- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-27
- Bylos Nr.
- e2-6685-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00700-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- T. L.
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui T. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo nustatyti M. L. gyvenamąją vietą su motina I. L., priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečio M. L. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti M. L. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu T. L. tvarką: - kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. tėvas pasiima vaiką M. L. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; tėvas praleidžia kartu su vaiku M. L. pusę jo mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros); dėl sūnaus M. L. gimtadienio šventimo tėvai sprendžia abipusiu susitarimu, atsižvelgę į sūnaus norus ir interesus; nustatyti, kad tėvas T. L. su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku, taip pat metinių švenčių dienomis, iš anksto tėvams suderinus bendravimo sąlygas; nustatyti, kad apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių, tėvas įsipareigoja apie tai pranešti motinai I. L. 1 dieną iki nustatyto bendravimo pradžios; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad aptariamu laiku ir esamoje vaiko auklėjimo, mokymosi bei gyvenimo sąlygų situacijoje sūnaus interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos pakeitimas nustatant ją su motina, kadangi atsakovo suteikiama aplinka, auklėjimo būdai, taikomi vaikui bei pastarojo išgyvenami ugdymo sunkumai, laisvalaikio skurdumas, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų ir biologinio tėvo vaiko nepriežiūra bei panašūs dalykai yra tapę iš esmės nebetinkamais vaikui, kenkia jo interesams. Pažymėtina, ieškovės atžvilgiu išnyko visos aplinkybės, dėl kurių santuokos nutraukimo momentu vaiko gyvenamąją vietą nustatydamas su tėvu teismas įvertino ją kaip tinkamesnę vaikui. Ieškovės problemos, susijusios su priklausomybėmis, yra pasibaigusios. Taip pat ieškovė šiuo metu jau turi geras buitines sąlygas tiek sau, tiek ir vaikui, nes gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 35.12 m² ploto būste, šiuo metu ieškovė gyvena viena. Ieškovė turi pastovų darbą ir pajamas. Vaiko mokymosi rezultatai tolygiai blogėja, keletą paskutinių metų jis neturi jokios motyvacijos mokytis, ruošti pamokas. Mokykloje ugdymo pasiekimai žemi, vaikas nenoriai mokosi dalykus, atidėlioja darbus arba jų neatlieka, dažnėja melavimo, manipuliavimo atvejai, stebima nesaugi elgsena gatvėse, viešose erdvėse. Mokykla nurodo, kad vaikui būtina nuosekli pagalba moksle, reikalinga formuoti savitvarkos įgūdžius ir atsakomybę, ypač svarbi laisvalaikio organizavimo / praleidimo priežiūra, kuo atsakovas visiškai nesirūpina. Stebima įtempta emocinė vaiko savijauta, jis su džiugesiu laukia susitikimų su mama, kurių vaikui trūksta. Dėl šeimos aplinkybių vaikui pagalba ugdymo procese nėra pakankama, ji nenuosekli. Naujausioje 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pažymoje Nr. 16V-27 nurodyta, kad vaikas praleidžia daug pamokų, nes šių mokslo metų pusmetį dažnokai serga.
3. 2024 m. rugsėjo 30 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas Nr. 3VSV-3885, kurio metu asmeniškai bendrauta su vaiku, kuriam 9 metai. M. pasakė, kad jo santykiai su mama geri, o su tėčiu blogi. Paklausus kodėl, berniukas paaiškino, kad tėtis šaukia ant jo, nes vėlai grįžta namo, nepadaro namų darbų ar jo nesiklauso. Tėvas atsisako psichologo konsultacijų vaikui. Atsakovas dar santuokos metu buvo ir šiuo metu galimai yra priklausomas nuo azartinių lošimų. Agresyvus atsakovo charakteris ir ūmus asmens būdas taip pat nesikeičia, jis daro nuolatinį neigiamą psichologinį poveikį vaikui. Tai jaučiama bendraujant su vaiku, todėl būtinumas pakeisti esamą nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą į psichologiškai ir emociškai saugesnę, dėmesingesnę ir rūpestingesnę, kas reiškia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą su motina (ieškove), yra išskirtinai svarbus šiuo vaiko gyvenimo etapu, kuomet asmenybė intensyviai formuojasi ir bręsta tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Vaiko mokymosi rezultatai, motyvacija nuosekliai ir sistemingai blogėja jau ne pirmi metai, vaikas tapo priklausomas nuo skaitmeninių technologijų, sunkiai susikaupia, paskutiniais metais pradėjo gana dažnai sirgti, nelanko dienos centro, įgijo polinkį į patyčias, patiria pykčio protrūkius ir pan.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. L. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad M. L. su tėvu gyvena jau nuo 2020 m. rugpjūčio. Atsakovo gyvenamojoje vietoje sūnui yra sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, dalyvavimo popamokinėje veikloje sąlygos. Sūnus turi atskirą kambarį, kuriame yra stalas pamokoms ruošti, televizorius, kompiuteris, lova. Bute įrengta dušo kabina, tualetas, kriauklė, yra skalbimo mašina. Bute įrengtas miesto vandentiekis ir kanalizacija. Tėvas T. L. rūpinasi M. organizuotu popamokiniu užimtumu. M. L. skirta dienos socialinė priežiūra vaikų dienos centre (duomenys neskelbtini). Kadangi M. nenoriai lanko vaikų dienos centrą, tėvas, siekdamas užtikrinti sūnaus organizuotą popamokinį užimtumą, užregistravo sūnų į sporto būrelius. Iki 2024 m. gegužės mėn. berniukas lankė futbolo treniruotes, šiuo metu lanko krepšinio treniruotes. Atsakovas dirba, gauna pastovias ir pakankamas pajamas. Atsakovas perka vaikui reikalingas mokymosi priemones, jį rengia, maitina, rūpinasi jo laisvalaikiu, domisi sūnaus mokymosi pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos darbuotojais. Ieškovė, siekdama nepilnamečio sūnaus palankumo, manipuliuoja juo pirkdama jam dovanas ir pan. Paprašyta įsitraukti į sūnaus ugdymą, padėti sūnui ruošti namų darbus, atsisakė teigdama, kad tai tėvo pareiga. Ieškovė ne vieną kartą ragino atsakovą nutraukti dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikų dienos centre teigdama, kad sūnus nenori lankyti šios įstaigos, nes ten reikia laikytis taisyklių. Pažymėtina, kad atsakovė ne vieną kartą gydėsi nuo alkoholio vartojimo problemos, kodavosi, tačiau po kurio laiko atkrisdavo ir nutraukdavo bendravimą su sūnumi, jo gyvenime nedalyvaudavo. Atkryčio rizika išlieka iki šiol. Atsakovą nuolatos konsultuoja šeimos socialinė darbuotoja, kuri sistemingai lankosi atsakovo namuose ir prižiūri, kad visi vaiko poreikiai būtų atliepti, vaiko teisės ir teisėti interesai užtikrinti. Atsakovas dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, vykdo pagalbos plane numatytas pagalbos priemones: lanko psichologo konsultacijas, užtikrina sūnaus psichologo konsultacijų lankymą, baigė pozityvios tėvystės mokymus, visą laiką priima ir naudojasi jam teikiamomis socialinės priežiūros paslaugomis, kurios yra teikiamos iki dabar. Atsakovas negauna jokių priekaištų dėl vaikui sukuriamų gyvenimo sąlygų iš šeimai teikiančių paslaugas darbuotojų. Ieškovė procesiniame dokumente nenurodo atsakovo elgesio, materialinės padėties pasikeitimo, pablogėjusio vaiko auklėjimo; nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vaiko aplinka yra jam nesaugi, nebeatitinka sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir pan.