Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-311-828/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-26
Bylos Nr.: 2A-311-828/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-01029-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: V. K.
Trečiasis asmuo: TEO LT AB, AB bankas „Swedbank“

Kategorijos

2.1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-311-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01029-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys TEO LT AB, AB bankas „Swedbank“, atsakovės V. K. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovui G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų išvestinių reikalavimų, tretieji asmenys TEO LT AB, AB bankas „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. K. prašė santuoką, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: K., K.; padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir nustatyti jo naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą; nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė AB bankas „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palieka solidariai įsipareigoję; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuokoje su atsakove nepilnamečių vaikų neturi. Jų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, tarpusavyje nesutaria daugiau negu vienerius metus. Kartu nebegyvena ir bendrojo ūkio neveda nuo 2011 metų liepos mėnesio. Santuokoje yra įgiję nekilnojamojo turto - tai namų valda/žemės sklypas, su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkio pastatu ir kitais statiniais. Kadangi ieškovas yra investavęs į turtą daug savo motinos lėšų, tai šis turtas turėtų būti padalintas taip kaip jis nurodė patikslintame ieškinyje.

3. Atsakovė V. K. priešieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; pripažinti solidaria ieškovo bei atsakovės prievolę pagal su banku „Swedbank“ AB sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); padalinti nekilnojamąjį turtą bei nustatyti jo naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlomą planą; priteisti iš ieškovo 9 433,75 Eur piniginę kompensaciją - pusę sumos už pastatui reikalingus atlikti remonto darbus; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, nes jis smurtavo prieš atsakovę, turėjo kitų moterų. Atsakovė investavo savo pinigus į nekilnojamąjį turtą, todėl jis turėtų būti padalintas pagal jos pateiktą planą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, santuoką tarp G. K. ir V. K., sudarytą 1988 m. gegužės 3 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 127), nutraukė dėl G. K. kaltės; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 800 Eur dydžio neturtinę žalą. Santuokoje įgytą turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), priteisė po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Valdymui ir naudojimui ieškovui paskyrė pagal atsakovės žemės sklypo planą M 1:500, parengtą E. T., o atsakovei - pagal atsakovės žemės sklypo planą M 1:500, parengtą R. T.. Nustatė, kad gyvenamojo namo pertvarkymo darbus atliks atsakovė, priteisė iš ieškovo atsakovei 4 716,87 Eur kompensaciją gyvenamojo namo pertvarkymo darbams atlikti. Prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB bankas „Swedbank“ dėl 140 000,00 LTL / 40546,80 Eur dydžio kredito po santuokos nutraukimo paliko solidaria; priteisė iš atsakovės ieškovui 104,50 Eur žyminio mokesčio ir 297 Eur žyminio mokesčio bei 16,98 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo atsakovei V. K. 75 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 33,96 Eur pašto išlaidų valstybei. Bylą dalyje dėl atsakovės V. K. reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalinimo ir prievolės nustatymo pagal 2016-12-15 įrangos pirkimo – pardavimo sutartį su TEO LT, AB, nutraukė.

6. Teismas nustatė, kad šalys 1988 m. gegužės 3 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką akto įrašo Nr. 127. Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. K., kuri yra pilnametė ir gyvena savarankiškai.

7. Teismas, atsižvelgęs į liudytojų, šalių dukros parodymus konstatavo, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu smurtavo ir buvo jai neištikimas. Todėl sprendė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, tęsti bendrą gyvenimą, nesprendė susidariusius situacijos, siekdamas išsaugoti šeimą ir sutvirtinti santuoką.

8. Kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas sprendė, jog atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl ieškovo elgesio, jos kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo, todėl reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad šalys santuokoje pragyveno nuo 1988 metų, į šalių turtinę padėtį.

9. Teismas nustatė, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). 2013 metais ieškovo motina J. Z. ieškovui pervedė 5 347,82 Eur. Nors ieškovas nurodo, kad 2013 metais mirusios mamos jam dovanoti ir pervesti pinigai buvo panaudoti gyvenamajam namui gerinti, tačiau teismas nenustatė, kad šios lėšos buvo jam pervestos tikslu pagerinti gyvenamąją namą. Be to, pats ieškovas nurodė, kad su atsakove nebeveda bendro ūkio nuo 2011 m., todėl teismas kritiškai vertino ieškovo argumentus, kad jis 2013 m. paveldėtas lėšas išskirtinai skyrė bendro turto su sutuoktine gerinimui.

