- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-260-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00754-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- M. E.
- Atsakovas
- Ž. B.
- Advokatai
- Marija Stonytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. E. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei Ž. B. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. E. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pakeisti ieškovo M. E. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. E. tvarką; 2) priteisti iš atsakovės Ž. B. ieškovo M. E. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. lapkričio 23 d. Plungės apylinkės teisme buvo gauta ieškovo M. E. ir atsakovės Ž. B. sudaryta taikos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino ieškovo M. E. ir atsakovės Ž. B. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra (vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta ir lieka su vaiko mama Ž. B.), taip pat susitarė dėl ieškovo M. E. bendravimo su sūnumi D. E. tvarkos pakeitimo. Minėtoje taikos sutartyje šalys, be kita ko, susitarė, jog šalims nepavykus susitarti dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymo klausimą šalys prašo išspręsti teismo nuožiūra ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į proporcingai tenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų kiekį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijas. Teismas nutraukė civilinę bylą pagal M. E. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. B. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Teismas priteisė iš atsakovės Ž. B. ieškovo M. E. naudai 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 43,75 Eur valstybės negrąžinto žyminio mokesčio. Teismas nurodė grąžinti ieškovui M. E. 131,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 7 d., mokėjimo užduoties kodai Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) Nr. ZK15069 ir Nr. ZK15070, ir grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Teismas nustatė, jog šalių pateikta 2021 m. lapkričio 23 d. taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių bei interesų, todėl ji patvirtintina. Teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutrauktina. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties 1.10 punkte nurodyta, jog šalims nepavykus susitarti dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylinėjimosi išlaidų šioje byloje paskirstymo klausimą šalys prašo išspręsti teismo nuožiūra.
3.2. Teismo vertinimu iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 700,00 Eur, t. y. 1 500,00 Eur, 1 000,00 Eur, 250,00 Eur, 1 350,00 Eur, 650,00 Eur ir 850,00 Eur. Bylos nagrinėjimo metu įvyko 6 teismo posėdžiai, iš kurių į vieną posėdį neatvyko nei ieškovas, nei ieškovo atstovė advokato padėjėja ir jiems buvo paskirta po 50,00 Eur bauda. Teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidos nekelia abejonių, tačiau, bylinėjimosi išlaidų dokumentų turinys yra nepakankamas, kad šias išlaidas būtų galima priskirti prie šios bylos bylinėjimosi išlaidų, pavyzdžiui: 1) daugelyje pavedimų kopijų nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio 7 d. pavedimas RO305241809, suma 1 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta tik „teisinei pagalbai“; 2) 850,00 Eur pavedimas yra pateiktas ekrano nuotraukos formatu, iš kurios nėra galimybės nustatyti banko rekvizitų ir kitų oficialių duomenų.
3.3. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į tai, kad byla iš esmės teismo posėdyje nenagrinėta, taikos sutartis sudaryta iki pradedant bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, nusprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas mažinti iš atsakovės ieškovui priteisiant 1 300,00 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad sudarius taikos sutartį ieškovui grąžintina 75 procentų dydžio jo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 131,25 Eur (175 Eur x 0,75 proc. = 131,25 Eur), mokėjimų numeriai LITEKO sistemoje Nr. ZK15069 ir Nr. ZK15070. Ieškovui iš atsakovės priteisiama 25 procentai sumokėto ir negrąžinto žyminio mokesčio, tai yra, 43,75 Eur (175,00 Eur x 25 proc. = 43,75 Eur).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovas M. E. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatant, jog ieškovui M. E. iš atsakovės Ž. B. yra priteistinos visos M. E. proceso metu patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (iš viso 5 600,00 Eur); 2) iš atsakovės Ž. B. priteisti ieškovo M. E. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu ir jo pateikimu teismui. Esminiai atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Nors teismo nuomone bylinėjimosi išlaidų dokumentų turinys yra nepakankamas, kad šias išlaidas būtų galima priskirti prie šios civilinės bylos bylinėjimosi išlaidų, nes pavedimo paskirtyje kažkuriame iš mokėjimų yra nurodyta „teisinei pagalbai“, tačiau M. E. neturi daugiau bylų, kuriose jis galėtų kam nors mokėti už „teisinę pagalbą”. Už teisinę pagalbą jis iki šiol mokėjo tik šioje byloje su Ž. B. dėl bendravimo tvarkos su savo sūnumi pakeitimo, be to, iki šios bylos jis nepažinojo advokato padėjėjos Marijos Stonytės-Dargužienės ir ji neteikė jam jokių teisinių paslaugų.
4.2. Šioje byloje apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos jam yra labai didelės, juo labiau, kad ieškovas prašė atsakovės leisti bendrauti su vaiku ir susitarti taikiai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų. Byla truko metus (teisme truko nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d.), kol pagaliau šalims pavyko sudaryti taiką, tokiu būdu visiškai tenkinant M. E. reikalavimus šioje byloje ir taikos sutartimi nustatant iš esmės tokią bendravimo su sūnumi tvarką, kokios ieškovas prašė ieškiniu.
4.3. Teismo proceso metu ieškovo atstovė advokato padėjėja M. Stonytė-Dargužienė laiku pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pateikė ir visus tokias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (4 750,00 Eur ir 850,00 Eur) pagrindžiančius įrodymus. Visi pateikti dokumentai yra itin geros raiškos, įskaitomi, aiškūs – yra aiškus mokėtojas M. E., lėšų gavėjas advokato padėjėja M. Stonytė-Dargužienė, taip pat yra aišku už kokias suteiktas paslaugas advokato padėjėjai sumokėta. Aplinkybė, kad atlikdamas pavedimą M. E. nurodė „už teisines paslaugas“, nėra ir negali būti vertinama kaip nepakankamas dokumento turinys turint visus likusius teismui pateiktus dokumentus, tarp jų ir 2021 m. lapkričio 22 d. „Teisinių paslaugų suteiktų civilinėje byloje Nr. e2-372-588/2021 ataskaitą“ klientui.
4.4. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog ieškovas M. E. iš viso patyrė ne 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (kaip klaidingai nurodo teismas skundžiamoje nutartyje), bet 5 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į teismo proceso metu ieškovo atliktų procesinių veiksmų skaičių ir laiką, reikalingą tokiems veiksmas atlikti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų. Taip pat įvertinus tai, jog 2021 m. lapkričio 23 d. taikos sutartimi yra visa apimtimi (100 proc.) patenkinti M. E. ieškinio reikalavimai, priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Tai, kad per vienerius metus byloje nebuvo pereita į jos nagrinėjimą iš esmės, negali būti pagrindu tiek mažinti bylinėjimosi išlaidas – priteisti šaliai net mažiau nei 25 proc. visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4.5. Nors viso proceso metu ieškovas siūlė atsakovei tartis taikiai, šalims tai pavyko padaryti tik įsikišus teismui. Pati Ž. B. galėjo ir turėjo galimybę sumažinti M. E. patiriamas bylinėjimosi išlaidas ir susitarti taikiai dar iki teismo proceso (įrodymai byloje) arba jau ir prasidėjus teismo procesui. To atsakovė nedarė – skundė teismo priimtas nutartis, atsisakė sudaryti taikos sutartį, ginčijosi vardan ginčo ir principų, o galiausiai sutiko su M. E. parengtu taikos sutarties projektu, kuriuo savo esme 100 proc. yra tenkinamas ieškovo ieškinys. Byloje yra pakankamai informacijos apie atsakovės Ž. B. piktnaudžiavimą procesu, ilgą laiką trukusį atsisakymą sudaryti taikos sutartį, taikos sutarties nesudarymą niekaip nepagrindžiant tokių savo veiksmų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Ž. B. prašo ieškovo M. E. skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį. Esminiai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Atsakovė pažymi, kad ji, siekdama sureguliuoti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo galimybes, 2018 m. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl to buvo pasirašyta taikos sutartis. Atsakovė reikalavo iš M. E., kad būtų laikomasi pasirašytos taikos sutarties nuostatų. Tačiau ieškovas nuolat ieškojo būdų, kaip sudaryti konfliktines situacijas, kenkti atsakovės šeimos emociniam klimatui, o kartu ir vaiko emocinei būsenai, todėl ieškovas 2020 metais ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl esamos tvarkos pakeitimo.
