Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimutei Bakšienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei A. M. ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui E. M. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. M. pateikė teismui ieškinį, prašydamas: 1) santuoką tarp A. M. ir E. M., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 26, nutraukti dėl A. M. kaltės; 2) palikti pavardes: A. M. arba jos pageidaujamą pavardę ir E. M.; 3) nepilnametės E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su E. M.; 4) priteisti iš atsakovės A. M. išlaikymą dukrai E. M. po 200,00 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, pervedant pinigus į ieškovo nurodytą banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise valdys E. M.; 5) nustatyti atsakovės A. M. neapibrėžtą bendravimo su dukra E. M. tvarką; 6) priteisti ieškovui E. M.: automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur vertės, automobilinę priekabą „Tema Box“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2018 m. gruodžio 19 d., priekabos rinkos vertė yra apie 300 Eur; 7) nenustatyti ieškovui pareigos mokėti kompensaciją už tenkantį registruojamą turtą, įvertinant atsakovei tenkantį kilnojamąjį turtą; 8) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį, teismo išlaidas ir bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M.. Susituokę gyveno jo motinai R. M. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš pradžių santykiai šeimoje buvo normalūs, tačiau paaiškėjus atsakovės neištikimybės faktui pasijautė labai įžeistas, pažemintas, įskaudintas, atsakovė jo neatsiprašė ir pareiškė, jog nori nutraukti santuoką. Atsakovė su nepilnamete dukra E. 2019 m. gegužės mėn. viduryje išėjo iš namų, nuo to laiko jų kaip sutuoktinių santykiai nutrūko, išsaugoti šeimos nebėra galimybių, kadangi atsakovė buvo neištikima, melavo, jos pasirinktas gyvenimo būdas tapo nebepriimtinas, jau kurį laiką gyvena atskirai ir jų niekas nebesieja, išskyrus dukrą. Visada ir visomis prasmėmis buvo lojalus šeimai, niekada ir niekur nepažemino sutuoktinės vardo, jos neįžeidė, buvo ištikimas ir atsakingas sutuoktinis bei dukros tėvas, tuo tarpu atsakovė būdama neištikima pažeidė santuokinės ištikimybės principą ir išardė jų santuoką, todėl santuoką prašo nutraukti dėl atsakovės kaltės. Mano, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes jis gali geriau pasirūpinti dukra, o atsakovė dėl darbo grafiko negalės užtikrinti tinkamos dukros priežiūros. Neneigia fakto, kad dukrai yra reikalinga motina, todėl atsakovei bendrauti su dukra jos laisvu nuo darbo laiku netrukdys ir siūlo nustatyti neapibrėžtą atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kuri tiesiogiai priklausytų nuo atsakovės darbo grafiko. Nustačius gyvenamąją vietą su juo pareiga prisidėti prie dukros išlaikymo teks atsakovei, išlaikymo dydis, atsižvelgiant į dukros amžių ir poreikius, tėvų turtinę padėtį, proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų galimybių, turėtų būti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis. Gyvenant santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, 2015 m. lapkričio 2 d. įgijo 700 Eur vertės automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. gruodžio 19 d. automobilio priekabą „Tema Box“, kurios vertė 300 Eur. Atsakovė neturi teisės vairuoti transporto priemones, jai automobilio priekaba nereikalinga, todėl prašo šias transporto priemones priteisti jam. Atsakovei pasiėmus jų įgytus kilnojamuosius daiktus, kompensacija už jam tenkančias transporto priemones neturėtų būti priteista (e. b. 1 t., b. l. 1-5).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, nes santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovės kaltės – santuokinės neištikimybės. Atsakovė su kitu vyriškiu susitikinėti pradėjo 2018 m. spalio mėn., paaiškėjus neištikimybės faktui atsakovė iškarto to neneigė, vėliau jos teiginiai keitėsi: tai ji neigė turėjusi intymių santykių, teigė tik susirašinėjusi, tai pradėjo visai neigti bet kokius santykius su kitu vyriškiu. Dėl atsakovės santuokinės neištikimybės jautėsi labai įžeistas, pažemintas, įskaudintas, nutrūko jų santuokiniai ryšiai, o nuo 2019 m. gegužės mėn. vidurio gyvena skyrium. Nesutinka, kad nuo santuokos sudarymo nebuvo bendro šeimos biudžeto, nes maisto produktus, buities reikmenis pirkdavo abu, nors atsakovė negavo darbo užmokesčio, ji turėjo lėšų apsipirkti internetinėse parduotuvėse, sumokėti už vaiko darželį, o atsakovės teiginiai, jog jis piktnaudžiavo alkoholiu, jam ištikdavo pykčio priepuoliai, jis turi fizinių sveikatos problemų bei daro emocinį psichologinį spaudimą atsakovei yra nepagrįsti. Atsakovei apsigyvenus atskirai, dukra su tėvais būna pagal atsakovės darbo grafiką: tuo metu, kai atsakovė dirba, dukra būna su juo, kai nedirba – su atsakove. Toks dukros buvimas pas tėvus jau tapo įprastas pačiai dukrai, tai dukrai nekelia jokių nepatogumų, todėl mano, kad toks dukros buvimo eiliškumas, kuris sąlygotas išimtinai atsakovės darbo grafiko, geriausiai užtikrina dukrai normalias gyvenimo sąlygas, abiejų tėvų rūpinimąsi ja, priežiūra, tuo pačiu ir tėvų teisių bei pareigų dukros atžvilgiu įgyvendinimą. Atsakovės argumentai apie gyvenamosios vietos tinkamumą nėra reikšmingi, nes pagal esantį faktinį atsakovės darbo grafiką, atsakovės darbo laiku dukra vis tiek rūpinasi ieškovas, todėl nesutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Atsakovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka su dukra yra nepriimtina, nes tokia bendravimo tvarka nebūtų užtikrintas dukros saugumas (e. b. 1 t., b. l. 90-94).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti, su atsakovės pareikštu priešieškiniu nesutiko. Ieškovas papildomai paaiškino, kad iki santuokos sudarymo su atsakove bendravo apie du metus, santykiai buvo geri, kurį laiko gyveno kartu, o sužinoję, kad atsakovė laukiasi nusprendė susituokti. Po santuokos sudarymo gyveno sodyboje, gimė dukra, tarpusavio santykiai buvo geri, kartais iškildavo šeimyninių nedidelių konfliktų, kuriuos išspręsdavo taikiai. Šeimos biudžetas buvo bendras, maistą bei reikiamus daiktus pirkdavo abu, kai atsakovei reikdavo pinigų, visada jų duodavo. Maždaug nuo 2019 m. sausio mėn. tarp jų santykiai atšalo, atsakovė pradėjo dažnai kabinėtis ir priekaištauti dėl smulkmenų, elgtis atstumiančiai, dažniau tarp jų kildavo konfliktai, tačiau manė, jog viskas išsispręs, todėl į tai nekreipė dėmesio, šeimoje smurto nebuvo, alkoholiu nepiktnaudžiaujama, atsakovė dėl šeimyninio gyvenimo niekada nesiskundė. 2019 m. gegužės mėn. pradžioje nuvažiavus pas jo mamą sužinojo, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo ar balandžio mėn. susirašinėjo seksualinio pobūdžio žinutėmis su kitu vyru, su kuriuo buvo jam neištikima, atsakovė iš karto pripažino, jog buvo neištikima, nurodė, kad su šiuo vyru susitikinėjo nuo 2018 m. spalio ar lapkričio mėn., vėliau neištikimybę pradėjo neigti, teigė, jog su kitu vyru tik susirašinėjo ir susitikusi nebuvo. Sužinojęs apie atsakovės neištikimybę jautėsi įžeistas ir pažemintas, jų santykiai pradėjo irti, o 2019 m. gegužės mėn. viduryje atsakovė su dukra išsikėlė iš namų. Gyvenant atskirai buvo susitikę, siūlė atsakovei susitaikyti, nes norėjo išsaugoti šeimą dėl dukros, tačiau atsakovė nesutiko, todėl nutarė skirtis. Atsakovei išėjus gyventi atskirai dukra būna kelias dienas su juo, kelias – su atsakove, tai priklauso nuo atsakovės darbo grafiko, kuris yra slenkantis, kiti asmenys vaiko neprižiūri. Vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių remontu, jo darbo grafikas yra lankstus, priklauso nuo jo paties, todėl gali tinkamai pasirūpinti dukra. Abiejų santykiai su dukra yra glaudūs ir draugiški, tačiau jis labiau užsiima su dukra, todėl mano, kad dukrai būtų geriau gyventi su juo. Mano, kad bendravimo tvarka su dukra turėtų būti nustatyta tokia, kokia yra šiuo metu. Jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi, nekilnojamojo turto neįgijo, dėl namų apyvokos daiktų ginčo nėra, juos palieka atsakovei, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja bei sutinka, kad nutraukus santuoką atsakovei būtų pakeista pavardė.

Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 26, tarp A. M. ir E. M. nutraukti dėl abiejų kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukros E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su A. M.; 3) priteisti iš E. M. išlaikymą dukrai E. M. po 200,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti ieškovo E. M. bendravimo tvarką su dukra E. M. sekančiai: 4.1. ieškovas E. M. bendrauja su dukra E. du mėnesių savaitgalius, remiantis darbo grafiku pagal galimybes derinant su atsakove jos laisvus savaitgalius, paimant dukrą penktadienį iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant dukrą sekmadienį iki 17 val. į dukros gyvenamąją vietą, 4.2. ieškovas E. M. bendrauja po 3 val. dvi dienas savaitėje su dukra E. remiantis darbo grafike nurodytu laisvu laiku pagal galimybes derinant su atsakove, paimant dukrą iš dukros gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (darželio) ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val., atsižvelgiant į dukros dienos maitinimosi, ugdymo užsiėmimus, miego režimą bei kitus poreikius, 4.3. ieškovui bendraujant su dukra, ieškovas privalo pranešti atsakovei apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu laiku, informuojant dukros motiną iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute, 4.4. apie susitikimus su dukra iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) pranešant atsakovei apie susitikimą su dukra, 4.5. ieškovas E. M. didžiąsias metų šventes (šv. Kalėdos, šv. Velykos) – neporiniais metais, atsakovė A. M. didžiąsias metų šventes (šv. Kalėdos ir šv. Velykos) – poriniais metais, praleidžia kartu su dukra E., ieškovas pasiima dukrą E. iš atsakovės gyvenamos vietos švenčių 1 dieną 10 val. ir pristato dukrą atsakovei į jos gyvenamą vietą švenčių 2 dieną 17 val., 4.6. švenčiant dukros E. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, 4.7. ieškovas E. M. pasiima dukrą E. iš atsakovės A. M. gyvenamos vietos kiekvienų metų Tėvo dieną 10 val. ir tą pačią dieną 19 val. pristato dukros motinai į jos gyvenamą vietą, 4.8. ieškovas E. M. 14 dienų jo kasmetinių vasaros atostogų metu praleidžia kartu su dukra E., neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse. Tikslų atostogų laiką ir vietą ieškovas E. M. privalo iš anksto suderinti su atsakove A. M. ir vaikų ikimokyklinio ugdymo ar bendrojo ugdymo įstaigos lankymo grafiku, 4.9. atsakovė A. M. informuoja ieškovą E. M. savalaikiai telefonu apie dukros E. sveikatos būklę, jei ji serga, abi šalys laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojo nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų dukros sveikatos būklės; 5) po santuokos nutraukimo atsakovei pakeisti pavardę į iki santuokos turėtą K. pavardę; 6) priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenant kartu su ieškovu buvo ištikima, o jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės – jų charakterių, poreikių nesutapimo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą bei vaiko auklėjimą. Su ieškovu susituokę bendrai pragyveno 4 m. 8 mėn., tačiau nuo 2019 m. sausio mėn. nustojo artimai bendrauti, šeimyniniai santykiai galutinai pašlijo, o nuo 2019 m. gegužės mėn. vidurio su dukra persikėlė gyventi į nuomojamą būstą Druskininkuose. Nuo pat santuokos sudarymo nebuvo bendro šeimos biudžeto, ieškovas šeimai išlaikyti pinigų neduodavo, pritrūkus šeimos poreikiams pinigų privalėdavo jų prašyti, kas ją žeidė ir ji jautėsi pažeminta, nepilnavertė, tačiau į jos jausmus ieškovas nekreipė dėmesio. Savo uždirbtus pinigus išleisdavo vaikui išlaikyti, buities reikmėms, maistui ir drabužiams, savo asmeninėms išlaidoms pinigų neturėjo, o ieškovo prisidėjimas prie šeimos buvo nereikšmingas, kur ieškovas išleisdavo pinigus, nežino, juos slėpdavo nuo jos, taip nevykdė sutuoktinio pareigos ją remti. Ieškovas su ja atvirai nesikalbėjo, kaltino ją nebūtais dalykais, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs tapdavo agresyvus, vijo ją iš namų bei naudojo jos atžvilgiu smurtą. Ieškovas turi didelių psichologinių bei fizinių sveikatos problemų, gyvenant kartu jam ištisai pasireikšdavo pykčio priepuoliai, kurių metu nesivaldydavo, gydytis nesutiko. Ieškovas nesistengė tartis dėl iškilusių bendravimo problemų, nebandė atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl mano, kad santuoka iširo dėl skirtingų charakterių ir pažiūrų. Gyvenant santuokoje gimė dukra, kuri šiuo metu gyvena kartu su ja, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiks vaiko interesus. Šiuo metu dukrai kasdien tenka kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taip nėra užtikrinama stabili dukros gyvenamoji aplinka. Dukra lanko darželį Druskininkuose, ieškovas gyvena kaimo teritorijoje, todėl vežioti dukrą kiekvieną rytą ir vakarą yra nepatogu ir nesaugu, tačiau pabrėžė, kad yra linkusi tėvo bendravimo su dukra tvarką orientuoti į maksimalų laiko, kurį dukra praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį dukra galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam dukros režimui, nustatymą. Pageidauja, kad ieškovas teiktų dukrai išlaikymą po 200,00 Eur, nes tokio dydžio ieškovo teikiamas išlaikymas užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Turtinių reikalavimų ieškovui nereiškia, nes namų apyvokos daiktai yra menkaverčiai, juos palieka ieškovui (e. b. 1 t., b. l. 48-55).

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaikė priešieškinio reikalavimus ir priešieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad prieš santuoką su ieškovu draugavo apie pusantrų metų, kurį laiką gyveno kartu, 2013 m. pabaigoje persikėlė gyventi į kaimą, o jai pastojus sudarė santuoką. Gimus dukrai du metus ją augino, santykiai šeimoje buvo geri, gražiai sutardavo, kai dukrai suėjo dveji metai išėjo į darbą, tuomet šeimoje prasidėjo konfliktai, vyras pradėjo pavydėti, išgėrinėti, negražiai ją vadinti, smerkti, ne kartą vijo iš namų ir smurtavo prieš ją, šeimoje nebuvo bendrų pinigų, ji viena rūpinosi vaiku ir maistu, niekur kartu nekeliavo, ieškovas nepripažino jos šeimos ir neleido su ja bendrauti. Ieškovas turi ligą, dėl jos šlapinasi į lovą, gydytis nesutiko, ši liga ją nuo jo atstūmė, be to, į jų šeimos gyvenimą labai kišosi ieškovo motina, kuri mokė, kaip prižiūrėti dukrą, neklausydavo jos nuomonės, o vyras jos neparemdavo, todėl buvo nusprendusi skirtis, tačiau kai tai pasakė vyrui, pastarasis nurodė palikti jam dukrą, todėl toliau gyveno kartu. Su ieškovu nebandė išspręsti susidariusios situacijos, nes jie normaliai nebendravo, gyveno kiekvienas savo gyvenimus pagal nusistovėjusį ritmą, o nuo 2018 m. lapkričio ar gruodžio mėn. santuokinio gyvenimo nebegyveno, jausmai ieškovui atvėso, jautėsi vieniša, niekam nereikalinga, todėl nuo 2019 m. pavasario pradėjo susirašinėti su kitu vyru, tačiau su juo susitikusi nebuvo. Apie susirašinėjimą ieškovas sužinojo 2019 m. gegužės 1 d. iš savo mamos, tarp jų kilo konfliktas, ieškovas pasakė, kad nori skirtis, po dviejų savaičių susirado butą ir su vaiku išsikėlė gyventi atskirai. Ieškovas siūlė taikytis, išsaugoti šeimą, tačiau jau seniai buvo nusprendusi skirtis, todėl nesutiko. Su dukra gyvena mieste, prie darželio, jų santykiai geri, tuo tarpu, ieškovas gyvena vienkiemyje, gyvenimo sąlygos yra prastos, ieškovas pats dukra nesirūpina, jam visuomet padeda mama ir sesuo, todėl mano, kad dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Pastaruoju metu su ieškovu nesutaria dėl bendravimo su dukra, ieškovas dukrą jai parveža savo nuožiūra, dėl ko kyla ginčai. Skolų, kreditorinių įsipareigojimų neturi, dalintino nekilnojamojo turto nėra, dėl namų apyvokos daiktų ginčo nėra, sutinka, jog automobilis ir priekaba po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, kompensacijos už ieškovui tenkančią turto dalį nereikalauja, išlaikymo iš ieškovo neprašo ir pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta mergautinė pavardė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (e. b. 1 t., b. l. 87-89) bei jos papildyme (e. b. 2 t., b. l. 1-3) nurodė, kad buities sąlygos abiejų šalių namuose yra tinkamos augti vaikui, duomenų, kad šalys netinkamai atliktų tėvų pareigas, elgtųsi pavojingai ar rizikingai, keltų grėsmę vaiko saugumui, kitaip pažeistų vaiko teises, nėra. Abu tėvai yra charakterizuojami teigiamai, kaip mylintys ir besirūpinantys savo dukra. Pati mergaitė nurodo, kad turi dvejus namus – Druskininkuose ir kaime – ir juose jai patinka gyventi. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su bet kuriuo iš tėvų, iš kito tėvo turėtų būti priteistas 200,00 Eur dydžio išlaikymas, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus, yra realus ir protingas. Šalims nesutariant dėl bendravimo su vaiku, tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Laimutė Bakšienė pateikė išvadą, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, su kuria mergaitės ryšys yra stiprus bei pas kurią šiuo metu yra geresnės ir patogesnės buities sąlygos vaikui gyventi. Šiuo metu šalys su dukra bendrauja pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką kas antrą savaitę, tačiau tokia bendravimo tvarka nėra gera, todėl turėtų būti keičiama pagal atsakovės siūlymą. Dėl šalių prašomo priteisti išlaikymo dydžio neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų I. B., N. K., R. M. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. 1 t., b. l. 115), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M. (e. b. 1 t., b. l. 7). Šeima gyveno ieškovo E. M. motinai R. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvendamos santuokoje šalys nekilnojamojo turto neįgijo, 2015 m. lapkričio 2 d. įgijo automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 19 d. – automobilio priekabą „Tema Box“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 9, 11, 63-64). Nuo santuokos sudarymo šalių bendras gyvenimas truko penkerius metus, tačiau šalys nuo 2019 m. gegužės mėn. vidurio gyvena atskirai, jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, abu nenori gyventi kartu, sutuoktiniai jau daugiau nei metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo, susitaikyti galimybių nėra, todėl ji nutrauktina.

I. Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35 -3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 115). Ieškovo teigimu, iki santuokos sudarymo su atsakove sutarė gerai, kurį laiką gyveno kartu nuomojamame bute, vėliau išsikėlė gyventi į kaimą. Sužinoję, kad atsakovė laukiasi nusprendė susituokti, po santuokos sudarymo toliau gyveno kaime, (duomenys neskelbtini) gimė dukra, santykiai šeimoje buvo geri, kartais būdavo nedidelių šeimyninių konfliktų dėl buitinių darbų, tačiau juos išspręsdavo draugiškai, atsakovė niekuo nesiskundė. Nuo 2019 m. sausio mėn. atsakovė pradėjo priekaištauti dėl smulkmenų, elgtis atstumiančiai, sakydavo eiti miegoti į kitą kambarį, dėl ko atsakovė taip pradėjo elgtis jam nepaaiškino, kalbėtis apie tai su juo nenorėjo, manė, kad tai laikinas dalykas, toks atsakovės elgesys praeis savaime ir santykiuose viskas susitvarkys. 2019 m. gegužės mėn. pradžioje visa šeima nuvažiavo pas jo mamą, pastaroji davė paskaityti tarp atsakovės ir kito vyro vykusį susirašinėjimą, žinutės buvo seksualinio pobūdžio, apie buvusius susitikimus, lytinį aktą, iš žinučių turinio suprato, kad atsakovė jam buvo neištikima. Iš pradžių atsakovė pripažino, jog buvo neištikima, vėliau tai pradėjo neigti, aiškino, jog tik susirašinėjo ir su kitu vyru nebuvo susitikusi, kodėl taip elgėsi jam nepaaiškino. Sužinojus apie neištikimybę, jautėsi įžeistas ir pažemintas, jų santykiai pradėjo irti, atsakovė 2019 m. gegužės mėn. viduryje su dukra išsikėlė iš namų. Vėliau buvo kelis kartus susitikę, siūlė atsakovei išsaugoti šeimą, būtų atleidęs neištikimybę, tačiau atsakovė nesutiko, pradėjo reikšti jam priekaištus, nurodė, kad nebenori gyventi kartu, todėl pradėjo tvarkytis skyrybų dokumentus. Atsakovė neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo, patvirtino, kad nuo 2019 m. pavasario, jausdamasi vieniša, niekam nereikalinga, laisvu laiku, neturėdama ką veikti, susirašinėjo seksualinio pobūdžio žinutėmis su kitu vyru, tačiau neigė, kad buvo neištikima ir nurodė, jog su ieškovu santykiai buvo geri iki tol, kol ji namuose augino vaiką, vėliau vaikui suėjus dvejiems metams, pradėjo eiti į darbą, vaikas būdavo pas ieškovo motiną, ieškovo motina pradėjo kištis į vaiko auklėjimą, į jos nuomonę nebuvo atsižvelgiama, dėl ko tarp jų prasidėjo konfliktai, ieškovas pradėjo priekaištauti dėl jos darbo valandų, pavyduliavo, smerkė ją, neremdavo materialiai, kiekvieną savaitgalį bei kas antrą ar trečią dieną vartodavo alkoholį, išgėręs pasidarydavo piktas ir agresyvus, visaip išvadindavo, ne kartą išvijo ją iš namų, smurtavo jos atžvilgiu, nesirūpino nei ja, nei dukra. Dėl tokio ieškovo elgesio jos jausmai atvėso, be to, sužinojo, jog ieškovas turi ligą, nelaiko šlapimo, šlapinasi į lovą, ši liga ją atstūmė, todėl nuo 2018 m. lapkričio ar gruodžio mėn. su ieškovu nebegyveno santuokinio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio, o veiksmų išsaugoti šeimos nesiėmė, nes nevertėjo. Mano, kad tokiu elgesiu ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl ieškovas taip pat yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia jos neištikimybe, atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos teigimu, ieškovas negerbė jos, nepaisė jos nuomonės, neteikė turtinės paramos, piktnaudžiavo alkoholiu, išvydavo ją iš namų, jos atžvilgiu naudojo smurtą, neleido bendrauti su tėvais ir draugėmis, nesirūpino nei ja, nei dukra. Teismas įvertinęs byloje surinktų bei teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad šalių santuokos iširimo pagrindinė priežastis – atsakovės neištikimybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo nurodytas aplinkybes apie atsakovės neištikimybę patvirtina liudytojų ieškovo sesers I. B., jo tetos vyro J. G. bei motinos R. M. parodymai, taip pat liudytojo V. A., liudytojos atsakovės draugės A. R., jos motinos N. K. parodymai bei rašytiniai įrodymai. Ieškovo sesuo I. B. teismo posėdyje parodė, kad jos ir brolio šeimų ryšiai buvo glaudūs, dažnai tarpusavyje bendraudavo, viską aptardavo, šalių santykiai buvo geri. Nuo 2018 m. rudens atsakovės elgesys pasikeitė, girdėdavo kaip atsakovė negražiai kalbėdavo su jos broliu, pastebėjo, kad atsakovė pradėjo naudotis dviem telefonais, jai būdavo sunku prisiskambinti, jos elgesys kėlė įtarimų, bet šalys sakė, kad šeimoje viskas gerai, 2019 m. pavasarį visi kartu važiavo į zoologijos sodą, šalių santykiai buvo geri, todėl savo įtarinėjimų broliui nesakė. Vėliau iš tetos vyro sužinojo, kad atsakovė susirašinėjo su kitu vyru apie buvusius susitikimus, pati žinučių neskaitė, jų turinio nežino. Liudytojas J. G. teismo posėdyje parodė, kad su juo susisiekė klasiokės draugė R., kuri pasakė, kad vyro telefone rado žinutes su atsakove bei, kad atsakovė yra neištikima su jos vyru. Gavęs atsakovės susirašinėjimą su R. vyru S., perskaitė žinutes, susirašinėjimas vyko apie pusę metų, žinučių buvo daug, jos buvo seksualinio pobūdžio, aprašomi buvę artimi santykiai, aptarinėjamas romanas, kalbama apie įvykusius seksualinius santykius bei tariamasi dėl jų ateityje. Visas gautas žinutes perdavė ieškovo motinai. Ieškovo motina R. M. patvirtino, kad J. G. perdavė jai atsakovės susirašinėjimą su kitu vyru, perskaitė žinutes, jos buvo seksualinio pobūdžio, žinutėse atsakovė taip pat rašė, kad nesuserga ir bijo pastoti, vyras ramino, jog „per dundę nepastojama“, suprato, kad atsakovė buvo neištikima. 2019 m. gegužės 1 d. žinutes parodė šalims, atsakovė prisipažino, kad buvo neištikima, sakė, kad šis vyras buvo porą kartų pas ją atvažiavęs. Tai sužinojęs sūnus pasakė, kad atsakove nebegalės pasitikėti bei paprašė jos susirasti kur gyventi. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 1 d. 17.52 val. atsakovė kreipėsi į policiją, nes po šeimyninio konflikto vyras veja ją iš namų, atvykus į vietą išsiaiškinta, kad tarp šalių kilo žodinis konfliktas, nes žmona yra neištikima savo vyrui, smurtas naudotas nebuvo (e. b. 2 t., b. l. 70-72). Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK vyriausiojo patrulio V. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 1 d. 17.57 val. iš bendrojo pagalbos centro gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nes po šeimyninio konflikto vyras (blaivus) veja pranešėją iš namų, atvyko į vietą, kur išsiaiškino, jog tarp sutuoktinių E. M. ir A. M. kilo žodinis konfliktas, nes žmona yra neištikima savo vyrui, smurtas naudotas nebuvo (e. b. 2 t., b. l. 73). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas, į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje sureagavęs policijos pareigūnas, V. A. parodė, kad kuomet nuvyko į įvykio vietą, atsakovės niekas iš namų nevijo, tuo atsakovė nesiskundė, ji nurodė, kad smurto nebuvo, o policiją iškvietė, nes nori pasiimti vaiką ir išvažiuoti pas tėvus į (duomenys neskelbtini) rajoną, aiškino, kad buvo neištikima savo vyrui, daugiau nenori su juo gyventi ir skirsis, kaip viskas baigėsi, neatsimena. Liudytoja A. R. parodė, kad atsakovė 2019 m. balandžio mėn. pasisakė, jog turi kažkokį vyrą su kuriuo bendrauja, susirašinėja, nes jai atsibodo būti vienai kaime, trūksta bendravimo, ar su šiuo vyru atsakovė susitikinėjo, nežino, apie susirašinėjimą nuo ieškovo slėpė, šalys skiriasi, nes žinutės buvo paviešintos, be to, atsakovė ieškovo nebemyli ir nebenori su juo kartu gyventi. Liudytoja apklausta atsakovės motina N. K. parodė, kad šalių šeima skiriasi, nes šeimoje buvo neištikimybė, tačiau tikslių aplinkybių, nežino. Dukra yra sakiusi, kad su kažkuo susirašinėjo, bet ar turėjo kokį draugą, nežino. Pati atsakovė teismo posėdyje neginčijo, jog susirašinėjo su kitu vyru seksualinio pobūdžio žinutėmis, taip pat neginčijo tiek ieškovo, tiek liudytojų J. G. bei R. M. nurodytų žinučių turinio, teigė, kad turėdama laisvo laiko, neturėdama ką veikti susirašinėjo su kitu vyru, nes buvo vieniša, ir jautėsi niekam nereikalinga. Taigi, nurodytos aplinkybės, įvertinus jų visetą, leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovės neištikimybė gyvenant santuokoje nėra tariama. Konkretų neištikimybės faktą pakankamai patvirtina ieškovo bei liudytojų J. G. ir R. M. parodymai apie atsakovės užfiksuotą susirašinėjimą su kitu vyru telefonu, kurio atsakovė neginčija. Ieškovo bei minėtų liudytojų nurodytas žinučių turinys, kuriuose aptariami atsakovės buvę susitikimai su kitu vyru, lytinio akto trukmė, baimė pastoti, paneigia atsakovės motyvą, kad su kitu vyru ji tik susirašinėjo, be to, kad atsakovė buvo neištikima savo vyrui patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno V. A. parodymai, kuriam ieškovė pati nurodė, jog buvo neištikima ir daugiau nenori su vyru gyventi. Nors atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas susirašinėjimo duomenis gavo neteisėtai, dėl ko šio susirašinėjimo pagrindu duoti liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo jais nesiremti šalių santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis įpareigoja žmogų, įgyvendinant savo teises ir naudojantis laisvėmis, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. CK 3.26-3.36 straipsniuose įtvirtintos santuokos sudarymo teisinės pasekmės ją sudariusiems asmenims, tarp kurių, be kita ko, yra sutuoktinių lojalumas vienas kitam, pareiga remti vienas kitą moraliai ir šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalis neištikimybę preziumuoja kaip santuokos iširimą dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju, liudytojų parodymais ieškovas įrodinėjo ne atsakovės privataus, o jų abiejų šeimyninio gyvenimo aplinkybes, todėl liudytojų parodymai laikytini įrodymais šioje byloje (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad jau vien atsakovės seksualinio (intymaus) pobūdžio bendravimas žinutėmis su kitu vyru yra nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu ir patvirtina netinkamą sutuoktinės elgesį moraline prasme, kas griauna sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimą, sukelia kitam sutuoktiniui itin neigiamas emocijas, nusivylimą ir turi tiesioginės įtakos santuokos iširimui. Nors atsakovės atstovė teigė, kad atsakovė su kitu vyru bendravo jau šalių santykiams nutrūkus, tačiau tokia aplinkybė byloje neįrodyta, priešingai iš šalių paaiškinimų bei liudytojų N. K., I. B. bei R. M. parodymų matyti, kad nors tam tikrą laiką šalių tarpusavio santykiai nebuvo itin geri, tačiau šalys gyveno kartu šeimoje, vedė bendrą ūkį, dar 2019 m. pavasarį kartu vyko į zoologijos sodą, buvo užvažiavę pas atsakovės motiną, abu sutarė gerai ir tokia padėtis tęsėsi iki kol ieškovas sužinojo apie atsakovės neištikimybę. Pažymėtina, kad sutuoktiniai turi dėti pastangas išsaugoti santuoką (šeimą) ir elgtis taip, kad toks tikslas būtų pasiektas. Šiuo atveju, atsakovė būdama santuokoje, kaip lojali sutuoktinė, jausdamasi vieniša, niekam nereikalinga, apie poreikį bendrauti ar užsiimti kokia nors veikla turėjo nurodyti sutuoktiniui, o ne slapčia bendrauti seksualinio pobūdžio žinutėmis su kitu vyru bei susitikinėti su juo. Nurodytų motyvų pagrindu, atsakovei neneigiant liudytojų parodymų apie susirašinėjimo turinio tikrumą (CPK 182 straipsnio 5 punktas), vadovaujantis įrodymų pakankamumo principu konstatuotina, kad ieškovas įrodė atsakovės neištikimybės faktą (CPK 185 straipsnis). Įstatymų leidėjui neištikimybę įtvirtinus kaip prezumpciją, įrodinėti, kad neištikimybė buvo šeimos iširimo priežastis ir santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, nereikia, tuo pagrindu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Tuo tarpu atsakovė tvirtindama, jog dėl santuokos iširimo kaltas ir ieškovas, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius apie ieškovo nepagarbą jai, nepaisymą jos nuomonės, turtinės paramos neteikimo, piktnaudžiavimą alkoholiu, jos išvarymus iš namų, smurto naudojimą, draudimą bendrauti su tėvais ir draugėmis, nesirūpinimą ja bei dukra, nepateikė, be to, šiuos atsakovės teiginius paneigia byloje apklausti liudytojai. Liudytojas J. G. (ieškovo tetos vyras) parodė, kad jo uošviai gyvena keletą kilometrų nuo šalių šeimos, todėl gan dažnai pas juos užsukdavo, su ieškovu tvarkydavo įvairius darbo įrankius. Kiek matė šalių santykiai buvo gražūs, ieškovas visada buvo pareigingas, važiuodavo parvežti atsakovės po darbo, kartu pasiimdavo dukrą, kad šeimoje būtų kas negerai, nei viena iš šalių nėra sakiusi. Būnant pas juos, alkoholio niekas nevartojo, jokių konfliktų negirdėjo, smurto žymių pas atsakovę nėra matęs. Ieškovo šeima šiltai priėmė atsakovę į savo šeimą, kuomet ieškovo motina augino šalių dukrą, atsakovei grįžus iš darbo šildydavo jai maistą, stengdavosi, kad ji pailsėtų, ieškovo šeimai visuomet buvo svarbi atsakovės nuomonė. Jei ieškovas nebūtų sužinojęs apie žmonos neištikimybę, šalys ir toliau būtų gyvenusios kartu, nes atsakovei šioje šeimoje buvo gerai, ieškovas rūpinosi tiek atsakove, tiek dukra, atsakovei nieko netrūkdavo, šeima buvo graži. Liudytoja I. B. (ieškovo sesuo) parodė, kad atsakovė džiaugėsi gyvendama kaime, šeima gyveno gražiai, brolis rūpinosi atsakove, darydavo ką ji paprašydavo, paimdavo ją iš darbo, abu dalinosi viskuo, kurį laiką šeimai buvo sunkiau, nes trūko pinigų, bet vėliau viskas susitvarkė, šeimoje pinigais naudojosi bendrai, jos brolis visuomet rūpinosi ne tik atsakove, bet ir dukra, darželyje jis yra tėvų tarybos narys, dalyvauja renginiuose, veda dukrą pas daktarus, atsakovė dažnai prašydavo padėti sutvarkyti vaiko rūbelius, juos susiųsti ar pataisyti, surišti mergaitei plaukus, aprengti ją, visuomet padėdavo atsakovei pagal jos norus, viską darydavo suderinusi su atsakove, atsakovė niekada nesiskundė ieškovo elgesiu, konfliktų, smurto tarp jų, jog atsakovė būtų išvaryta iš namų, nėra mačiusi, brolis alkoholiu nepiktnaudžiauja, niekada nedraudė atsakovei su kuo nors bendrauti. Liudytoja R. M. (ieškovo motina) parodė, kad priėmė atsakovę į savo šeimą, padėjo jai, visuomet atsižvelgdavo į jos nuomonę, atsakovei patiko gyventi kaime, sūnus savo šeima rūpinosi, alkoholį vartojo saikingai, tarp šalių jokių konfliktų, smurto atvejų, vijimo iš namų, nėra mačiusi, atsakovė laisvai galėjo bendrauti su savo šeima, draugais, niekas jai nedraudė, jokių nusiskundimų dėl ieškovo elgesio atsakovė nėra išsakiusi. Nors šie liudytojai yra ieškovo giminaičiai, tačiau duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, nėra, be to, šių liudytojų parodymai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus, jų nepaneigė ir liudytojomis apklaustos atsakovės draugė A. R. bei motina N. K., todėl jais netikėti nėra pagrindo. Iš į bylą pateiktos Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos ieškovo charakteristikos matyti, kad dėl ieškovo elgesio nusiskundimų iš kaimynų, draugų ir kitų gyventojų seniūnija nėra gavusi, ieškovas visapusiškai rūpinasi dukra, yra rūpestingas tėvas (e. b. 2 t., b. l. 9). Buvęs darbdavys A. N. pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad ieškovas nusižengimų dėl neatvykimo į darbą neturėjo, tačiau pasikeitus šeimyninei padėčiai, t. y. susilaukus vaiko, buvo laikotarpis, kai pasitaikydavo prašymai dėl laisvo pusdienio ar dienos dėl vaiko nuvežimo pas daktarus, ieškovas yra atsakingas ir rūpestingas šeimos atžvilgiu (e. b. 2 t., b. l. 11). Liudytoja A. R. (atsakovės draugė) parodė, kad su šalių šeima susitikdavo kartą per metus, tuomet ieškovas vartodavo alkoholį, būdavo atsipalaidavęs, linksmas, neagresyvus. Nėra mačiusi, kad ieškovas vartotų smurtą atsakovės atžvilgiu, vytų ją iš namų, ieškovas į santykius žiūrėjo labai rimtai, kad atsakovei būtų kas nors piršęs savo nuomonę, negirdėjo. Liudytoja N. K. (atsakovės motina) parodė, kad kas mėnesį atvažiuodavo pas dukrą, vieną ar du kartus yra nakvojusi, nėra mačiusi ieškovo išgėrusio ar geriančio, kad ieškovas smurtautų ar vytų atsakovę iš namų, kaip šeimoje buvo skirstomos lėšos, nežino, dukra anūkę galėjo auklėti, rengti bei šukuoti kaip nori. Taigi, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymų ieškovui buvo svarbi jo šeima, jis rūpinosi ja ir siekė išsaugoti. Nors atsakovės motina N. K. bei draugė A. R. teismo posėdyje taip pat parodė, kad ieškovas kelis kartus buvo išvijęs atsakovę iš namų, dažnai vartodavo alkoholį, išgėręs būdavo agresyvus, smurtavo prieš atsakovę, ją terorizavo, priekaištavo, jog atsakovė bendrauja su mama, tačiau, visas šias aplinkybes liudytojos teigė sužinojusios iš pačios atsakovės pasakojimų, todėl šiuos liudytojų parodymus, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į pačios atsakovės teiktus paaiškinimus, nors atsakovė ir jos atstovė, kaip vieną iš santuokos iširimo priežasčių nurodo, jog ieškovas atsakovės nerėmė materialiai, tačiau atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad kuomet išėjo į darbą pinigų šeimoje bendrai nelaikė, tačiau šeimai maistą pirkdavo abu, jeigu jai pritrūkdavo pinigų, ieškovas jų visuomet duodavo, galėjo pinigų pasiimti iš vyro piniginės, tačiau jų neimdavo, o paprašydavo, o tai prieštarauja atsakovės nurodytiems argumentams, jog ieškovas jos materialiai nerėmė.