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. L. teises ir teisėtus interesus, tikslinga skatinti pačius tėvus susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos, o jei tai nepavyks, Skyrius galutinę išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pateiks po įrodymų ištyrimo. Skyriaus manymu, jeigu nepilnamečio M. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta motina I. L., iš tėvo T. L. nepilnamečiui sūnui priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį po 250,00 Eur gali būti nepakankama geriausiems vaiko interesams užtikrinti. I. L. prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad M. labai prigąsdintas, sakė, kad mama jį pragers, tėvas visą laiką nuteikinėja sūnų prieš mamą. Atsakovas nuolat manipuliuoja, neleidžia paimti sūnaus. Bandė kalbėti su atsakovu, kaip pagerinti sūnaus mokslus. Atsakovas priklausomas nuo kazino ir gėrimo, naudojo smurtą prieš ieškovę. Ieškovė nevartoja alkoholio, turi darbą, turi stabilią aplinką. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), galėtų lydėti vaiką į mokyklą traukiniu. M. norėtų mokytis (duomenys neskelbtini). Su atsakovu nesitarė dėl mokslo vietos keitimo. Jos darbo grafikas – 2 dienas dirba, 4 išeiginės. Išlaikymą teikia tinkamai. Sugyventinį turėjo prieš 3 metus, buvo ginčų, kvietė policiją. Ji bendrauja su buvusiu sugyventiniu. Gyvena viena, pas ją buvęs sugyventinis nesilanko, ji tik jį aplanko. M. pasakojo, kad tėvas nuolat spardo šunį. Reikia prižiūrėti vaiko mitybą. Atsakovas neprižiūrėjo mitybos ir vaiką reikėjo vežti gydyti. Ji anksčiau vartojo alkoholį. 2022 m. baigė vartoti alkoholį. Kreipėsi dėl priklausomybių gydymo. Išėjus iš ligoninės rekomendavo toliau lankyti AA, pereiti 12 žingsnių programą, šiuo metu blaivi. Jokių atkryčių nebuvo. Šiuo metu M. iki mokyklos 5 min pėsčiomis, nuo ieškovės namų būtų 20 min traukiniu ir 7 min iki stoties. Traukinys išvažiuoja 7.15 val., todėl 7 val. reiktų išeiti iš namų. Jos pajamos 1 100-1 200 Eur su mokesčiais. Ieškovė sūnų skatina mokytis duodama po 5 Eur už gerą mokymąsi, rezultatai pagerėjo.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad situacija pasikeitė iš esmės. Priklausomybę ieškovė gydo nuo 2023 m. rugpjūčio. Vaikas išdrįso per apklausą pasakyti savo problemas, kad ant jo rėkia tėvas, kad tėvas muša šunį. Argumentai apie materialinę padėtį neturi reikšmės. Tiek mamos, tiek tėčio finansinė padėtis tokia, kad užtikrintų minimalų išlaikymą. Skolų turi abi pusės. Kad ieškovė turi didesnę skolą, neturi reikšmės, esminė aplinkybė emocinė vaiko savijauta. Mama retai susitinka su vaiku, todėl jai svarbu pabūti kartu su vaiku. Mama neturi galimybės darbo dienomis užtikrinti pamokų ruošimą. Nėra esminis dalykas, kad vaikui reiks važiuoti traukiniu, esmė, jog vaiko elgesys blogėja.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiku rūpinasi, namuose padarė remontą, vaikui gyventi sąlygos tinkamos, jis turi atskirą kambarį. Paaiškino, kad per jo mamos laidotuves 2023 m. rudenį ieškovė buvo išgėrusi. 2023 m. žiemą kai atvyko į svečius su sūnumi ieškovė buvo neblaivi. Po 2024 m. sprendimo ieškovė dar išgerdavo. Kad ieškovė neblaivi, atsakovas sprendžia iš ieškovės balso telefoninio skambučio metu. Ieškovė nuolat kviečia policiją, socialinius darbuotojus. Nesiseka suderinti bendravimo tvarkos. Atsakovas nevartoja alkoholio. Praeina pro lošimo namus, ten turi draugų. Žaidžia žaidimus telefone ne iš pinigų. Lošimų priklausomybės neturi. Sūnus buvo užrašytas pas mokyklos psichologą 2024 m. Dienos centre buvo pas psichologą. Nežino, kiek kartų lankė psichologą. Pats vaikšto pas psichologą. Buvo sudavęs šuniui, nes apšlapino naują pagalvę. Sūnus pasakė, kad neliestų šuns. Daugiau šuns neskriaudė. Rėkia ant šuns, nes šuo ženklina namuose. Su ranka mušė šunį, kai buvo įkandimas – su pagaliu. Atsakovas sūnui nupirko keturratį, važinėja žvyrkeliais. Važinėja su šalmu, incidentų nebuvo. Pykstasi su sūnumi, nes reikia sūnų sudrausminti dėl draugų. Pakelia balsą, kai vaikas nusižengia. Šiuo metu vaikas klauso, nusiskundimų nėra. Atsakovas rūko virtuvėje, orlaides atsidaro. Atsakovas nuo pernai metų sakė sūnui, jei nesimuš mokykloje, nesikeiks, jei gerai mokysis, tai nupirks jam krosinį motociklą. Jei blogai elgiasi pasako sūnui, kad mažiau atidės pinigų motociklui.
Šalies argumentai
9. Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovės argumentai tie patys kaip ir praeitą kartą kai kreipėsi dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vaiko mokymasis nekito daug metų. Ieškovės įtaka mokslams jau yra maksimali. Gyvenamosios vietos pakeitimas nelemtų mokslų pagerėjimo. Ieškovė nepagrįstai apskundė vaiko teisėms atsakovą. Pakeitus gyvenamąją vietą sūnus turės praleisti daug laiko kelionėje, gyvens vieno kambario bute, todėl neturės savo erdvės. Sūnus išreiškė nuomonę gyventi su mama, nes su mama pramogauja. Tėvas nevengia ir pabarti sūnaus, nes užsiima sūnaus auklėjimu. Gyvenamosios vietos pakeitimas pakenks vaiko psichologinei būklei.
10. Liudytoja S. B. (ieškovės dukra) teismo posėdžio metu nurodė, kad brolis šiuo metu uždaresnis, nenoriai bendrauja, vartoja keiksmažodžius. Brolis jai yra pasakęs, kad nori gyventi su mama. Vasarą su broliu buvo pramogauja, skaito knygas. Kol kartu gyveno su mama, mama negėrė. Nuo 2025 m. sausio kartu su mama negyvena. Mama su broliu bendrauja šiltai. Jai rūpi psichologinė brolio būsena. Mama prisideda prie mokslų, skaito su juo knygas, rašo.
11. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą, šalių duotus paaiškinimus, vaiko gyvenamosios pakeitimas neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, mama geba pasirūpinti vaiku, su vaiku dažnai bendrauja. Sąlygos vaikui gyventi kartu su mama yra tinkamos. Išlaikymo dydis gali būti per mažas. Bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
12. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti M. L. gyvenamąją vietą su motina I. L., priteisti iš atsakovo T. L. nepilnamečio M. L. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskiriant motina I. L., patvirtinti jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimu nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamoji vieta nustatyta su T. L.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. sausio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-550-1194/2024 ieškovės I. L. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestas.
14. Byloje nustatyta, kad, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, M. L. atžvilgiu 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. gruodžio 2 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. 2019 m. birželio 3 d., 2021 m. liepos 20 d., 2021 m. spalio 18 d., 2023 m. sausio 13 d., 2024 m. rugsėjo 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2023 m. lapkričio 29 d. 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. rugsėjo 2 d., 2025 m. vasario 5 d. gauti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2025 m. balandžio 25 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (SPIS išrašai, 2024 m. – 2025 m. Vaiko situacijos vertinimo anketos). Šeima nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d., nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.
