Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio ir nuteistojo A. R. (V.) apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė A. Č. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas A. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2012-04-02 iki 2012-04-03 ir suėmimo laikas nuo 2012-04-03 iki 2012-05-03.

A. R. (V.) pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė A. R. (V.) paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas A. R. (V.) laikino sulaikymo laikas nuo 2012-04-17 iki 2014-04-19, suėmimo laikas nuo 2012-04-19 iki 2012-10-18 ir jo pagal 2013-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Priteista iš A. R. (V.) ir V. K. solidariai 1320 Lt ( vienas tūkstantis tris šimtai dvidešimt litų) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Z. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteista iš kaltinamųjų A. R. (V.) ir V. K. solidariai 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Z. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš kaltinamųjų A. Č., V. K., A. V., A. R. (V.) iš kiekvieno po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. Z. advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. K. ir A. V. tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad A. Č. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. R. (V.) ir V. K., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: 2012-03-26, apie 24 val., svetimo turto pagrobimo tikslu, V. K. vairuojamu automobiliu Audi 80 E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. K., atvažiavo į Naujojo Lentvario k., Trakų r., kur sėdėdami automobilyje iki 2012-03-27, 05.00 val. laukė kol S. Z. išeis iš jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Naujajame Lentvaryje, Trakų r. Po to iš automobilio visi keturi paėmė ir užsimovė ant rankų pirštines, A. Č. paėmė laužtuvą, V. K. peilį, A. R. (V.) su V. K. užsidėjo kaukes, ir nuėjo prie S. Z. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Naujojo Lentvario k., Trakų r., kur A. Č. ir A. V. stebint aplinką, A. R. (V.) su V. K. bendromis pastangomis išlaužė namo verandos langą ir bandė įsibrauti į namą, tačiau nepavykus A. R. (V.) su V. K. priėjo prie namo lango kur abudu bendromis pastangomis laužė namo lango rėmą. Tuo metu lange pasirodžius nukentėjusiajam J. Z. – A. Č. ir A. V. pabėgo, tokiu būdu A. Č. ir A. V. savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo išgąsdinti nukentėjusiojo.

A. R. (V.) nuteistas už tai, kad V. K. ir A. R. (V.) panaudodami fizinį smurtą ir peilį, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012-03-26, apie 24 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. Č. ir A. V., svetimo turto pagrobimo tikslu, V. K. vairuojamu automobiliu Audi 80 E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Naujojo Lentvario k., Trakų r. kur sėdėdami automobilyje iki 2012-03-27, 05.00 val. laukė kol S. Z. išeis iš jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Naujajame Lentvaryje, Trakų r. Po to iš automobilio visi keturi paėmė ir užsimovė ant rankų pirštines, V. K. ir A. R. (V.) užsidėjo kaukes, A. Č. iš automobilio paėmė laužtuvą, V. K. peilį, A. R. (V.) laužtuvą ir nuėjo prie S. Z. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Naujojo Lentvario k., Trakų r. A. V. ir A. Č. stebint aplinką, V. K. su A. R. (V.) bendromis pastangomis išlaužė namo verandos langą ir bandė įsibrauti į namą tačiau nepavykus, su A. R. (V.) priėjo prie namo lango kur abudu bendromis pastangomis laužė namo lango rėmą. Tuo metu lange pasirodžius nukentėjusiajam J. Z. – A. R. (V.), V. K., A. Č., A. V. pabėgo. Nukentėjusiajam puolus vytis iš paskos, V. K. su A. R. (V.) grįžo ir sudavė ne mažiau penkių smūgių ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam rankomis ir kojomis į galvą, kojas, tokiu būdu atimdami nukentėjusiam galimybę priešintis, padarydami nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje - dešinio smilkinio srityje, dešinio kelio blauzdos, kairės šlaunies sumušimus, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdami savo nusikalstamą veiką V. K. su A. R. (V.) surišo nukentėjusiajam rankas, pakėlė jį nuo žemės, nuvedė prie išlaužto namo lango, įstūmė J. Z. atgal pro langą ir abudu įlipę pro langą tokiu būdu įsibrovė į namo vidų. Po to apieškojo namo kambarius, nutempė nukentėjusįjį J. Z. į virtuvę, paguldė ant žemės, virvėmis, smulkintuvo laidu surišo nukentėjusiajam J. Z. rankas ir kojas tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, peiliu grasino nužudyti, sudeginti namą, baugino bei reikalavo atiduoti pinigus. Po to iš namo pagrobė skaitmeninį fotoaparatą „Sony“ 450 Lt vertės su atminties kortele 50 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ 350 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 240 Lt vertės, kuriame buvo įdėta SIM kortelė 20 Lt vertės ir atminties kortelė 40 Lt vertės, dekoratyvinį kardą 150 Lt vertės, pistoleto formos žiebtuvėlį 20 Lt vertės, tokiu būdu V. K. ir A. R. (V.), panaudodami fizinį ir psichinį smurtą bei peilį, padarydami J. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė J. Z. priklausančio turto už 1320 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Č. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dalyje dėl bausmės skyrimo A. Č. panaikinti, ir: paskirti A. Č. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; jei A. Č. nebus paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą; jei A. Č. nebus paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ar atidėtas jos vykdymas, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, jog teismas priėmė neteisėtą ir naikintiną nuosprendį, kadangi rėmėsi išvadomis, neatitinkančiomis faktinėms bylos aplinkybėms, nesirėmė teismų suformuota praktika. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai netyrė ir nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. Č. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.). Atkreipiamas dėmesys, kad A. Č. pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką metu turtinė padėtis buvo labai sunki, jo tėvas buvo miręs ir A. Č., būdamas nepilnametis, padėjo motinai išlaikyti keturis brolius. Pasak gynėjo šiuo metu A. Č. motinai padeda išlaikyti mažametį brolį, be to nuteistasis A. Č. gyvena kartu motina ir broliais sunkiomis sąlygomis, be patogumų. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra dirbantis UAB "duomenys neskelbtini" darbų vadovu, darbe charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nukentėjusiojo atsiprašė. Gynėjas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad A. Č. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad A. Č. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pavojingesnis, kad jis laikomas nusikaltimo organizatoriumi ar aktyviu vykdytoju, kai pasak gynėjo, A. Č. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, nedidelio pavojingumo, todėl bendrininkavimas nėra pripažintinas baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pasak gynėjo A. Č. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atsižvelgiant į charakterizuojančius duomenis, A. Č. turėtų būti skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Skunde nurodoma, kad A. Č. nusikaltimą padarė 2012-03-26, būdamas nepilnametis. Skundžiamas nuosprendis priimtas praėjus dvejiems metams po nusikaltimo padarymo ir per šį laikotarpį, A. C. naujų nusikalstamų veikų nedarė, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, padeda motinai rūpintis ir išlaikyti mažamečius brolius, todėl daroma išvada, kad pasimokė iš paauglystės klaidų ir realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Taip pat gynėjas nurodo, jog A. Č. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl turėtų būti skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba taikytinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. Č. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis - neturėjo aštuoniolikos metų, todėl jam galėtų būti taikytinos BK 92 str. nuostatos, numatančios bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams. Pažymima, kad A. Č. prisipažino dėl nusikalstamos veikos pada rymo, nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atsižvelgiant į charakterizuojančius duomenis, A. Č. gali būti taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, remiantis BK 92 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. (V.) prašo skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad A. R. (V.) padarė inkriminuojamą LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apeliantas nurodo, jog nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Pasak apelianto teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 p., 4 p. ir 301 str. reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad teismas priimdamas nuosprendį dėl pripažinimo jį kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. negalėjo vadovautis prielaidomis bei tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje viršijo bylos nagrinėjimo ribas ir tuo pažeidė LR BPK 255 str. reikalavimus, nes teismas nuteisė dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, apie kurias teisiamajame posėdyje iš anksto nebuvo pranešta. Apeliantas mano, jog teismo nuosprendis naikintinas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pažymima ir tai, kad kaltinamieji A. Č., A. V. ir V. K. teismo posėdžio metu atsisakė duoti išsamus parodymus ir pareiškė, kad teismas gali vadovautis jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pasak apelianto, teismas nuosprendyje visiškai neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai buvo prieštaringi. Nurodoma, kad teismas nuosprendyje visiškai nemotyvavo savo argumento dėl apelianto kaltės. Atkreipiamas dėmesys ir, kad teismas nuosprendį paskelbė 2014 m. kovo 20 d., o 2014 m. kovo 25 d., rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 361 str. 1 d., 2 d., priėmė nutartį nesusijusią su nuosprendžiu. Pasak apelianto, baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamų objektyvių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. R. (V.) gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio ir nuteistojo A. R. (V.) apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, mano, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, jei nebūtų paskirta bausmė nenusijusi su laisvės atėmimu, prašoma paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba sušvelninti paskirtą bausmę. Nors nuteistasis A. Č. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę už A. Č. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. Č. pasikėsino padaryti nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstama veika susijusi su svetimo turto pagrobimu, tyčinė. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė A. Č. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo A. Č. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek ir į neigiamai nuteistąjį A. Č. charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. Č. nors būdamas jaunas amžiaus jau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurios iš esmės nurodytos ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nuteistajam A. Č. skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau arčiau sankcijoje numatyto laisvės atėmimo termino minimumo.

Nors apeliaciniame skunde prašoma skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau pastebėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Tačiau išimtinių aplinkybių, kuriomis būtų įmanoma pagrįsti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje aiškiai prieštarauja teisingumo principui, kolegija nenustatė. Kolegija nagrinėdama bylą pagal nuteistojo A. Č. gynėjo advokato apeliacinį skundą, atsižvelgia į jame išdėstytas palankias nuteistajam aplinkybes, kad jis savo kaltę, dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, kad nuteistasis dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, padeda motinai rūpintis ir išlaikyti mažamečius brolius, tačiau konstatuoja, kad šios aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės, negu išimtinės ir nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais jau buvo taikyta bausmė, kuri nebuvo susijusi su realiu laisvės atėmimu – laisvės apribojimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai jam teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas taisykles, teisės ir moralės normas, o tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtos bausmės, kurios nebuvo susijusios su terminuotu laisvės atėmimu, nepasiekė joms keliamų tikslų. Kita vertus skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visos visuomenės interesą gyventi saugioje aplinkoje. Šiuo atveju nuteistasis A. Č. sistemingai daro nusikalstamas veikas, jos susijusios su svetimo turto pagrobimu, tad ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad paveiktų asmenį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik su realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimu, priešingu atveju, tai gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistajam A. Č. atidėti jam skirtos bausmės vykdymą. Pastebėtina, nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtas gali būti tik esant visoms BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Viena iš šių būtinų sąlygų yra pagrįstas manymas, kad tokia priemonė gali būti pakankama pasiekti bausmės tikslus. Tačiau, kaip aptarta anksčiau, A. Č. praeityje jau buvo teistas 3 kartus, paskirtos bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką. Taigi šios aplinkybės rodo, jog švelnesnės bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas paskyrimas, nebuvo pakankama priemonė sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, pasiekti, kad nebedarytų kitų nusikaltimų. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, priešingai, rodo, jog tam, kad būtų užtikrinti bausmės tikslai, turi būti skirtina griežtesnė priemonė nei anksčiau taikytos, t. y. realus laisvės atėmimas, todėl prašymas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam A. Č. netenkintinas.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistojo A. Č. atžvilgiu gali būti taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, remiantis BK 92 straipsnio 1 dalimi. Kaip jau buvo minėta, A. Č. praeityje teistas tris kartus. Visus nusikaltimus, tarp jų ir tą, dėl kurio jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas nepilnametis. Teismas, skirdamas ankstesnes bausmes A. Č. atsižvelgė į tai ir pritaikęs BK 92 str. skyrė bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Tačiau, kaip matyti iš tolimesnių apeliantų veiksmų, jis išvadų nepadarė, nesilaikė įstatymų ir vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 178 str. 2 d. Kolegijos nuomone, apeliantas piktnaudžiauja BK 92 str. institutu ir toliau sistemingai darydamas nusikalstamas veikas, tikisi, kad teismas atsižvelgdamas į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, neskirs jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija nemato pakankamo pagrindo nuteistojo A. Č. atžvilgiu taikyti BK 92 str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad A. Č. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką dėl labai sunkios nusikalstamos padėties (BK 59 str. 1 d. 4 p.).

