- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- 2VP-7704-1077/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18638-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Lauritai Nakrošienei,
viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės I. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys K. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja antstolė I. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 ir 7 dalimi, kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama skirti skolininkui K. M. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai iki visiško jo įvykdymo, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
2. Antstolė nurodė, kad pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta: „K. M. leista teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkos statybos darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu S. Skapo g. 10, Vilniuje, įteisinti, iki 2020 m. kovo 12 d. Per nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, K. M. įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino savavališkai statybai įteisinti pabaigos, savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius. Neįvykdžius šio įpareigojimo, K. M. įpareigotas mokėti po 3 Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.“ Vykdant vykdomąją bylą, antstolė 2020 m. rugpjūčio 5 d. K. M. išsiuntė raginimą įvykdyti įpareigojimus, tačiau įpareigojimai nebuvo įvykdyti per nustatytą terminą. 2022 m. balandžio 12 d. antstolė išsiuntė paklausimą, kuriuo buvo prašoma pateikti informacija apie įpareigojimų įvykdymą, buvo gautas atsakymas, kad yra ruošiamas apeliacinis skundas.
3. Toliau antstolė prašyme nurodo, kad 2023 m. sausio 6 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-11-679 ir prašymas dėl baudos skyrimo Nr. S-23-11-724. 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi antstolės prašymas dėl baudos skyrimo buvo tenkintas iš dalies ir leista antstolei taikyti 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-9-431/2018 nurodytas sprendimo nevykdymo pasekmes – mokėti po 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d., iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai arba teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta savavališka statyba.
4. Toliau antstolė pažymi, kad 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d., iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai arba teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta savavališka statyba, K. M. moka, tačiau nėra duomenų, jog įpareigojimas savomis lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius, būtų įvykdytas. 2023 m. liepos 31 d. antstolės I. B. kontoroje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) prašymas, kuriame nurodyta, kad patikrinus statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis, nustatyta, jog iki 2023 m. liepos 31 d. nėra jokių duomenų apie skolininko parengtą statinio projektą ir gautą statybą leidžiantį dokumentą.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymas dėl baudos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19526-600/2023 prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.
6. Taip pat antstolė nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. antstolės kontoroje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas pakartotinai surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perduoti jį teismui su prašymu skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, kadangi patikrinus statybos leidimų ir statybos valstybinės apžiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis nustatyta, jog iki 2024 m. rugsėjo 16 d. nėra jokių duomenų apie skolininko parengtą statinio projektą ir gautą statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti.
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas į pareiškimą.
Atsiliepimas
7. Išieškotoja Inspekcija atsiliepime į pareiškimą prašo tenkinti antstolės pareiškimą iš dalies ir skirti skolininkui K. M. periodinę, iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, kurio rezoliucinė dalis pakeista 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, nevykdymo dieną iki visiško jų įvykdymo ir savavališkos statybos pašalinimo, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu – 6804.
8. Inspekcija savo atsiliepime nurodo, kad patikrinus statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis, nustatyta, jog iki 2025 m. vasario 14 d. nėra jokių duomenų apie skolininko parengtą statinio projektą ir gautą statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti, adresu (duomenys neskelbtini). Informacijos iš skolininko dėl 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, kurio rezoliucinė dalis pakeista 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, įvykdymo, Inspekcija taip pat nėra gavusi. Inspekcijos nuomone, paskirta periodinė 3,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną nuo 2020 m. kovo 13 d. iki visiškai bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, nepaskatino ir neskatina skolininko įvykdyti sprendimo. Susidariusi situacija atitinka CPK 771 straipsnio 7 dalies nuostatas ir sudaro pagrindą skolininkui vėl taikyti sankciją, t. y. pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skirti skolininkui didesnę periodinę baudą už 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, kurio rezoliucinė dalis pakeista 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, nevykdymą.
Suinteresuoto asmens K. M. atsiliepimas į pareiškimą.