15. 2025 m. balandžio 25 d. Skyriaus psichologė lankėsi M. L. gyvenamojoje vietoje bei išklausė nepilnamečio nuomonę. Psichologė paaiškino, kad su M.i bendraus tėvui nedalyvaujant. Tėvas T. L. nenorom sutiko, palydėjo psichologę į berniuko kambarį, tačiau iš kambario neišėjo, stovėjo tarpduryje. Tik priminus tėvui, kad pokalbis vyks jam nedalyvaujant, T. L. išėjo ir uždarė duris. M. pasisveikino su psichologė ir tyliai pasakė, kad ne viską galės pasakyti, o tai ko negalės sakyti parašys savo telefono ekrane. M. atsakė, kad nenori, kad tėvas girdėtų ir parodė į duris: „greičiausiai jis mus klausosi“. Kurį laiką pokalbis vyko įprastai, t. y. normaliu tonu, berniukas kalbėjo apie savo mokslus, pomėgius, tačiau, kai pradėjo kalbėti apie tėvą, vėl pradėjo šnibždėti. Berniukas buvo nusiteikęs geranoriškai, į klausimus atsakinėjo gan plačiai, kalbėjo greitai ir emocingai, daug gestikuliavo ir apskritai daug judėjo pokalbio metu. M. gebėjo papasakoti įvykius, jų aplinkybes, detalizavo atsakymus, gebėjo nurodyti įvykių laikotarpius. Atkreiptas dėmesys, kad vaikas gerai orientuojasi laike ir erdvėje, pvz., žinojo pokalbio dienos datą (kai sakė pastebėjo, kad kabančiame ant sienos kalendoriuje data nepakeista ir pakeitė ją), savo gimtadienio datą, mokyklos tvarkaraštį, žinojo savo ir mamos adresus, vietovių pavadinimus, autobusų maršrutus ir pan. Berniuko kalba gerai išlavinta, žodynas platus, M. gebėjo gan aiškiai suformuluoti savo poreikius ir norus, apibūdinti savijautą. Kalbėdamas apie tai, kad tėvas muša jo šuniuką P. berniukas labai jaudinosi, sakė, kad jam labai gaila šuniuko, vaiko akyse pasirodė ašaros. Apie mamą M. kalbėjo ramiu tonu, sakė, kad jų santykiai geri, bet kalbėdamas apie tėvą pritildydavo balsą iki šnibždesio, nes, kaip paaiškino, nenori, kad tėvas girdėtų. Pasak berniuko, tėvas dažnai rėkia ant jo, dėl to jis baiminasi atvirai pasakoti, kad tėvas vėl nepradėtų rėkti. Psichologei paklausus, kaip vaikas sužinojo apie jos vizitą, M. atsakė, kad jam sakė ir mama, ir tėvas, kad atvažiuos psichologė. Paprašytas papasakoti apie save, M. pasakė, kad mėgsta žaisti krepšinį, pasidalino, kad anksčiau lankė futbolo būrelį, po to dziudo, bet jam nepatiko treneris, nes garsiai rėkė ant vaikų, dabar lanko krepšinį ir jam labai patinka, ir treneris geras. Toliau berniukas pasakojo, kad dar mėgsta leisti laiką su savo draugu, kuris gyvena netoliese, kad dažnai susitinka ir žaidžia kartu. M. pakomentavo, kad jo ir šito berniuko tėčiai taip pat draugauja. M. pasigyrė, kad važinėja su keturračių, kurį jam nupirko tėvas, taip pat dažnai važinėja su dviračiu arba su paspirtukais. Berniukas parodė į šalia lovos stovinčius du paspirtukus, paaiškino psichologei, kad vieną jam padovanojo Krikšto mama, kitą – mama ir sesė. Paklaustas apie mokyklą, M. pasakė, kad mokosi 4 klasėje (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. M. pasidalino, kad pirmoje klasėje buvo pirmūnu, gerai sekėsi matematika, bet vėliau tapo sunkiau mokytis, vienu metu mokėsi prastai, bet dabar jau pažymiai gerėja. Į duris pradėjo krapštytis šuo, M. nulipo nuo lovos, įleido šunį, paėmė ant rankų ir stipriai apkabino. Berniukas pasakė, kad tai jo šuniukas vardu P., kad jis labai jį myli. Pasak M., su mokytojais jis sutaria neblogai, bet kartais gauna pastabas. Pasidomėjus už ką gauną pastabas, M. su šypsena atsakė, kad daug laksto (pauzė) ir kartais nepadaro namų darbų. M. paaiškino, kad namų darbų nepadaro kai pamiršta, ar kai nesupranta kaip padaryti. Paklausus, į ką gali kreiptis pagalbos, berniukas paaiškino, kad su anglų kalba jam padeda socialinis darbuotojas. M. pasakė, kad tas soc. darbuotojas dirba centre prie „Iki“ parduotuvės. Dar pasakė, kad kartais padeda tėtis, kartais mama arba sesė. Pasak berniuko, tėvas jam padeda su pasaulio pažinimu, matematika ir lietuviu, mama ir sesė – su anglų kalba ir matematika. Paklaustas, su kuo jam geriau ruošti pamokas, M. atsakė, kad nežino, su visais gerai. Pasidomėjus, kiek tėvai įsitraukė į mokyklinį gyvenimą, M. atsakė, kad abu tėvai lankosi mokykloje ir tikrina dienyną, bet į susirinkimus tėvas dažniau nueina. Paklausus, kaip tėvai reaguoja į pastabas, berniukas gūžtelėjo: „nu kai pamato, tai paklausia – kas čia? Paaiškinu kas atsitiko, dėl ko mokytoja parašė pastabą, na ir tiek (šypsosi), na mamai dar pasakau, kad daugiau taip nedarysiu“. Psichologei patikslinus, ar gerai suprato, kad mokykloje jam neblogai sekasi, vaikas linktelėjo, pasakė, kad sunkumai jam kyla tik su anglų kalba, kitų sunkumų neturi. Paprašytas papasakoti, kaip gyvena pas tėvą, berniukas atsakė, kad gerai. Paklausus, ką veikią, M. pasakė: „seniau žaidėm, bet dabar jam nugara skauda, tai nelabai gali žaisti su manimi“. Toje vietoje tėvas netikėtai atidarė duris ir pakomentavo, kad turi neįgalumą, ir kad M. jam padeda, kai jis pavargsta darbe, pvz., atneša malkų, išneša šiukšles, nubėga į parduotuvę apsipirkti. Psichologė pažiūrėjo į tėvą ir paklausė, ar jis klausosi pokalbio, T. L. nusijuokė ir paaiškino, kad netyčia išgirdo, ką sakė sūnus ir uždarė duris. M.pakomentavo, kad tėvas dirba statybose prie krano, patikslino, kad į darbą tėvas išeina apie 7 val., o jis dar pažiūri multikus ir apie 8 val. išeina į mokyklą. Berniukas pažiūrėjo į duris, gestais parodė psichologei, kad nori jai kai ką parašyti telefono ekrane, psichologė linktelėjo. M. parašė, kad jo tėtis labai stipriai muša jo šuniuką P., taip stipriai, kad jis net iš kambario girdi, būna ir ant M. stipriai rėkia, kai berniukas nepadaro namų darbų, ar gauna pastabų. Parodžius tai ką parašė psichologei, berniukas vėl pradėjo rašyti, kad daug kartų prašė tėvo nemušti šuniuko, bet tėvas vis tiek muša ir jam P. labai gaila. Berniukas labai tyliai pasakė, kad nenori, kad tėvas girdėtų, kad jis papasakojo psichologei, nes tada vėl pradės rėkti ant jo. Paklausus, ar berniukas bijo tėvo, M. tyliai pasakė: „nu sakyčiau, kad geriau tyliai kalbėti, nes jeigu išgirs, tai vėl mane aprėks“. Už durų pasigirdo kažkokie garsai ir berniukas jau normaliu balsu pradėjo kalbėti, kad savo kambarį tvarko pats, o tėvas padaro valgyti. M. atsiprašė ir pasakė, kad nubėgs į tualetą, pašoko nuo lovos ir staigiai atidarė duris. Psichologė pamatė, kad tėvas stovi tiesiai už durų, berniukas jo paklausė: „tai ką, klausaisi?“. T. L. nusijuokė pasakė, kad vaikas šneka nesąmones ir nuėjo į kitą kambarį. Kai vaikas grįžo iš tualeto, psichologė jo paklausė, ar tėvas jį skriaudžia. M. atsakė, kad tėvas būna stipriai rėkia, bet mušti tai nemuša. Pasidomėjus, ką jie veikia kartu su tėvu, jeigu dabar tėvas negali su juo žaisti, M. pasakė, kad jie neturi bendrų užsiėmimų, ir kad laiką jis dažniausiai leidžia su draugais. Dar berniukas papasakojo, kad tėvas turi draugę I., kuri kartais su dukra V. pas juos nakvoja. Berniukas paaiškino, kad I. su V. anksčiau gyveno Semeliškėse ir pas juos atvažiuodavo maudytis, ir tada pasilikdavo nakvynei. Pasak berniuko, tėvo kambaryje tada buvo tik viena lova ir V. miegojo su berniuku vienoje lovoje, dabar tai tėvo kambaryje yra ir kita lova, ir kai V. pasilieka su mama pas juos, miega toje lovoje. M. paminėjo, kad kartu jie su Vaiva miegojo pernai vasarą, kai ji buvo šeštokė. Berniukas pridūrė, kad neprieštaravo, nes žinojo, kad kitos laisvos lovos nėra. Vaikas paminėjo, kad dabar V. su I. gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas jos pasilieka retai. Psichologei paklausus, dėl ko prisiminė šitą įvykį, M. pakomentavo, kad tėvas sakė, kad mama tai parašė savo skunde, ir kad, pasak tėvo, daug kitų nesąmonių prirašė, nors iš tikro nieko baisaus neįvyko. M. po pauzės pasakė, kad jis su V. visai gerai sutaria, mėgsta kai jie su I. atvažiuoja. Paklaustas apie tai, kaip jaučiasi kai būna pas mamą, M. atsakė, kad gerai. Paklaustas, ką veikia pas mamą, berniukas papasakojo, kad netoli mamos namų yra parkas, ir jis ten nueina susitikti su draugais. Pasak berniuko, motina dabar gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten jis susipažino su berniuku vardu D., su kuriuo dabar draugauja. M. papasakojo, kad su D. jie būna su autobusu nuvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir ten eina į sporto, ar į žaidimo aikšteles, nes (duomenys neskelbtini) gerų aikštelių nėra. Paklaustas, ką mama apie tai mano, berniukas atsakė, kad mama žino, jog jie važinėja į (duomenys neskelbtini), ir D. mama žino, pridūrė, kad jos draugės. Paklausus, kada grįžta po tokių kelionių, M. atsakė, kad tiksliai nežino, bet būna ir vėlai grįžta, bet būnant pas tėvą grįžta panašiu laiku. Vaikas pasidalino, kad mama ant jo nerėkia, tik kai ką nors prisidirba, bet ne taip stipriai kaip tėvas. Ką reiškia prisidirbi? „Prisidirbu – tai einu, kur man neleidžia“. (šypsosi) O kur neleidžia eiti? „Nu kai labai toli vienas nueinu“. Berniukas vėl parašė telefono ekrane, kad kai jam buvo gal kokie 5 metai, tėvas buvo paėmęs metalinį strypą ir jam grasino, bet netrenkė, bet jis tada labai bijojo. Berniukas parodė ranka į duris ir pasakė, kad tėvas vėl klausosi (girdėjosi keisti garsai už durų). Pasidomėjus, ar tėvas visą laiką klausosi, M. linktelėjo ir pasakė: „kai su mama būnu, taip pat klausosi“. M. paklausė, kada pasibaigs pokalbis, psichologė pasakė, kad užduos dar kelis klausimus ir jie galės pabaigti. Paklausus, kur geriau jaučiasi, M. atsakė, kad pas mamą, kad pas mamą jam labiau patinka. Patikslinus, su kuo geriau sutaria, berniukas atsakė, kad su mama ir norėtų pas mamą gyventi. Tai sakydamas M. vėl pritildė balsą ir pažiūrėjo į duris. M. pasakė: „mes su mama kalbėjome, kad jeigu pas ją gyvensiu, tai ji pervažiuos į (duomenys neskelbtini), kad nereikėtų keisti mokyklos, nes aš jos nenoriu keisti“. Dar berniukas pasakė, kad abu tėvai juo rūpinasi, bet mama taip nerėkia, dėl to jis ten jaučiasi geriau. Paskutinis klausimas buvo apie tris norus, kurie vaikas norėtų, kad išsipildytų. M. kurį laiką galvojo, po to pasakė: „kad tėvai nesipyktų ir gyventų kartu ir viskas būtų gerai, dar kad mano tėvai ir aš ilgai gyventume“. Berniukas atsiduso ir pasakė: „dabar tai jų santykiai labai blogi, jie labai pykstasi“. Kaip dėl to jautiesi? „Nu man būna labai liūdna, tai tada einu pažaisti su draugu, pasivažinėti dviračiu, ar dar ką nors sugalvoju“ (šypsosi). Psichologė padėkojo M. už pokalbį, atsisveikino su berniuku ir išėjo (2025 m. gegužės 1 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas).
16. 2024 m. rugsėjo 6 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaikas turi jam skirtas erdves poilsiui, mokymuisi, žaidimams ir kt. M. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Šiuo metu vaiko gyvenamosios sąlygos labai kardinaliai pasikeitusios į teigiamą pusę. Namuose tvarkinga, jauku, nesijaučia tabako tvaiko. Atvejo vadybininkės teigimu, „vaiko tėvas labai rūpinasi vaiku, jį viskuo aprūpina. M. nupirkti visi reikiami drabužiai, avalynė, mokyklinės priemonės. Vaikas lanko vaikų dienos centrą. Vaiko tėvas nuolatos domisi vaiku, ar atvyko vaikų dienos centrą, kaip sekasi, ką veikė. Vaiko motina dažnai kaltina vaiko tėvą vaiko nepriežiūra, tačiau nuvykus į šeimą, renkant informaciją iš aplinkos, motinos kaltinimai nėra pasitvirtinę. Galimai vaiko motina turi kitų motyvų. Šiuo metu vaiko tėvas dirba, stengiasi dėl sūnaus gerovės. 2024 m. rugsėjo 6 d. mokyklos socialinės pedagogės teigimu, „vaikas aprūpintas visomis reikiamomis mokyklinėmis priemonėmis, visada parengtas švarias tvarkingais drabužiais, kurie atitinka sezoną. Vaikas visada turi pinigėlių. Tėvas visada domisi sūnumi, reaguoja į mokytojos pastebėjimus“.
17. 2024 m. rugsėjo 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, M. nuomonė išklausyta motinos gyvenamojoje vietoje. Berniukas sutiko pasikalbėti su Skyriaus specialistais, nurodė, kad jam yra 9 metai, mokytis sekasi gerai, jaučiasi taip pat gerai. Turi daug draugų. Su mama santykiai geri, su tėčiu blogi. Paklausus kodėl jo santykiai su tėčiu yra blogi, berniukas paaiškino, kad tėtis ant jo šaukia dėl to, kad jis vėlai grįžta namo, nepadaro namų darbų ar jo nesiklauso. Pasak berniuko, tėtis jį prižiūri, apiperka mokyklos, higienos reikmenimis, apranga. Kai būna pas mamą, mama irgi juo rūpinasi ir apiperka. Berniuko teigimu, nei mama, nei tėtis alkoholio nevartoja. Vaikas su tėvu gyvena dviejų kambarių bute. Berniukas turi savo atskirą kambarį. Namuose stipriai jaučiamas rūkalų dūmų kvapas. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos socialinė pedagogė I. Š. 2024 m. rugsėjo 30 d. nurodė, kad dėl M. asmens higienos, drabužių švaros, tvarkos, nėra kilę nesklandumų, neaiškumų. Vaikas aprengtas švariais drabužiais, atitinkančiais sezoną. Pats vaikas švarus, tvarkingas, nėra pastebėta asmens higienos spragų. Tėvas su mokytojais bendrauja, bendradarbiauja. Socialinės darbuotojos (2024-09-30, el. paštu), dirbančios su šeima, teigimu, T. su socialine darbuotoja bendrauja ir bendradarbiauja. Kilus sunkumams ar problemoms šeimoje, T. visuomet neatidėliodamas kreipiasi pagalbos, atvirai diskutuoja. Iš bendravimo su ugdymo įstaigos specialistais, vaikų dienos centro (duomenys neskelbtini) specialistais, yra žinoma, kad M. į mokyklą ir dienos centrą ateina švarus, tvarkingais, sezoną ir dydį atitinkančiais drabužiais, higienos stokos šeimoje nestebima. Vaikų dienos centre ir ugdymo įstaigoje periodiškai pastebimos M. elgesio problemos, mokymosi, motyvacijos stoka, T. kyla sunkumų įtakojant sūnaus elgesį. Yra žinoma, kad iškilus M. elgesio problemoms, T. visuomet sureaguoja, noriai priima siūlomą pagalbą, ją pasinaudoja. Lankymų šeimos namuose metu pastebima, kad namuose stengiamasi palaikyti švarą ir tvarką. Gavus informaciją, apie tai, kad M. galimai miega su buvusios tėvo sugyventinės dukra vienoje lovoje, su vyru apie tai kalbėta. T. paaiškino, kad vaikai turėjo atskiras lovas, tačiau naudojosi vienu kambariu. T. teikiamos nuolatinės socialinio darbuotojo konsultacijos vaiko auklėjimo ir priežiūros klausimais, buities tvarkymo ir priežiūros klausimais. T. rekomenduota užtikrinti sūnaus psichologo konsultacijų lankymą.
