Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymu ir L. S. priešieškinį atsakovei L. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Plungės rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir atsakovas L. S. yra nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 9). Šalys santuokos nebuvo sudarę, šalių vaikas gimė šalims jau nebevedant bendro šeimos ūkio.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, byloje nesant duomenų, kad vaiko mama L. Š. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama L. Š. atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) L. Š. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

16. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.196 straipsniai).

17. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

18. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

20. Ieškovė L. Š. prašo iš atsakovo priteisti sūnaus L. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš jo išlaikymą sūnui po 120 Eur, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutiktų vaikui mokėti po 180 Eur kas mėnesį.

21. Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog nepilnametis L. yra 1 (vienerių) metų amžiaus, šiuo metu jis gyvena ir auga kartu su mama, vaikui specialiųjų poreikių nenustatyta, vaikas sveikatos problemų neturi.

22. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą sūnui L. patikslintame ieškinyje nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 483,33 Eur per mėnesį, iš jų maistui ir gėrimams – 150 Eur, drabužiai ir avalynė – 80 Eur, išlaidos, susijusius su sveikata – 50 Eur, higienos priemonės – 50 Eur, komunalinių mokesčių dalis – 15 Eur, žaislai – 30 Eur, būsto nuomos dalis – 100 Eur, lopšelis – darželis – 8,33 Eur (b. l. 16).

23. Vertinant ieškovės vaiko poreikiams nurodytas išlaidas teismas pažymi, kad ieškovė į išlaikymo sumą nurodė būsto nuomos dalį – 100 Eur ir lopšelį – darželį – 8,33 Eur. Iš ieškovės teismui pateiktų paaiškinimų, byloje esančio prašymo dėl vaiko priėmimo į ugdymo įstaigą matyti, kad nepilnametį vaiką yra prašoma priimti į ugdymo įstaigą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., be to, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena su tėvais, atskiro būsto nesinuomoja, todėl nurodytų išlaidų būsto nuomai nepatiria. Esant šioms aplinkybėms, šios sumos yra išminusuojamos iš vaiko poreikių lentelės. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir patiriamos išlaidos vaiko išlaikymui yra vertinami teismo sprendimo priėmimo dienai, o jiems pasikeitus, šalys gali kreiptis į teismą dėl papildomai patiriamų išlaidų priteisimo ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Kitos nurodytos sumos vaiko išlaikymui laikomas pagrįstomis, jos nėra per didelės ir teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės higienai, ugdymui ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nepilnamečio L. poreikius užtikrina 375 Eur suma per mėnesį.

25. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

26. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Remiantis ieškovės L. Š. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad L. Š. iki gimstant vaikui dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21 – 23), šiuo metu ieškovė augina nepilnametį vaiką iki jam sukaks du metai, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama apie 280 Eur vaiko priežiūros išmoka (b. l. 24 – 26). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, su nepilnamečiu sūnumi gyvena tėvams priklausančiame bute. Iš Plungės savivaldybės administracijos filialo Plungės miesto seniūnijos pažymos matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo K. Š., Z. Š., L. Š., L. S. (b. l. 27).

28. Remiantis atsakovo L. S. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas dirba VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje Informacinių technologijų skyriuje, iš teismui pateikto 2021 m. rugsėjo 10 d. atsiskaitymo lapelio matyti, kad už 2021 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo išmokėta 942,38 Eur suma (b. l. 46), teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo mėnesio darbo užmokestis į rankas yra apie 800 Eur. CPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas savo iniciatyva viešuosiuose registruose patikrino informaciją apie šalių turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovui priklauso 77/211 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad moka paskolą bankui už įgytą nekilnojamąjį turtą po 220 Eur kas mėnesį, tą patvirtina ir į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (b. l. 50). Valstybės įmonės Regitra pažymoje nurodyta, kad atsakovas savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones – VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, taip pat VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad turi sudaręs dvi lizingo sutartis buitinės technikos įsigijimui, kas mėnesį lizingui moka po 70 Eur, tačiau šie duomenys teismui nėra pateikti.