Be to, kaip vieną iš santuokos iširimo priežasčių atsakovė įvardija ieškovo ligą – šlapimo nelaikymą ir nurodė, kad dar prieš sudarant santuoką buvo atvejų, kai ieškovas šlapinosi į lovą, tačiau apie tai su ieškovu nekalbėjo, vėliau gimus dukrai ieškovas pradėjo šlapintis kiekvieną naktį, pradėjo tuo domėtis, nupirko vitaminų, tačiau ieškovas atsisakė juos gerti, nesigydo šios ligos, o tai atstumia. Ieškovas neneigė, kad turi sveikatos sutrikimų dėl šlapimo nelaikymo ir nurodo, kad ligą gydosi, apie šią ligą ieškovei buvo žinoma dar prieš santuokos sudarymą. Iš į bylą pateikto 2020 m. sausio 27 d. medicinos dokumento išrašo/siuntimo matyti, kad ieškovui nuo vaikystės (4 metų amžiaus) yra diagnozuotas naktinio šlapimo nelaikymas, kuris kartojasi 1-2 kartus per mėnesį, rekomenduojama vakarais riboti skysčių vartojimą (e. b. 2 t., b. l. 114), kas paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog po dukros gimimo ieškovas į lovą šlapinasi kiekvieną naktį bei ligos nesigydo. Be to, pačios atsakovės teigimu, iki kol ji dukrą augino namie (kol vaikui suėjo dveji metai), šalių santykiai buvo gražūs, viskuo buvo pasirūpinta, jei šeima būtų išsikėlusi gyventi iš kaimo, šeimą būtų galėję išsaugoti, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovei ieškovo liga gyventi šeimoje netrukdė ir tai nėra pagrindas pripažinti ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog dėl santuokos iširimo yra ieškovo kaltė (CPK 178 straipsnis), tuo pagrindu šioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

II. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametę dukrą E. M., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 7), dėl kurios gyvenamosios vietos nustatymo byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas ir abi šalys yra pareiškusios reikalavimus, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovas reikšdamas reikalavimą nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, nurodo, kad jis gali geriau pasirūpinti dukra, su kuria būdamas kartu užsiima įvairia veikla, tuo tarpu atsakovė su dukra užsiima mažiau, gyvena nuomojamame bute, savo būsto neturi. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, motyvuodama tuo, kad dukrą du metus maitino ir augino, vėliau su dukra praleisdavo daugiau laiko nei ieškovas, todėl ja gali pasirūpinti geriau, be to, šiuo metu jos gyvenimo sąlygos yra patogesnės ir geresnės nei ieškovo.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sprendžiant šį klausimą ypatingą reikšmę turi vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų bei abiejų šalių (tėvo ir motinos) asmeninės ir dorovinės savybės, jų gyvenimo būdas, turintis įtakos vaiko tolimesnei vystymosi raidai.

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų bei liudytojų J. G., I. B., N. K., A. R., R. M. parodymų matyti, kad šalių dukra E. M. nuo gimimo iki 2019 m. gegužės mėn. vidurio gyveno kartu su abiem tėvais ieškovo motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. gegužės mėn. vidurio atsakovė su dukra išsikėlė gyventi į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur atsakovė gyvena iki šiol. Iki Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas (2020 m. kovo 16 d.) šalių dukra pakaitomis gyveno pas abu tėvus pagal atsakovės darbo grafiką, vėliau šalims pradėjus nesutarti dėl bendravimo su dukra, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią šalių dukra pas kiekvieną iš tėvų būna kas antrą savaitę (e. b. 3 t., b. l. 6-11). Iš į bylą ieškovo pateiktų bei teismo posėdyje apžiūrėtų nuotraukų, kvitų (e b. 1 t., b. l. 127-131, 173-186, e. b. 2 t., b. l. 29-40, 2019 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 41 min. 30 sek. - 2 val. 50 min. 40 sek.), atsakovės pateikto „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo bei kvitų (e. b. 1 t., b. l. 68-78), šalių paaiškinimų bei liudytojų J. G., I. B., N. K., A. R., R. M. parodymų matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo dukra, jos sveikata, būdami su ja užsiima įvairia veikla (žaidžia, piešia, sprendžia užduotėles, darosi valgyti, pramogauja ir kt.), mergaitė abu tėvus myli ir noriai būna su jais. Druskininkų lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 17 d. rašte Nr. S-2-212 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad dukrą į darželį atveda ir iš jos pasiima abu tėvai, pasiskirstę dienomis, grupėje E. jaučiasi gerai, emocinė būsena stabili, elgesio pasikeitimų nepastebėta. Mergaitė noriai bendrauja su abiem tėvais, neišskiria vieno kurio nors, aktyviai leidžia laisvalaikį su mama: vaikšto po miestą, parkus, tėtis vežasi ją į kaimą pas močiutę. Tėvai domisi dukros elgesiu, pasiekimais, dalyvauja tėvų susirinkimuose, stebi dukros pažangą elektroniniame dienyne (e. b. 2 t., b. l. 21). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (e. b. 1 t., b. l. 87-89) ir jos papildyme (e. b. 2 t., b. l. 1-3) nurodyta, kad jokių duomenų, jog šalys netinkamai atliktų tėvų pareigas, elgtųsi pavojingai ar rizikingai, keltų grėsmę vaiko saugumui, kitaip pažeistų teises, nėra, abu tėvai myli savo dukrą, ja rūpinasi, bendrauja su darželio mokytoja, domisi vaiko pasiekimais, dalyvauja darželio renginiuose. Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad šalių ryšys su dukra yra stiprus, saugus ir pastovus, mergaitė gerai jaučiasi būdama tiek su mama, tiek su tėčiu, mama ir tėtis skiria dėmesio ir laiko bendravimui su dukra (e. b. 3 t., b. l. 16-17). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad pasak mergaitės, ji turi dvejus namus: Druskininkuose ir kaime, ji gyvena abiejuose namuose ir jai patinka juose gyventi. Mergaitės žaidime šeima – tai tėtė, mama ir vaikas, jie viską daro kartu, ji į kiną norėtų eiti su abiem tėvais (e. b. 2 t., b. l. 22).

