Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytino proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ nemokumo administratorės R. Ž. pareiškimą dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškimas suinteresuotam asmeniui V. Š. buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. VSDFV duomenimis, V. Š. nedirba. 2023 m. kovo 27 d. byloje buvo gautas jos prašymas visu dokumentus civilinėje byloje siųsti jai elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismo dokumentai nurodytu elektroninio pašto adresu V. Š. buvo išsiųsti 2023 m. kovo 29 d. Tą pačią dieną gautas pranešimas, jog laiškas buvo sėkmingai pristatytas į nurodytą pašto dėžutę. Teismas taip pat pažymi, jog suinteresuotam asmeniui V. Š. teismo procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog suinteresuotam asmeniui V. Š. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai 2023 m. kovo 30 d. (vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi). Nei teismo nustatytu terminu, nei iki paskirto teismo posėdžio suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi iškėlė MB „Statfiksa“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 23 d. Nemokumo administratore paskirta R. Ž..

5. Ieškovės BMB „Statfiksa“ nemokumo administratorė byloje įrodinėja, jog MB „Statfiksa“ direktorė V. Š. pasisavino įmonės lėšas ir dalį lėšų iššvaistė tretiesiems asmenims be tokius mokėjimus pateisinančių dokumentų. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad bendrovėje neliktų jokių lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Buvusi įmonės vadovė painiojo savo asmeninius ir įmonės interesus, akivaizdžiai tenkino savo poreikius MB „Statfiksa“ lėšomis, niekada netvarkė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei, mokėjimus atlikdavo ne pagal išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus ar sutartis. Nurodo, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. sausio 28 d. iš banko sąskaitų išgrynino iš viso 68 578 Eur (62 845 Eur iš AB SEB banko ir 5 733 Eur iš UAB Medicinos banko). Į banko sąskaitas buvo sugrąžinta 110 Eur (100 Eur į AB SEB banką ir 10 Eur į UAB Medicinos banką). Nemokumo administratorei tretieji asmenys pateikė PVM sąskaitas faktūras ir duomenis, kad 11 127,32 Eur MB „Statfiksa“ sumokėjo grynaisiais pinigais pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taigi V. Š. iki šiol disponuoja 57 340,68 Eur suma, kurios nėra perdavusi nemokumo administratorei iškėlus bankroto bylą. Ieškovė pareiškime prašo bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 ir 4 punktais.

6. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

7. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 ir 33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas). Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

8. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens veiksmai, kuriais grindžiamas reikalavimas BMB „Statfiksa“ bankrotą pripažinti tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas.

Dėl BMB „Statfiksa“ nemokumo momento

9. Pažymėtina tai, kad, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

10. Nemokumo administratorė byloje nurodo, jog, turimais duomenimis, BMB „Statfiksa“ skolos kreditoriams ėmė formuotis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. Vadovei netvarkius buhalterinės apskaitos nėra galimybės sužinoti įmonės turimo turto vertės, todėl laikytina, kad MB „Statfiksa“ 2019 m. lapkričio 4 d. tapo nemoki ir nebevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams tinkamai ir laiku. Vėliau įsipareigojimai tik didėjo ir šiuo metu bankroto byloje yra patvirtinti 14 985,06 Eur dydžio kreditiniai reikalavimai.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog MB „Statfiksa“ buvo įsteigta 2018 m. birželio 27 d., jos pagrindinė įregistruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; kasybos, statybos ir statybos inžinerijos mašinų didmeninė prekyba; komunalinių statinių statyba; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas ir kt. MB „Statfiksa“ vadovė nuo pat jos įregistravimo, t. y. 2018 m. birželio 27 d., buvo V. Š.. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo apie juridinio asmens pateiktus dokumentus nustatyta, kad MB „Statfiksa“ nuo pat jos įregistravimo nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat Mokesčių inspekcijai nėra pateikusi metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2018, 2019, 2020 ir 2021 metų laikotarpius.

12. Iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų nustatyta, jog kreditorės A. V. 3 856,00 Eur dydžio reikalavimas atsirado 2019 m. lapkričio 4 d., kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ kreditinis reikalavimas susiformavo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kreditorės UAB „Hortivita“ kreditinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. spalio 29 d., antstolio A. S. – 2019 m. gruodžio 19 d., VMI prie LR FM – 2021 m. rugpjūčio 19 d., kreditorės A. R.-G. kreditinis reikalavimas susidarė 2021 m. rugpjūčio 19 d. Pažymėtina, dar viena svarbi aplinkybė, kad iš MB „Statfiksa“ nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. jau buvo vykdomi priverstiniai skolų tiek valstybinėms institucijoms, tiek antstoliams nurašymo veiksmai per PLAIS sistemą. Iš MB „Statfiksa“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad priverstinis skolų nurašymas vyko 2018 m. rugsėjo, lapkričio, gruodžio, 2019 m. sausio, vasario, kovo, gruodžio mėnesiais. Iš UAB Medicinos banko banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad priverstinis skolų nurašymas vyko 2019 m. gruodžio, 2020 m. sausio mėnesiais.

13. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į tai, jog MB „Statfiksa“ neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, taip pat neperdavė nemokumo administratorei jokių įmonės finansinių dokumentų ir turto, teismas neturi galimybių nustatyti, kokį turtą valdė tuo metu MB „Statfiksa“, tačiau sutinka su nemokumo administratorės išdėstyta pozicija, jog MB „Statfiksa“ tapo nemoki 2019 m. lapkričio 4 d., nes nuo tos dienos atsakovė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, kurie yra įtraukti į kreditorių sąrašą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

14. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktas numatė, jog tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

15. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jeigu nustatoma, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

16. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ), kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

17. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse, dėl kurio kilo bankrotas.

18. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 18 punktas, 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 19 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018, 18 punktas).

20. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

Dėl blogo įmonės valdymo

21. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog MB „Statfiksa“ turėjo dvi sąskaitas: AB SEB banke ir UAB Medicinos banke. Iš byloje pateiktų sąskaitų išrašų, kurių laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. sausio 28 d., nustatyta, kad iš banko sąskaitų buvo išgryninta iš viso 68 578 Eur (62 845 Eur iš AB SEB banko ir 5 733 Eur iš UAB Medicinos banko). Į banko sąskaitas buvo sugrąžinta 110 Eur (100 Eur į AB SEB banką ir 10 Eur į UAB Medicinos banką). Nemokumo administratorei tretieji asmenys pateikė PVM sąskaitas faktūras ir duomenis, kad 11 127,32 Eur MB „Statfiksa“ sumokėjo grynaisiais pinigais pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog V. Š. iki šiol disponuoja 57 340,68 Eur suma, kurios nėra perdavusi nemokumo administratorei iškėlus bankroto bylą (68 578 Eur išmokėta iš MB „Statfiksa“ sąskaitų – 110 Eur grąžinta į įmonės banko sąskaitą – 11 127,32 Eur suma, panaudota įmonės reikmėms = 57 340,68 Eur).

22. Susipažinus su banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad MB „Statfiksa“ debetine banko kortele V. Š. atsiskaitinėjo maisto prekių parduotuvėse, tokiose kaip „Maxima“, ,,Norta“, „Aibė“, ,,Rimi“, ,,Čia market“, ,,Iki“, ,,Lidl“, išparduotuvėje ir kitose. Debetine MB „Statfiksa“ banko kortele buvo atsiskaitoma įvairiose maitinimo įstaigose, pvz., HBH restoranas, ,,Hesburger“, ,,Trolių pica“, užeiga Troba“, kavinė-baras „Sotus vilkas“, ,,Laura“, baras „B&W club“ ir kitose. Debetine MB „Statfiksa“ banko kortele buvo atsiskaitoma tokiose parduotuvėse, kaip sporto prekių parduotuvė „Sportsdirect“, juvelyrinių dirbinių parduotuvė „Tomasgold“, grožio prekių parduotuvė „Sarma“, kuri vėliau pakeitė pavadinimą į „Douglas“, padangų parduotuvė „lnter cars“, žūklės reikmenų parduotuvė ir kt. Mokėjimai iš banko sąskaitos buvo atliekami tokioms įmonėms, kurios neteikė jokių paslaugų MB „Statfiksa“, pvz., sporto klubui „Fitnesas“, Klaipėdos lopšeliui-darželiui „(duomenys neskelbtini)“, paskirtyje nurodant ,,(duomenys neskelbtini) ugdymas“, keliantis per Kuršių marias UAB „Perkėla“, „Klaipėdos keleiviniam transportui“ ir kitiems.

23. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog su šiais trečiaisiais asmenimis buvo sudarytos sutartys dėl tam tikrų paslaugų suteikimo arba kad įgytos prekės buvo įtrauktos į MB „Statfiksa“ apskaitą. Priešingai, iš nemokumo administratorės pateiktų susirašinėjimų su nurodytomis įmonėmis nustatyta, jog šios įmonės nurodė, kad jokių sąskaitų faktūrų MB „Statfiksa“ nėra išrašiusios. Debetine banko kortele buvo atsiskaitoma 2018 metais už degalus, nors įmonė nedisponavo jokia transporto priemone ir nebuvo sudariusi nei panaudos, nei nuomos sutarčių. Atsiskaitoma buvo degalinėse „Baltic Petroleum“, ,,Viada“, „Trevena“, ,,Circle K“ ir kitose. Atsiskaitoma buvo įvairiose statybos ir namų apyvokos reikmenų parduotuvėse, pvz., ,,Ermitažas“, ,,Senukai“, ,,Moki veži“ ir kitose, nors sąskaitos MB „Statfiksa“ nebuvo išrašomos.