5.2. Nuo pat proceso pradžios atsakovė siekė, kad būtų sudaryta nauja taikos sutartis, derino naujos sutarties sąlygas ir teikė motyvus dėl sutarties įgyvendinimo, tačiau net nuo gegužės mėnesio negavo jokio naujos taikos sutarties projekto, kurį būtų galėjusi pasirašyti (tai akcentavo ir teismas teismo posėdžių metu), nes būtent ieškovas vengė pasirašyti naują taikos sutartį.
5.3. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ne ji pradėjo šį ginčą, be to, ji jokiu būdu nebuvo suinteresuota vilkinti teismo proceso ir tuo didinti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pati save atstovavo byloje, kad būtų kuo mažesnės bylinėjimosi išlaidos, be to, iš viso neprašo atlyginti jokių bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovo ir jo atstovės advokato padėjėjos teiginiai, kad atsakovė pati vilkino procesą, yra nelogiški, nes tai reikštų ir didesnes bylinėjimosi išlaidas pačiai atsakovei.
5.4. Šios bylos nagrinėjimo metu įvyko net 6 teismo posėdžiai, nors ši civilinė byla iš esmės nėra sudėtinga, tačiau procesas užsitęsė todėl, kad būtent ieškovas nuolat keitė savo nuomonę ir keitė reikalavimus atsakovei. Todėl nelogiška ir neteisinga reikalauti iš atsakovės apmokėti ieškovo patirtas išlaidas už ieškinio, patikslinto ieškinio ir patikslintų reikalavimų dokumentų paruošimą, kuriems byloje nebuvo būtinybės, nes ieškovas pats šių reikalavimų savo valia atsisakė, nes, jo teigimu, „pasikeitė jo asmeninės aplinkybės“.
5.5. Atsakovė pažymi, kad ieškovas ieškinį su savo reikalavimais pateikė 2020 m. gruodžio 15 d., po to pateikė iš esmės kitokius reikalavimus 2021 m. gegužės 4 d. teikdamas teismui patikslintą ieškinį, tą pačią dieną ieškovas teikė teismui ir prašymą atidėti paskirtą posėdį. Atidėjus posėdį, 2021 m. gegužės 30 d. ieškovas į jį neatvyko be jokių pateisinamų priežasčių. Atvykęs į naujai paskirtą posėdį 2021 m. rugsėjo 20 d. nurodė naujus reikalavimus, bet nurodė, kad dar nespėjo jų suformuluoti, todėl prašė teismo, kad būtų skirtas terminas naujiems reikalavimams suformuluoti. Teismui patenkinus ieškovo prašymą ir skyrus 14 darbo dienų terminą, ieškovas paprašė šį terminą pratęsti iki 2021 m. spalio 22 d. Taigi ieškovas nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. spalio 4 d. negalėjo suformuluoti savo reikalavimų. Atsakovei akivaizdu, kad toks ieškovo ir jo atstovės procesinis elgesys, kuris iš esmės yra priešingas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, negali būti pateisinamas atsakovės sąskaita.
5.6. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė nieko nedarė, kad sumažintų bylinėjimosi išlaidas, o skundė teismo priimtas nutartis, atsisakė sudaryti taiką, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes šioje byloje buvo priimta tik viena nutartis, kuria ieškovui ir jo atstovei advokato padėjėjai, be jokių pateisinamų priežasčių neatvykus į paskirtą teismo posėdį, buvo paskirta po 50 Eur bauda. Tai yra neginčytinas prejudicinis faktas apie netinkamą ieškovo ir jo atstovės advokato padėjėjos elgesį teismo proceso metu, kurio nereikia įrodinėti. Šios nutarties atsakovė nebuvo apskundusi.
5.7. Remiantis teismų praktika, gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovui pateiktoje apmokėjimui išklotinėje yra nurodomas susipažinimas su pašalinėmis bylomis (sąskaitos-faktūros serija MSD Nr. 21-11/19 teisinių paslaugų 3 pastraipa „2021 m. birželio 30 d. administracinių nusižengimų protokolo analizė, papildomų dokumentų teikimas teismui: DOK-14463 – 50 Eur“). Atsakovės nuomone ieškovui vis dėlto buvo teikiamos ir kitos teisinės konsultacijos, kurios nebuvo susijusios su šia civiline byla.
