Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V. bausmę atlieka pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendį, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. nuosprendžiu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 13 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 10 d.

2. Komisija 2018 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. V. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

3. Skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinant 2018 m. spalio 8 d. Komisijos nutarimą.

3.1. Nuteistojo teigimu, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą teismas be pagrindo atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas. Taip pat nepagrįstai vertino tai, kad asmuo jau ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, ne kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BVK 157 straipsnio 5 dalies nuostatas paminėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi įvykdytas nusikaltimas jau buvo įvertintas apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama teismo nutartis, pasak A. V., tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir teismų praktikai.

3.2. Skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį teismas turi vertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Nesutinkama ir su apylinkės teismo atliktu A. V. likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vertinimu. Nuteistojo manymu teismas neteisingai interpretavo socialinio tyrimo išvadą, pats sukurdamas per didelius reikalavimus, taip ignoruodamas suformuotą teismų praktiką.

3.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės atlikimo metu jis yra 7 kartus skatintas, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, įvykdė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, nustatyti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 80 balų sumažėjo iki 73 balų. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nevisapusiškai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas. Nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, negu nustatyta nutartyje, galima konstatuoti, kad nuteistąjį paleidus lygtinai jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien tik šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)).

8. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniais teistumais. Ankstesnių teistumų buvimas yra aplinkybė, kurios nuteistasis iš esmės pakeisti negali. Tačiau kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Esant nustatytam kriminogeniniam veiksniui nuteistojo pasiryžimas tinkamais elgtis ir daugiau nenusikalsti neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenuskalsti, pateiktoje bylos medžiagoje nėra.

9. Tokią išvadą visų pirma patvirtina informacija apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodyta, kad A. V. yra ir skatintas (7 kartus), ir baustas (6 kartus), o tai rodo kad nuteistojo elgesys į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, nustatytų taisyklių ir draudimų laikymąsi nėra nuoseklus. Aplinkybės, kad paskutinė nuobauda paskirta 2017 m. gruodžio 18 d., o teigiamas elgesys stebimas tik pakankamai neseniai – nuo 2018 m. liepos mėnesio, kai nuteistasis nebebuvo baustas, suponuoja pagrįstą manymą, kad pataisos procesas nuteistojo atžvilgiu dar nėra pakankamai efektyvus ir savo tikslų dar nepasiekė, o trumpą laiką fiksuoti teigiami elgesio pokyčiai dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tolesnis pataisos procesą gali būti tęsiamas laisvėje. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog A. V. lygtinio paleidimo atveju laikysis jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Juo labiau turint informacijos, kad nuteistajam lygtinis paleidimas, vykdant ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes, jau buvo taikytas, tačiau nuteistojo atžvilgiu nebuvo efektyvus.

10. Su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į savo elgesį susiję aspektai šiuo metu taip pat dar neduoda pagrindo spręsti, kad A. V. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys rodo, kad nors šiuo metu nuteistasis A. V. teigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįstantis, tačiau vis dar ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką įvardina kaip problemą ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie šių problemų atsiradimo, yra prieštaravimų. Paminėti duomenys sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į savo elgesį susijusios problemos pataisos įstaigoje nėra pakankamai efektyviai sprendžiamos.

11. Kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas komisijos priimtą nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistojo A. V. pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje, kadangi nenustatyta viena iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra skatintas), dar nepakanka daryti išvadai, kad A. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Komisijos priimtas nutarimas buvo patikrintas laikantis BPK 360 straipsnio 2 dalies reikalavimų, procesinių pažeidimų nepadaryta. Todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nutartį

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.