Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/23/01030, suinteresuoti asmenys E. V., antstolė Audronė Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Antstolio Mareko Petrovskio kontoroje buvo vykdomoji byla Nr. 0123/18/00789, kurioje buvo vykdomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimas iš skolininko G. Č.. Skolininko prašymu ir 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-123-5511 antstolis Marekas Petrovskis nutarė nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00789 vykdymo.

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. tenkino pareiškėjos E. V. (J.) prašymą dėl vykdomojo rašto trūkumų pašalinimo ir nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1 civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 atšaukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

17. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Priteisti iš suinteresuoto asmens E. V. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. V. prašo pareiškėjo G. Č. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš pareiškėjo G. Č. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.2. Išieškotojos įstatyminė atstovė, t. y. nepilnametės dukros motina E. V., niekada su jokiomis skolininko vienašališkai skaičiuotomis permokomis nesutiko ir nebuvo apie jas informuota. Byloje nėra jokių duomenų apie skolininko teisę reikalauti iš nepilnametės dukros (kreditorės išlaikymo prievolėje) sumokėto išlaikymo grąžinimo. Tokios teisės skolininkas neturi, atitinkamas reikalavimas jokia forma net nebuvo pareikštas. Kadangi šalių nesieja priešiniai vienarūšiai reikalavimai, atitinkamai, įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis.

19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Audronė Adomaitienė prašo pareiškėjo G. Č. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Nors atskirajame skunde bandoma perkelti asmeninę teisinę atsakomybę E. V., tačiau pagal Aprašo 9 punktą skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas.

19.2. Atskirojo skundo argumentai grindžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019 neatsižvelgiant ir nedetalizuojant, kad joje buvo nagrinėjamas visiškai kitas teisės klausimas, susijęs su išlaikymo mokėjimu, kai yra kitų mokėtinų įsipareigojimų tarp tų pačių šalių. Jokių duomenų apie tokių įsipareigojimų buvimą nebuvo pateikta, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į minėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 pripažino ir leido Lietuvos Respublikoje vykdyti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 13D8027, išskyrus sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1. Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalies – Vedybų sutarties V skirsnio „Vaiko išlaikymas ir susijusios išlaidos“ 5.1. punkto, vykdymui.

23. Antstolio Mareko Petrovskio kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0123/18/00789 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko G. Č. išieškotojos E. V. naudai. Antstolis Marekas Petrovskis 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-123-5511 nutarė nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00789 vykdymo. Antstolis Marekas Petrovskis 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-23-123-6376 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00789 ir vykdomąjį raštą Nr. e2T-59-370/2018 grąžino išieškotojai E. V..

24. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 išaiškino, kad pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą (dalį) byloje Nr. 13D8027 600 JAV dolerių periodinės išmokos suma yra mokėtina pagal sprendimo priėmimo dieną buvusį Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą orientacinį euro ir JAV dolerio santykį ir indeksuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1 civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018, teisminio proceso Nr.2-60-00041-2018-7, atšaukė.

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. išdavė naują vykdomąjį raštą Nr. 2, nurodant, kad pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalies byloje Nr. 13D8027 – Vedybų sutarties V skirsnio „Vaiko išlaikymas ir susijusios išlaidos“ 5.1. papunktį: „VYRAS įsipareigoja ir sutinka ŽMONAI mokėti 600 JAV dolerių sumą per mėnesį vaiko išlaikymui, kuri sudaro maždaug 20 proc. jo dabartinių grynųjų pajamų. Išlaikymas mokamas tiesiogiai ŽMONAI pirmąją kiekvieno mėnesio dieną pervedant minėtą sumą į žmonos banko sąskaitą, kurią naudoja šalys. 600 JAV dolerių per mėnesį mokėjimas pradedamas nuo sprendimo įsigaliojimo dėl santuokos nutraukimo ir turi tęstis tol, kol E. C. (E. C., gimusiai (duomenys neskelbtini)), sukaks aštuoniolika metų arba tol, kol jis baigs vidurinę mokyklą, atsižvelgiant į tai, kuris įvyks vėliau“.

27. Antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0036/23/01030 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2T-59-370/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko G. Č. išieškotojos E. V. naudai. Antstolė Audronė Adomaitienė 2023 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-23-36-21613 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą.

