Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J., atstovaujamos advokatės V. G., prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą (jo dalį) byloje Nr. 13D8027 (suinteresuotas asmuo – G. Č.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos E. J., atstovaujamos advokatės V. G., prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 13D8027 (išskyrus sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo) (toliau – užsienio teismo sprendimas). Prašyme nurodė, kad šiuo atveju neegzistuoja nė viena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnyje įtvirtinta sąlyga, kuria remiantis būtų galima atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą (jo dalį). Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, abi šalys dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, byla nėra priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai, o užsienio teismo sprendimo pagrindu įregistruotas santuokos nutraukimas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9857-1044/2018 dėl prašomu pripažinti užsienio teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.Suinteresuotas asmuo G. Č., atstovaujamas advokatės D. D., atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutinka, remdamasis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 5 punkto pagrindais, prašo atsisakyti pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti užsienio teismo sprendimą.Suinteresuoto asmens teigimu, išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose nustatyta esant CPK 785 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintoms sąlygoms, kurios siejamos su vienos iš šalių (asmens be pilietybės) ar abiejų šalių (nepriklausomai nuo pilietybės) nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje arba vienos iš šalių buvimu Lietuvos Respublikos piliečiu. Nagrinėjamu atveju užsienio teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėja buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublika, ji jokių artimų ryšių su JAV neturėjo. Atsižvelgiant į tai, taip pat, kad užsienio teismo sprendimu, kuriuo nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoka, išspręstas ir tėvų – vaikų teisinių santykių klausimas, toks sprendimas negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių (CPK 810 str. 1 d. 2 p.). Tokio sprendimo pripažinimas kartu pažeistų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą viešąją tvarką (CPK 810 str. 1 d. 5 p.). Kita vertus, užsienio teismo sprendimo rezoliucinės dalies F punkte nurodyta, kad JAV teismas išlaiko šios bylos jurisdikciją dėl sprendimo dėl santuokos nutraukimo sąlygų vykdymo, įskaitant visas šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymas išimtinai priklauso JAV teismui, jis negali būti pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje, juolab kad pareiškime neatskleidžiama, dėl kokių priežasčių reikalingas sprendimo vykdymas Lietuvoje, nenurodoma, kad JAV šis teismo sprendimas nėra vykdomas ar vykdomas netinkamai (CPK 810 str. 1 d. 2 p., 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą (išskyrus jo dalį dėl santuokos nutraukimo), kuriame, be kita ko, yra pasisakyta ir dėl pareiškėjos bei suinteresuoto asmens nepilnamečio vaiko globos, priežiūros, išlaikymo ir kt. klausimų (sprendimo dalis–vedybų sutarties IV, V, VI, VII, VIII skirsniai bei sprendimo dalis–vaiko priežiūros sutartis). Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja CPK 813–815 straipsniai. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jei nėra tarptautinės sutarties, teismas, pripažindamas užsienio teismo sprendimą, ex officio patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimo (jo dalies) pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, o Lietuvos Respublika ir Jungtinės Amerikos Valstijos nėra sudariusios tarptautinės sutarties, taikytinos aukščiau nurodytos CPK nuostatos.CPK 813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, jeigu: 1) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė; 2) jis yra pripažintas šio CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu: sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus (CPK 810 str. 1 d. 1 p.); pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai (CPK 810 str. 1 d. 2 p.); šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni tam tikroje srityje ar jos veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, – tinkamo atstovavimo galimybės (CPK 810 str. 1 d. 3 p.); užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių (CPK 810 str. 1 d. 4 p.); sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 str. 1 d. 5 p.); užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą (CPK 810 str. 1 d. 6 p.).Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas (jo dalis) negali būti pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtintų nepripažinimo sąlygų pagrindu – dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių bei tokio sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas CPK 785 straipsnio 1 dalyje nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (CPK 785 str. 2 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015, išaiškino, kad CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtine Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, remiantis vienos iš bylos šalių Lietuvos Respublikos pilietybe ir gyvenamąja vieta Lietuvoje, visų pirma siekiama apginti vaiko, kaip vienos iš bylos šalies tėvų ir vaikų santykių bylose, interesus ar vieno iš tėvų, kaip galimai silpnesnės bylos šalies, interesus. Tai nėra savitikslė, formali norma, todėl joje numatyta taisyklė reikalavimams dėl jurisdikcijos aiškinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į vaiko artumo teismui, kuriame nagrinėjama byla, kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-70-381/2016).Iš į bylą pateikto atsiliepimo spręstina, kad suinteresuotas asmuo tais pačiais atsisakymo pripažinti prašomą užsienio teismo sprendimą pagrindais įrodinėja vienas kitoms prieštaraujančias aplinkybes – viena vertus, suinteresuotas asmuo nurodo, kad užsienio teismo sprendimu, kuriuo nutraukta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens santuoka ir kartu išspręstas tėvų bei nepilnamečio vaiko teisinių santykių klausimas, negali būti pripažintas Lietuvos Respublikoje dėl pažeistų išimtinio teismingumo taisyklių, pagal kurias aukščiau nurodytus klausimus turėjo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismai, kita vertus, nurodo, kad tik užsienio teismas, priėmęs prašomą pripažinti ir leisti vykdyti procesinį