18. 2025 m. vasario 6 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimu nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Vertinant, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25 punkte. Rizikos veiksnys: 25.3.9. kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Faktinės aplinkybės: vaiko motina kreipėsi, kad, vaiko tėvas T. L. nesirūpina sūnaus M. sveikata, nes sūnus skundėsi pilvo skausmu, buvo nevestas pas medikus, nustatytas gastritas. Vaiko motina nori, kad vaiko tėvas geriau prižiūrėtų sūnų ir dažniau leistų matytis. Vaikas teigė, jog jam buvo bloga, tėtis nuvedė į polikliniką, iš ten nuvežė į ligoninę, kurioje prabuvo dvi dienas. Šiuo metu vartoja medikamentus ir pirmadienį planuoja vykti į mokyklą. Vaikas šiuo metu svečiuojasi mamos namuose ir išreiškė norą pasisvečiuoti iki sekmadienio. Pasak berniuko jam gerai pas mamą, gerai ir pas tėtį, jis nori, kad mama su tėčiu nesipyktų. Dabar jaučiasi gerai, vartoja medikamentus. Vaiko tėvai gyvena skyriumi ir konfliktuoja dėl sūnaus. Vaiko tėvas teigė, jog jis nedraudžia vaikui matytis su mama, pats paprašo pagalbos. Dėl sūnaus sveikatos kreipėsi į medikus ir užtikrino vaikui sveikatos priežiūrą, šiuo metu vaiku pasirūpina mama. Vaikui būnant ligoninėje abu tėvai lankė sūnų ir rūpinosi vaiku. Vaiko ugdymo įstaigos specialistė 2025 m. vasario 6 d. nurodė, kad dėl M. asmens higienos, drabužių švaros, tvarkos, nėra kilę nesklandumų, neaiškumų. Vaikas aprengtas švariais drabužiais, atitinkančiais sezoną. Pats vaikas švarus, tvarkingas, nėra pastebėta asmens higienos spragų. Tėvas su mokytojais bendrauja, bendradarbiauja. Teikiant socialinės priežiūros paslaugas T. L. šeimai pastebima, kad vyras su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke bendrauja ir bendradarbiauja. T. kyla sunkumų dėl netinkamo sūnaus elgesio, jam sunku jį įtakoti elgtis tinkamai, nustatyti ribas ir taisykles, tačiau vyras deda pastangas siekiant keisti netinkamą M. elgesį, ieško problemos sprendimo būdų, atsižvelgia į gautus specialistų patarimus, rekomendacijas, gerina buities sąlygas. Tarp tėvų, T. L. ir I. L., išlieka konfliktiniai santykiai dėl bendravimo su M., vaiko higienos, sveikatos, ugdymo užtikrinimo, auklėjimo, išlaikymo teikimo, teismo nustatytos bendravimo tvarkos su sūnumi.
19. Skyriaus specialistai vaiko situacijos vertinimų metu lankėsi ieškovės I. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena bute. Vaikui yra tinkamos sąlygos, ilsėtis, mokytis, žaisti. Namų aplinka, jauki, tvarkinga. Nepilnamečio M. L. buities sąlygos jo gyvenamojoje vietoje su tėvu T. L. adresu (duomenys neskelbtini), buvo tirtos vertinant vaiko situaciją bei psichologei išklausant vaiko nuomonę. Vaikas su tėvu gyvena dviejų kambarių bute. Berniukas turi savo atskirą kambarį. Lankantis namuose 2024 m. rugsėjo mėn. namuose buvo stipriai jaučiamas rūkalų dūmų kvapas. 2025 m. balandžio mėn. lankantis namuose buvo pastebėta, kad M. kambarys beveik visas užstatytas baldais (spinta, didelis rašomasis stalas su dideliu televizoriumi, ištiesta sofa-lova, sekcija), taip kad laisvos vietos beveik neliko. Kambarys stokojo tvarkos.
20. Iš 2023 m. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinio M. L. charakteristikos nustatyta, kad po ištuokos berniukas gyvena su tėvu, gyvenimo/buities sąlygos tenkinamos. Mokinys mokyklą lanko gerai, nepraleidinėja pamokų. Sūnui susirgus, tėvas operatyviai suteikia informaciją, reaguoja į žinutes, pagal galimybes apsilanko mokykloje. Mama sūnaus pasiekimais domisi telefonu, konsultuojasi, kokios pagalbos reikia sūnui. Berniukas tvarkingai aprengtas, turi mokymuisi reikalingas priemones, lanko Vievio vaikų dienos centrą. Mokykloje M. judrus, sunkiai sutelkiantis dėmesį, todėl ugdymo pasiekimai žemi. Bręstant, kinta M. elgsena – kopijuojamas vyresniųjų draugų elgesio modelis. Dažnėja melavimo, manipuliavimo atvejai, stebima nesaugi elgsena gatvėse, viešose erdvėse. Mokiniui būtina nuosekli pagalba moksle. M. siekia abiejų tėvų dėmesio ir rūpesčio, trūksta susitikimų su mama.
21. (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad T. L. lanko individualias (duomenys neskelbtini) sveikatos psichologės V. G. individualias konsultacijas.
22. Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2025 m. gegužės mėn. rašte nurodyta, kad M. L. gyvena kartu su tėvu T. L. dviejų kambarių bute. Butas yra apstatytas būtiniausiais baldais ir buitine technika, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame sudarytos sąlygos jo poilsiui bei ugdymuisi. Bute įrengta dušo kabina, tualetas, kriauklė, yra skalbimo mašina. Bute įrengtas miesto vandentiekis ir kanalizacija. Vaiko tėvas pagal galimybes stengiasi nuolatos gerinti gyvenimo sąlygas. Vaiko tėvui kartais kyla sunkumų dėl netinkamo sūnaus elgesio, tėvui sunku jį įtakoti elgtis tinkamai, nustatyti ribas ir taisykles, tačiau vyras deda pastangas siekiant keisti netinkamą sūnaus elgesį, ieško problemos sprendimo būdų, atsižvelgia į gautus specialistų patarimus, rekomendacijas, stengiasi užtikrinti vaiko poreikius ir priežiūrą. Iš nuolatinio darbo su šeima yra žinoma, kad M. yra aprūpinamas visomis reikiamomis mokymosi priemonėmis, į mokyklą ateina švarus ir tvarkingas, nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties. M. stinga motyvacijos mokytis, berniukas nenori ruošti namų darbų, jį sunku sudominti, siūlomos veiklos jam nepatinka. T. kyla sunkumų motyvuojant sūnų siekti geresnių mokymosi rezultatų. Tėvas sūnaus situacija mokykloje domisi dažnai, į gaunamas specialistų ir mokyklos pedagogų pastabas ir patarimus reaguoja. Vaiko tėvas geranoriškai bendrauja su pagalbą teikiančiais specialistais, atvirai kalba apie šeimoje kylančias problemas ir sunkumus. T. dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, vykdo pagalbos plane numatytas pagalbos priemones: lanko psichologo konsultacijas, užtikrina sūnaus psichologo konsultacijų lankymą, baigė pozityvios tėvystės mokymus. Iš nuolatinio darbo su šeima yra žinoma, kad tarp T. L. ir I. L. išlieka konfliktiniai santykiai dėl bendravimo su M., vaiko higienos, sveikatos, ugdymo, išlaikymo teikimo, bendravimo tvarkos. I. L. ne vieną kartą informavo socialinę darbuotoją ir atvejo vadybininkę apie T. galimą alkoholio vartojimą, M. nepriežiūrą, jo poreikių neužtikrinimą, tačiau informacija nepasitvirtino.
23. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro 2025 m. liepos 14 d. raštas „Dėl I. L. skirtų konsultacijų“, kuriame nurodyta, kad ieškovė nuo 2023 m. liepos mėnesio iki 2025 m. liepos 14 d. dalyvavo 13 individualių konsultacijų su priklausomybės ligų konsultantu, šiuo metu daugiau nei dvejus su puse metų nevartoja alkoholio ir tai leidžia pagrįstai teigti, kad taikytos kompleksinės pagalbos priemonės yra veiksmingos, o moteris išlieka sąmoninga ir atsakinga savo sveikimo procese.
24. 2025 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 79 nurodyta, kad M. L. šiais metais Centrą lanko labai retai, t. y. 1-2 dienas per savaitę. Pastebėta, kad berniukas pastaruoju metu vengia kontakto su darbuotojomis, nenori kalbėtis, nesisveikina, grubiai bendrauja, vartoja necenzūrinius žodžius, neturi motyvacijos mokytis, ruošti pamokas, įsitraukti į bendras centro veiklas, linkęs į patyčias. Šiuo metu berniukas gyvena su tėčiu, apie berniuko elgesį kalbėta su juo, tačiau situacija kol kas nesikeičia. Tėtis įvardijo, kad nieko negali padaryti.
25. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ir psichologinę žalą. Nagrinėjamoje byloje vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
26. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
27. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 59 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pasikreipusi ir anksčiau, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė nenustatęs išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio M. L. gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama.
28. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga liudija, kad nepilnametis M. L. kartu su atsakovu (tėvu) gyvena nuo 2020 m. rugpjūčio. Per nurodytą laikotarpį nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nekito. Savo gyvenamojoje vietoje jis lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją.
29. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad geriausius vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, nes atsakovo suteikiama aplinka, auklėjimo būdai, taikomi vaikui bei pastarojo išgyvenami ugdymo sunkumai, laisvalaikio skurdumas, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų ir tėvo vaiko nepriežiūra bei panašūs dalykai yra tapę iš esmės nebetinkamais vaikui.
30. Skyriaus specialistai vaiko situacijos vertinimų metu lankėsi ieškovės I. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šeima gyvena bute. Vaikui yra tinkamos sąlygos, ilsėtis, mokytis, žaisti. Namų aplinka, jauki, tvarkinga. Nepilnamečio M. L. buities sąlygos jo gyvenamojoje vietoje su tėvu T. L. adresu (duomenys neskelbtini), buvo tirtos vertinant vaiko situaciją bei psichologei išklausant vaiko nuomonę. Vaikas su tėvu gyvena dviejų kambarių bute. Berniukas turi savo atskirą kambarį. Lankantis namuose 2024 m. rugsėjo mėn. namuose buvo stipriai jaučiamas rūkalų dūmų kvapas. 2025 m. balandžio mėn. lankantis namuose buvo pastebėta, kad M. kambarys beveik visas užstatytas baldais (spinta, didelis rašomasis stalas su dideliu televizoriumi, ištiesta sofa-lova, sekcija), taip kad laisvos vietos beveik neliko. Kambarys stokojo tvarkos. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad rūko virtuvėje atsidaręs orlaides. Tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovai į bylą pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo būstuose nėra tvarkinga, išmėtyti daiktai ir pan. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas ne visada tinkamai prižiūri būstą ir užtikrina tvarką. Atsakovas gyvena didesniame bute, kuriame yra atskiras kambarys sūnui, tačiau butas dažnai prirūkytas (atsakovas nagrinėjant civilinę byla Nr. e2-550-1194/2024 teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad daugiau neberūko, tačiau vertinant vaiko situaciją 2024 m. rugsėjį namuose buvo stipriai jaučiamas rūkalų ir dūmų kvapas) ir stokoja tvarkos, ieškovė gyvena vieno kambario bute, tačiau Skyriaus specialistė nenustatė, kad ieškovės bute šalių vaikui nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos, ilsėtis, mokytis, žaisti.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ieškovė teigė, kad pas atsakovą lankosi daug neigiamų draugų, sugyventinė vakarais geria. Teismas pažymi, kad ieškovė įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais nepateikė.
32. Civilinėje byloje Nr. e2-550-1194/2025 pagal 2023 m. rugsėjo 26 d. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras pateiktą informaciją apie I. L. nustatyta, kad vaiko motina geba funkcionuoti savarankiškai, tačiau kyla problemų dėl alkoholio vartojimo, besikartojančių atkryčių. Teismas sprendė, kad ieškovė vis dar gydosi priklausomybę alkoholiui.
Žemesnės instancijos teismas
33. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro 2025 m. liepos 14 d. raštas „Dėl I. L. skirtų konsultacijų“, kuriame nurodyta, kad I. L. nuo 2023 liepos mėnesio iki 2025 m. liepos 14 d. dalyvavo 13 individualių konsultacijų su priklausomybės ligų konsultantu. Klientė į susitikimus atvykdavo laiku, aktyviai įsitraukė į bendradarbiavimą, atsižvelgė į specialisto pateiktas rekomendacijas bei rodė motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą. 2023 m. rugpjūčio mėnesį I. L. savarankiškai nuvyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kur sėkmingai baigė dviejų savaičių trukmės licencijuotą sveikimo programą. Po gydymo paslaugų gavėja tęsė blaivybės palaikymą lankydama Anoniminių alkoholikų (AA) grupes, susirado globėją, su kuriuo palaiko ryšį iki šiol. Toks tęstinis palaikymas atitinka ir Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojų psichiatrų rekomendacijas – po stacionarinio gydymo toliau tęsti sveikimą padedant globėjui bei lankant AA susirinkimus. Teigiamai vertintina tai, kad I. L. šiuo metu daugiau nei dvejus su puse metų nevartoja alkoholio. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad taikytos kompleksinės pagalbos priemonės yra veiksmingos, o moteris išlieka sąmoninga ir atsakinga savo sveikimo procese. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kurie grindžiami tik jo žodiniais paaiškinimais, kad ieškovė vis dar vartoja alkoholį. Kitų įrodymų, kad ieškovės priklausomybių gydymas nuo 2023 m. rudens nėra sėkmingas į bylą nėra pateikta.
34. Ieškovė taip pat teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista, nes ilgą laiką tęsiasi pablogėjęs vaiko auklėjimas – vaiko mokymosi rezultatai, motyvacija nuosekliai ir sistemingai blogėja jau ne pirmi metai, vaikas tapo priklausomas nuo skaitmeninių technologijų, sunkiai susikaupia, paskutiniais metais pradėjo gana dažnai sirgti, nelanko dienos centro, įgijo polinkį į patyčias, patiria pykčio protrūkius ir pan.
35. Byloje nustatyta, kad M. L. šiais metais Centrą lanko labai retai, t. y. 1-2 dienas per savaitę. Pastebėta, kad berniukas pastaruoju metu vengia kontakto su darbuotojomis, nenori kalbėtis, nesisveikina, grubiai bendrauja, vartoja necenzūrinius žodžius, neturi motyvacijos mokytis, ruošti pamokas, įsitraukti į bendras centro veiklas, linkęs į patyčias. Šiuo metu berniukas gyvena su tėčiu, apie berniuko elgesį kalbėta su juo, tačiau situacija kol kas nesikeičia. Tėtis įvardijo, kad nieko negali padaryti (2025 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) grupės rašte Nr. 79).
36. Vaiko mokyklos TAMO el. dienyno 2025 m. gegužės mėnesio įrašai patvirtina, kad šalių sūnus užduotis atlieka skubotai, netvarkingai, užduočių nebaigia, rašo netaisyklingai, namų darbų neatlieka. 2025 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) grupės charakteristikoje apie M. L. nurodyta, kad praeitais metais pastebėta, jog berniukas vengia kontakto su darbuotojais, tapo uždaresnis, neturi motyvacijos mokytis, ruošti pamokas, įsitraukti į bendras centro veiklas, linkęs į patyčias, dažnesni pykčio protrūkiai. Šiais metais M. dienos centrą lanko labai retai, berniukas gyvena su tėčiu, savaitgaliais ir per atostogas būna su mama, įvardija, kad trūksta mamos ir norėtų su ja būti dažniau. 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašte dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad tėvai dėl vaiko globos tarpusavyje konfliktuoja, sūnui tenka išgirsti nepagarbius pokalbius, lydymus neapykantos ir necenzūrinių žodžių. Ši situacija mokiniui kelia emocinį stresą, jis dažnai jaučiasi nesaugus, nerimastingas. Iš pokalbių paaiškėjo, jog M. norėtų gyventi su mama, nes iš jos pusės jaučia didesnį rūpestį, meilę ir emocinę paramą. Mama aktyviai domisi vaiko ugdymu – lankosi tėvų susirinkimuose, trišaliuose pokalbiuose, teiraujasi, kaip gali prisidėti prie sūnaus mokymosi gerinimo. Ji ieško būdų, kaip padėti vaikui susidoroti su emociniais ir akademiniais sunkumais. Tėvas pagal savo išgales rūpinasi vaiku – atvyksta į tėvų susirinkimus, bendrauja žinutėmis, tačiau domėjimasis sūnaus mokymusi yra formalus, fragmentiškas. Dėl savo minimalaus išsilavinimo ne visada gali suteikti tinkamą akademinę pagalbą. Pastebėta, kad tėvai konkuruoja dėl sūnaus palankumo per materialines dovanas, norų pildymą. Bręstant vaiko vertybinės nuostatos kinta – santykiai šeimoje grindžiami manipuliacijomis, o ne tarpusavio supratimu, pagarba, atsakomybėmis. M. naudojasi šia situacija, kad gautų norimus dalykus be pastangų. Mokinio akademiniai pasiekimai yra žemi. Jis mažai motyvuotas mokytis, dažnai neatlieka užduočių arba jas atlieka paviršutiniškai. Pastebėta, kad mokinys turi priklausomybę skaitmeninėms technologijoms – po pamokų didžiąją laiko dalį praleidžia prie telefono, televizoriaus ir kitų ekranų. Tai turi įtakos prastiems mokymosi rezultatams – mažina dėmesio koncentraciją, silpnina socialinius įgūdžius. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės mokinio M. L. charakteristikoje nurodyta, kad bręstant kinta M. elgsena, kopijuojamas vyresniųjų draugų elgesio modelis. Dažnėja melavimo, manipuliavimo atvejai.
37. Atsižvelgiant į nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, kad šalių vaiko elgesys, kai didžiąją laiko dalį jis praleidžia su tėvu, nesikeičia, mokymosi rezultatai prastėja, motyvacijos mokytis neatsiranda, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas neužtikrina sūnaus tinkamo dienos režimo, pagalbos ugdymo procese. Be to, kaip nurodė mokyklos atstovė, atsakovo domėjimasis sūnaus mokymusi yra formalus, fragmentiškas. Atsakovas nurodė, kad sūnui padeda socialinė darbuotoja, kiek gali ir jis pats padeda. Ieškovė taip pat nurodė, kad padeda sūnui ruoši namų darbus, skambina telefonu ir taip padeda atlikti užduotis. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovo pagalba ugdymo procese nėra nuosekli, mokymosi rezultatai negerėja, motyvacijos mokslams neatsirado, nors atsakovas ir nurodė, kad ketvirtoje klasėje sūnui žadėjo už gerą elgesį ir gerą mokymąsi nupirkti krosinį motociklą, tačiau šis atsakovo pažadas M. nepaskatino siekti geresnių rezultatų mokykloje ir elgesio pasikeitimo. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu (nuo rugsėjo 1 d.) taip pat motyvuoja M. mokytis, daryti namų darbus skirdama jam piniginį atlygį (5 Eur), pasak ieškovės, sūnų toks jos pasiūlymas paveikė ir M. stengiasi mokytis. Šios šalių nurodytos motyvacinės priemonės rodo, kad šalys ne tik siekdamos sūnaus palankumo, kaip tai nurodyta 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašte, bet ir siekdamos sūnaus geresnio elgesio bei mokymosi rezultatų sūnui siūlo materialinę naudą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė taip pat teikia sūnui emocinę paramą, didesnį rūpestį (2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos raštas). Atsakovas taip pat akcentavo, kad kai sūnus būna pas ieškovę savaitgaliais, ieškovė neužtikrina, kad sūnus paruoštų namų darbus. Ieškovė nurodė, kad M. savaitgalį atlikinėjo mokykloje numatytas socialines valandas, paskui kartu su ja pramogavo ir nespėjo paruošti namų darbų, tačiau ji liepė grįžus namo namų darbus padaryti. Atsakovas nurodė, kad sūnus grįžo 15-16 val. ir ėjo pramogauti, tik apie 20 val. pasakė apie nepadarytus namų darbus. Šiuo atveju pastebėtina, kad šalys žinodamos, kad sūnui sunkiai sekasi mokykloje bei kad sūnus nenori ruošti pamokų, turėtų ne konfliktuoti, o stengtis padėti sūnui, priminti apie namų darbų darymą, atsakovui teigiant, kad pas ieškovę sūnus nedaro namų darbų, jis turėtų užtikrinti, kad sūnus, vykdamas savaitgaliui pas ieškovę, turės visas reikiamas priemones (knygas, pratybas ir pan.) pamokoms paruošti, nes kaip nurodė ieškovė, jai pas atsakovą į namus užeiti negalima. Ieškovė savo ruožtu taip pat turėtų skirti dėmesį ne tik pramogoms ir laisvalaikio leidimu su sūnumi, kas neabejotinai būtina vaikui siekiant pailsėti po mokslo savaitės, bet ir namų darbų ruošai, tačiau šalys atsižvelgiant į tarpusavio susirašinėjimą, bendravimą teismo posėdžių salėje, bendro sprendimo rasti nesiekia ir tik kaltina vienas kitą dėl problemų, susijusių su vaiko mokymusi.
38. Kaip minėta 2025 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos rašte dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad tėvai dėl vaiko globos tarpusavyje konfliktuoja, sūnui tenka išgirsti nepagarbius pokalbius, lydymus neapykantos ir necenzūrinių žodžių. Ši situacija mokiniui kelia emocinį stresą, jis dažnai jaučiasi nesaugus, nerimastingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad psichologei apklausiant vaiką, M. žinojo, kad atsakovas klausysis jų pokalbio, tą patvirtina ir tai, kad atsakovas buvo užėjęs apklausos metu ir pradėjo komentuoti vaiko žodžius. Toks atsakovo elgesys liudija, kad atsakovas nori žinoti, ką vaikas pasakys psichologei, nesuteikė vaikui privatumo, todėl vaikas turėjo naudotis telefonu, kad galėtų išsakyti psichologei jam rūpimus klausimus. M. parašė, kad jo tėtis labai stipriai muša jo šuniuką P., taip stipriai, kad jis net iš kambario girdi, būna ir ant M. stipriai rėkia, kai berniukas nepadaro namų darbų, ar gauna pastabų. Parodžius tai ką parašė psichologei, berniukas vėl pradėjo rašyti, kad daug kartų prašė tėvo nemušti šuniuko, bet tėvas vis tiek muša ir jam P. labai gaila. Berniukas labai tyliai pasakė, kad nenori, kad tėvas girdėtų, kad jis papasakojo psichologei, nes tada vėl pradės rėkti ant jo. M. atsakė, kad tėvas būna stipriai rėkia, bet jo nemuša. Pasidomėjus, ką jie veikia kartu su tėvu, jeigu dabar tėvas negali su juo žaisti, M. pasakė, kad jie neturi bendrų užsiėmimų, ir kad laiką jis dažniausiai leidžia su draugais. Vaikas pasidalino, kad mama ant jo nerėkia, tik kai ką nors prisidirba, bet ne taip stipriai kaip tėvas. Paklausus, kur geriau jaučiasi, M. atsakė, kad pas mamą, kad pas mamą jam labiau patinka. Patikslinus, su kuo geriau sutaria, berniukas atsakė, kad su mama ir norėtų pas mamą gyventi.
39. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad skriaudė šunį, nes jis šlapinosi namuose, taip pat neneigė pakeliantis balsą, kai sūnus neklauso. Tokius savo veiksmus teisino tuo, kad taip auklėja sūnų.
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie mamos, išreiškė norą gyventi su mama, o būdamas su tėvu ne visada jaučiasi saugus ir aplinka vaiko gyvenamojoje daro neigiamą įtaką vaiko emocinei gerovei.
41. Atsakovas taip pat nurodė, kad pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, sūnui reiks toli važiuoti iki mokyklos. Su šiuo atsakovu teiginiu sutiktina, nes šalių sūnus, pakeitus jo gyvenamąją vietą su ieškove, į mokyklą turėtų važiuoti traukiniu ir eiti pėsčiomis iki mokyklos nuo stoties ir tai turėtų įtakos vaiko miego laikui, nes reiktų keltis anksčiau, pati kelionė truktų ilgiau, nes vaikui gyvenant su tėvu mokykla yra netoli namų. Tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas ne kelionės ilgiui iki mokyklos, o vaiko emocinei būklei. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas neužtikrina sūnaus tinkamo auklėjimo, sūnaus elgesys, mokymosi rezultatai blogėja, atsakovas, nors ir rūpinasi sūnaus popamokine veikla (vaikas lanko krepšinio treniruotes), tačiau neužtikrina, kad sūnus laiku paruoštų namų darbus, dėl neatliktų namų darbų ar kitų nusižengimų kelia balsą, skriaudžia šunį, nors sūnus ir prašo to nebedaryti. Visos šios aplinkybės rodo, kad tėvo T. L. šeimos aplinka, kurioje mažametis M. L. auga, tapo emociškai jam netinkama bei nesaugi.
42. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų išvadai, kad po vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo aplinkybės iš esmės pasikeitė, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).
43. Teismas, įvertinęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, prie išvados pridėtus duomenis, šalių pateiktus įrodymus, taip pat įvertinęs vaiko norą gyventi su mama, į tai, kad tėvo šeimos aplinka, kurioje vaikas auga, emociškai vaikui netinkama bei nesaugi, sprendžia, jog vaiko M. L. gyvenamosios vietos keitimas yra būtinas vaiko interesams. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas keisti nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškove yra tenkinamas.
Dėl bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu nustatymo
44. Ieškovė tenkinus ieškinį ir sprendimu pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, tai yra, nustačius ją su motina, prašo analogišku principu, kaip buvo nuspręsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-201-494/2022 nustatyti atnaujintą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką: kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. tėvas pasiima vaiką M. L. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; tėvas praleidžia kartu su vaiku M. L. pusę jo mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros); dėl sūnaus M. L. gimtadienio šventimo tėvai sprendžia abipusiu susitarimu, atsižvelgę į sūnaus norus ir interesus; nustatyti, kad tėvas T. L. su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku, taip pat metinių švenčių dienomis, iš anksto tėvams suderinus bendravimo sąlygas; nustatyti, kad apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių, tėvas įsipareigoja apie tai pranešti motinai I. L. 1 dieną iki nustatyto bendravimo pradžios.
45. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
46. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).
47. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės yra tokio paties turinio kaip ir anksčiau nustatyta I. L. bendravimo su nepilnamečiu M. L. tvarka.
48. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir nepilnamečio M. L. bendravimo tvarka yra konkreti, aiški ir pakankama. Išvadą teikiančios institucijos atstovė neprieštaravo ieškovės prašymui dėl ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą su nedideliu pakeitimu dėl ieškinyje nurodytos nepilnamečio M. L. ir T. L. bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kadangi šiuo metu berniukas lanko mokyklą Vievyje tikslinga nustatyti, kad kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį atsakovas su M. L. bendrauja sūnų paimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos 18 val. ir / ar ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams (vaikui pačiam grįžus į atsakovo gyvenamąją vietą) ir pirmadienį iki 18 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą (vaikas pats grįžta į ieškovės gyvenamąją vietą). Ieškovė turėtų užtikrinti, kad M. L. turėtų visus reikmenis (knygas, pratybas ir pan.) namų darbams paruošti.
49. Teismas išaiškina šalims, kad pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
50. Ieškovė nedetalizavo M. L. poreikių, prašydama priteisti iš atsakovo 250 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti iš jo M. L. išlaikymo dydžio. Tokio dydžio išlaikymo teikimo M. L. buvo nustatytas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-201-494/2022.
51. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
52. T. L. dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. svyravo nuo 1 211,86 Eur iki 1 486,55 Eur (neatskaičius mokesčių), kitų išlaikytinių neturi. Ieškovui yra nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis, atsakovas gauna vienišo asmens išmoką (42,29 Eur), netekto darbingumo išmoką (266,32 Eur), taip pat išmokas už vaiką. Ieškovas nurodė, kad papildomai uždarbiauja nelegaliai, tačiau nenurodė, kokį atlygį gauna. I. L. dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis 2025 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo 1 090,23 Eur ir 1 319,28 Eur. Atsakovė daugiau išlaikytinių neturi. Nėra duomenų apie I. L. nustatytą dalyvumo lygį (SPIS duomenų bazės išrašai). Tiek ieškovę, tiek atsakovas turi išieškojimų vykdomosiose bylose kitų kreditorių naudai.
53. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo principais, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskiriant ieškovę (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismas priima sprendimą dėl 250 Eur išlaikymo priteisimo, įvertinęs byloje nustatytą abiejų šalių turtinę padėtį bei galimybes uždirbti nepilnamečio vaiko poreikiams būtinas lėšas. Toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
54. Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
56. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės patirtos 1 725 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 111 Eur žyminis mokestis. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus).
57. Teismas, atsižvelgdamas Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovo atstovo atliktus veiksmus, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 725 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis).
58. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 836 Eur sumai (1 725 Eur advokato padėjėjo išlaidos + 111 Eur žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės I. L. ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-201-494/2022.
Nustatyti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vieta su motina I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Nustatyti M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:
- kas antrą kiekvieno mėnesio penktadienį nuo 18 val. tėvas pasiima vaiką M. L. iš jo gyvenamosios vietos ir/arba ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams (vaikui pačiam grįžus į atsakovo gyvenamąją vietą) ir pirmadienį iki 18 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą (vaikas pats grįžta į ieškovės gyvenamąją vietą);
- tėvas praleidžia kartu su vaiku M. L. pusę jo mokyklinių atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros);
- dėl sūnaus M. L. gimtadienio šventimo tėvai sprendžia abipusiu susitarimu, atsižvelgę į sūnaus norus ir interesus;
- nustatyti, kad tėvas T. L. su vaiku gali bendrauti ir kitu laiku, taip pat metinių švenčių dienomis, iš anksto tėvams suderinus bendravimo sąlygas;
- nustatyti, kad apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių, tėvas įsipareigoja apie tai pranešti motinai I. L. 1 (vieną) dieną iki nustatyto bendravimo pradžios.
Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 836,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.