28. 2023 m. liepos 27 d. antstolės kontoroje gautas skolininko G. Č. 2023 m. liepos 19 d. skundas, kuriame skolininkas prašė: 1) pripažinti, jog skolininko mokėtino vaiko išlaikymo įsiskolinimo nėra; 2) panaikinti antstolės 2023 m. liepos 10 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dalyje, kurioje nurodyta išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo suma 2 193 Eur ir 643 Eur fiksuotas mokėjimas; 3) priteisti skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Antstolė 2023 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S-23-36-24712 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. liepos 19 d. skundą ir perdavė minėtą pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0036/23/01030.

30. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo G. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad skolininko 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimas dėl permokėto išlaikymo nepilnametei dukrai užskaitymo pareikštas vykdant išlaikymo įsiskolinimą. CPK 687 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata imperatyviai draudžia atlikti įskaitymą išieškant išlaikymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad antstolės 2023 m. liepos 10 d. patvarkymas dalyje, kurioje nurodyta išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo suma 2 193 Eur ir 643,00 Eur fiksuotas mokėjimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas mokėdamas sprendimu priteistą 600 JAV dolerių išlaikymą nenurodė, kad išlaikymą moka avansu, nesikreipė dėl valiutų konvertavimo, todėl galima teigti, jog pareiškėjas sutiko mokėti tokią išlaikymo sumą, dar ir dėl to įskaitymo atlikimas neturi teisinio pagrindo.

31. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas G. Č. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos, vertindamas išlaikymo permoką nepasisakė dėl kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų (ne)taikymo nagrinėjamame ginče. Apeliantas išlaikymą dukrai nuolatos mokėjo 600 JAV dolerių periodinėmis išmokomis, todėl konvertavus ir indeksavus per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. apelianto sumokėtą dukros išlaikymo sumą, 2 588,08 Eur suma yra laikytina vaiko išlaikymo permoka, kuri besąlygiškai turi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl (ne)tinkamo JAV teismo sprendimo vykdymo ir priverstinio vykdymo veiksmų.

32. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantas iki 2023 m. balandžio 30 d. išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokėjo teismo sprendime ir vykdomajame rašte nurodyta valiuta – JAV doleriais, tačiau išlaikymo neindeksavo, todėl 2023 m. vasario 1 d. indeksavus išlaikymo dydį apelianto mokėta 600 JAV dolerių suma buvo mažesnė nei privalomas mokėti išlaikymas eurais. Be to, pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 1 d. nutraukė išlaikymo mokėjimą. Antstolė skundžiamu patvarkymu nurodė, kad pareiškėjo įsiskolinimas sudaro 2 193,67 Eur sumą ir nustatė patvarkymo priėmimo dienai mokėtiną periodinių išmokų eurais dydį – 643 Eur per mėnesį. Apeliantas nurodo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. apeliantas yra sumokėjęs iš viso 34 800 JAV dolerių dukros išlaikymo sumą. Šią sumą perskaičiavus taip, kaip tai išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018, 2023 m. balandžio 27 d. buvo susidariusi 2 588,08 Eur vaiko išlaikymo permoka. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.

34. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė vykdymo veiksmus atlieka pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2T-59-370/2018 dėl išlaikymo vaikui išieškojimo. Iš vykdomojo rašto turinio matyti, jog apeliantas įsipareigojo pirmąją kiekvieno mėnesio dieną pervesti 600 JAV dolerių sumą į E. V. banko sąskaitą dukters E. C. išlaikymui iki vaikui sukaks aštuoniolika metų arba tol, kol jis baigs vidurinę mokyklą, atsižvelgiant į tai, kuris įvyks vėliau. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 išaiškino, kad pagal pripažintą ir leistą vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą (dalį) byloje Nr. 13D8027 600 JAV dolerių periodinės išmokos suma yra mokėtina pagal sprendimo priėmimo dieną buvusį Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą orientacinį euro ir JAV dolerio santykį ir indeksuojama taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą.

35. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

36. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktu, indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir paskelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (aprašo 4 punktas). Remiantis Aprašo 9 punktu, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jei skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Pagal Aprašo 8 punktą, periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis.