sprendimą, turi (gali) kontroliuoti santuokos nutraukimo sąlygų vykdymą, apimantį visas šalių pasirašytos sutarties sąlygas, todėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu.Teismo vertinimu, toks suinteresuoto asmens nurodytas pozicijos prieštaringumas bei atsiliepime pateikiami nesutikimo su pareiškimu motyvai leidžia spręsti, kad iš esmės suinteresuotas asmuo aukščiau nurodytu užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindu ir CPK 785 straipsnyje įtvirtintu tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumo reguliavimu remiasi formaliai, siekdamas išvengti sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje sukeliamų teisinių padarinių, bet ne dėl to, kad užsienio teismo sprendimu buvo pažeisti nepilnamečio vaiko ir (ar) jo, kaip silpnesniosios bylos šalies interesai ir dėl to buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (šios aplinkybės apskritai neįrodinėjamos). Kaip minėta, CPK 785 straipsnio 1 dalies norma, kuria iš esmės remiasi suinteresuotas asmuo, nurodydamas, kad pareiškėja užsienio teismo sprendimo priėmimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietė, jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublika, pareiškėja jokių artimų ryšių su JAV neturėjo, negali būti taikoma formaliai, t. y. jurisdikcijos nustatymas negali būti susiaurinamas vien iki šalių pilietybės kriterijaus, o turi būti vertinamas bylos nagrinėjimo vietos atitinkamoje valstybėje artumo vaikui kriterijus, kuris nustatomas atsižvelgiant į jo tėvų nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-70-381/2016).Iš į bylą pateiktų duomenų, taip pat prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2010-09-10 susituokė Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, jų santuoka įregistruota Kuko apygardoje, Ilinojaus valstijoje. Santuokoje 2011-07-10 gimė vaikas. Į bylą pateiktas nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas, taip pat išrašas iš gimimo pažymėjimų įrašų knygos (kartu su vertimu į lietuvių kalbą), patvirtina, kad nepilnametis vaikas gimė JAV, Ilinojaus valstijoje, o jo motinos E. J. gyvenamoji vieta tuo metu buvo Ilinojaus valstija, Kuko apygarda, Čikaga. Atsižvelgiant į tai, spręsti, kad pareiškėja neturėjo jokių ryšių su JAV, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo remiasi šalių sudarytos vaiko priežiūros sutartimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėja su vaiku gyvena Lietuvoje nuo 2012 m. rugpjūčio mėn., o užsienio teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad minėta sutartis yra sprendimo dėl santuokos dalis, tačiau, Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, nebuvo įrodinėjimo dalykas byloje, teismas sprendime savarankiškai nenustatė, kurioje valstybėje ar vietoje gyvena pareiškėja, ši aplinkybė nebuvo esminė ir sprendžiant jurisdikcijos klausimą. Be to, bylos nagrinėjimo metu dalyvavo abi šalys (buvo atstovaujamos advokatų), o iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad E. J. savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2017-03-24, kai prašomas pripažinti ir leisti Lietuvoje vykdyti užsienio teismo sprendimas priimtas 2014-08-28. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suinteresuotas asmuo ne tik neginčijo užsienio teismo jurisdikcijos, tačiau pats JAV teisme ir inicijavo skyrybų procesą, apimantį ir santuokoje gimusio nepilnamečio vaiko globos, priežiūros bei išlaikymo klausimus. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamos spręsti, kad užsienio teismas, spręsdamas šalių santuokos nutraukimo, o kartu ir nepilnamečio vaiko globos, priežiūros bei išlaikymo klausimus, nepažeidė išimtinės jurisdikcijos taisyklių (CPK 785 str.), todėl nėra pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą pripažinti ir leisti Lietuvoje vykdyti užsienio teismo sprendimą (jo dalį) vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata.Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011). Tai, kad pripažinus užsienio teismo sprendimą jis tampa vykdytinu jį pripažinusioje valstybėje, nesuponuoja, kad sprendimo priėmimo teritorijoje jis praranda teisinę galią ar kad tokiu būdu yra apribojamas jo vykdymas sprendimą priėmusioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su suinteresuoto asmens teigimu, kad nagrinėjamu atveju užsienio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta nuostata, jog „šis teismas aiškiai išlaiko šios bylos jurisdikciją dėl šio sprendimo dėl santuokos nutraukimo sąlygų vykdymo, įskaitant visas šalių pasirašytos sutarties nustatytas sąlygas“ galėtų būti pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju apskritai nelaikytina, kad jau išnagrinėjus bylą priimto ir įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo vykdymo ypatumai patenka į CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindo taikymo apimtį (CPK 185 str.).Teismas, įvertinęs atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad kitas CPK 810 straipsnyje įtvirtintas atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindas (prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai), kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo, grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir motyvais, dėl kurių šioje nutartyje jau pasisakyta ir, kuriuos įvertinus, nenustatyta, kad buvo pažeistas kurios nors valstybės išimtinis teismingumas. Atsižvelgiant į tai, taip pat iš užsienio teismo sprendimo turinio nenustačius, kad jis savo esme prieštarautų viešajai tvarkai, o suinteresuotam asmeniui nenurodant, kaip tokio sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvoje pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, juolab kad jo globos, priežiūros ir išlaikymo sąlygos sulygtos abiejų tėvų bendru sutarimu vedybų ir vaiko priežiūros sutartyse, suinteresuoto asmens pozicija, kad užsienio teismo sprendimas negali būti pripažįstamas Lietuvoje CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas.Remiantis tuo, kas išdėstyta ir nenustačius kitų CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, konstatuotina esant teisiniam pagrindui tenkinti pareiškėjos prašymą – pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 13D8027, išskyrus jo dalį dėl santuokos nutraukimo (CPK 809 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos E. J. prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikoje vykdyti Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Kuko apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. 13D8027, išskyrus sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.