- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e2A-1457-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04424-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Atsakovas
- S. P., uždarosios akcinės bendrovės „Baltic commercial union“
- Ieškovas
- A.
- Kategorijos
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių S. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic commercial union“ bei ieškovo A. (A.) Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. (A.) Š. ieškinį atsakovėms S. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic commercial union“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo už bendro naudojimo objekto išlaikymą ir priežiūrą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės S. P. 11 330,74 Eur skolos, 1 616,18 Eur palūkanų, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic commercial union“ (toliau kartu – atsakovės) – 2 744,65 Eur skolos, 279,82 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad ieškovas kartu su atsakovėmis bendrosios nuosavybės teise valdo 478,44 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (toliau – Poilsio namai) ir susijusius kitus inžinerinius statinius. Nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. atsakovei S. P. bendrosios nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Poilsio namų su susijusiais kitais inžineriniais statiniais, o atsakovei UAB „Baltic commercial union“ nuo 2017 m. birželio 27 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis Poilsio namų su susijusiais kitais inžineriniais statiniais. Ieškovo teigimu, nei viena iš atsakovių neprisideda prie Poilsio namų su susijusiais inžineriniais statiniais priežiūros, nemoka mokesčių. Atsakovės S. P. 11 330,74 Eur dydžio skolą sudaro 8 766,63 Eur skola akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) už elektros energiją, 795,76 Eur skola UAB „Elektrum Lietuva“ už elektros energiją; 1 604,90 Eur skola UAB „G4S“ už apsaugą, 163,45 Eur skola UAB „Ecoservice projektai“ už šiukšlių išvežimą bei 1 616,18 Eur palūkanų. Atsakovės UAB „Baltic commercial union“ 2 744,65 Eur dydžio skolą sudaro 2 133,40 Eur skola ESO už elektros energiją, 265,25 Eur skola UAB „Elektrum Lietuva“ už elektros energiją, 332,42 Eur skola UAB „G4S“ už apsaugą, 13,58 Eur skola UAB „Ecoservice projektai“ už šiukšlių išvežimą ir 279,82 Eur palūkanų. Ieškovas nurodė, kad, siekdamas taikiai išspręsti susidariusią situaciją, raštu kreipėsi į atsakoves dėl minėtų mokesčių, susijusių su Poilsio namais ir jų priežiūra, apmokėjimo, tačiau atsakovės įsiskolinimo neapmokėjo. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovės nuslepia aplinkybes, susijusias su Poilsio namų naudojimu. Ieškovas Poilsio namų bendrasavininku yra daugiau kaip 20 metų. Nors atsakovės bendrasavininkėmis tapo vėliau (2014 m. ir 2017 m.), iki joms tampant bendrasavininkėmis, faktiniu Poilsio namų valdytoju kartu su ieškovu buvo atsakovės S. P. tėvas A. P. (A. P.), kuris negalėjo oficialiai tapti bendraturčiu, nes turėjo daug kreditorinių įsiskolinimų (vėliau jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla). Iki 2014 m. visas eksploatavimo išlaidas proporcingai dalindavosi ieškovas ir A. P., o nuo 2014 m. A. P. dėl pablogėjusios finansinės padėties šių išlaidų nebedengė. Kai asmenų tarpusavio santykiai pablogėjo, ieškovas toliau mokėjo už komunalines paslaugas, nes nenorėjo, kad būtų nutrauktas paslaugų tiekimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės S. P. ir UAB „Baltic commercial union“ pateikė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, kuriais su ieškovo pozicija nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktų UAB „Elektrum Lietuva“ PVM sąskaitų – faktūrų už elektros energiją mokestis apskaičiuojamas pagal apskaitos prietaiso rodmenis, t. y. tokio mokesčio dydis priklauso nuo per mėnesį Poilsio namuose suvartoto elektros energijos kiekio. Iš sąskaitose nurodytų duomenų matyti, kad elektros energijos suvartojimas Poilsio namuose (jie nepritaikyti nuolat gyventi juose) kiekvieną mėnesį yra skirtingas – svyruoja nuo 71 kWh/mėn. (per 2021 m. spalio mėn.) iki 788 kWh/mėn. (per 2022 m. birželio mėn.). Iš UAB „Elektrum Lietuva“ sąskaitų matyti, kad daugiausiai elektros energijos išnaudojama šiltuoju metų laiku (vasarą), kai ieškovas ir (ar) su juo susiję asmenys poilsiauja Objekte ir elektros energiją naudoja savo poreikiams. Iš ESO išklotinės apie laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. suvartotą elektros energiją matyti, kad daugiausia elektros suvartota šiltuoju metų laiku. Iš ieškovo pateiktos UAB „Ecoservice projektai“ detalizacijos matyti, jog mokestis už šiukšlių išvežimą kiekvieną mėnesį svyruoja nuo 8,61 Eur/mėn. (už 2014 m. kovo mėn.) iki 40,75 Eur/mėn. (už 2016 m. birželio mėn.), o didžiausios sumos priskaičiuotos už vasaros mėnesius. Mokestis už šiukšlių išvežimą yra tiesiogiai susijęs su ieškovo naudojimusi Poilsio namais šiltuoju metų laiku (ženkliai padidėja išvežamų šiukšlių kiekis, kas lemia didesnius mokesčius už jų išvežimą). Atsakovės pažymėjo, kad jos nėra sutarties su UAB „G4S“ dalyvės, o ieškovas nėra derinęs klausimo su atsakovėmis dėl Poilsio namų apsaugos perkant paslaugas iš UAB „G4S“. Tokį sprendimą ieškovas priėmė vienašališkai. Atsakovėms apie tai nebuvo žinoma. Atsakovių teigimu, nepagrįstu ieškiniu yra siekiama sukelti atsakovėms nepatogumų ir daryti joms įtaką, nes jos 2019 m. kreipėsi į teismą dėl turto (atsakovėms tenkančias Poilsio namų dalies) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu. Triplike atsakovės iš esmės pakartojo nurodytą poziciją, papildomai pažymėjo, kad šiuo metu Poilsio namų patalpos nėra atidalintos ir atitinkamos patalpos nėra priskirtos šalims ar A. P., kuris nėra Poilsio namų bendraturtis. Atsakovės taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimams turėtų būti taikomas senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo A. Š. naudai iš atsakovės S. P. 7 649,91 Eur skolos, o iš atsakovės UAB „Baltic commercial union“ – 1 918,92 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas (7 649,91 Eur ir 1 918,92 Eur) sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovių teiginiai dėl senaties termino yra nepagrįsti, nes ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, o tokiems reikalavimams taikomas bendras 10 metų senaties terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-555-1080/2024 yra nagrinėjamas tų pačių šalių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto avarinės būklės šalinimo išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas negalėjo paaiškinti teismui, kodėl minėtoje byloje nereiškė reikalavimų dėl atsakovių pareigų nevykdymo, t. y. už Poilsio namams teiktas komunalines ir kitas paslaugas atlyginimo. Vis dėlto teismas vertino, kad šios bylos kontekste spręstina, jog atsakovės privalo atlyginti už elektros tiekimą, nes tai yra būtinosios išlaidos, susijusios su Poilsio namų priežiūra, o pateiktose sąskaitose didžiausią elektros kainos dalį sudaro galios dedamoji: 2014-2022 m. ESO PVM sąskaitose-faktūrose elektros galios dedamoji svyruoja nuo 70 proc. iki 90 proc., priklausomai nuo sezoniškumo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir posėdžių metu išsiaiškintas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškovui iš atsakovės S. P. priteistina 7 649,91 Eur už elektros energiją (80 proc.), o iš atsakovės UAB „Baltic commercial union“ - 1 918,92 Eur (80 proc.).
8. Teismas vertino, kad, ieškovui neįrodžius reikalavimo priteisti iš atsakovių palūkanas už vėlavimą atsiskaityti pagrįstumo (į bylą pateiktas atsakymas į vienintelę pretenziją (2020 m.)), nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas per visą laikotarpį informuodavo atsakoves apie susidarančius įsiskolinimus ir vėlavimą juos apmokėti, - ieškinio reikalavimas dėl palūkanų (1 616,18 Eur ir 279,82 Eur) priteisimo iš atsakovių laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.
9. Teismas pažymėjo, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, jog Poilsio namuose laiko savo vertingus daiktus (traktorius, žoliapjovę, indaplovę ir kt.). Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė, jog nurodyti daiktai priklauso ir atsakovėms. Priešingai, atsakovės pagrindė leistinais įrodymais (nuotraukos), kad nelaiko Poilsio namuose jokių vertingų daiktų ir kad sutartys dėl turto apsaugos yra sudarytos išimtinai ieškovo interesais, siekiant apsaugoti tik jam priklausančius daiktus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaidų už Poilsio namų apsaugą laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas. Taip pat atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl šiukšlių išvežimo paslaugų apmokėjimo, nes bylos nagrinėjimo eigoje pasitvirtino aplinkybės, kad Poilsio namais praktiškai naudojasi ieškovas (ir jo pažįstami asmenys).
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad pagrįstas yra ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas (7 649,91 Eur ir 1 918,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Atsižvelgdamas į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus (ieškinys patenkintas 59,91 proc. dalyje), teismas proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir pateikto atsiliepimo teisiniai argumentai
12. Atsakovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. P. ieškovui priteista 7 649,91 Eur skolos ir iš atsakovės UAB „Baltic Commercial Union“ ieškovui priteista 1 918,92 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas (7 649,91 Eur ir 1 918,92 Eur) sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, kuria prašoma iš atsakovės S. P. priteisti ieškovui 8 766,63 Eur skolą už jo mokėjimus ESO ir 795,76 Eur skolą už mokėjimus UAB „Elektrum Lietuva”, o iš atsakovės UAB „Baltic Commercial Union“ prašoma priteisti 2 133,40 Eur skolą už jo mokėjimus ESO ir 265,25 Eur skolą už jo mokėjimus UAB „Elektrum Lietuva“ bei palūkanas, atmesti. Atsakovių apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jis nuo 2014 m. mokėjo mokesčius už atsakovę S. P., o nuo 2017 m. - ir už atsakovę UAB „Baltic Commercial Union“, tačiau iki 2020 m. nei karto nesikreipė į atsakoves su prašymu (pretenzija) dėl sumokėtų mokesčių dalies grąžinimo. Pirmą kartą ieškovas į atsakoves pretenzija kreipėsi 2020 m. Atsižvelgdamos į tai, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinyje suformuluotiems reikalavimams, kurių pagrindas yra iki 2020 m. kovo 28 d. atlikti ieškovo mokėjimai, yra suėjęs ieškinio senaties terminas, ir prašė teismo šiuos reikalavimus atmesti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu, kadangi minėtoje normoje teigiama, jog reikalavimams atlyginti žalą yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas, teigdamas, kad šiuo atveju turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, šio teiginio nemotyvavo. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuo atveju ieškovas atsakovėms jokių paslaugų neteikė, o, kaip pats įrodinėjo byloje, sumokėdamas už elektrą ir tariamai ir už atsakoves, jis patyrė žalą. Tai reiškia, jog ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas ne iš tarpusavyje susiklosčiusių paslaugų teikimo teisinių santykių, bet iš jo patirtos žalos, taigi atitinkamai turėjo būti skaičiuojamas ir ieškinio senaties terminas.
12.2. Teismas skundžiamame sprendime apskritai nenurodė, kokiais skaičiavimais remdamasis nusprendė, kad ieškovui iš atsakovės S. P. priteistina 7 649,91 Eur už elektros energiją (80 proc.), o iš atsakovės UAB „Baltic Commercial Union“ - 1 918,92 Eur (80 proc.). Iš teismo sprendimo atsakovėms nėra aišku, už kokį laikotarpį apskaičiuota jų skola. Be to, teismas skundžiamame sprendime nenurodė, ar iš atsakovių priteista suma apima ieškovo sumokėtą galios mokestį ir mokestį už realiai suvartotą elektros energiją.
12.3. Kadangi Poilsio namai nėra skirti nuolatiniam gyvenimui ir nėra tam pritaikyti, juose nėra nuolat elektros energiją vartojančių prietaisų (šildymo, šaldymo, apšvietimo, vandens tiekimo ir pan.), kurių veikimas yra būtinas Poilsio namų vertei išlaikyti ir jiems išsaugoti, todėl faktiškai nesinaudojant Poilsio namais, elektros energijos suvartojimas yra 0 kWh/mėn. Neteisinga teismo išvada, kad atsakovės privalo atlyginti už elektros tiekimą.
12.4. Teismas, pripažinęs, kad Poilsio namais faktiškai naudojosi ieškovas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės turi pareigą sumokėti už ieškovo suvartotą elektros energiją. Atsakovės net sutarties dėl elektros energijos tiekimo į Poilsio namus nėra sudariusios, tokią sutartį savo nuožiūra ir nederinęs šio klausimo su atsakovėmis yra sudaręs pats ieškovas, kuris, kaip nustatyta byloje, faktiškai ir naudojasi Poilsio namais.
13. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaidų už elektros energijos tiekimą bei persiuntimą tenkino iš dalies. Teismo vertinimu, atsakovės privalo atlyginti už elektros tiekimą, nes tai yra būtinosios išlaidos, susijusios su Poilsio namų priežiūra, o pateiktose sąskaitose didžiausia elektros kainos dalį sudaro galios dedamoji: 2014-2022 m. ESO PVM sąskaitose-faktūrose elektros galios dedamoji svyruoja nuo 70 proc. iki 90 proc., priklausomai nuo sezoniškumo, todėl, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir posėdžių metu išsiaiškintas aplinkybes, teismas nurodė, kad yra pagrindas išvadai, jog ieškovui iš atsakovės S. P. priteistina 7 649,91 Eur už elektros energiją (80 proc.), o iš atsakovės UAB „Baltic commercial union“ – 1 918,92 Eur (80 proc.). Sprendime nėra paaiškinta, kodėl teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl elektros energijos tiekimo ir persiuntimo išlaidų priteisimo pilna apimtimi, tačiau manytina, kad teismas vadovavosi atsakovių paaiškinimais, kad jos Poilsio namuose nebūna, tik ieškovas pilnai naudojasi visu turtu, todėl jis ir turi mokėti visus reikalaujamus mokesčius. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta. Nors atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodamos paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Poilsio namų patalpomis nesinaudojo, tokius jų teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai – ieškovas su dubliku pateikė 2020 m. birželio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šio protokolo fotonuotraukose nuo 1 iki 12 yra užfiksuotos S. P. ir V. P. naudojamos patalpos. Ieškovas Poilsio namuose naudojosi tik viena patalpa, o kitomis naudojosi Poilsio namų svečiai - bendri ieškovo ir atsakovės tėvo A. P. bei pačių atsakovių (atsakovės S. P. bei jos sutuoktinio, kuris yra UAB „Baltic commercial union“ vadovas) pažįstami. Būtent bendri svečiai ir buvo užfiksuoti atsakovių kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktame 2020 m. rugsėjo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taigi teismas ieškovo reikalavimus dėl elektros energijos tiekimo bei persiuntimo išlaidų atlyginimo turėjo tenkinti pilna apimtimi.
13.2. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl išlaidų, kurias ieškovas patyrė už turto apsaugą, atlyginimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 4.83 - 4.85 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis, nes šiose teisės normose reglamentuojami santykiai tarp butų ir kitų patalpų savininkų įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į namo bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo įrangą, t. y. nurodytos teisės normo taikytinos tiems atvejams, kai pastatai yra padalinti į atskirus nekilnojamojo turto vienetus (objektus). Ginčo pastatas (Polsio namai) nėra padalintas į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, todėl ginčo santykiams turėtų būti taikomos teisės normos, įtvirtintos CK 4.75, 4.76, 4.80, 4.81 straipsniuose. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Poilsio namuose yra tik ieškovui priklausantys daiktai. Kaip jau buvo nurodyta, 2020 m. birželio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuota, kad Poilsio namuose yra ir atsakovei S. P. bei jos artimiesiems priklausantys daiktai. Poilsio namų apsauga yra reikalinga ne tik jame esančių daiktų, bet ir paties pastato apsaugai. Poilsio namai yra atokioje vietoje, toli nuo kitų pastatų, todėl pastato apsauga reikalinga ir tam, kad į pastatą nepatektų pašaliniai asmenys, dėl kurių veikos gali būti padaryta žala pastatui (pavyzdžiui, gaisras, išdaužyti langai ir pan.). Kita vertus, dalis pastate laikomų ieškovui priklausančių vertingų daiktų (traktorius, žoliapjovė) yra naudojami teritorijos, kurioje yra pastatas, tvarkymui. Nurodytos technikos pagalba ieškovas pats tvarko teritoriją (pjauna žolę), kas taip pat mažina ir turto išlaikymo išlaidas, nes priešingu atveju pastato savininkai teritorijos tvarkymui privalėtų samdyti kitus asmenis ir patirtų papildomų išlaidų, kurios būtų dar didesnės, nei patirtos išlaidos Poilsio namų apsaugai.
13.3. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl išlaidų, kurias ieškovė patyrė už šiukšlių išvežimą, atlyginimo. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovės naudojosi Poilsio namais, ar nesinaudojo, jos vis tiek, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, būtų privalėjusios dengti išlaidas dėl šiukšlių išvežimo. Ieškinyje nurodytos išlaidos už šiukšlių išvežimą buvo patirtos dar iki 2017 m. pabaigos, t. y. iki tol, kai Trakų rajono savivaldybės taryba 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. S1-222 nustatė vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objektų savininkai. Ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės, kaip nekilnojamojo turto – Poilsio namų – savininkės, privalėjo mokėti už šiukšlių tvarkymą, nepriklausomai nuo to, ar naudojosi turtu.
13.4. Teismas reikalavimo dėl palūkanų priteisimo netenkino dėl to, kad į bylą pateiktas atsakymas į vienintelę pretenziją (2020 m.), teismo nuomone, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad ieškovas per visą laikotarpį informuodavo atsakoves apie susidarančius įsiskolinimus ir vėlavimą juos apmokėti. Šie teismo argumentai nepagrįsti. Atsakovių pareiga apmokėti turto išlaikymo išlaidas yra įtvirtinta įstatymu. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šios pareigos vykdymas negali būti siejamas su tuo, kad bendraturtis, kuris tokios pareigos nevykdo, yra gavęs reikalavimą įvykdyti šią pareigą iš kito bendraturčio. Kiekvienas bendraturtis pats privalo domėtis ir rūpintis turto išlaikymu. Kita vertus, jei teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovių pareiga atlyginti turto išlaikymo išlaidas yra siejama su ieškovo pretenzijos gavimu, tai teismas privalėjo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo ieškovo pretenzijos pateikimo dienos.
Atsiliepimas
14. Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovių atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovas neįrodė, kad Poilsio namų išlaikymui buvo būtina naudoti elektros energiją. Akivaizdu, jog šių lėšų naudojimo būtinumas sietinas su faktiniu naudojimusi Poilsio namais vasaros sezonu, o ne pačių Poilsio namų išsaugojimu ir išlaikymu visus metus.
14.2. Ieškovo reikalavimas atsakovėms sumokėti dalį mokesčių už ieškovo savo poreikiams išnaudotą elektros energiją yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teisės aktai nenustato bendraturčių pareigos kompensuoti vieno iš bendraturčių išlaidų, kurias jis patyrė savo poreikiams naudodamas elektros energiją, nepaisant, kad elektros energija vartota bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame objekte.
14.3. Reikšminga aplinkybė yra faktas, kad atsakovės nuo 2009 m. nesinaudojo Poilsio namais, o jais visais be apribojimų naudojosi (ir naudojasi) būtent ieškovas. Šį faktą įrodo byloje surinkti įrodymai: teismo posėdžio metu ginčo šalių duoti paaiškinimai. Tarp atsakovių ir ieškovo buvo sutarimas, kad ieškovas nekliudomai naudosis visais Poilsio namais, tačiau turės pats padengti visas su naudojimusi Poilsio namais susijusias išlaidas. Ir tokio sutarimo visos jo šalys laikėsi, kol atsakovės 2019 m. nenusprendė kreiptis į teismą dėl Poilsio namų atidalijimo. Šis ginčas iki šiol tebenagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (bylos Nr. e2-9-494/2024). Nepaisydamas šio susitarimo, ieškovas 2023 m. kovo mėn. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl tariamos skolos už laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 31 d. suvartotą elektros energiją priteisimo. Akivaizdu, jog ieškovo delsimas ilgiau kaip 9 metus kreiptis į atsakoves ar teismą dėl tariamos skolos padengimo (priteisimo) kaip tik patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad išlaidas už naudojimąsi Poilsio namais dengs ieškovas, kuris jais visais ir naudojosi savo poreikiams tenkinti ir tebesinaudoja iki šiol.
14.4. Iš į bylą pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuoti ieškovui priklausantys ir Poilsio namuose laikomi daiktai (buitinė, garso ir ryšių technika, įvairūs mechanizmai (traktorius, kateris ir kt.), taip pat nuotraukų, kuriose užfiksuota ieškovo pažįstamų asmenų kompanijos šventė, matyti, kad ieškovas arba su juo susiję asmenys nuolat naudojasi Poilsio namais. Atsakovėms 2020 m. rugsėjo 16 d. su antstoliu nuvykus į Poilsio namus, juose, kaip įprastai, buvo (poilsiavo) su ieškovu susiję asmenys (užfiksuota 2020 m. rugsėjo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole). Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovės laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. spalio 31 d. lankėsi Poilsio namuose ir vartojo elektros energiją. Atsakovės jokiems bendriems su ieškovu pažįstamiems asmenims nėra davusios sutikimo lankytis Poilsio namuose, todėl atmestini ieškovo teiginiai, neva atsakovės turi padengti išlaidas elektros energijai dar ir dėl to, kad Poilsio namuose lankėsi jų pažįstami asmenys. Atmestini ir ieškovo teiginiai, kad iš 2020 m. birželio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovės ir ieškovas yra pasiskirstę, kuriomis Poilsio namų patalpomis kiekvienas jų naudosis. Ginčas dėl atidalijimo iki šiol tebesprendžiamas teisminiu keliu, naudojimosi Poilsio namais tvarka nėra patvirtinta, todėl ieškovas gali nekliudomai naudotis visais Poilsio namais (ką jis ir daro), o tokiam naudojimuisi tikrai nekliudo Poilsio namuose likę keli atsakovėms galimai kažkada priklausę menkaverčiai daiktai (kelios nuotraukos, vaikų žaislai).
14.5. Iš byloje esančių sutarčių su elektros, apsaugos paslaugų tiekėjais ir sąskaitų bei tarpusavio atsiskaitymo aktų matyti, kad ieškovas visą laiką elgėsi kaip vienintelis Poilsio namų savininkas ir faktinis jų naudotojas – vienasmeniškai, nederindamas su atsakovėmis, sprendė, su kuo ir kokias sutartis sudaryti, derino su tiekėjais tarpusavio atsiskaitymo aktus. Visos sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašytos ieškovo vardu. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad atsakovės ir ieškovas buvo sutarę, kad ieškovas netrukdomai naudosis visais Poilsio namais ir padengs visas dėl to atsirandančias išlaidas.
14.6. 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdyje pats ieškovas neneigė, kad jis ir jo pažįstami asmenys naudojosi ir naudojasi Poilsio namais, nurodė, kad jie jam kelia daug sentimentų, nes ten jis užaugino savo vaikus (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:39:15). Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad išlaidos už elektros energiją susidaro dėl naudojimosi Poilsio namais. Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovių dengti tų išlaidų, kurios yra susijusios su ieškovo faktiniu naudojimusi Poilsio namais.
14.7. Sprendimą pirkti Poilsio namų apsaugos paslaugas ieškovas priėmė vienasmeniškai, šio klausimo nederinęs su atsakovėmis. Apie tai, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 1 d. yra sudaręs sutartį dėl Poilsio namų apsaugos, atsakovės sužinojo kai 2023 m. kovo mėn., kai joms buvo įteiktas ieškinys. Ieškovas į bylą nepateikė sutarties kopijos, iš kurios matytųsi, dėl ko ir kokiomis sąlygomis tokia sutartis sudaryta. Iš ieškovo pateiktų skolų suderinimo aktų nėra galimybės spręsti, kad juose nurodyti mokėjimai yra tik už Poilsio namų apsaugą.