37. Šiuo atveju pagal pripažintą ir leistą vykdyti užsienio teismo sprendimą 600 JAV dolerių periodinės išmokos sumos mokėjimas turi būti konvertuojamas pagal sprendimo priėmimo dieną (2014 m. rugpjūčio 28 d.) buvusį Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą orientacinį euro ir JAV dolerio santykį (CPK 776 straipsnis) ir indeksuojamas taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Lietuvos banko skelbiamas euro ir JAV dolerio santykis Europos centrinio banko duomenimis 2014 m. rugpjūčio 28 d. buvo: 1 Eur = 1,3178 JAV dolerio. Vadovaujantis nurodytu valiutų santykiu 600 JAV dolerių teismo sprendimo priėmimo dienai atitiko 455,30 Eur. Byloje nėra ginčo, jog apeliantas išlaikymą nepilnamečiam vaikui 600 JAV dolerių periodinėmis išmokomis iki 2023 m. kovo 31 d. mokėjo jo neindeksuodamas, nors tokią pareigą pagal Aprašo 9 punktą turėjo, o 2023 m. balandžio 30 d. skolininkas išlaikymo mokėjimą visiškai nutraukė, todėl ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai ir teisingai paskaičiavo 2 193,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo kreipimosi į antstolę dienai dydį ir 643 Eur mokėtiną periodinių išmokų eurais dydį, skolininkas nurodytų sumų pagrįstumo neginčija.

38. Nors apeliantas nurodo, kad konvertavus ir indeksavus per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. apelianto sumokėtą dukros išlaikymo sumą, 2 588,08 Eur suma yra laikytina vaiko išlaikymo permoka, tačiau apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Apelianto laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. atlikti periodiniai 600 JAV dolerių mokėjimai dukros išlaikymui atitinka teismo sprendime nustatytą periodinių mokėjimų sumą, todėl negali būti skaičiuojama išlaikymo permoka, kadangi skolininkas išlaikymą minėtu laikotarpiu savo iniciatyva mokėjo JAV doleriais ir mokėjo ne didesnę nei teismo sprendime nustatytą sumą. Apeliantas mokėdamas sprendimu priteistą 600 JAV dolerių išlaikymą nenurodė, kad išlaikymą moka avansu, nesikreipė dėl valiutos konvertavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantas sutiko mokėti tokio dydžio išlaikymo sumą. Toks tėvo elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

39. Apeliantas taip pat nurodo, kad pateikė išieškotojai pranešimą apie įskaitymą, o išieškotoja šio pareiškimo per tris mėnesius neginčijo ir jokių prieštaravimų nereiškė, todėl permokos suma yra įskaityta į apelianto prievolę, t. y. į išlaikymą už 2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir dalį rugsėjo mėnesio. Pranešimo apie išlaikymo permokos įskaitymą pateikimo momentu išlaikymas iš apelianto nebuvo išieškomas, todėl antstolės patvarkyme nurodyta CPK 687 straipsnio 4 dalimi negali būti vadovaujamasi.

40. Kaip jau buvo minėta, antstolio Mareko Petrovskio kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0123/18/00789 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2T-59-370/2018 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko G. Č. išieškotojos E. V. naudai. Antstolis Marekas Petrovskis 2023 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S-23-123-5511 nutarė nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0123/18/00789 vykdymo. Antstolis Marekas Petrovskis 2023 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-23-123-6376 užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00789 ir vykdomąjį raštą Nr. e2T-59-370/2018 grąžino išieškotojai E. V.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimas dėl permokėto išlaikymo nepilnametei dukrai užskaitymo pareikštas vykdant išlaikymo įsiskolinimą. CPK 687 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas. Ši nuostata imperatyviai draudžia atlikti įskaitymą išieškant išlaikymą, todėl apelianto argumentai apie tai, kad pranešimo apie išlaikymo permokos įskaitymą pateikimo momentu išlaikymas iš apelianto nebuvo priverstinai išieškomas, todėl antstolės patvarkyme nurodyta CPK 687 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas, negali būti vadovaujamasi, atmestini kaip nepagrįsti.

41. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

42. Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019, kadangi faktinės aplinkybės (ratio decidendi) netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Apelianto nurodomoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimu nustatytos išlaikymo prievolės tinkamo vykdymo ir išlaikymo skolos (ne)susidarymo, kai skolininkas tam pačiam kreditoriui turi vykdyti ne tik išlaikymo, bet ir kitas turtines prievoles. Nagrinėjamu atveju duomenų apie kitų turtinių prievolių buvimą nebuvo pateikta, todėl minėta kasacinio teismo nutartis nelaikytina precedentu šioje byloje.

43. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

46. Šioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Apeliantas prašo priteisti iš suinteresuoto asmens E. V. 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atskirojo skundo parengimas. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas netenkinamas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

47. Suinteresuotas asmuo E. V. prašo priteisti iš apelianto 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus (toliau – Rekomendacijos) dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kadangi apelianto atskirasis skundas netenkinamas, suinteresuoto asmens E. V. patirtos 200 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apelianto G. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.