29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir jos atstovas teigė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikui, nes atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas šį argumentą pripažįsta iš esmės pagrįstu. Be to, ieškovės teigimu, prie jos ir sūnaus išlaikymo prisideda jos tėvai, kurie yra dirbantys asmenys, su kuriais ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus gyvena. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nustatant išlaikymo dydį prašė atsižvelgti į tai, kad jis gyvena kitame mieste ir jam pasimatyti su vaiku kainuoja kuras automobiliui, tačiau teismas pažymi, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiuo atveju vaikas lieka gyventi su mama, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

31. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, atsakovo išsilavinimas yra aukštasis, ieškovės išsilavinimas yra vidurinis, ieškovė šiuo metu augina nepilnametį vaiką ir jį augins iki vaikui sueis dveji metai, nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad geriau apmokamo darbo jis neketina ieškoti, tačiau teismas pažymi, kad atsakovo turima specialybė (atsakovas dirba su informacinėmis technologijomis) leistų jam susirasti geriau apmokamą darbą, turėdamas išlaikytinių jis to ir turėtų siekti, yra jaunas, darbingas, teismui įrodymų, kad turi sveikatos problemų nepateikė, todėl vaikui turi teikti ne tik vaiko minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą, bet ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą sūnui L..

32. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ir atsakovo, jų atstovų paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus, įvertinus vaiko amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo jauną ir darbingą amžių, atsakovo pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikui augti pilnaverte asmenybe, teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą teikti didesnę dalį reikalingo išlaikymo sūnui, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

33. Išlaikymas po 220 Eur priteistinas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2021 m. rugsėjo 6 d.), sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

35. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

36. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2320 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Eur mėnesiui už laikotarpį nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (8 mėnesiai), iš šios sumos išskaičiuojant atsakovo pervestus 80 Eur.

39. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatant išlaikymo įsiskolinimo sumą, teismas sprendžia, kad ji buvo tokia pati kaip ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, ji nesikeitė nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

40. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad laikotarpyje kai vaiko tėtis neteikė vaikui išlaikymo, vaiko poreikiams ji išleisdavo apie 300 Eur kas mėnesį, tačiau vaikui gimus ir dar iki jam gimstant ji turėjo papildomų išlaidų, nes pirko vaikui lovytę, patalynę, drabužėlius, sauskelnes, taip pat už 300 Eur pirko vaikui sportinį vežimą, 200 Eur išleido vaiko pirmajam vežimui su lopšiu. Neneigė, kad gavo 440 Eur vienkartinę išmoką vaikui gimus.

41. Nagrinėjamu atveju yra vertinami vaiko poreikiai atsižvelgiant į vaiko amžių, t. y. atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo vaiko gimimo. Nors ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoti po 300 Eur kas mėnesį iš atsakovo, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad panašiai apie 300 Eur suma buvo išleidžiama bendrai vaiko poreikių patenkinimui, neskaitant papildomų išlaidų lovytei, vežimėliams. Teismas sprendžia, kad ši ieškovės nurodyta suma, t. y. 300 Eur, buvo būtina ir atitiko nepilnamečio vaiko poreikius, todėl yra pagrindas išlaikymo įsiskolinimo sumą iš atsakovo skaičiuoti po 150 Eur. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje 25 punkte nurodytas aplinkybes, nemažina šios sumos „vaiko pinigų“ suma, kadangi ieškovė turėjo papildomų išlaidų ir nors ieškovė nepateikė teismui čekių, kvitų, pagrindžiančių jos nurodytas papildomas išlaidas, tačiau sutiktina su ieškovės nurodytais teiginiais, kad vaikui gimus reikėjo pirkti ir lovytę, patalynę, rankšluosčius, vežimėlį ir kitas vaiko priežiūros priemones. Tačiau teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti mažinama ieškovės gauta vienkartine 440 Eur išmoka vaikui, kadangi prie papildomų vaiko išlaidų prisidėjo „vaiko pinigų“ suma, kuri nėra išskaičiuojama iš periodinių išmokų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas 720 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. rugsėjo 6 d., skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, bei iš gautos sumos atimant atsakovo pervestus 80 Eur bei 440 Eur gautą vienkartinę išmoką (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

42. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

44. Abi šalys pateikė teismui savo siūlomas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas – ieškovės prašoma nustatyti tvarka apsiribojo tik trimis punktais, atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti detalią bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad šalių santykiai tiek iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tiek teismui pateikus ieškinį buvo konfliktiški, pagrindinis nesutarimas buvo tai, kad ieškovė ribojo atsakovo teisę matytis su sūnumi, tai nurodyta ir Tarnybos išvadoje (b. l. 77 – 78), tai pagrindžia ir byloje pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2021-12-14 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau vaikui augant, jam stiprėjant keitėsi ir šalių pozicija. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų nepilnamečio interesams, vaikas noriai bendrauja su tėvu, ieškovė neneigia atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su sūnumi.