10. Teismas sprendė, kad jog tiek ieškovas, tiek atsakovė gerino būstą ir šalys, gyvendamos kartu, abi buvo suinteresuotos gyvenamojo namo remontu, abi dėjo bendras pastangas tuo tikslu. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, konstatavo, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas CK 3.127 str. 3 d., santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą, todėl gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus su žemės sklypu (duobė, šulinys, kiemo aptvėrimas, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini), padalino natūra po ½ dalį.

Teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog gyvenamojo namo pirmas aukštas po santuokos nutraukimo atitenka ieškovui, o antras aukštas – atsakovei. Ginčas šioje byloje dėl naudojimosi tvarkos yra kilęs tik dėl apytiksliai 5 m2 ploto patalpos – koridoriaus (įėjimo į patalpas, tambūro).

11. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas pažeistų atsakovės interesus, be to, atsižvelgiant į specialistų paaiškinimus, jis neatitiktų įstatymų keliamų reikalavimų. Pertvarkymai, kuriuos reikėtų atlikti atidalijant patalpas atsakovės siūlomu būdu, nesukeltų nepatogumų ieškovui bei nepablogintų jo padėties. Teismas, atsižvelgdamas į gyvenamojo namo dalis, namo konstrukcijas, atliktą įvykio vietos apžiūrą, specialistų nurodymus, sprendė, kad techniškai labiausiai įmanomas atsakovės siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi būdas, nustatant, kad ieškovas naudojasi pirmu gyvenamojo namo aukštu: - tambūras 2,73 m2, virtuvė/valgomasis 22,91 m2 , svetainė 20,57 m2, tualetas 2,39 m2, viso gyvenamųjų patalpų 48,60 m2, o atsakovė naudojasi pirmu aukštu: - laiptinės patalpa 8,61 m2., viso 8,61 m2.

12. Atsižvelgiant į šalių išreikštus pageidavimus dėl garažo ir ūkinių patalpų naudojimosi tvarkos, ūkinio pastato, teismas šių patalpų naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovo pateiktą pasiūlymą.

13. Teismas spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos sprendė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra vienareikšmiškai pažeidžiantis atsakovės interesus, kadangi ginčo žemės sklype turėtų būti bendra zona priėjimui atliekant namo remonto, langų keitimo ar kt. darbus, ko pagal ieškovo pateiktą planą nėra. Ieškovo pateiktas planas apsunkintų su namo pertvarkymu susijusių reikalingų komunikacijų atvedimą. Pagal atsakovės pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą tiek ieškovui, tiek atsakovei tenkančios sklypo dalys yra taisyklingos formos. Atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal žemės sklypo planą yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Be to, atsakovės pateiktas žemės sklypo planas M1:500 yra suderintas su kaimyniniais žemės sklypo savininkais ir su tiksliais matmenimis. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad teisinga ir protinga nustatyti, kad atsakovė naudojasi 298 m2 ploto žemės sklypo dalimi, o ieškovas 271 m2 ploto žemės sklypo dalimi, esančiomis (duomenys neskelbtini).

14. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo namas nėra pritaikytas gyventi dviems šeimoms, kad namas šalims padalintas lygiomis dalimis, todėl teismas sprendė, kad ir namo pertvarkymo lėšos turi būti paskirstytos lygiomis dalimis. Byloje atsakovė pateikė reikalingų pertvarkymo darbų atlikimą pagrindžiančius dokumentus, t. y. numatomų atlikti remonto darbų apmatavimo aktą, lokalinę sąmatą, darbo užmokesčio ir medžiagų poreikio žiniaraštį, mechanizmų poreikio žiniaraštį. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina darbų reikalingumą, namo pertvarkymo darbams atlikti bendrai 9 433,75 Eur sumai, todėl priteisė iš ieškovo atsakovei pusę sumos už pastatui reikalingus atlikti darbus, t. y. 4 716,87 Eur.

15. Dėl kreditorių reikalavimų teismas konstatavo, jog kredito sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui pagal šias kredito sutartį.

16. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad atsisako pareikštų reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalinimo ir prievolės nustatymo pagal 2016-12-15 įrangos pirkimo – pardavimo sutartį su TEO LT, AB. Nurodė, kad kilnojamuosius daiktus su ieškovu pasidalino gera valia, o kreditorinis reikalavimas jau yra įvykdytas, ką teismo posėdyje patvirtino ir ieškovas bei pateikti rašytiniai įrodymai apie skolos padengimą šiam kreditoriui, todėl atsakovės atsisakymą nuo pareikštų reikalavimų priėmė ir byla šioje dalyje nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovas G. K. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir santuoką sudarytą tarp šalių nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovei priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - 0,0752 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Eur vertės; gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 000 Eur vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur vertė; kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, viso nekilnojamojo turto už 37 500 Eur vertės. Už atsakovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 14 210,90 Eur kompensaciją. Prievolė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB bankas „Swedbank“ dėl 140 000,00 Lt (40 546,80 Eur) dydžio kredito po santuokos nutraukimo lieka solidaria atsakovės V. K. ir ieškovo G. R. prievole. Įmokas bankui moka atsakovė V. K.. Jeigu V. K. nevykdys įsipareigojimų bankui, o bankas įmokas nuskaičiuos nuo G. R. sąskaitos, V. K. privalės atlyginti G. R. visus jo patirtus nuostolius, susijusius su V. K. įsipareigojimų bankui nevykdymu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Apeliantas teismui nurodė, kad su atsakove bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo nebeveda nuo 2011 metų. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo, tai patvirtino ir jų dukra K. K.. Teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo esant apelianto kaltei, neišsamiai išanalizavo kiekvieną byloje esantį įrodymą, išvadą dėl santuokos iširimo esant jo kaltei padarė nesiremdamas įrodymų visuma (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis), o padarytos išvados neatitinka bylos duomenų.

Atsiliepimas

19. Atsakovė nurodo, kad nuo pat santuokos pradžios (1988 m.) apeliantas vartojo prieš ją smurtą, neišlaikė šeimos, ji kviesdavo policiją, kad jie išprašytų mano tariamai atsivestas moteris, ji ne kartą iniciavo santuokos nutraukimą, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymi, jog 2007 metais jų dukra jau buvo pilnametė ir tai pačiais metais išvyko studijuoti, ir tuo metu apeliantas su atsakove paėmėme 140 000 Lt (40 546,80 Eur) paskolą namų valdos įsigijimui Biržų mieste ir už juos įsigijome didelės vertės nekilnojamąjį turtą šeimos poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė, neabejotinai įrodo, kad šalių santuokiniai santykiai 2007 metais buvo stiprūs ir neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovės ankščiau nurodomos aplinkybės turėjo kokia nors įtaką jų santuokos iširimui.

Šalies argumentai

20. Apeliantas nurodo, kad jų santuoka nebuvo nutraukta iki 2011 metų, t. y. per visą tą laikotarpį, kai jis tariamai smurtavo atsakovės atžvilgiu ir buvo jai tariamai neištikimas, jie kartu pragyveno 23 metus, o atsakovė santuokos neprašė nutraukti ir po 29 metų, nes būtent apeliantas 2017 metais buvo santuokos nutraukimo iniciatorius. Todėl mano, kad atsakovė neįrodė, jog apelianto tariamas smurtas ar jo tariama neištikimybė, buvo lemiantys ir turėję esminę reikšmę santuokos iširimui ir pradžiai dėl jų gyvenimo skyrium nuo 2011 metų. Tuo labiau, kad savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

21. Mano, kad teismui nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo kaip sutuoktinio pareigų nesilaikymą.

22. Pažymi ir tai, jog atsakovė apelianto tariamą smurtą ir neištikimybę grindžia išimtinai tik savo ir liudytojų paaiškinimais, tačiau byloje apklausti kaimynai D. B. ir Z. M. negalėjo nurodyti, jog ką nors žino apie apelianto tariamą smurtą atsakovės atžvilgiu. Šių liudytojų parodymų teismas nevertino.

23. Mano, kad atsakovės bei liudytojų Z. M., V. A., G. T., G. P. bei K. K. parodymais negalima tikėti, kadangi šie liudytojai buvo iš anksto aptarę su atsakove kokius parodymus duos teisme. Juolab, jog šie liudytojai yra nurodę, kad atsakovės mama turėjo butą ir neva jį pardavė, o pinigai buvo investuoti į namo remontą. Tuo tarpu pagal VĮ Registro centro duomenis, atsakovės motina niekada neturėjo jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje.

24. Nesutinka su teismo išvadomis, jog santuokos iširimą lėmė ieškovo neištikimybė, kadangi kaip jau minėjo apeliantas, liudytojų Z. M., V. A., G. T., G. P. parodymais tikėti negalima, nes tam tikra jų parodymų dalis yra melaginga. Be to, liudytojos nenurodo nei vieno konkretaus neištikimybės fakto ir kaip jis būtent konkrečiai pasireiškė. Visi atsakovės ir jos pasikviestų liudytojų parodymai dėl tariamos apelianto neištikimybės yra abstraktaus pobūdžio.

25. Pažymi, jog liudytoja V. A. parodė, jog yra mačiusi pas apeliantą moterį, kuri kartu tvarkė malkas, taip pat matė kartu su apeliantu tą pačią moterį turguje ir mieste. Šias aplinkybes nurodė ir Z. M.. Tačiau tokie paaiškinimai nepatvirtina absoliučiai jokios neištikimybės fakto. Kita vertus, šios aplinkybės buvo po 2015 metų, t. y. kartu su atsakove nebegyvenant ir nebevedant bendro ūkio jau keturis metus ir per tą laiką jiems abejiems nesugebėjus atkurti santuokinius santykius. Todėl aplinkybė, kad 2015 metais ir vėliau kažkokia moteris apeliantui padėjo krauti malkas, kad su ja vaikščiojo po miestą - nebeturėjo ir nebegalėjo turėti įtakos jų su atsakove santuokos iširimui.

26. Pažymi, kad liudytojų G. T., G. P. parodymais negalima taip pat remtis, nes jos yra supykusios ant ieškovo dėl motinos palikimo ir jų santykiai nuo 2013 metų yra itin blogi, todėl jos turi pagrindą apkalbėti ieškovą, nors ir yra jo seserys. Teismo apsisprendimas apelianto kaltę dėl santuokos iširimo grįsti abstraktaus pobūdžio liudytojų parodymais yra ieškovo teisių į teisiningą teismą ir sąžiningą procesą pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

27. Nurodo, kad liudytojos K K. parodymai yra abstraktaus pobūdžio, jais tikėti taip nėra pagrindo. Be to, ši liudytoja net nebuvo apklausta teismo posėdyje, o tik pateikti notaro patvirtinti liudytojo parodymai. Apeliantas neturėjo net galimybės jos paklausti ir jam nėra žinoma apie kokį moterį kalbėjo ir apie kokį negyvą kūdikį.

28. Nurodo, jog atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti. Tačiau abstrakčių parodymų pagrindu teismo daroma kita abstrakti išvada, kad jų su atsakove santuoka nutrūko dėl apelianto kaltės - yra nepagrįsta ir neteisėta. Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio apeliantas nurodė, kad atsakovė buvo jam neištikima su L. J., todėl teismas neturi pagrindo teigti, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ir dėl atsakovės kaltės. Pažymi, jog byloje yra pateikta pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje sutartyje yra aptartos ir šalių santuokos iširimo priežastys. Tarp jų nėra nurodyta nei apelianto tariamo smurto ar tariamos neištikimybės, turėjusių įtaką santuokos iširimui. Ši sutartis buvo abiejų pasirašyta ir jau pateikta teismui tvirtinti, o liko nerealizuota tik dėl to, kad netinkamai buvo aptartos prievolės kreditoriui. Tai reiškia, kad atsakovė buvo patvirtinusi savo parašu aplinkybes, jog jų santuoka iširo ne dėl ieškovo kalės. Tuo tarpu teismas priimdamas sprendimą į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teismas sprendimą dėl santuokos iširimo priežasčių grįsdamas abstrakčiais asmenų parodymais, manau, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą bei CPK 185 straipsnyje įtvirtintus kriterijus įrodymų vertinimui ir tai šiuo atveju pripažintina esminiu proceso pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo toje dalyje priėmimui.

Žemesnės instancijos teismas

29. Nurodo, jog apelianto sveikatos būklė yra prasta, jam 2014 m. buvo nustatyta limfoma ir jo darbingumas yra tik 55 procentai. Todėl dėl savo sveikatos būklės jis neturi galimybės dirbti gerai apmokamą darbą, o teismas priteisė iš jo 4 716,87 Eur kompensaciją, kurios apeliantas nežino iš kur gauti.