5.8. Civilinės bylos metu pasirašyta taikos sutartis nėra 100 proc. tokia pati, koks buvo ieškinys ar patikslinti ieškinio reikalavimai. Naujai pasirašytoje taikos sutartyje, lyginant su patikslintais ieškinio reikalavimais, neliko ieškovo reikalavimo dėl bendravimo teisių perleidimo seneliams, ieškovas tenkino atsakovės reikalavimą dėl Šv. Kalėdų švenčių, jų atsisakydamas atsakovės naudai, ieškovas tenkino atsakovės reikalavimus dėl moksleivių vasaros atostogų bendravimo grafiko, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė negali net pusantro mėnesio atostogauti su savo vaiku dėl darbo, ieškovas tenkino ir atsakovės reikalavimus dėl kitų punktų reikšmingų formuluočių, todėl teigti, kad naujai pasirašyta taikos sutartis 100 proc. atitinka ieškovo ieškinio patikslintus reikalavimus, yra neteisinga, Be to, tuo pačiu yra tenkinami ir atsakovės pateikti reikalavimai byloje proceso metu, kurie atitinka atsakovės parengtos ir pateiktos ieškovui taikos sutarties sąlygas. Ši sutartis pagal susitarimą teismo proceso metu (2021 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 23:44 – 23:47 min.) buvo atsakovės paruošta nemokamai. Todėl pagrįstai galima teigti, kad buvo patvirtintos ir atsakovės pateiktos sutarties sąlygos (2021 m. lapkričio 23 d. rašto „Dėl taikos sutarties“ 1 priedas).
5.9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbu įvertinti ir tai, jog nagrinėjama civilinė byla nėra sudėtinga, yra nedidelės apimties ir galėjo būti išnagrinėta iš esmės per porą teismo posėdžių, bylos nagrinėjimas iš ieškovo atstovės nereikalavo naujų aplinkybių ar įrodymų vertinimo, taip pat nereikalavo specifinių teisinių ar kitų žinių, kadangi byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Skundžiamos nutarties apskundimo faktas tik parodo, kad ieškovui ne tiek svarbu vaiko interesų gynimas ar vaiko gerovė, o finansinė nauda, gaunama iš bylinėjimosi išlaidų, kurias būtent ieškovas stengėsi didinti viso proceso metu, ne kartą keisdamas savo reikalavimus ir vilkindamas procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, žodinio proceso ir naujų įrodymų priėmimo
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
12. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – apelianto atstovės advokatės M. Stonytės-Dargužienės akcinėje bendrovėje SEB banke esančios banko sąskaitos išrašą laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., kuris patvirtina, kad šiuo laikotarpiu M. E. jai pervedė 4 750 Eur, taip pat minėtos banko sąskaitos išrašą laikotarpiui nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., kuris patvirtina, kad šiuo laikotarpiu M. E. jai pervedė 850 Eur.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai yra iš esmės susiję su ieškovo atskirajame skunde keliamais klausimais, taip pat į tai, jog nėra pagrindo išvadai, kad šie nauji įrodymai užvilkins bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo
16. Apeliantas, nesutikdamas su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria ieškovui M. E. iš atsakovės Ž. B. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad jam turėjo būti priteistos visos jo patirtos 5 600 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, nes į bylą buvo laiku pateikti visi šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomendacijų, o 2021 m. lapkričio 23 d. taikos sutartimi buvo patenkinti 100 proc. M. E. ieškinio reikalavimų, be to, tokios didelės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
17. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
19. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
20. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą bei tinkamai pagrįstus įrodymus, pateikti išsamų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą. Vadovaujantis teismų suformuota praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, asmuo gali reikalauti atlyginti tik realiai turėtas pagrįstas išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-244-464/2021). <...> pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1440/2014).