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2017 m. yra baustas už nežymų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (e. b. 2 t., b. l. 94, 97), jam yra diagnozuotas šlapimo nelaikymas, stuburo juosmeninės dalies spondiloartrozė, taip pat turi diagnozuotų gretutinių susirgimų – nutukimą, alerginį rinitą, trumparegystę (e. b. 2 t., b. l. 114), šiuo metu užsiima individualia veikla – (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas (e. b. 1 t., b. l. 13-16). Ieškovas nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2018 m. vasario mėn. dirbo (duomenys neskelbtini), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, tvarkingas ir pareigingas darbuotojas (e. b. 2 t., b. l. 11), buvę bei esami klientai ieškovą apibūdina kaip darbštų, paslaugų, nuoširdų bei patikimą žmogų (e. b. 2 t., b. l. 10-11). Druskininkų savivaldybės administracijos Leipalingio seniūnijos pateiktoje charakteristikoje apie ieškovą nurodyta, kad ieškovas rūpinasi dukra visapusiškai, perka drabužius, maisto produktus, remia ją finansiškai, jis yra darbštus, sąžiningas, rūpestingas tėvas, paslaugus kaimynas, dalyvauja bendruomenės veikloje (e. b. 2 t., b. l. 9). Atsakovė yra neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 95, 96), nuo 2008 m. iki 2020 m. gegužės 14 d. dirbo pas individualią veiklą vykdantį K. S., nuo 2020 m. birželio 26 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas (e. b. 2 t., b. l. 4, e. b. 3 t., b. l. 23-24). Buvusio darbdavio atsakovė apibūdinama kaip darbšti, atsakinga, kultūringa, maloni, tvarkinga, pareiginga, sąžininga bei mandagi darbuotoja (e. b. 2 t., b. l. 4). Buvusi bendradarbė apie atsakovę atsiliepia, kaip apie atsakingą, sąžiningą ir rūpestingą kolegę, niekada nepaliekančią kito bėdoje, kuri rūpinasi dukra, puošią ją, dažnai pasakoja apie kartu su dukra lankytas vietas bei pramogas (e. b. 2 t., b. l. 5). Atsakovės pažįstamos V. Š. bei I. Š. nurodė, kad atsakovė kaip moteris ir motina yra tvarkinga, sąžininga, nuoširdi, atsakinga, rūpinasi savo dukra, myli ją bei su ja užsiima (e. b. 2 t., b. l. 6, 7). Buto nuomotoja A. M. atsakovę apibūdina kaip gerą nuomininkę, rūpestingą, malonų, tvarkingą ir atsakingą žmogų, visada laiku apmokančią mokesčius ir nuomą, prižiūrinčią bute švarą ir tvarką, gražiai bendraujančia su dukra, leidžiančia su dukra laiką šalia namų esančiame parke ar ant sūpynių (e. b. 2 t., b. l. 8).

Ieškovas atsakovės žalingų įpročių nenurodė, teigė, kad pats alkoholį vartoja saikingai, atsakovė kartais išgeria nestiprių alkoholinių gėrimų, tačiau atkreipė dėmesį, kad 2020 m. sausio 28 d., kuomet jis nuvežė dukrą atsakovei, pastaroji buvo neblaivi. Atsakovė neneigė, jog kartais išgeria vyno, tačiau nurodė, kad ieškovas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Byloje apklausti liudytojai I. B., R. M. teigė, kad šalys alkoholį vartoja saikingai, juo nepiktnaudžiauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. sausio 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad duomenų apie šalių piktnaudžiavimą alkoholiu nėra, abu tėvai dėl priklausomybės alkoholiui nestebimi, atsakovei 2020 m. sausio 28 d. nustatytas 0,45 promilės girtumas, pakartojus – 0,33 promilės girtumas (e. b. 2 t., b. l. 126-134). Iš šalių paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (e. b. 2 t., b. l. 118-122), 2020 m. sausio 28 d. rašytinio atsakovės paaiškinimo (e. b. 2 t., b. l. 123) bei liudytojos A. R. parodymų matyti, kad atsakovė 2020 m. sausio 28 d. alkoholį vartojo viena namuose po konflikto su ieškovu, vaikui esant pas tėvą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje jokių duomenų, kad šalys būtų linkusios piktnaudžiauti alkoholiu, kas darytų neigiamą įtaką mažamečio vaiko augimui ir vystymuisi, nėra, o aplinkybė, kad 2020 m. sausio 28 d. ieškovui vėlai vakare atvežus vaiką pas atsakovę, pastaroji buvo neblaivi, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją (vykstantį skyrybų procesą, konfliktus tarp šalių dėl vaiko, jog alkoholis buvo vartotas vaikui esant pas tėvą, nurodžius, jog vaikas pas motiną nebus vežamas), tai, kad toks atvejis buvo vienkartinis, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir dėl to negali tinkamai pasirūpinti vaiku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad abu tėvai nuo pat dukros gimimo iki šiol nepertraukiamai ir intensyviai dalyvauja dukros gyvenime, pastoviai su ja bendrauja ir užsiima, pagal darbo pobūdį (ieškovas dirba penkias dienas per savaitę, darbą planuojasi pats, darbo valandas gali koreguotis kaip jam patogu, atsakovė dirba penkias dienas per savaitę, nuo 8 val. ryto iki 16.30 val. vakaro), abu gali pakankamai laiko skirti dukrai, atsižvelgiant į mažametės E. M. amžių ((duomenys neskelbtini)), jos išreikštą poziciją apie tėvus, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi šiltą, abipusį ryšį su dukra, abu tėvai ją myli, visapusiškai ja rūpinasi, mergaitė yra pripratusi prie abiejų tėvų gyvenimo aplinkos, šiuo metu jai vienodai reikšmingi abu tėvai, abu yra svarbūs ir reikalingi bei abi šalys pagal savo asmenines ir dorovines savybes, finansines galimybes gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra ir užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Nors liudytojos I. B. ir R. M. nurodė, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių pasirūpinti dukra, nes buvo atvejų, kuomet atsakovė nežinojo, kaip sergančiam vaikui suduoti vaistus, dažnai prašydavo pagalbos dėl rūbų pataisymo, dukros sušukavimo, ištikus problemai pati jos nespręsdavo, o skambindavo ieškovui, netinkamai skalbia rūbus, nemoka tvarkytis, tačiau, teismo vertinimu, šios liudytojų nurodytos aplinkybės yra jų subjektyvus atsakovės elgesio vertinimas ir neįrodo, kad atsakovė negali tinkamai pasirūpinti dukra.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog vaikas emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, kurie abu gali tinkamai pasirūpinti savo dukra, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo didelę reikšmę turi abiejų šalių (tėvo ir motinos) šeimos aplinkos sąlygos, t. y. sąlygos, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008, 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas vienas gyvena jo motinai R. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., jis gyvena ūkiškai, laiko vištas, augina bulves, daržoves, javus, statosi naują namą (e. b. 2 t., b. l. 9), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., b. l. 9). Druskininkų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. išvadoje nurodyta, kad namas yra su daliniais patogumais, kūrenamas krosnimi, jame švaru ir tvarkinga. Mergaitei yra sukurta erdvė žaisti, miega su tėčiu viename kambaryje. Kieme įrengtos supynės, yra pripučiamas baseinas, aplinka tvarkinga (e. b. 1 t., b. l. 87-89). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. išvados papildyme nurodyta, kad buities sąlygos ieškovo namuose vaikui augti tinkamos, tačiau atkreipė dėmesį, kad namas yra senas, apšildomas krosnimi, vonia ir tualetas dar neįrengti (e. b. 2 t., b. l. 1-3). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad name yra du kambariai su baldais, įrenginėjama kanalizacija, viduje tvarkinga ir švaru, yra atskira erdvė vaikui, tinkamas vaikui augti (e. b. 2 t., b. l. 15-17), 2019 m. spalio 30 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad namas yra vieno aukšto, 50 kv. m., su dviem kambariais ir virtuve, patogumai daliniai: vanduo įvestas tik virtuvėje, šildomas momentiniu šildytuvu, vonia ir tualetas neįrengti, sanitariniame mazge įvesta kanalizacija, artimiausiu metu žadama įvesti vandens tiekimą, pastatyti klozetą ir dušo kabiną. Namas šildomas krosnimi, kūrenama malkomis, virtuvėje vėsu, nekūrenta, malkomis apsirūpinta, namuose švaru ir tvarkinga, mergaitė atskiro kambario neturi, naudojamame kambaryje yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, kambaryje šilta. Mergaitė prausiama vonelėje arba su tėčiu vyksta pas močiutę į Druskininkus, kur prausiasi duše, kol bus įrengtas tualetas mergaitė naudojasi biotualetu, sanitarinės sąlygos tinkamos (e. b. 2 t., b. l. 18-20). Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad ieškovas gyvena nuosavame name, esančiame vienkiemyje, gyvenamoji vieta nėra patogi dėl susisiekimo su esančia infrastruktūra: netoli namų nevažiuoja tarpmiestinis autobusas, mokyklinis autobusas, tačiau yra pakankamai galimybių gauti reikiamas paslaugas, nes ieškovas vairuoja automobilį. Ieškovo gyvenimo sąlygos prastos, gyvenamoji aplinka nešvari, netvarkinga ir skurdi, namuose naudojamasi biotualetu, nėra dušo - vonios (e. b. 3 t., b. l. 16-17). Nors šiame rašte nurodyta, kad ieškovo gyvenimo sąlygos prastos, gyvenamoji aplinka nešvari, netvarkinga ir skurdi, tačiau įvertinus į bylą pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus bei ieškovo pateiktas jo gyvenamojo namo bei kiemo 2020 m. birželio 28 d. darytas nuotraukas (e. b. 3 t., b. l. 21), iš kurių matyti, kad namo viduje bei kieme yra tvarkinga, kambaryje daiktai tvarkingai sudėti į lentynas, dėžes, prie namo kieme pastatytos supynės su čiuožykla, yra vaikiškas namelis, smėlio dėžė, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo gyvenimo sąlygos nėra tinkamos vaikui augti.