30. Tarp šalių yra gili konfliktinė situacija, todėl teismo parinktas turto padalijimo variantas natūra pažeidžia apelianto, kaip sutuoktinio teises. Pažymi, jog iš atsakovės pateiktos sąmatos dėl gyv. namo pertvarkymo matyti, kad joje įtrauktas šildymo sistemos oras - vanduo įrengimas jai priskirtame gyvenamo namo antrame aukšte už 3 623 Eur. Tačiau šildymo sistema tinkama yra tik tokioms patalpoms šildyti, kuriose įrengtas grindinis šildymas arba yra sumontuoti specialūs labai brangus radiatoriai. Tuo tarpu ginčo gyv. namo antrame aukšte nėra grindinio šildymo. Todėl atsakovės pateikta lokalinė sąmata gyv. namo pertvarkymui yra nereali, t. y. fiktyvi.

31. Pažymi, jog apeliantas nuosavybės teisėmis Biržų mieste turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl turi galimybę išeiti kitur gyventi. Atsakovė pageidauja likti namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dėl itin konfliktiškų šalių santykių ir prastos apelianto sveikatos, kas apriboja jam galimybes uždirbti pakankamas lėšas pragyvenimui, teismo posėdžio metu apeliantas buvo išreiškęs reikalavimą žodžiu, kad namų valda atitektų atsakovei, o iš jos jo naudai būtų priteista kompensacija. Tačiau teismas nesureagavo. Be to, ieškiniu buvo išreiškęs reikalavimą, kad namų valda atitektų jam, o aš atsakovei perleidžia savo butą. Su tokiu padalijimo variantu iš esmės buvo sutikusi ir atsakovė. Mano, kad toks turto padalijimo variantas šiuo atveju, yra pats racionaliausias ir nereikėtų leisti 10 000 Eur sumos gyvenamo namo pertvarkymui. Gyvenamas namas liktų nepakitęs ir su vienu šeimininku turėtų atitinkamą vertę.

32. Jeigu apeliantas bus priverstas likti su atsakove gyventi tame pačiame būste, jo sveikata gali labai greitai ir negrįžtamai pablogėti, kas tuo pačiu atimtų jam galimybę uždirbti bet kokias lėšas pragyvenimui, todėl prašo namų valdą priteisti atsakovei, o jam iš jos atitinkamą kompensaciją.

33. Be to, byloje nebuvo atliktas santuokos nutraukimo metu buvęs turto vertinimas. Šiai dienai nekilnojamojo turto vertė yra 37 500 Eur, o namų valdos įsigijimui buvo paėmę iš kreditoriaus 40 546,80 Eur paskolą. Šiai dienai nesumokėtos paskolos dalis yra 24 812,50 Eur. Tokiu būdu, šiai dienai jų dalintino turto vertė yra 12 687,50 Eur (37500 Eur - 24812,50 Eur), t. y. kiekvienam po 6 343,75 Eur. Pagal apelianto reikalavimą ši suma priteistina iš atsakovės jam kaip kompensacija už jai atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto vertę. Skirtumas tarp priteistino atsakovei nekilnojamojo turto vertės ir sumokėtos paskolos yra 15 734,30 Eur (40546,80 Eur-24812,50 Eur). Pusę šios sumos, t. y. 7 867,15 Eur (15734,75 - 2), priteistina apeliantui iš atsakovės kaip kompensacija už jai atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto vertę. Todėl priteisus atsakovei visą namų valdą, ji turėtų apeliantui sumokėti 14 210,90 Eur (6343,75 Eur + 7867,15 Eur) kompensaciją, t. y. kiek didesnę sumą, kuri būtų reikalinga siekiant realiai įgyvendinti dabartinį teismo parinktą turto padalijimo būdą.

Atsiliepimas

34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo leisti pateikti duomenis apie jos sveikatos būklę Nurodo, jog visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai vertino liudijusių asmenų parodymus, kurių jis neginčijo pirmosios instancijos teisme ir neuždavė klausimų, kuriuos kelia apeliaciniame skunde.