45. Teismo posėdžio metu šalys pasiekė susitarimą dėl esminių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąlygų, t. y. sutarė dėl vaiko tėvo kiek galima maksimalaus bendravimo su vaiku savaitgalių, atostogų, švenčių metu, taip pat dėl bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl šalių sutikimas su ieškinyje ir priešieškinyje pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis dėl kurių šalys prieštaravimų nereiškė, laikytinas šių ieškinio, priešieškinio reikalavimų dalies pripažinimu (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnis) ir dėl šių sąlygų teismas plačiau nepasisako, jos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstomos tokios kaip šalys ir susitarė. Teismas pažymi, kad ši bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški, nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovo priešieškinyje buvo prašoma nustatyti bendravimo tvarką iki vaikui sueis vieneri metai, tačiau (duomenys neskelbtini) vaikui suėjo vieneri metai ir ši prašoma nustatyti tvarka jau nėra aktuali, todėl toje dalyje priešieškinio reikalavimai paliekami nenagrinėtais. Taip pat, teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė bendravimo tvarkos nustatymo mamos ir tėvo gimimo dieną, todėl šie reikalavimai taip pat paliekami nenagrinėtais.

46. Pagrindinis šalių nesutarimas buvo dėl vaiko buvimo pas tėtį su nakvyne, tačiau šalys sutarė, kad jau nuo šių metų liepos mėnesio būtų galima atsakovui nepilnametį vaiką pasiimti su nakvyne, todėl bendravimo tvarka nustatoma dviem etapais, t. y. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku iki šių metų liepos 1 d. ir bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat, nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai nepilnamečiui vaikui sukaks 2 metai iki jo pilnametystės atskirai išskiriama bendravimo tvarka švenčių dienomis ir atostogų metu. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šių metų rugpjūčio mėnesį jis yra suplanavęs vasaros atostogas ir šiuo laikotarpiu norėtų su vaiku praleisti daugiau dienų, t. y. septynias dienas, ieškovė teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad sūnus išvyktų su ieškovu ilgesniam laikui atostogų metu, tačiau ne ilgiau keturioms dienoms. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad vaikas su nakvyne pas tėtį pradės lankytis tik nuo 2022 m. liepos 1 d., vaikui taip pat reikia priprasti prie pokyčių, todėl teismas sprendžia, kad pirmųjų atostogų metų, t. y. 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas turi teisę nepertraukiamai su sūnumi praleisti keturias jo atostogų dienas.

47. Atsakovas prašė nustatyti, kad kai vaikas jau vyks pas jį su nakvyne, šis bendravimas turėtų vykti tris savaitgalius per mėnesį, kadangi jis darbo dienomis negali atvykti ir pasimatyti su vaiku dėl jo gyvenimo kitame mieste, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų, kad šis bendravimas vyktų du savaitgalius per mėnesį, jeigu ieškovė sutiktų perkelti (kompensuoti) jo ir sūnaus neįvykusį susitikimą dėl vaiko ligos ar dėl kitų objektyvių priežasčių. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji nesutinka neįvykusio savaitgalio perkelti į kitą savaitgalį. Pažymėtina, kad teismo nustatoma tėvų bendravimo su vaiku tvarka orientuojama į laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu bei darbo dienomis suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pagal atsakovo reikalavimą atsakovė su vaiku praleistų mažiau savaitgalių nei atsakovas, kas neatitiktų tėvų teisių lygybės principo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas su sūnumi bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, jų neperkeliant ir nekompensuojant kitais savaitgaliai ar kitomis dienomis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

48. 2021 m. rugsėjo 21 d. bei 2021 m. spalio 22 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, priteistas laikinas išlaikymas bei nustatyta laikina bendravimo su tėčiu tvarka (b. l. 30 – 32, 100 – 101). Šios laikinosios apsaugos priemonės teismui priėmus sprendimą naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. Iš byloje pateikto ieškovės atstovo advokato Romano Lupeikos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, mokėjimų pavedimų matyti, kad ieškovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 500 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį.

51. Iš byloje pateikto atsakovo atstovės advokatės Gitanos Butrimienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų, mokėjimo pavedimų matyti, kad atsakovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1590 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 83 Eur žyminį mokestį.

52. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir šis reikalavimas patenkintas. Teismas su nedidelėmis korekcijom patvirtino abiejų šalių prašytą bendravimo su vaiku tvarką ir nors atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo detalesnė, apėmė atostogas ir švenčių dienas, tačiau ieškovė dėl šių punktų prieštaravimų nereiškė, todėl įvertinus ieškovės ir atsakovo siūlytų bendravimo tvarkų turinį nėra pagrindo išvadai, kad ji labai skyrėsi, kaip minėta, tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlytos bendravimo tvarkos esminės sąlygos sutapo, skyrėsi tik jos detalės. Taip pat teismas iš dalies tenkino ieškovės ir atsakovo prašymus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, t. y. ieškovė prašė priteisti po 300 Eur per mėnesį, atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, teismas iš atsakovo priteisė po 220 Eur bei atsižvelgiant į šį nustatytą dydį teismas iš dalies patenkino susijusį ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir priteisė iš atsakovo 720 Eur vietoje ieškovės prašytų 2320 Eur. Taigi šis teismo sprendimas šiek tiek palankesnis atsakovui dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes atsakovas nurodė ir prašė nustatyti detalesnę bendravimo tvarką, kuriai ieškovė neprieštaravo, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį ir ginčo dalyką, laikytina, kad abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės vienoda, šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, panašų jų kiekį, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistina 100,80 Eur (220 Eur x 12 mėn.) + 720 Eur) x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021-09-06, iki L. S. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini):

1. Iki 2022 m. liepos 1 d. atsakovas L. S. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:

1.1. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 17.00 val., sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą;

1.2. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

2. Nuo 2022 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės atsakovas L. S. bendrauja su sūnumi tokia tvarka:

2.1. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja nelyginės kiekvienų metų savaitės savaitgalį, sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos arba sūnaus lankomos ugdymo įstaigos penktadienį 16.00 val. ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.;

2.2. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja telefonu vaizdo skambučiu ir kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.) su vaizdu pirmadieniais, trečiadieniais nuo 20.00 val. iki 21.00 val.

2.3. Atsakovo L. S. atostogų 2022 m. rugpjūčio mėnesį metu, atsakovas turi teisę nepertraukiamai su sūnumi L. S. praleisti keturias atostogų dienas. L. S. konkretų sūnaus pasiėmimo laiką suderina raštu su motina L. Š. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios.

3. Nuo (duomenys neskelbtini), t. y. kai nepilnamečiui L. S. sukaks 2 metai iki sūnaus pilnametystės nustatoma bendravimo tvarka švenčių dienomis ir atostogų metu:

3.1. L. S. su sūnumi L. S. bendrauja vasaros atostogų metu 21 dieną, išskaidant šias atostogas po 7 d. nepertraukiamo bendravimo. L. S. konkretų sūnaus pasiėmimo laiką ir trukmę, suderina raštu su motina L. Š. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios.

3.2. Poriniais metais L. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą) mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas L. S. leidžia su tėvu L. S., žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas L. S. leidžia su motina L. Š..

3.3. Neporiniais metais L. S. pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (darželį, mokyklą) mokyklines rudens, pavasario (Velykines) atostogas L. S. leidžia su motina, žiemos (Kalėdines) ir papildomas mokyklines atostogas L. S. leidžia su tėvu.

3.4. Neporiniais metais Šv. Kūčių dieną nuo 10 val. iki Šv. Kalėdų 1 – osios dienos 14 val. su sūnumi bendrauja tėtis L. S., sūnų pasiimant ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku. Neporiniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14 val. ir Šv. Kalėdų 2-ąją dieną su sūnumi bendrauja mama.

3.5. Poriniais metais Šv. Kūčių dieną iki Šv. Kalėdų 1 – osios dienos 14 val. su sūnumi bendrauja mama. Poriniais metais Šv. Kalėdų 1-ąją dieną nuo 14 val. iki Šv. Kalėdų 2-os dienos 20 val. su sūnumi bendrauja tėtis, sūnų pasiimant ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku.

3.6. Neporiniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną sūnumi praleidžia su mama, o Šv. Velykų 2-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val. – su tėčiu, tėčiui pasiimant sūnų ir parvežant į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku.

3.7. Poriniais metais Šv. Velykų 1-ąją dieną nuo 9 val. iki 20 val. sūnus praleidžia su tėvu, pasiimant sūnų ir parvežant jo į gyvenamąją vietą nustatytu laiku, o Šv. Velykų 2-ąją dieną sūnus būna su mama.

3.8. Kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), L. S. bendrauja su sūnumi, sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant į gyvenamąją vietą 20 val.

3.9. Kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), sūnus bendrauja su mama.

4. Šalims negalint vykdyti bendravimo tvarkos, šalys privalo ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS žinute ar el. paštu.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2021 m. rugsėjo 21 d. bei 2021 m. spalio 22 d. Plungės apylinkės teismo nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,80 Eur (vieną šimtą eurų 80 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.