21. Nors atskirajame skunde teisingai pažymėta, jog skundžiamos nutarties 2 lapo paskutinėje pastraipoje teismas klaidingai nurodė, kad M. E. iš viso patyrė 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (teismui buvo pateikti duomenys, jog ieškovas iš viso patyrė 5 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris pirmosios instancijos teismui nesutrukdė priimti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
22. Atsižvelgdamas į šios nutarties 17–20 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais vadovaudamasis teismas sumažino ieškovui priteistinų už advokato pagalbą išlaidų atlyginimo dydį iki 1 300,00 Eur. Ieškovo argumentas, kad prašomos priteisti 5 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra patirtos ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio paslaugas, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti kitą išvadą. Aplinkybė, kad realiai patirta prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pati savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
23. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
24. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
25. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, sumažindamas ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinkamai atsižvelgė į esminius Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, tai, kad byla iš esmės teismo posėdyje nebuvo nagrinėta, taikos sutartis sudaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje pradžios, taip pat tai, kad vyko 6 teismo posėdžiai, o viename iš šių posėdžių nei ieškovas, nei jo atstovė nedalyvavo ir dėl to jiems buvo paskirtos baudos ir kt.) ir juos tinkamai įvertino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo juos įvertinti kitaip, negu tai padarė apylinkės teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantas teigia, jog byla ilgai truko dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio, tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog byla buvo pakankamai nesudėtinga ir nedidelės apimties, joje iš esmės buvo ginčijama ankstesne taikos sutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, todėl negalima teigti, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai buvo nauji, tačiau pats ieškovas viso proceso metu labai dažnai keitė savo ieškinio reikalavimus – galutinius reikalavimus suformulavo tik 2021 m. spalio 25 d. reikšdamas patikslintą ieškinį, praėjus beveik vieneriems metams nuo pirminio ieškinio pateikimo 2020 m. gruodžio 15 d. Be to, ieškovas ir (ar) jo atstovė dažnai prašydavo atidėti teismo posėdžius. Darytina išvada, jog ieškovas turėjo būti rūpestingas ir apdairus, ir numatyti, jog tokie jo procesiniai veiksmai neabejotinai gali lemti žymų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti padidėjimą. Todėl vien aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su jam priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu, savaime nereiškia, kad atsakovė privalo atlyginti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tai prieštarautų jau aptartam teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams.
26. Atskirojo skundo argumentai apie netinkamą atsakovės procesinį elgesį (piktnaudžiavimą procesu) laikytini deklaratyviais. Priešingai nei teigiama skunde, civilinės bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti apelianto nurodomas aplinkybes apie tai, kad atsakovė būtų tyčia vilkinusi procesą ir (ar) siekusi dirbtinai didinti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog viso proceso metu pati atsakovė atstovavo save ir neprašė priteisti jai patirtų bylinėjimosi išlaidų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Be to, nors civilinės bylos medžiagoje nėra duomenų, jog atsakovė būtų skundusi pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis, tačiau apeliacijos teisė yra sudedamoji konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą dalis, todėl jeigu atsakovė ir būtų skundusi tam tikras nutartis apeliacine tvarka, tai niekaip negalėtų būti laikoma jos piktnaudžiavimu procesu. Tuo tarpu, kaip jau minėta, byloje yra duomenys, kad apeliantui ir jo atstovei Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi buvo paskirtos 50 Eur baudos už neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių.
27. Atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo teiginys, jog 2021 m. lapkričio 23 d. taikos sutartimi iš esmės buvo patenkinti 100 proc. M. E. ieškinio reikalavimų, todėl jam turėtų būti priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu skundžiama nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje lyginant su patikslintu ieškiniu neliko ieškovo reikalavimo dėl bendravimo su vaiku teisių perleidimo seneliams, kai jie ar vaikas išreiškia tokį norą, taip pat ieškovas tenkino atsakovės reikalavimus dėl švenčių (atsakovės naudai atsisakė bendravimo su vaiku Šv. Kalėdų metu), taip pat dėl bendravimo grafiko moksleivių vasaros atostogų metu ir kt. Be to, net jeigu skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi būtų patenkinti 100 proc. M. E. patikslinto ieškinio reikalavimų, vien ši aplinkybė savaime negalėtų įpareigoti teismo priteisti visas ieškovo patirtas išlaidas.
28. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar keisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Atmetus atskirąjį skundą, apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 500,00 Eur už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą, jam iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.