Atsakovė viena gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 65-67), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., b. l. 63). Iš buto pirkimo – perdavimo akto matyti, kad atsakovės nuomojamame bute yra visi buičiai reikalingi namų apyvokos daiktai (e. b. 1 t., b. l. 67). Druskininkų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. išvadoje (e. b. 1 t., b. l. 87-89) bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. išvados papildyme (e. b. 2 t., b. l. 1-3) nurodyta, kad butas yra su patogumais, jame jauku, tvarkinga, buities sąlygos vaikui augti tinkamos. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad ieškovės nuomojamas butas yra 38 kv. m., vieno kambario su virtuve, visais patogumais, švarus ir tvarkingas, vaikui yra padaryta erdvė žaisti (e. b. 2 t., b. l. 12-14). Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centro rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad atsakovės nuomojamo vieno kambario buto buities ir gyvenimo sąlygos geros, gyvenamoji aplinka švari ir tvarkinga, butas yra šalia E. ugdymo įstaigos, nepatiriami jokie sunkumai dėl gyvenamosios vietos nuošalumo ar susisiekimo su infrastruktūra. E. su mama turi pastovią dienotvarkę atitinkančią dukros poreikius, mergaitė namuose turi visas reikiamas ugdymuisi bei lavinimuisi priemones (e. b. 3 t., b. l. 16-17).

Taigi, šiuo atveju, pripažintina, kad abiejų šalių (tėvo ir motinos) gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui auginti, tačiau įvertinus tai, kad šalių dukra lanko Druskininkų lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti (duomenys neskelbtini) mokykloje priešmokyklinę ugdymo grupę, yra registruota pas Druskininkuose dirbančią šeimos gydytoją, tuo tarpu, ieškovas gyvena vienkiemyje, kaime, kuriame jokių ugdymo, medicinos įstaigų nėra, gyvenamoji vieta nuo Druskininkų nutolusi apie (duomenys neskelbtini) km., jokio viešo susisiekimo nėra, ieškovo gyvenamajame name nėra įrengtos vonios – dušo, namas šildomas krosnimi (neužmetus malkų atšąla), o atsakovės gyvenamajame bute yra visi patogumai, butas yra šalia mergaitės ugdymo įstaigos, teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos yra žymiai geresnės bei patogesnės nei ieškovo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad šalių dukrai, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) m., daugiau yra reikalinga motinos globa, nes tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims, įvertinus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovės duotą išvadą byloje, sprendžia, kad šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitiks vaiko interesus, tuo pagrindu ieškovo ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas, atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas ir šalių dukros E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove A. M. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių nepilnametei dukrai tapus vyresnei, jos gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeis reikšmingos faktinės aplinkybės.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, atmetant ieškovo ieškinį šioje dalyje, yra atmestini ir ieškovo reikalavimai dėl bendravimo su vaiku nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes šie reikalavimai yra glaudžiai susiję ir priklauso nuo šio reikalavimo.

III. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, ieškovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Atsakovė priešieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nurodydamas, jog mergaitei reikia ne tik motinos, bet ir tėčio, todėl pageidauja, kad būtų palikta šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagal kurią mergaitė su abiem tėvais bendrautų kas savaitę, sukonkretinant bendravimo tvarką per didžiąsias metų šventes, dukros atostogas bei įtraukiant šalių gimimo dienas, Motinos ir Tėvo dieną. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados papildyme nurodyta, kad geriausiai vaiko interesus atitinka bendravimo tvarka, kai nustatomas laisvas bendravimas su vaiku, sudaromos sąlygos tėvui, negyvenančiam su vaiku nevaržomai ir betarpiškai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, tačiau šalims nesutariant dėl bendravimo su vaiku, tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (e. b. 2 t., b. l. 1-3). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka kas antrą savaitę yra tinkama vasaros laikotarpiu, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo gyvenimo sąlygas ji nėra gera, todėl turėtų būti keičiama pagal atsakovės siūlomą bendravimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių ginčą nagrinėjant teisme, tarp šalių kilo nesutarimai dėl bendravimo su dukra, todėl, ieškovo prašymu, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią ieškovas pasiima dukrą kas antrą penktadienį 17 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą sekantį penktadienį 17 val. Šalys teismo posėdyje paaiškino, kad su dukra bendrauja pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir mergaitė pas kiekvieną iš tėvų būna kas antrą savaitę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad šalims pačioms geranoriškai susitarti dėl bendravimo su dukra nepavyksta, todėl tikslinga nustatyti detalią vaiko bendravimo su tėvu E. M. tvarką, nes šiuo atveju būtent konkreti bendravimo tvarka apibrėš šalių teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, sureguliuos šalių santykius bei įneš stabilumo, kuris yra būtinas siekiant vaiko gerovės.

Ieškovas nesutikdamas su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, prašo nustatyti bendravimo tvarką esančią šiuo metu, tačiau teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti pastovi bendravimo tvarka kas savaitę, atsižvelgiant į šalių gyvenimo sąlygas, vaiko amžių, tai, kad mergaitė nuo rudens pradės lankyti mokykloje priešmokyklinę ugdymo grupę, nelaikytina tinkama. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas neprivalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvų darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos rėžimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas įvertinęs atsakovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, išklausęs šalių paaiškinimus dėl šios bendravimo tvarkos, sprendžia, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra visiškai aiški ir konkreti, neatitinka tėvų lygiateisiškumo bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principams, ji yra susijusi su atsakovės buvusio darbo grafiku, todėl nustatytina kitokia nei atsakovės prašoma ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kuri nustatytina atsižvelgiant į šalių dukros amžių, šalių užimtumą, atsakovės priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką bei šalių teismo posėdyje dėl bendravimo tvarkos teiktus pasiūlymus.

Pažymėtina, kad motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

IV. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.3, 1.5 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, kad vaikui reikalinga pirkti maistą, drabužius, avalynę, higienos reikmes, vitaminus, susirgus vaistus, buities prekes, mokymosi reikmenis, reikalingos išlaidos laisvalaikiui, darželio renginiams, sumokėti už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus, kas per mėnesį sudaro apie 400,00 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus (e. b. 1 t., b. l. 65-66, 68-78). Ieškovas atsakovės pateikto paskaičiavimo bei prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo. Byloje nustatyta, kad atsakovė dirba, jos pajamas per mėnesį sudaro minimalus darbo užmokestis (e. b. 3 t., b. l. 23-24), kitokių pajamų negauna, jai materialiai padeda motina (e. b. 1 t., b. l. 68-75). Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (e. b. 1 t., b. l. 63, 64). Ieškovas užsiima individualia veikla, jo pajamos per mėnesį sudaro nuo 600 Eur iki 800 Eur (e. b. 1 t., b. l. 13-16), nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės (e. b. 1 t., b. l. b. l. 9, 11). Šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, lanko Druskininkų lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrelius (e. b. 2 t., b. l. 21). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko amžių bei į tai, jog mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos bei buities priemonės, gyvenamasis būstas, namų apyvokos daiktų, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui, ieškovas yra darbingas, teismas sprendžia, kad atsakovės prašomo dydžio ir formos išlaikymas nepilnametei dukrai užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovė išlaikymą dukrai prašo priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 9 d. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu šalių dukra panašiai laiko gyveno tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę, šalys patvirtino, kad kuomet dukra būdavo su vienu iš tėvų, dukrą savo lėšomis išlaikydavo tėvas, pas kurį būdavo vaikas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinas vaiko išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 20 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 2,3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

V. Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuotkinių bendro turto padalijimo klausimus. Bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi (e. b. 1 t., b. l. 9, 63), santuokos metu įgijo transporto priemones: automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio priekabą „Tema Box“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo vardu (e. b. 1 t., b. l. 11, 64). Ieškovo paaiškinimais atsakovė teisės vairuoti neturi, priekaba jai nereikalinga, todėl prašo šį registruotiną kilnojamąjį turtą priteisti jam bei nenustatyti pareigos mokėti atsakovei kompensaciją už tenkantį turtą, įvertinus atsakovei tenkantį kilnojamąjį turtą: santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus. Atsakovė nurodė, kad transporto priemonių jai nereikia ir sutinka, jog po santuokos šis turtas liktų ieškovui, kompensacijos už ieškovui tenkančią turto dalį priteisti nereikalauja. Teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, tai, kad atsakovė ieškovo prašomo turto padalijimo būdo neginčija, sprendžia, kad ieškovo prašomas turto padalijimo būdas atitinka sutuoktinių interesus, tuo pagrindu ieškovui priteistinas santuokoje įgytas registruotinas kilnojamasis turtas, nepriteisiant atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

VI. Dėl kitų klausimų

Santuoką nutraukus, ieškovui paliktina pavardė M., atsakovei jos pageidavimu, paliktina iki santuokos turėta pavardė – K. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi, ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), be to, išlaikymo atsakovė nereikalauja, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nenustatytinas.

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 130,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir 1 480,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsakovės – 75,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pareiškimą ir 1 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. CPK 80 straipsnio 7 dalį nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Ieškovas ieškinį bei jo priedus teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškinys turėjo būti apmokėtas 98,00 Eur (130,00 Eur x 75 proc.) dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Ieškovas reikšdamas ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 32,00 Eur (130,00 Eur – 98,00 Eur) grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir laikytina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 98,00 Eur žyminis mokestis ir 1 480,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės pateiktas 2019 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1030931 yra nepagrįstas, nes išrašytas dar prieš ieškinio pateikimą teismui, tačiau kaip matyti iš tarp atsakovės ir jos atstovės advokatės Romos Katilovskienės sudarytos atstovavimo sutarties, ši sutartis buvo sudaryta 2019 m. gegužės 30 d., pavedant advokatei atstovauti atsakovę civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, periodinių išmokų vaiko išlaikymui nustatymo, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, kas patvirtina, kad 2019 m. gegužės 30 d. buvo teikiama teisinė konsultacija dėl šalių santuokos nutraukimo (Rekomendacijų 8.19 punktas), todėl teigti, kad už šias paslaugas atsakovės patirtos išlaidos yra nepagrįstos nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei su juo susiję reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atmesti, reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 100 proc., todėl darytina išvada, kad ieškovo ieškinys patenkintas 66,67 proc. Atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas 50 proc., o reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei su juo susiję reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo iš esmės patenkinti visiškai (100 proc.), todėl darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis patenkintas 75 proc.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 052,05 Eur ((98,00 Eur žyminis mokestis + 1 480,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 66,67 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 1 256,25 Eur ((75,00 Eur žyminis mokestis + 1 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 204,20 Eur (1 256,25 Eur – 1 052,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 5,11 Eur, tačiau šalims mokėtina suma susidaro mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkinus ieškovo prašymą taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kuri galiojo iki šio teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių šiuo metu yra konfliktiniai santykiai, šalys tarpusavyje nesutaria dėl dukros gyvenamosios vietos bei bendravimo su ja, šiuo teismo sprendimu yra nustatoma konkreti ieškovo bendravimo su dukra tvarka, siekiant užtikrinti vaiko interesus, sprendimo dalys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 26, nutraukti dėl sutuoktinės A. M. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui E. M. palikti jo pavardę – M., atsakovei A. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K..

Nustatyti nepilnametės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra E. M., gimusia (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką šiomis sąlygomis:

1. Ieškovas E. M. praleidžia su dukra E. M. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimdamas dukrą E. M. penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar jos gyvenamosios vietos 17.00 val., apie dukros paėmimo vietą iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) pranešdamas atsakovei, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

2. Ieškovas E. M. praleidžia su dukra E. M. kiekvieną savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar jos gyvenamosios vietos 17.00 val., apie dukros paėmimo vietą iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) pranešdamas atsakovei, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

3. Švenčių metu, nepriklausomai nuo nustatytos tėvo bendravimo tvarkos savaitgaliais, darbo dienomis (antradienį, ketvirtadienį) ir atostogų metu, ieškovas E. M. su dukra E. M. bendrauja tokia tvarka:

3.1. Ieškovas E. M. kartu su dukra E. M. praleidžia Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas dukrą nurodytomis dienomis iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dukra praleidžia su motina A. M..

3.2. Neporiniais metais ieškovas E. M. kartu su dukra E. M. praleidžia dukros gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), paimdamas dukrą darbo dienomis (pirmadienį – penktadienį) iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ar jos gyvenamosios vietos 17.00 val., apie dukros paėmimo vietą iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) pranešdamas atsakovei, ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., savaitgalį (šeštadienį – sekmadienį) – paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Poriniais metais E. M. savo gimimo dieną praleidžia su motina A. M..

3.3. Neporiniais metais per Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.), antrąją Šv. Velykų dieną (pagal kalendorių) dukra E. M. praleidžia su tėvu E. M., kuris pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 19.00 val., o antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų metu (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną (pagal kalendorių) – su mama A. M..

3.4. Poriniais metais per Šv. Kūčias, pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.), antrąją Šv. Velykų dieną (pagal kalendorių) dukra E. M. praleidžia su motina A. M., o antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Naujųjų metų metu (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), pirmąją Šv. Velykų dieną (pagal kalendorių) – su tėvu E. M., kuris pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šventinę dieną 10.00 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 19.00 val.

2. Kasmetinių atostogų ugdymo įstaigoje metu ieškovas E. M. su dukra E. M. bendrauja tokia tvarka:

4.1. Žiemos ir vasaros atostogų metu ieškovas E. M. praleidžia su dukra E. M. pusę nurodytų atostogų laiko, neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse, ieškovui paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos neporiniais metais pirmą nurodytų atostogų dieną 10 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą praėjus pusei atostogų laiko iki 19 val. ir poriniais metais pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą dieną, praėjus pusei nurodytų atostogų laikui, 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val.

4.2. Rudens ir pavasario atostogas dukra E. M. praleidžia su tėvu E. M. poriniais metais, neribojant teisės atostogauti ir užsienio šalyse, ieškovui paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą nurodytų atostogų dieną 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val. Neporiniais metais E. M. rudens ir pavasario atostogas praleidžia su motina A. M..

3. Ieškovas E. M. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytomis sąlygomis iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute informuoja dukros motiną A. M..

4. Šalys savalaikiai informuoja viena kitą apie dukros E. M. sveikatos būklę jai susirgus ir abi, laikantis protingumo kriterijų, orientuojantis į gydytojų nurodymus, laikinai, kol dukra pasveiks, bendravimo tvarką vykdo taip, kad nepažeistų dukros sveikatos būklės.

5. Šalys gali bendru sutarimu nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, iš anksto elektroniniu paštu, telefonu ar SMS žinute suderinusios bendravimo tvarkos pakeitimus.

Priteisti iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. liepos 20 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą – automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio priekabą „Tema Box“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 204,20 Eur (dviejų šimtų keturių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), permokėtą žyminio mokesčio dalį – 32,00 Eur (trisdešimt du eurus), ieškovo sumokėtą 2019 m. liepos 18 d. (visa sumokėta suma 130,00 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimą dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.