Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-397-753/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-09-15Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-03-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-184-983/2015Nutartis · 2015-04-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. T-679-929/2016Nutartis · 2016-05-26Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-254-269/2016Nutartis · 2016-11-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  6. T-211-983/2016Nutartis · 2016-12-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  7. T-2327-946/2018Nutartis · 2018-11-16Kauno apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-21Kauno apygardos teismas
  9. T-397-753/2019Nutartis · 2019-02-21Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
T-397-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00221-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-397-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00221-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 21 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. V. (A. V.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 95-58 nutarta taikyti nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 73 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, septynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. V. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 13 d., pabaiga – 2019 m. liepos 10 d.

Ankščiau:

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 35, 42 ir 45 straipsniais, paskirta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vilniaus rajono teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. kovo 2 d. nutartimi nusikalstama veika pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, prijungus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. kovo 2 d. nutartimi sumažinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta bausmė –2 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies ir 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis – nusikalstama veika iš 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė, panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtas turto konfiskavimas;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirta bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta viena šeštąja, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: išteisintas pagal 1961 m. BK 278 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika iš 1961 m. BK 271 straipsnio perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį paliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei BK subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir įstatymo dėl amnestijos taikymą, turto konfiskavimas panaikintas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, septynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir yra septynis kartus skatintas, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nesielgė nepriekaištingai – net šešis kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką penkis kartus baustas drausmine tvarka. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. liepos 20 d. Visi padaryti pažeidimai rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi – nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pagal „OASys“ metodiką A. V. nustatyta vidutinė – 73 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 69 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir tai, kad A. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jam ne kartą taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, jis jau ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jam ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai, kad A. V. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistojo savivertė paaukštinta, jis save yra linkęs vertinti itin gerai, tačiau tam tikrose situacijose pritrūksta kritiškumo savo atžvilgiu, jaučiasi pasikeitęs į gerąją pusę bei nenumato ką dar savyje galėtų pakeisti, kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis teigia esantis ramaus būdo, retai prarandantis savitvardą, sunkiai išprovokuojamas, tačiau nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinė nuteistojo padaryta nusikalstama veika – apiplėšimas įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, grasinimas peiliu ir fizinio smurto panaudojimas, kas paneigia nuteistojo minėtas būdo savybes ir rodo, kad nuteistasis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Nuteistasis laisvėje dirbo, gaudavo atlyginimą, tačiau aplinkybė, jog nuteistasis nusikaltimus darė dėl finansinės naudos bei, jog iš darbo santykių gaunamo legalaus atlyginimo jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pagal vykdomuosius raštus nuteistasis privalo išmokėti 4832,33 Eur, išmokėta suma – 531,92 Eur. Socialinio tyrimo išvada taip pat nustatyta, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jų atsiradimo, yra prieštaravimų. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai, ankstesni teistumai.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-58.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 95-58 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė