusiojo suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi ar noro neteisingai apkalbėti kaltinamąjį, todėl jais remiasi.

Toliau atkreiptinas dėmesys, kad ir kaltinamojo pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip jis filmuoja nukentėjusiojo namus, ant stalo išdėliotus alkoholinių gėrimų butelius, o nukentėjusysis liepia išjungti kamerą. Be to, policijos pareigūnai po įvykio nukentėjusiojo namuose rado sudaužytą kaltinamojo planšetę (2021 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra sugadintas planšetinis kompiuteris „IPAD“, įpakuotas į voką Nr. 4, kompiuteris yra apie 27 cm ilgio ir apie 17 cm pločio; ekranas yra sudaužytas arčiau viršaus, kur matosi vaizdo kamera; ekranas yra juodos spalvos ir ant jo yra daug suskilusio stiklo, viršuje yra padarytas įlenkimas; 2021 m. gegužės 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad šalia minėtos peilio rankenos yra sugadintas planšetinis kompiuteris „IPAD“, kuris supakuotas į voką Nr. 4).

Konstatuotina, kad aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis M. K. atliko nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus. Kaltinamojo atlikti veiksmai (suduoti nemažiau nei 10 smūgių nukentėjusiajam A. A. nenustatytu daiktu) negali būti pripažinti gynybiniais, o buvo puolamojo pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog net ir tose situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K 392/2012, 2K-275/2013, 2K‑520-303/2015, 2K-7-62-489/2015).

Toliau nurodytina, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis A. A. patyrė kaltinime nurodytus padarinius – buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, patvirtina 2021 m. birželio 23 d. – 2021 m. spalio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1510/2021(01), 2023 m. balandžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 9(74)/2023(01), o taip pat ir teisimojo posėdžio metu apklausto eksperto D. F. parodymai, kuriuose konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, 4 muštinės žaizdos viršugalvyje, 6 muštinės žaizdos kaktoje bei veide, kairės pusės kaktinio sinuso priekinės sienelės lūžis, nueinantis į kairės akiduobės viršutinę sienelę, 23 danties dalies vainiko nuskėlimas; dėl akiduobės lūžio sveikata A. A. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl prieš aptartų įrodymų visumos nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo M. K. veika yra teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Skirdamas bausmę teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai neapibrėžta tyčia. M. K. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 37–38), paskutinių 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 11 kartų, dalis paskirtų baudų sumokėta, įvykdyti administraciniai nusižengimai (kaip ir anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos) nėra smurtinio pobūdžio, tačiau dalis yra susiję su alkoholio vartojimu (2 t., b. l. 51‑57), duomenų, kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. M. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9, 32), Sodros duomenimis, nedirba (2 t., b. l. 59–64), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 58).

Tiek pats kaltinamasis M. K., tiek nukentėjusysis A. A. parodė, jog nusikalstamos veikos darymo metu abu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Aplinkybę, jog kaltinamasis buvo apsvaigęs, patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas pareigūnas T. T., kuris vienas iš pirmųjų atvyko į įvykio vietą. Taip pat remiantis objektyviais alkotesterio duomenimis yra užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 13 d. 03.22 val. M. K. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būtent jo neracionaliai ir impulsyviai reakcijai į A. A. elgesį, kilus konfliktinei situacijai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kita kaltinime nurodyta M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), šalintina. Paskutinį kartą kaltinamasis teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Taigi, M. K. teistumas išnyko 2020 m. kovo 16 d., kai baigėsi bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir asmuo buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos (2 t., b. l. 38). Nauja nusikalstama veika padaryta 2021 m. gegužės 13 d., t. y. daugiau nei po metų, kai M. K. išnyko teistumas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kai kaltinamajam jį filmuojant, šis savo veiksmais sugadino kaltinamojo planšetinį kompiuterį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Įvertinus prieš tai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (o taip pat baustas administracine tvarka), jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant ilgesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), netaikant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat visu bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo A. A. gyvenamojoje ir darbo vietoje bei bendrauti su juo (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai) ir visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gegužės 13 d. 02.20 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 13.26 val. (1 t., b. l. 164–165, 179), t. y. vieną dieną, kuri, vadovaujantis BK 66 straipsniu, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 426,81 Eur civilinį ieškinį už PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, prie civilinio ieškinio yra pridėti žalos dydį pagrindžiantys dokumentai (1 t., b. l. 39–42), sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015, 2K‑352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

A. A. vardu jo atstovės advokatės R. Janušytės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. A. atstovės advokatės R. Janušytės civilinis ieškinys dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, yra nedarbingas ir dėl jaučiamo skausmo yra priverstas lankytis gydymo įstaigose. Teigiama, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, po įvykio jaučia nuolatinį nerimą dėl savo sveikatos ir nesaugumo jausmą, sapnuoja košmarus ir vartoja vaistus nuo nemigos. Prašoma nukentėjusiajam priteisti ir 2 936,76 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl 23 danties vainiko nuskėlimo atstatymo ir sunaudotų vaistų gydymuisi. Pašoma nukentėjusiajam priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašoma nukentėjusiajam priteisti patirtas 500 Eur išlaidų už advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 173–205). Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir prie civilinio ieškinio pridėtus jį pagrindžiančius dokumentus, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. A. atstovės advokatės R. Janušytės civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

