- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2-789-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-00266-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statfiksa“ ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš priteisti iš atsakovės 73 814,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškinyje nurodo, kad ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Šia nutartimi atsakovė, kaip bendrovės vadovė, buvo įpareigota per 14 dienų perduoti administratorei bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau per nustatytą terminą atsakovė šių veiksmų neatliko. Teigia, kad nemokumo administratorė vertindama įmonės dokumentaciją nustatė, jog atsakovė painiojo asmeninius ir įmonės interesus, 57 450,68 Eur panaudojo ne įmonės reikmėms arba disponuoja iki šiol, o 16 473,76 Eur išmokėjo tretiesiems asmenims be tokius mokėjimus pateisinančių dokumentų. Apskaičiavus nustatyta, kad atsakovė padarė įmonei žalą už 73 814,44 Eur. Pažymi, kad atsakovė nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų, o iškėlus bankroto bylą neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei, mokėjimus atlikdavo ne pagal išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus ar sutartis. Vadovaudama įmonei atsakovė veikė nesąžiningai įmonės kreditorių atžvilgiu ir neteikdama deklaracijų mokesčius įpareigotoms surinkti institucijoms akivaizdžiai slėpė mokesčius, o bendrovės lėšas pasisavino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-477-796/2022 ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. Ž.. Nutartimi mažosios bendrijos „Statfiksa“ vadovas per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigotas perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 23 d.. Ieškovės bankroto byloje 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai 14 985,06 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjusi. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bankroto byloje pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjusi. Nemokumo administratorė teigia, jog juridinio asmens vadovė – atsakovė tiek įmonės turto, tiek dokumentų nemokumo administratorei nėra perdavusi. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo bendrovės įsteigimo momento ((duomenys neskelbtini)) vienasmenis įmonės valdymo organas yra atsakovė V. Š..
5. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (sąskaitų išrašus), jog atsakovė būdama įmonės vadovė disponavo įmonės lėšomis, nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2020 m. sausio 28 d. panaudojo lėšas ne bendrovės veiklos tikslais ir ar jas išsigrynino (57 450,68 Eur), o 16 473,76 Eur išmokėjo tretiesiems asmenims be tokius mokėjimus pateisinančių dokumentų, tai yra ieškovės teigimu atsakovė padarė įmonei žalą už 73 814,44 Eur. Ištyrus byloje esančius įrodymus taip pat nustatyta, kad bendrovės, gavusios lėšas iš ieškovės, nemokumo administratorei patvirtino, jog jų ir ieškovės komerciniai santykiai nesiejo, nebuvo parengusios ieškovei apskaitos dokumentų. Atsakovė padaryto žalos dydžio neginčija, atsiliepimo į ieškovės reikalavimus neteikia.
6. Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
7. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl ieškovo nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 straipsnis).
8. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
9. Formaliai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, galima daryti išvadą, jog atsakovė, būdama įmonės vadovė disponavo įmonės lėšomis, tačiau jų panaudojimas nėra susijęs su įmonės veiklos tikslais. Priešingų argumentų atsakovė neteikia. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog vadovė disponavo įmonėmis lėšomis, jas išsigrynino, pervedė įvairioms bendrovėms, kurios nemokumo administratorei raštu (elektroniniais laiškais) patvirtino, jog jos neturėjo komercinių santykių su ieškove ir ar nebuvo išrašiusios apskaitos dokumentų ieškovei. Be to, kaip matyti, įmonės vadovė neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų tikrosios įmonės bankroto priežastims nustatyti, įmonės turto, dėl ko, nukentėjo ir įmonės kreditorių interesai. Žala šiuo atveju pasireiškia atsakovės veiksmais, disponuojant lėšomis, kurios buvo panaudotos be pagrindo įsigyjant įvairias prekes prekybos centruose, degalinėse ir kurios be aiškaus pagrindo buvo perduotos kitiems asmenims. Nuostoliai įmonei atsirado dėl atsakovės atliktų nesąžiningų veiksmų – nesąžiningai disponuojant įmonės lėšomis, neteikiant ieškovės nemokumo administratorei įmonės dokumentacijos ir turto, o tarp žalos ir neteisėto veikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovė buvo bendrovės vadovė, todėl jai tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su ieškovės turtu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą daroma išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 73 814,44 Eur žalos yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).
11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tai yra 1332 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. Š. 73 814,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 73 814,44 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statfiksa“.
Priteisti iš atsakovės V. Š. 1332 EUR žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą