- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2-1532-639/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15407-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis, Arvydas Penelis
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avitelos prekyba“ dėl sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti pinigus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ieškiniu prašo nutraukti 2017 m. spalio 1 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovės kaip pirkėjo ir tarp atsakovės UAB „Avitelos prekyba“ kaip pardavėjo, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 579,99 Eur už nekokybišką prekę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės UAB „Avitelos prekyba“ parduotuvės adresu Savitiškio g. 61 Panevėžyje, televizorių PANASONIC TX-49EX610E, už 579,99 Eur. Prekė pademonstruota ekspozicijoje, o perkant - išduota sandėlyje supakuota. Parvežus televizorių į namus ieškovė jį išpakavo ir įjungus į elektros lizdą pastebėjo, kad televizorius sugadintas – apatinis dešinysis kampas yra pažeistas ir šioje ekrano vietoje matoma plati vertikali juosta. Ieškovė tą pačią dieną t. y. 2017 m. spalio 1 d. nuvežė televizorių į atsakovės parduotuvę ir prašė nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, tačiau atsakovė atsisakė, nurodžiusi, kad mechaniniams pažeidimams garantija netaikoma. Ant pakuotės nebuvo jokių pažeidimų, defektas atsirado ne dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė 2017 m. spalio 2 d. parašė pretenziją atsakovei, reikalaudama grąžinti už prekę sumokėtus pinigus taip pat 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atlikus tyrimą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. lapkričio 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1RG-56, kuriame padarė išvadą, kad televizoriaus trūkumai yra esminiai ir jis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį. Gavusi minėtą aktą ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama iki 2017 m. gruodžio 1 d. grąžinti pinigus už televizorių, tačiau atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. raštu informavo ieškovę, kad sutinka grąžinti tik pusę televizoriaus kainos t. y. 290 Eur. 2017 m. lapkričio 6 raštu Nr. 4P-984 „Dėl jūsų prašymo“ tarnyba informavo ieškovę, kad ginčo nagrinėjimas yra nutraukiamas, kadangi nėra objektyvių galimybių nustatyti dėl kieno kaltės ir veiksmų atsirado televizoriaus sugadinimai.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad televizorius ieškovei parduotas naujas, iš ekspozicijos, nes buvo paskutinis parduotuvėje esantis tokio modelio televizorius. Atsakovė nurodo, kad ieškovė pripažįsta, jog ekspozicijoje apžiūrėjo televizorių įjungtą ir išjungtą, ir jį nusipirko, sumokėdama pinigus kasoje. Atsakovė pažymi, kad ieškovės teisė ir pareiga prieš nusiperkant ir pasiimant daiktą apžiūrėti nėra ribojama jokių aplinkybių – ieškovė turėjo galimybę reikalauti, kad jau supakuotas televizorius vėl būtų išpakuotas ir įjungtas pakartotinei apžiūrai, prieš ieškovei jį priimant, o atsakovė būtų privalėjusi tokį ieškovės reikalavimą įvykdyti. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė, nusipirkusi ir jau priėmusi iš atsakovės tinkamos kokybės televizorių, šį pakankamai didelių gabaritų daiktą gabenosi namo pati savo transportu – mini /ekonominės klasės lengvuoju automobiliu, aiškiai nepritaikytu tokiems daiktams vežti, o ir išsipakavo prekę namuose pati, nedalyvaujant pardavėjo atstovams, tai jokiu aspektu neperkelia pačios ieškovės atsakomybės dėl galimai nepakankamo atidumo ir rūpestingumo atsakovei. Ieškovė prašė nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovės darbuotojai nurodė, kad mechaniniams pažeidimams garantija negalioja, o nesant duomenų, kad televizoriaus mechaniniai pažeidimas padaryti dėl pardavėjo kaltės, pagrindo grąžinti pinigus už prekę nėra. Atsakovė 2017 m. spalio 2 d., atsakydama į ieškovės pretenziją, raštu nurodė, kad ieškovė priimdama televizorių jokių pageidavimų jį patikrinti neišreiškė, dėl prekės būklės jokių nusiskundimų neturėjo, todėl atsakomybė dėl prekės fizinės būklės perėjo ieškovei priėmimo-perdavimo metu. Ieškovė į parduotuvę grąžino prekę pažeistą mechaniškai (skilusiu vidiniu ekranu), todėl garantija netaikoma, o ieškovės prašymas grąžinti sumokėtus pinigus netenkintinas. Nepažeista prekės pakuotė parodo, kad ieškovė atidarius pakuotę ir išėmus prekę iš jos, galėjo prekę pati pažeisti.
4. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Duodama parodymus pažymėjo, kad televizorių išsirinko iš ekspozicijos ir nusprendė jį pirkti, konsultantas pasakė, jog tai paskutinis jų turimas tokio modelio televizorius, todėl jį reikia supakuoti, o pakavimas užtruks apie 15 minučių. Paaiškino, kad televizorių pasiėmė per parduotuvės sandėlio rampą ir įsidėjo į automobilio saloną. Nurodė, kad grįžusi namo pritvirtino pastatomas kojeles ir televizorių pastatė, o įjungus iš karto pasimatė ekrano apačioje dešinėje pusėje ryški juosta. Pastebėjus, kad televizorius sugadintas, tą pačią dieną televizorių atvežė atsakovei, kad atsakovė grąžintų pinigus. Atsakovės nurodymu parašė pretenziją, tačiau gavo atsakymą, kad televizoriaus gedimai ne gamyklinio broko, o mechaninių pažeidimų pobūdžio, todėl tokio pobūdžio gedimams garantija netaikoma, ir pasiūlė suremontuoti televizorių ieškovės lėšomis bei atsisakė grąžinti pinigus už sumokėtą prekę. Dėl minėtų priežasčių ieškovė 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau tarnyba patvirtinusi, kad televizoriaus trūkumai yra esminiai, nutraukė ginčo nagrinėjimą, kadangi nėra objektyvių galimybių nustatyti dėl kieno kaltės ir veiksmų atsirado televizoriaus sugadinimai.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas advokatas Ž. Brazaitis teismo posėdyje patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, atsakovė neginčija fakto, kad prekė, kai ją ieškovė grąžino atsakovei buvo su akivaizdžiais pažeidimais ir sutinka su institucijos pateiktomis išvadomis, kad prekė yra netinkamos kokybės. Tačiau atsakovei nėra žinoma kas ir kada konkrečiai lėmė tai, kad ant prekės atsirado nustatyti pažeidimai. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog ieškovė pirko televizorių iš ekspozicijos ir įvertino jo kokybę pati apžiūrėdama tiek įjungtą tiek išjungtą televizorių. Pažymėjo, kad prekės UAB „Avitelos prekyba“ parduotuvėje, esančioje Savitiškio g. 61 Panevėžyje yra pakuojamos ne kur uždaroje atskiroje patalpoje ar sandėlyje, o nuošalesnėje pardavimų salės vietoje, kuri yra gerai matoma parduotuvės lankytojams ir kur netrukdoma galėjo ateiti ieškovė ir stebėti įsigyto televizoriaus pakavimo procesą. Taigi, mažai tikėtina, kad mechaniniai pažeidimai galėjo atsirasti patyrusiam darbuotojui pakuojant prekę.
6. Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. nurodė, kad dirba UAB „Avitelos prekyba“ parduotuvėje adresu Savitiškio g. 61 Panevėžyje pardavėju – konsultantu. Nurodė, kad dalyvavo ieškovei perkant ir grąžinant televizorių bei aiškinantis aplinkybes dėl ekrano pažeidimo. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 1 d. dirbo parduotuvėje ir pamatęs, kad ieškovė su draugu apžiūrinėja ginčo televizorių priėjo ir pasiūlė savo konsultacijas. Pakalbėję su konsultantu ieškovė ir jos draugas nusprendė įsigyti televizorių Panasonic TX-49EX610E, konsultantas informavo ieškovę, kad televizorius ekspozicijoje yra paskutinė tokio modelio prekė parduotuvėje, todėl jai bus supakuotas iš ekspozicijos paimtas televizorius ir tai užtruks apie 15 minučių. Liudytojas pažymėjo, kad prekes visada pakuoja ne atskiroje patalpoje ar sandėlyje, o parduotuvės salėje, ši vieta yra gerai matoma ir prieinama parduotuvės klientams. Nurodė, kad supakavęs prekę ją perdavė ieškovės draugui ant sandėlio rampos ir matė kaip ieškovės draugas supakuotą televizorių įsidėjo į savo automobilį. Nurodė, kad po maždaug 3 valandų ieškovė grįžo su draugu į parduotuvę ir pasakė, kad televizorius sugadintas, pardavėjas iškart įjungė televizorių ir patikrino, ieškovės nurodomos aplinkybės pasitvirtino – įjungus televizorių jo dešiniajame kampe pasirodė vertikali juosta. Taip pat pažymėjo, kad nei perduodant prekę pirkėjai nei jai grąžinant televizorių pakuotė nebuvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 1 d. ieškovė iš atsakovės UAB „Avitelos prekyba“ įsigijo televizorių PANASONIC TX-49EX610E, už 579,99 Eur. Abi šalys pripažino aplinkybes, kad ieškovė ekspozicijoje apžiūrėjo televizorių ir jis tinkamai veikė. Tą pačią dieną ieškovė atvežė įsigytą televizorių atgal į parduotuvę ir pranešė, kad jį įjungus ekrane matoma juosta, televizorius yra sugadintas, todėl ieškovė pageidavo atgauti už prekę sumokėtus pinigus. Atsakovė atsisakė pakeisti televizorių dėl ekrano mechaniško pažeidimo, kuriam garantija netaikoma.
8. Ieškovė 2017 m. spalio 2 d. parašė pretenziją atsakovei, reikalaudama nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, atsakovė atsakydama į pretenziją nurodė, kad už tokio pobūdžio pažeidimus pinigai nėra grąžinami. Ieškovė 2017 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Atlikus tyrimą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. lapkričio 3 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1RG-56, kuriame nurodė, kad prekė netinkama naudoti pagal paskirtį, nes mechaniškai pažeistas (skilęs) televizoriaus ekranas, ir pasiūlė kreiptis į teismą, nes nėra galimybės nustatyti ekrano pažeidimo priežasties. Gavusi minėtą aktą ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama iki 2017 m. gruodžio 1 d. grąžinti pinigus už televizorių, tačiau atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. raštu informavo ieškovę, kad sutinka grąžinti tik pusę televizoriaus kainos t. y. 290 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ekrano pažeidimas – didelė dėmė dešiniajame apatiniame kampe, būdinga skilus ekranui; prekė mechaniškai pažeista, todėl garantija netaikoma. 2017 m. lapkričio 6 raštu Nr. 4P-984 „Dėl jūsų prašymo“ tarnyba informavo ieškovę, kad ginčo nagrinėjimas yra nutraukiamas, kadangi dėl objektyvių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma išnagrinėti kilusio ginčo.
9. Teisminio bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino aplinkybes, kad televizorius jo pirkimo metu 2017 m. spalio 1 d. buvo patikrintas ir ieškovei buvo perduotas pakuotėje (CPK 187 straipsnis). Šalys skirtingai aiškina priežastis, dėl kurių televizorius buvo mechaniškai pažeistas. Ieškovė teismo posėdyje aiškino, kad atsakovė galimai jai perdavė kitą televizorių arba ekrano pažeidimai atsirado pardavėjui pakuojant televizorių. Abi šalys patvirtino, kad pardavėjas televizorių iš sandėlio išnešė per sandėlio rampą perdavė ieškovės draugui, kuris pakrovė į automobilį. Ieškovė nesiteiravo, ar nereikia patikrinti televizoriaus, išsivežė televizorių. Atsakovės atstovas teigė, kad ieškovei 2017 m spalio 1 d. atvykus pirkti televizoriaus, jis buvo prekybos salėje, pirkėjai nusprendus jį pirkti televizorius buvo nuneštas į prekybos salės nuošalesnę vietą, kurioje visada pakuojamos prekės. Taigi, tarp šalių kilo ginčas, kada atsirado prekės pažeidimas – iki jos perdavimo ieškovei (pirkėjai) ar po to, t.y. kieno žinioje esant televizoriaus ekranas buvo pažeistas.
10. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.
11. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, „vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.“ Tiek Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.“
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp vartotojo ir pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą.
13. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės reglamentuojamos CK 6 knygos XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ antrajame skirsnyje. CK 6.327 straipsnio „Reikalavimai daiktui“ 3 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybė už bet kokį daikto kokybės neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau. Ieškovė už prekę sumokėjo 2017 m. spalio 1 d., atsakovė perdavė prekę ieškovei iš karto po pinigų sumokėjimo.
14. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m, lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010)
15. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybė už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos įtvirtintos CK 6.333 straipsnio normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnyje 1dalyje nurodytų būdų, vienas iš kurių - nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį vartojimo teisiniuose santykiuose daiktų kokybę visais atvejais garantuoja pardavėjas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog mechaninis gedimas nėra prekės kokybės rodiklis, nes nėra aišku, kas mechaninį pažeidimą padarė, taip pat paaiškino, kad šis defektas galėjo atsirasti dėl netinkamo prekės naudojimo, dėl to, kad ieškovė galimai netinkamai jį transportavo, galėjo sugadinti vaikai, ar sugesti neatsargiai montuojant televizoriaus kojas.
16. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). CK 6.333 str. 1 d. reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nustatytų CK 6.327 str., 6.333 str. 1 d., įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 str.). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d., 6.363 str. 1 d.). Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. CK 6.333 str. 3 d. numato, kad atvejais, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. CK 6.363 str. nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Pirkėjas turi teisę pasinaudoti minėtu pirkėjo teisių gynimo būdu tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kilus ginčui dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties ir netinkamos kokybės prekės, pardavimo faktą turi įrodyti pirkėjas (vartotojas) (CPK 178 str.).
17. Patikrinimo akto išvadų kontekste pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė dėl daikto kokybės nėra absoliuti. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės: „Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.“ Taigi, viena iš pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių yra netinkamas daikto naudojimas arba saugojimas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybes apie netinkamą pirkimo–pardavimo sutarties objekto naudojimą ar saugojimą kiekvienu konkrečiu atveju privalo įrodyti pardavėjas. Ši pardavėjo pareiga galioja per visą daiktų kokybės garantijos terminą (Civilinio kodekso 6.335 straipsnio 1 dalis). Taigi pardavėjo pareiga – užtikrinti parduodamų daiktų kokybę, o pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes.
18. Minėtų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog parduotas daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles ar dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.
19. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra televizoriaus, parduoto ieškovei, pardavėja. Ieškovė nurodė, kad daikto defektai pardavimo metu pirkėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomi, kadangi jie atsirado po daikto apžiūrėjimo ekspozicijoje. Šalys pripažino faktą, kad televizoriaus defektai atsirado po televizoriaus apžiūrėjimo ekspozicijoje(CPK 178, 182 straipsniai).
20. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
21. Ieškovė televizoriaus pakavimo nestebėjo, nes pagrindo nepasitikėti parduotuvės darbuotojais neturėjo. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad ekspozicijoje apžiūrėjus ir įvertinus daiktą, ieškovei pagrindo manyti, kad pakavimo metu jis bus pakeistas ar sugadintas nebuvo, todėl ji supakuoto televizoriaus perdavimo metu, praėjus 15 minučių po daikto apžiūrėjimo, neprašė išpakuoti ir vėl patikrinti televizorių, juolab, kad pasiimant televizorių jis buvo tvarkingai supakuotas, pakuotė nebuvo pažeista.
22. Pažymėtina, kad ieškovė kaip rūpestinga ir atidi pirkėja savo pareigas įvykdė tinkamai – ji apžiūrėjo perkamą daiktą, už jį sumokėjo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirkėja po maždaug trijų valandų nuo televizoriaus įsigijimo grąžino jį pardavėjui, rodo, kad prekė pardavėjui buvo grąžinta nedelsiant, o byloje esantys duomenys ir liudytojo parodymai patvirtina, kad ieškovei grąžinant prekę jokių išorinių pakuotės pažeidimų nustatyta nebuvo.
23. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba patikrinimo akte Nr. 1RG-56 konstatavo, kad televizoriaus apžiūra buvo atlikta 2017 m. spalio 25 d. ir jį nufotografavus parduotuvėje, dalyvaujant V. S., pardavėjo atstovui Viktorui ir Tarnybos vyriausiajam specialistui R. G.. Apžiūros metu nustatyta, kad LED ekranas mechaniškai pažeistas, pažeista LED ekrano struktūra ir šioje vietoje matoma vertikali juosta. Išjungus televizorių, šioje ekrano plastikinio paviršiaus vietoje pažeidimų nematyti. Taip pat tarnyba nurodė, kad apžiūrėjus televizoriaus pakuotę, mechaninių pažeidimų nenustatyta.
24. Komisija ginčo nagrinėjimą nutraukė, kadangi dėl objektyvių aplinkybių, dėl kurių neįmanoma išnagrinėti kilusio ginčo. Pažymėtina, kad vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimo aktas yra vienintelis dokumentas, kuriame buvo užfiksuoti ir konstatuoti televizoriaus mechaniniai pažeidimai. Atsakovė, ieškovei grąžinus televizorių, į techninio aptarnavimo servisą nesikreipė, daikto pažeidimų netyrė, nei bylos nagrinėjimo metu nei prieš ginčo nagrinėjimo perdavimą teismui techninis, t.y. išsamesnis televizoriaus būklės ir kokybės tyrimas atliktas nebuvo. Atsakovė netyrė dėl kokių priežasčių ir kokiais veiksmais galėjo būti padaryti televizoriaus mechaniniai pažeidimai. Atsakovė taip pat pripažino, kad televizoriaus pakuotė buvo nepažeista t. y., kad ieškovė jos nepažeidė. Atsakovė savo poziciją, kad televizorius buvo sugadintas dėl ieškovės kaltės, šią savo poziciją grindė vien prielaidomis, tačiau jokių konkrečių įrodymų kokiais veiksmais ir kaip ieškovė galėjo sugadinti televizorių atsakovė netyrė ir šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
25. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Ribenos prekyba“, byla Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. UAB „Omnitel“, bylos Nr. 3K-3-480/2009).
26. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadose nei paneigė, nei patvirtino atsakovės atsakomybės už prekės pažeidimą. Teismas pažymi, kad valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat nenustatė ieškovės veiksmų, kurie galėjo sąlygoti nustatytą prekės sugadinimą, atsakovė nepaneigė savo atsakomybės jokiais įrodymais, į bylą atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės, dėl ko būtų galima atsisakyti grąžinti pinigus (CK 6.333 str. 3 d.).
27. Vartotojo, kaip specialaus civilinių teisinių santykių subjekto – silpnosios šalies, teisių apsaugos garantijos teisiškai reglamentuotos ir išplėtotos prioritetinės teisinės apsaugos užtikrinimo linkme. Ieškovė savo teisių gynimo būdu pasirinko sutarties nutraukimą ir sumokėtos sumos už nekokybišką televizorių grąžinimą. Tai yra įstatyme (CK 6.363 str. 8 d.) įtvirtintas vartotojo pasirinkimu taikytinas vartotojo pažeistų teisių gynimo būdas. Atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šio vartotojo (ieškovės) pažeistų teisių gynimo būdo taikymas atitinka proporcingumo principą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas. Be to pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylą laimėjusiai šaliai taip pat priteisiamos išlaidos už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šioje byloje ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų, t.y. sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už teisinę advokato pagalbą. CPK 80 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad žyminis mokestis turtiniuose ginčuose skaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 str. 7 d.). Kadangi šioje byloje turėjo būti sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, ieškovei grąžintina 5 Eur žyminio mokesčio permoka.
29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 615 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp V. S. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Avitelos prekyba", 2017 m. spalio 1 d. sudarytą vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl 49 „LeD ULTRA HD televizoriaus Panasonic, modelis TX-49EX610E.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Avitelos prekyba“ grąžinti 579,99 Eur.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avitelos prekyba“ 615 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės V. S. naudai.
Grąžinti ieškovei V. S. 5 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gruodžio 6 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.