14.8. Jokių atsakovėms priklausančių vertingų daiktų, kuriems apsaugoti reikėtų samdyti apsaugą, Poilsio namuose nėra laikoma nuo to momento, kai atsakovės nustojo ten lankytis, t. y. nuo 2009 m., kadangi pats ieškovas Poilsio namuose laiko jam priklausančius vertingus daiktus, jis turi teisę samdyti apsaugą, kuri saugotų tuos daiktus, tačiau tokiu atveju jis pats turi prievolę sumokėti už jam suteiktas paslaugas.
14.9. Ieškovas byloje net neįrodinėjo, kad Poilsio namams kyla realus pavojus, kad jie pašalinių asmenų gali būti suniokoti, todėl jiems būtina samdyti apsaugą. Poilsio namai yra aptverti tvora, šalia jų yra nemažai gyvenamųjų namų, todėl ieškovo deklaratyvūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti svarstymai apie tariamas grėsmes Poilsio namams negali būti pagrindu atsakovių prievolei sumokėti už apsaugos paslaugas kilti, kai jos, kaip bendraturtės, net nebuvo informuotos apie tokių paslaugų pirkimą.
14.10. Ieškovas į bylą nepateikė sutarties dėl šiukšlių tvarkymo, iš kurios būtų galima spręsti, kada ji sudaryta ir kokiomis sąlygomis. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų (pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nustatymo), iš kurių būtų galima spręsti, kokia metodika vadovaujantis buvo apskaičiuotas mokestis už šiukšlių išvežimą nurodytu laikotarpiu ir kokią dalį mokesčio sudaro pastovioji dedamoji ir kokią - kintamoji. Iš ieškovo pateiktos UAB „Ecoservice projektai“ detalizacijos matyti, jog mokestis už šiukšlių išvežimą kiekvieną mėnesį yra skirtingas, jis svyruoja nuo 8,61 Eur/mėn. (už 2014 m. kovo mėn.) iki 40,75 Eur/mėn. (už 2016 m. birželio mėn.), o didžiausios sumos priskaičiuotos būtent už vasaros mėnesius. Iš to galima spręsti, kad mokestis už šiukšlių išvežimą yra tiesiogiai susijęs su naudojimusi Poilsio namais – šiltuoju metų laiku ieškovui leidžiant laiką Poilsio namuose, ženkliai padidėja išvežamų šiukšlių kiekis, kas atitinkamai lemia ir didesnius mokesčius už jų išvežimą. Taigi šis ieškovo reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, kadangi atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis), o tai aptariamu atveju reiškia, kad išlaidas už atliekų išvežimą turi padengti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Poilsio namais faktiškai naudojosi ieškovas, todėl pagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti patirtas išlaidas už šiukšlių išvežimą.
Šalies argumentai
14.11. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovių palūkanas už vėlavimą atsiskaityti, skaičiuojant jas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d. Atsakovių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieškovo reikalavimą atmetė. Pirma, Poilsio namais nuo 2009 m. faktiškai naudojosi ieškovas, t. y. jis buvo vienintelis naudojimosi poilsio namais naudos gavėjas. Be to, tarp ieškovo ir atsakovių buvo žodinis susitarimas, kad ieškovas nekliudomai naudosis visais Poilsio namais (o ne tik jam priklausančia 1/3 dalimi), ir padengs visas su naudojimusi Poilsio namais susijusias išlaidas. Ieškovas tokio susitarimo laikėsi iki tol, kol atsakovės nusprendė kreiptis į teismą su prašymu atidalinti Poilsio namus. Supratęs, kad atidalinus Poilsio namus jis nebegalės nekliudomai naudotis Poilsio namais, ieškovas nusprendė atkeršyti atsakovėms.
14.12. Ieškovas su atsakovėmis nederino klausimų nei dėl paslaugų teikėjų pasirinkimo, nei dėl sutarčių su jais sudarymo, visus klausimus jis sprendė vienasmeniškai, elgdamasis taip, lyg būtų vieninteliu faktiniu Poilsio namų savininku. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas nuo 2014 m. iki 2020 m. (kai atsakovės kreipėsi į teismą dėl Poilsio namų atidalinimo) būtų reikalavęs atsakovių padengti dalį išlaidų. Toks ieškovo elgesys buvo nulemtas susitarimo, kad atsakovės nekliudys jam naudotis visais Poilsio namais, su sąlyga, kad ieškovas apmokės visas išlaidas, kurios susidaro faktiškai naudojantis Poilsio namais. Kadangi atsakovės savo įsipareigojimo netrukdyti naudotis visais poilsio namais laikėsi, ieškovas, kuris vienintelis naudojosi poilsio namais, neturi jokio pagrindo reikalauti iš atsakovių padengti dalį išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už elektros tiekimo, šiukšlių išvežimo ir apsaugos paslaugas, teiktas Poilsio namams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1/3 dalis Poilsio namų nuosavybės teise priklauso ieškovui A. Š. (1/6 dalis 2001 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-6307 pagrindu, kita 1/6 dalis – 2005 m. liepos 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-5162 pagrindu), 1/6 dalis priklauso atsakovei UAB „Baltic Commercial Union“ (2017 m. birželio 27 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-13-5706 pagrindu) ir 1/2 dalis – atsakovei S. P. (2014 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-1004 pagrindu).
20. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms, prašydamas priteisti jų mokėtiną dalį už Poilsio namams teiktas elektros energijos, apsaugos ir šiukšlių išvežimo paslaugas, už kurias, kaip nurodyta ieškinyje, moka tik ieškovas. Ieškovas apskaičiavo, kad atsakovės S. P. skola yra 11 330,74 Eur, šią skolą sudaro 8 766,63 Eur skola ESO už elektros energiją; 795,76 Eur skola UAB „Elektrum Lietuva“ už elektros energiją; 1 604,90 Eur skola UAB „G4S“ už Poilsio namų apsaugą, 163,45 Eur skola UAB „Ecoservice projektai“ už šiukšlių išvežimą bei 1 616,18 Eur palūkanų, o atsakovės UAB „Baltic commercial union“, ieškovo teigimu, 2 744,65 Eur dydžio skolą sudaro 2 133,40 Eur skola ESO už elektros energiją, 265,25 Eur skola UAB „Elektrum Lietuva“ už elektros energiją, 332,42 Eur skola UAB „G4S“ už Poilsio namų apsaugą, 13,58 Eur skola UAB „Ecoservice projektai“ už šiukšlių išvežimą ir 279,82 Eur palūkanų.
21. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovės, kurios Poilsio namų bendraturtėmis tapo 2014 m. ir 2017 m., neprisideda prie jų išlaikymo, visus mokesčius apmoka vien tik ieškovas, nenorėdamas, kad būtų nutrauktas paslaugų objektui tiekimas.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės S. P. 7 649,91 Eur už elektros energiją, o iš atsakovės UAB „Baltic commercial union“ – 1 918,92 Eur už elektros energiją. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktose sąskaitose didžiausią elektros kainos dalį sudaro galios dedamoji: 2014-2022 m. ESO PVM sąskaitose-faktūrose elektros galios dedamoji svyruoja nuo 70 proc. iki 90 proc., priklausomai nuo sezoniškumo, todėl padarė išvadą, kad priteistina 80 proc. ieškovo prašomų sumų už elektros energiją. Kitus ieškinio reikalavimus teismas atmetė.
23. Atsakovės ir ieškovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Apeliaciniame skunde atsakovės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą už elektros energiją, nepateikė jokio šios skolos apskaičiavimo bei neįvertino aplinkybės, kad Poilsio namais naudojosi tik ieškovas. Ieškovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl visos atsakovių skolos už elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir Poilsio namų apsaugą priteisimo.
Dėl bylos esmės neatskleidimo
24. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
26. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, iš esmės prašydamas priteisti iš bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto išlaikymo išlaidas.
28. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo teisinius santykius, vadovavosi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose, o CK 4.75–4.81 straipsniuose reglamentuojami santykiai, susiklostantys tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį. Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformuluota tokia taisyklė: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklostančius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė CK normas, reglamentuojančias teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (ieškovui priklauso 1/3 dalis, o atsakovėms – 1/6 ir 1/2 dalys Poilsio namų) Poilsio namai, o ne butai daugiabučiame name. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams turėjo taikyti ne CK 4.82 – 4.83 straipsnius, o CK 4.75–4.81 straipsnius.
29. CK 4.76 straipsnyje, reglamentuojančiame bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, kaip teisinė kategorija, yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.76 straipsnyje nurodytus nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
32. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareikštus ieškinio reikalavimus, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl bendro turto išlaikymo išlaidų, šiuo atveju turėjo nustatyti, ar ieškovo prašomos priteisti išlaidos gali būti laikomos daikto išsaugojimo nuo žuvimo ar vertės pablogėjimo išlaidomis, ir tai atlikti vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotais šias išlaidas apibūdinančiais būtinumo ir protingumo kriterijais.
33. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių dalį skolos už elektros energiją (elektros galios dedamąją, kuri, kaip pažymėjo teismas, svyruoja nuo 70 proc. iki 90 proc.), o kitus ieškinio reikalavimus (dėl skolos už Poilsio namų apsaugos ir šiukšlių išvežimo paslaugas) atmetė kaip nepagrįstus, vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi ir pažymėdamas, jog Poilsio namais praktiškai naudojasi ieškovas (ir jo pažįstami asmenys), t. y. nevertino, kokios išlaidos gali būti laikomos protingomis ir būtinomis Poilsio namams išsaugoti nuo žuvimo ar vertės pablogėjimo.