35. Pirmos instancijos teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str. 1 d.), siekiant nepažeisti nei vieno iš sutuoktinių, kaip savininkų, interesų, bei į tai, kad pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, buvusių sutuoktinų konfliktiški santykiai negali nulemti turto padalijimo būdo natūra, pagrįstai sprendė, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), dalintini natūra po 1/2 dalį. Nors ieškovas ir teigia, kad jis yra neįgalus, tačiau šiai dienai jo sveikatos būklė yra pakankamai gera. Atsakovė taip pat turi sveikatos problemų. Tai, kad ieškovas yra sirgęs onkologine liga, dar nesudaro prielaidos teigti, kad jis negali sumokėti teismo atsakovės naudai priteistos kompensacijos, kuria sudaro lėšos, skirtos iš pagrindų ne tai kad atsiskirti nuo ieškovo gyvenamųjų patalpų, bet normaliai naudotis patalpomis. Ieškovas kažkodėl nutyli, kad atsakovė gyvens antrame aukšte, kuriame nėra šildymo, tam reikia įrengti šildymą, o ieškovas naudosis jau įrengta šildymo sistema. Ieškovas neginčijo nei reikiamų atlikti darbų apimties, nei kainų. Todėl pozicija, kuri nebuvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme, turėtų būti vertinama kritiškai. Mano, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl neva nepagrįstų darbų, jam neginčijus šių aplinkybių, tik be reikalo apkrauna apeliacinės instancijos teismą ir ieškovo nurodomos aplinkybės pateikiamos tikslu suklaidinti teismą.

36. Nesutinka su apeliaciniame skunde keliamais turto padalijimo reikalavimais. Mano, kad būtent pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą. Įgyvendinus civilinėje byloje esančius naudojimosi tvarkos projektus - su ieškovu atsakovė nepalaikys jokio ryšio. Be to, ieškovas turi vieno kambario butą, kurį jis gali realizuoti ir tokiu atveju turės iš ko sumokėti man piniginę kompensaciją. Atsakovas dirba papildomai ir gauna ženklias pajamas.

37. Mano, kad pirmos instancijos teisme būtent buvo aiškiai nurodyta dalintino turto vertė. Tuo tarpu ieškovas laiku neteikė duomenų kuriuos teikia dabar, o įstatymas draudžia teikti rašytinius įrodymus, kuriuos buvo galima pateikti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teismo posėdžių metu.

38. Pažymi, kad apeliacijos dalykas - neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę bei priėmė sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

39. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, įsitikino, kad pakanka duomenų išvadai, kad ieškovas nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių ir tuo pačiu neįrodė savo ieškinio dalyko bei pagrindo. Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, kaip teisingas ir pagrįstas, nenaikintinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo G. K. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

41. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu ir atsakovė kartu su atsiliepimu į skundą pateikė į bylą eilę naujų įrodymų: išrašą iš medicininių dokumentų, nekilnojamojo turto registro duomenis, kredito duomenis, turto vertės nustatymo pažymą, neįgaliojo pažymėjimą, darbingumo lygio pažymą, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

42. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

43. Kolegijos vertinimu, šalys savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl kolegija nepriima abiejų šalių pateiktų naujų įrodymų ir jų, nagrinėdama apeliacinį skundą, nevertina.

44. Atsakovės prašymą leisti jai pateikti dokumentus apie jos sveikatos būklę teismas netenkina, nes, kolegijos vertinimu, jie neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1988 m. gegužės 3 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką akto įrašo Nr. 127 (I t. b. l. 13). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. K., kuri yra pilnametė.

46. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi išimtinai vien atsakovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kuriais tikėti nėra pagrindo, jie abstraktūs. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinusi skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apelianto argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime tinkamai nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl šalių reikalavimų ir jų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu išnagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014 ir kt.).

50. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenukrypdamas nuo šios nutarties 48 - 49 punktuose nurodytos teismų praktikos, civilinio proceso taisyklių, tinkamai įvertino bylos įrodymų visumą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.

51. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

52. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

53. Bylos duomenimis, ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė teigė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas, nes jis buvo neištikimas atsakovei, smurtavo atsakovės atžvilgiu. Pasirinktos pozicijos šalys laikėsi per visą bylos nagrinėjimą, atsakovė ieškovo neištikimybę įrodinėjo liudytojų Z. M., V. A., G. T., G. P. bei K. K., o ieškovas mano, jog šiais liudytojų parodymais negalima remtis. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

54. Kaip jau minėta nutarties 48 punkte, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliantas, teigdamas, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir atsakovė, turėjo įrodymais pagrįsti atsakovės netinkamą elgesį, sutuoktinės pareigų netinkamą vykdymą. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Byloje jis nurodė, jog atsakovė buvo jam neištikima su L. J., tačiau jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje net neužsimena apie atsakovės neištikimybę ir teismo posėdžio metu šių aplinkybių neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškovo išsakyti teiginiai apie galimą atsakovės neištikimybę nėra pakankami pripažinti ir atsakovės kaltę dėl iširusios santuokos.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti ieškovo netinkamą elgesį šalims esant santuokoje, t.y. jo kaltę dėl santuokos iširimo. Nors apeliantas skunde ir teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais remdamasis teismas konstatavo jo kaltę, abstraktūs, todėl jais negalėjo būti remiamasi. Tačiau teismo posėdžių metu jis neginčijo šių liudytojų parodymų, neuždavė liudytojams klausimų, kuriuos kelia apeliaciniame skunde, neginčijo jų nurodytų aplinkybių apie smurtą, neištikimybę. Kolegijos gi vertinimu, pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymai yra pakankamai išsamūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, patvirtina esminius faktus, sprendžiant dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo (neištikimybės, smurto). Tai, kad liudytojų parodymuose nebuvo nurodyta tam tikrų tikslių aplinkybių apie atsakovo smurto, neištikimybės laiką, vietą ar pan., atsižvelgiant į liudytojų nurodytų kt. aplinkybių (netiesiogiai patvirtinančių smurto, neištikimybės faktus) nuoseklumą, jų neprieštaravimą tarp skirtingų liudytojų parodymų, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo jais nesiremti visiškai, kaip to reikalauja apeliantas. Todėl kolegija konstatuoja, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytais liudytojų parodymais ir pagrįstai pripažino įrodytais ieškovo neištikimybę, smurtą, o tuo pačiu ir jo kaltę dėl santuokos su atsakove iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

56. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktu sutuoktinių turto padalinimu. Teigia, kad nekilnojamasis turtas turėtų atitekti atsakovei, o ji turėtų už šį turtą sumokėti jam piniginę kompensaciją. Taip pat nurodo, jog nėra galimas turto padalijimas natūra, kadangi šalys nuolat konfliktuoja.

57. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pirmosios instancijos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose neprašė nekilnojamąjį turtą padalinti būdu, kuriuo reikalauja apeliaciniu skundu, nekėlė klausimo dėl turto vertės nustatymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai yra nauji apelianto argumentai. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 302 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi procesinės teisės nuostatos įtvirtina apeliacinio proceso ribas, kurių peržengimas, t. y. naujų reikalavimų nagrinėjimas bei ginčo objekto išplėtimas, akivaizdžiai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai bei tikslui – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

58. Tačiau ir nevertinant nutarties 57 p. nurodytų argumentų, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisingai parinko sutuoktinių turto padalinimo būdą.

59. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikoje nurodoma, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

60. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvenant santuokoje sutuoktiniai įsigijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (I t, b. l. 26-27). Tiek ieškovas, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose prašė turtą padalinti natūra, tik nesutarė dėl jiems tenkančių turto dalių. Pirmosios instancijos teismas priteisė turtą natūra šalims po lygiai, o iš ieškovo ir piniginę kompensaciją atsakovei jai skirtos turto dalies pritaikymui gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalijimo būdas yra visiškai pagrįstas bylos aplinkybėmis, atitinka nustatytą teisinį reglamentavimą ir iš esmės nepažeidžia nė vienos iš bylos šalių interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad abi bylos šalys yra pakankamai prisidėjusios prie dalinamo turto įgijimo, pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo ar iš esmės trukdančių turtą padalinti natūra byloje nenustatyta (techniškai turtas gali būti pritaikytas dviems būstams). Todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje kaip skundu reikalauja apeliantas pagrindo nėra. Nepagrįsti apelianto argumentai apie tai, kad jis neturi galimybių sumokėti atsakovei priteistos piniginės kompensacijos. Bylos duomenys patvirtina, kad pati atsakovė jos nebūtų pajėgi sumokėti (ją priteisus ieškovui pagal jo skundo reikalavimą), ieškovas gi asmeninės nuosavybės teise turi kt. nekilnojamojo turto, kuris, esant reikalui, pilnai padengtų priteistą kompensaciją atsakovei.

61. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaLaimantas Misiūnas