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties, nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, šeimos nario sunki liga ir pan. ) nulemia kaltininko elgesį. Tačiau jei tokios aplinkybės susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos. Nagrinėjamu atveju gynėjas A. Č. sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad nuteistojo tėvas buvo miręs ir A. Č., būdamas nepilnametis, turėjo padėti motinai išlaikyti keturis brolius. Tačiau pastebėtina, kad patys apeliantai nurodo, jog A. Č. dirba UAB „duomenys neskelbtini“ darbų vadovu, todėl nėra pagrindo teigti, jog nusikaltimas buvo daromas dėl sunkios materialinės padėties. Kolegija nemato pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą A. Č. pasikėsino padaryti dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistojo A. Č. nusikalstamą elgesį, nenustatytos.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad A. Č. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pavojingesnis, kad jis laikomas nusikaltimo organizatoriumi ar aktyviu vykdytoju, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, nedidelio pavojingumo, todėl bendrininkavimas nėra pripažintinas baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 24 str. 2 d. nurodyta, jog nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Č. vaidmuo siekiant padaryti nusikalstamą veiką ir nebuvo pakankamai aktyvus, tačiau nepaisant to, jis yra bendrininkas BK 24 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir teisingai tai nustatė, kaip nuteistojo A. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, tinkamai vadovavosi LR BK 61 str. išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, paskirta bausmė tinkamos rūšies ir nėra per griežta, todėl apeliacinės instancijos teismas švelninti jos ir skirti kitą bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas, skunde nurodytais argumentais nemato pagrindo.

Dėl nuteistojo A. R. (V.) apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu, panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad A. R. (V.), padarė inkriminuojamą LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotą apkaltinamąjį nuosprendį. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad visi byloje surinkti įrodymai, kurie ginčijami apeliaciniame skunde, įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek kaip visuma kartu su kitais bylos duomenimis, patikrintas jų gavimo būdas ir priemonės, ir tai rodo, jog bylos tyrimo metu BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nors apeliaciniame skunde ginčijama A. R. (V.) kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visgi kolegija daro išvadą, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotos visos įvykio aplinkybės bei pateiktos išvados, kodėl, teismo nuomone, A. R. (V.) kartu su V. K. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą bei peilį, įsibrovę į patalpą pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Pasak apelianto, baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamų objektyvių įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau priešingai nei teigia apeliantas, jo kaltė neginčijamai įrodyta kitų nuteistųjų A. Č., A. V. ir V. K., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

Iš nuteistųjų A. Č., A. V. ir V. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat juos ir patvirtinus teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant teisme, matyti, kad A. R. (V.) buvo šio nusikaltimo organizatorius, kad būtent jis kitiems nuteistiesiems nurodė, kur galima gauti pinigų. Nuteistieji A. Č., A. V. ir V. K. parodė, kad A. R. (V.) pasakojo apie Gariūnuose dirbančią moterį, pas kurią yra sūnus, kad pas juos namuose yra daug grynųjų pinigų. Kad A. R. (V.) pažinojo nukentėjusiuosius Z. nurodė ir patys nukentėjusieji, parodydami, kad A. R. (V.) buvo jų kaimynas. Kolegijai nekelia abejonių, kad būtent nuteistasis A. R. (V.) nurodė nukentėjusiųjų namą, kurį buvo ketinama apvogti, nes būtent jis gyveno šalia, pažinojo S. Z. ir žinojo, kad pas ją galimai yra daug pinigų. Be to iš nuteistųjų A. Č., A. V. ir V. K. parodymų matyti, kad būtent A. V. (R.) nurodė kur reikia važiuoti ir į kokį namą reikia įsibrauti. Nors apeliantas laikosi pozicijos, jog jis įvykio vietoje nebuvo, tačiau be pakankamai išsamių kitų nuteistųjų parodymų, faktą jog A. V. (R.) dalyvavo nusikaltime, patvirtina A. V. ir A. Č., kurie asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. R. (V.), kaip asmenį, vardu „T.