A. A. vardu jo atstovės advokatės R. Janušytės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam A. A. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – specialisto išvadoje ir ekspertizės akte konstatuota, jog nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė skausmą, nes jam buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, 4 muštinės žaizdos viršugalvyje, 6 muštinės žaizdos kaktoje bei veide, kairės pusės kaktinio sinuso priekinės sienelės lūžis, nueinantis į kairės akiduobės viršutinę sienelę, 23 danties dalies vainiko nuskėlimas, be to, jam teisme ištirtais įrodymais nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad gydymas iš esmės apsiribojo geriamais vaistais, chirurginis gydymas nebuvo taikytas. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte nėra konstatuota ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas nepatvirtino nukentėjusiojo teiginių, kad būtent dėl traumos nukentėjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, taip pat nenustatyta ir liekamųjų reiškinių, kurie būtų tiesiogiai susiję su patirta trauma. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ir į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama jo gyvenamojoje vietoje. A. A. taip pat nurodė, kad po įvykio išgyvena dvasinį sukrėtimą, baimę, nerimą, sapnuoja košmarus. Teismui nekyla abejonių, kad A. A. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus.

Teismas pažymi, kad lygiateisiškumo principas reikalauja, jog analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K‑300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.

Teismas neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste vertina ir neapdairų, kartu rizikingą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį neatsakingu alkoholio vartojimu, lengvabūdišku sugėrovų kompanijos pasirinkimu, kaltinamojo planšetinio kompiuterio sugadinimu, kas nemaža dalimi nulėmė žalos atsiradimo pasekmes.

Išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą nustatyti mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negu prašoma ieškinyje. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur.

A. A. vardu jo atstovės advokatės R. Janušytės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl 2 177,23 Eur (177,23 Eur vaistams ir 2 000 Eur dėl 23 danties dalies vainiko nuskėlimo atstatymo) turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies

Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246‑6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.

Byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų A. A. patyrė sužalojimus, kurie įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus ir vartojo jų skirtus vaistus. A. A. pateikė gertų vaistų įsigijimo dokumentus (2 t., b. l. 196–201) ir 46 danties šalinimo kainą pagrindžiančius dokumentus (3 t., b. l. 206), tačiau specialisto išvadoje ir ekspertizės akte konstatuota, kad būtent dėl traumos nukentėjusiajam atsirado 23 danties dalies vainiko nuskėlimas, tačiau per 2,5 metus nuo byloje nagrinėjamo įvykio į bylą nebuvo pateikta jokių dokumentų dėl minėto danties dalies vainiko gydymo/tvarkymo išlaidų. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirta turtinė žala yra įrodyta iš dalies, t. y. pateiktais vaistų įsigijimo kvitais, todėl būtent ši suma – 177,23 Eur priteistina iš kaltinamojo ir civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o civilinio ieškinio dalis dėl 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktina nenagrinėta.

A. A. vardu jo atstovės advokatės R. Janušytės pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas iš dalies

Remiantis prieš tai išdėstytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo dienos.

A. A. atstovės advokatės R. Janušytės prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti iš kaltinamojo 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiojo A. A. dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patirtos išlaidos advokatės R. Janušytės paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniais įrodymai – apmokėtomis sąskaitomis už teisines paslaugas (2 t., b. l. 202–205), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K.

VI. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti:

1. Vokas Nr. 1 su viduje esančiais 4 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais, Vokas Nr. 2 su viduje esančiais 2 vnt. sugadintų pjaustymo lentos dalių, Vokas Nr. 3 su viduje esančia sugadinto peilio geležte ir rankena, perduoti saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje (1 t., b. l. 152), pagal kvitą B serija BBB Nr. 2PK005193 (1 t., b. l. 153), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

2. Kompiuterinės laikmenos (CD ( 2 vnt.)), prisegtos prie antrojo ir trečiojo bylos tomų galinių viršelių, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 177–178), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301‑307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti M. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį: 1) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) visu bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis nukentėjusiojo A. A. gyvenamojoje ir darbo vietoje bei bendrauti su juo, 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 13 d. 02.20 val. iki 2021 m. gegužės 13 d. 13.26 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš M. K. 426,81 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 81 centą) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. K. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 177,23 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septyni eurus 23 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje). Civilinio ieškinio dalį dėl 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) priteisimo turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

A. A. patirtas 500 Eur (penkių šimtų) išlaidas advokatės Renatos Janušytės teisinėms paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti jas iš M. K.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) Voką Nr. 1 su viduje esančiais 4 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais, Voką Nr. 2 su viduje esančiais 2 vnt. sugadintų pjaustymo lentos dalių, Voką Nr. 3 su viduje esančia sugadinto peilio geležte ir rankena, perduotus saugojimui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje, pagal kvitą B serija BBB Nr. 2PK005193, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) kompiuterines laikmenas (CD (2 vnt.)), prisegtas prie antrojo ir trečiojo bylos tomų galinių viršelių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. K., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.