Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. V. (A. V.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. priimtu nutarimu Nr. 95-372 nutarta taikyti nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 73 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 80 iki 73 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje septynis kartus paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

A. V. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 m. laisvės atėmimo bausmė.

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 35, 42 ir 45 straipsniais, paskirta bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 3 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vilniaus rajono teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 43 straipsniu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. kovo 2 d. nutartimi nusikalstama veika pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 4 dalį perkvalifikuota į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 43 straipsniu, prijungus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. kovo 2 d. nutartimi sumažinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta bausmė –2 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nusikalstamos veikos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalies ir 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotos į Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis – nusikalstama veika iš 278 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė, panaikintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtas turto konfiskavimas;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 42 straipsniu, paskirta bausmė – 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta viena šeštąja, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 26 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: išteisintas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 278 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį paliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei Lietuvos Respublikos BK subendrintą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir įstatymo dėl amnestijos taikymą, turto konfiskavimas panaikintas. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. spalio 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė ir jis daro pažangą ją mažinant, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 80 iki 73 balų, tačiau vis tik išliko vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje septynis kartus paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, kas neabejotinai rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jam ne kartą taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, jis jau ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jam ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai, kad A. V. ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė nepriekaištingai – priešingai, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, be kita ko, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo skirta penkios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, jog nuteistojo savivertė paaukštinta, jis save yra linkęs vertinti itin gerai, tačiau tam tikrose situacijose pritrūksta kritiškumo savo atžvilgiu, jaučiasi pasikeitęs į gerąją pusę bei nenumato ką dar savyje galėtų pakeisti, kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-372 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 95-372 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.