24. Be to, iš sąskaitų matyti, jog pinigai bankiniais pavedimais buvo pervedami tiek į pačios V. Š. banko sąskaitą nurodant skirtingas paskirtis, tiek į kitų asmenų banko sąskaitas nurodant įvairias paskirtis. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad V. Š. galėjo būti mokamas atlygis už vadovavimo paslaugas. Iš byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikto MB „Statfiksa“ apdraustųjų asmenų sąrašo, laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 10 d., nustatyta, jog vienintelis darbuotojas bendrijoje buvo T. Š.. Nėra perduota jokia tai patvirtinanti sutartis, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikta nė viena deklaracija, iš kurios būtų galima spręsti apie atlyginimo V. Š. mokėjimą, todėl bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyse nurodžius, pvz., ,,avansas“, ,,darbo užmokestis“, ,,atlyginimas“, tai laikytina piniginių MB „Statfiksa“ lėšų pasisavinimu. Mokėjimai taip pat buvo atliekami ir kitiems fiziniams asmenims nurodant, kad tai neva paskola, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikta nė viena deklaracija apie suteiktas ar gautas paskolas. Kitiems tretiesiems asmeninis mokėjimai atlikti nenurodant jokios paskirties. Nustatyta, kad V. Š. tretiesiems asmenims iš MB „Statfiksa“ sąskaitų išmokėjo 16 473,76 Eur.

25. Pažymėtina, kad MB „Statfiksa“ nemokumo administratorė su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl 73 814,44 Eur dydžio žalos atlyginimo iš V. Š. priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-789-730/2022 priteisė iš V. Š. 73 814,44 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 73 814,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai MB „Statfiksa“. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo ištaisyta apsirikimo klaida dėl sprendimo už akių datos (sprendimo data pataisyta į 2022 m. lapkričio 16 d.). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d. Nemokumo administratorė pateikė vykdomąjį dokumentą antstolės B. T. kontorai vykdyti.

26. Iš byloje pateiktų MB „Statfiksa“ banko sąskaitų išrašų taip pat nustatyta, kad iš MB „Statfiksa“ nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. jau buvo vykdomi priverstiniai skolų tiek valstybinėms institucijoms, tiek antstoliams nurašymo veiksmai per PLAIS sistemą. Iš MB „Statfiksa“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad priverstinis skolų nurašymas vyko 2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. lapkričio 16 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 15 d., 2019 m. vasario 15 d., 2019 m. kovo 20 d., gruodžio 17 d. Iš UAB Medicinos banko banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad priverstinis skolų nurašymas vyko 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. sausio 2, 13 d. Ši aplinkybė rodo, kad įmonės vadovė nemokėjo laiku mokesčių ir skolų ir nebuvo atidi ir rūpestinga, kokia turėjo būti.

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Be to, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

28. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, jog nuo pat bendrijos veiklos pradžios bendrijos lėšos buvo naudojamos ne bendrijos veiklos poreikiams tenkinti, o iš jos lėšų buvo atsiskaitoma už prekes ir paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ar perduotos MB „Statfiksa“, teismas daro pagrįstą išvadą, jog MB „Statfiksa“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. bendrijos vadovės V. Š. sudarytais sandoriais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (bendrovės gaunamos pajamos buvo naudojamos ne bendrijos interesams), tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Pažymėtina, jog veiksmai, bloginantys bendrijos finansinę padėtį, buvo atliekami nuosekliai visą bendrijos veiklos laikotarpį. Aptartos aplinkybės, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3 punktų nuostatomis ir ĮBĮ 2 straipsnio 12 punkto nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad MB „Statfiksa“ bankrotas buvo tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

29. Nemokumo administratorė taip pat nurodo, jog MB „Statfiksa“ buhalterinė apskaita nebuvo iš viso tvarkoma. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti MB „Statfiksa“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Iškėlus bankroto bylą V. Š. neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir su nemokumo administratore nebendravo.

30. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog teismas priimdamas nutartį dėl tyčinio bankroto, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

31. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsniai, CK 2.81, 2.82, 2.87 straipsniai. V. Š. eidama MB „Statfiksa“ vadovo pareigas buvo atsakinga tiek už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis), tiek už juridinio asmens finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis). Kaip jau nurodyta šios nutarties 11 punkte, Juridinių asmenų registrui nėra pateikta nė viena finansinė ataskaita nuo pat įmonės įkūrimo – 2018 m. birželio 25 d. Nuo pat įmonės įkūrimo nebuvo pateikta nė viena deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl teismas vertina, jog V. Š., eidama MB „Statfiksa“ vadovo pareigas ir neteikdama juridinio asmens finansinių ataskaitų, pelno mokesčio deklaracijų, nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jai nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl yra pagrindas MB „Statfiksa“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 164, 165, 232 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“, į. k. 304865944, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad už tyčinį bankrutavusios mažosios bendrijos „Statfiksa“ į. k. 304865944, bankrotą atsakinga V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.