34. Byloje esantys įrodymai (duomenys apie ieškovo Poilsio namuose saugomus vertingus daiktus, pavyzdžiui, ieškovui priklausančią sodo techniką, 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu ieškovo duoti paaiškinimai apie aplinkybes, nulėmusias jo sprendimą sudaryti sutartį dėl Poilsio namų apsaugos – galimybė pašaliniams asmenims patekti į Poilsio namų teritoriją, pasitaikančios daiktų vagystės ir pan.) iš tiesų atskleidžia, kad sprendimą dėl Poilsio namų apsaugos priėmė vien tik ieškovas jo paties poreikių tenkinimui – jis dėl Poilsio namuose saugomų jo daiktų nusprendė, kad egzistuoja objekto apsaugos poreikis, pasirinko paslaugas teikiančią bendrovę ir su ja sudarė individualius ieškovo poreikius tenkinančią sutartį. Taigi Poilsio namų apsaugos išlaidos šiuo atveju neatitiko būtinumo kriterijaus, kadangi nebuvo skirtos Poilsio namų išsaugojimui nuo žuvimo ar Poilsio namų vertės išlaikymui. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti Poilsio namų apsaugos išlaidas iš atsakovių yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino.
35. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas būtinumo ir protingumo aspektu netyrė ieškovo reikalavimo priteisti išlaidas už elektros energiją bei šiukšlių išvežimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės privalo atlyginti ieškovui būtinąsias išlaidas už elektros tiekimą, nes jos yra neatsiejamos nuo Poilsio namų kokybės išsaugojimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime taip ir liko nepasisakyta dėl ieškovo pateiktų įrodymų (sąskaitų už elektros energijos tiekimą), neištirta, kurios išlaidos, sudarančios ieškovo nurodytą elektros energijos kainą, yra būtinosios (kaip matyti iš, pavyzdžiui, ieškovo pateiktų 2014 m. AB „Lesto“ PVM sąskaitų – faktūrų, jose elektros energijos kaina apskaičiuojama ne tik pagal faktinį elektros energijos kiekio suvartojimą, bet ir pridedant visuomeninio tiekimo paslaugos kainą, lengvatinį akcizą už elektros energiją, galios dedamąją ir pan.). Kaip pagrįstai nurodyta ir atsakovių apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovių 80 proc. ieškovo prašomų priteisti išlaidų už elektros energijos tiekimą nepateikdamas jokių konkrečių apskaičiavimų, o remdamasis, tikėtina, ieškovo paaiškinimais apie tai, kad didžiąją dalį elektros energijos kainos (70 – 80 proc.) sudaro galios dedamoji. Taigi ieškovo pateikti įrodymai liko neištirti – neįvertinta, kas sudaro prašomos priteisti elektros energijos kainą ir kuri kainos dalis gali būti laikoma būtinomis ir protingomis Poilsio namų išlaikymo išlaidomis. Atitinkamai nebuvo išsamiai įvertintas ir ieškovo reikalavimas dėl ieškovo apskaičiuotų palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl šiukšlių išvežimo išlaidų priteisimo, taip pat netyrė ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, nevertino, ar byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo už šiukšlių išvežimą sumokėtas (mokėtinas) sumas, netyrė, kuri ieškovo turėtų šiukšlių išvežimo išlaidų dalis nepriklauso nuo išvežamų šiukšlių kiekio (t. y. mokama nepriklausomai nuo Poilsio namų naudojimo), ar ieškovas moka rinkliavą už šiukšlių išvežimą ir koks yra rinkliavos dydis, ir pan. Taigi svarbiausios ieškovo reikalavimo esmę sudarančios aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime taip ir liko neištirtos.
36. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovo reikalavimams yra taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškovas prašo atlyginti nuostolius (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), ir prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovių argumentus atmetė, nurodydamas, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų nevykdymo, o tokiems reikalavimams taikomas bendras 10 metų senaties terminas. Kaip minėta, ieškovo pareikšti reikalavimai nėra susiję su daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų teisiniais santykiais, todėl turi būti vertinami remiantis CK 4.76 straipsniu, kuriame nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius, remiantis šioje nutartyje paminėta kasacinio teismo praktika, apima ir kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, tinkamai neįvertino ir atsakovių argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu.
37. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir šiems santykiams taikė netinkamas CK normas, o tai turėjo įtakos ir ieškinio senaties termino šioje byloje nustatymui. Byloje liko visiškai neištirtas ieškovo reikalavimų dėl išlaidų už elektros energiją ir šiukšlių išvežimą priteisimo pagrįstumas, nevertinta, kuri ieškovo nurodytų Poilsio namams išlaikyti skirtų išlaidų dalis galėjo atitikti būtinumo bei protingumo kriterijus, nepasisakyta dėl byloje esančių įrodymų. Dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Taigi šioje dalyje konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
39. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismui netinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius, visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, nebuvo išsamiai nustatytas ieškovo reikalavimų priteisti elektros energijos tiekimo išlaidas (įskaitant ir jo apskaičiuotas palūkanas) bei šiukšlių išvežimo išlaidas pagrįstumas, atsakovių argumentai atmesti remiantis ne ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Pirmosios instancijos teismui šioje dalyje neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas nurodytą sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).
41. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovių skolą už elektros energiją ir šiukšlių išvežimą panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį palikti nepakeistą.