“ su kuriuo važiavo į Lentvaryje esantį namą vogti pinigų. Apelianto keliamą versiją paneigia ir mobilaus ryšio telefono išklotinės, iš kurių matyti, kad nusikaltimo darymo metu jis buvo Lentvaryje. Be to nuteistasis A. V. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino peilį, kurį 2012-03-27 po komoda savo namuose, (duomenys neskelbtini), N.Lentvario k., rado nukentėjusysis J. Z.. Pasak A. V. šį peilį jis matė A. R. (V.) rankose, kai A. V. su V. K. ir A. Č. ėjo iš automobilio link namo, į kurį žadėjo patekti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei teigia apeliantas, nuteistųjų A. Č., A. V. ir V. K. parodymai yra nuoseklūs, papildo vienas kitą ir sutampa bendrai esminėse detalėse. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusikaltimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, todėl šiais parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat pradžių, netikėti teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo A. R. (V.) parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o tai, jog apeliantas neigia dalyvavęs nusikaltimo padaryme, kolegija vertina tik kaip jo pasirinktą nepagrįstą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone akivaizdu jog apeliantas nusikaltimo padaryme dalyvavo, be visa to, dar ir buvo jo organizatorius. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje pateikta teisme išnagrinėtų apelianto kaltinančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumos analizė, įrodymai susieti į vientisą loginę grandinę, kuri leido susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. R. (V.) kaltumo, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d. Su šia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje viršijo bylos nagrinėjimo ribas ir tuo pažeidė LR BPK 255 str. reikalavimus, nes teismas nuteisė dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, apie kurias teisiamajame posėdyje iš anksto nebuvo pranešta. Atsakydami į šį apelianto argumentą kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog formuluojant kaltinimą V. K. ir A. R. (V.) kaltinime nurodyta, kad jie „ <... iš namo pagrobė skaitmeninį fotoaparatą „Sony“ 450 Lt vertės su atminties kortele 50 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Lenovo“ 350 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 240 Lt vertės, kuriame buvo įdėta SIM kortelė 20 Lt vertės ir atminties kortelė 40 Lt vertės, dekoratyvinį kardą 150 Lt vertės, pistoleto formos žiebtuvėlį 20 Lt vertės, tokiu būdu jie veikdami kartu su A. Č. ir A. V., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, bei peilį, padarydami J. Z. nesunkų sveiktos sutrikdymą, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė J. Z. priklausančio turto už 1320 Lt“. Tačiau bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, jog į gyvenamąjį namą įsibrovė ir J. Z. turtą pagrobė tik V. K. ir A. R. (V.), todėl teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad „tokiu būdu jie veikdami kartu su A. Č. ir A. V.“. Nėra pagrindo teigti, kad buvo viršytos bylos nagrinėjimo ribos. Šiuo atveju kaltinime nurodytos aplinkybės nebuvo iš esmės pakeistos, nuteistųjų, tame tarpe ir apelianto A. R. (V.) teisinė pasėdis nepasunkėjo. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nuteistojo A. R. (V.) teisės pažeistos nebuvo.

Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodoma, 2014 m. kovo 25 d. rašytinio proceso tvarka priimta rašymo apsirikimo nutartis, dėl gynėjų paskyrimo, neturi jokios reikšmės sprendžiant apelianto kaltės klausimą ar vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ar pagrįstumą. Iš esmės pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, dėl kurių jau buvo pasisakyta skundžiamame nuosprendyje ir su tokiomis teismo išvadomis kolegija sutinka. Nuteistojo A. R. (V.) apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Č. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio ir nuteistojo A. R. (V.) apeliacinius skundus atmesti.