Šalies argumentai
9. 2025 m. kovo 7 d. gautas skolininko K. M. atsiliepimas į pateiktą antstolės pareiškimą, kuriuo prašoma antstolės pareiškimą atmesti. Skolininkas nurodo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo dėl to, kad negavo institucijų išaiškinimo apie tikslų ir tinkamą įvykdymo būdą, kurių neturėdamas, negali būti įsitikinęs, kad jo nuožiūra atlikti atstatymo darbai bus priimtini, tinkami, teisėti ir nepareikalaus papildomų darbų bei investicijų ateityje. Skolininko nuomone, tokia pozicija yra pagrįsta, logiška ir suprantama, kadangi atitinka protingo ir atidaus asmens standartą, siekiant apsidrausti nuo papildomai galinčios kilti žalos ateityje. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad prašymas yra teikiamas analogišku pagrindu ir analogiškais motyvais, kurie teismo jau buvo įvertinti, pripažinti nepagrįstais bei nesudarančiais pagrindo didinti baudą, kadangi iš esmės reiškia įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo keitimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu šalių duoti paaiškinimai.
11. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Laurita Nakrošienė paaiškino, kad skolininkas gali arba atstatyti buvusią padėtį, arba gauti iš savivaldybės statybos leidimą. 2023 m. spalio mėnesį Kultūros paveldo departamentas siuntė raštą skolininko atstovei advokatei. Taip pat nurodė, kad atliko kapitalinio remonto darbus, dėl kurių buvo surašytas privalomasis nurodymas ir savavališkos statybos aktas. Teismas atmetė ieškinį ir tenkino Inspekcijos priešieškinį, įpareigojo skolininką pašalinti savavališkos statybos padarinius. Arba reikia atstatyti buvusią padėtį arba gauti statybą leidžiantį leidimą, kurį išduoda savivaldybė, turi pritarti ir Kultūros paveldo departamentas. Skolininkas turi projektą, bet negalima sakyti, kad gali teismo sprendimą įvykdyti tik iš dalies. Su tuo projektu galima kreiptis į projektuotoją, kad jis parengtų projektą, su kuriuo būtų gaunamas statybos leidimas. Turėjo laiko kreiptis į projektuotoją ir gauti statybos leidimą. Prašo skirti baudą teismo nuožiūra. Reikėtų skaičiuoti nuo dienos, kai skirta didesnė bauda. Inspekcija 2023 m. spalio mėnesio Kultūros paveldo departamento raštą gavo kaip kopiją, neturėjo pareigos persiųsti šio rašto skolininkui. Nėra svarbu, ką nurodė Kultūros paveldo departamentas, jeigu jie nori dalį darbų palikti nepašalintų, turi būti gautas statybos leidimas. Be Kultūros paveldo departamento pritarimo negalima gauti statybos leidimo, tai tas pritarimas yra svarbus tik tuo aspektu, bet jis pats savaime nesuteikia teisės pasilikti stoglangių. Bet kokiam pastato išorės pakeitimui reikia statybos leidimo. Skolininko veiksmai nėra pakankamai aktyvūs. Skolininkas nesikreipė dėl statybos leidimo. Vykdymo procese bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos pagal teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2014 m. atliko pastato, pripažinto regioninės reikšmės nekilnojamąja kultūros vertybe, stogo kapitalinio remonto darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos aktu konstatavo, kad ieškovas atliko statinio kapitalinio remonto darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. 2015 m. vasario 11 d. privalomuoju nurodymu ieškovui nurodyta išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės stogo konstrukciją, įrengtus tūrinius stoglangius. Ieškovas, nesutikdamas su nurodytu savavališkos statybos aktu ir privalomuoju nurodymu, apskundė juos teismui, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė priešieškinį ieškovui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino: nustatė ieškovui 9 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, nurodytiems 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte, įteisinti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: papildomai nustatė, kad jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkos statybos, jis įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino savavališkai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius; neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigojo ieškovą mokėti po 3 Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi atidėjo (pratęsė) sprendimo dalies, kuria leista ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams įteisinti, įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi antstolei leista taikyti ieškovui sprendimo nevykdymo pasekmes – išieškoti 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d., iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai arba teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta savavališka statyba.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį, kuria buvo paliktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, kuriuo skolininko ieškinys dėl teisės įteisinti paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo buvo atmestas. Kasacinės instancijos teismas nutarties 33 punkte nurodė, kad sprendžiant dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, susiklosto dvi skirtingos teisinės situacijos, jei yra poreikis tik pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir jei siekiama pasinaudoti teise įteisinti savavališką statybą. Asmeniui vykdant teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, statybą leidžiantis dokumentas, atitinkamai ir bendraturčių sutikimas dėl tokio dokumento išdavimo, nereikalingas, todėl tai nėra kliūtis įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Kasacinis teismas šios nutarties 36 punkte konstatavo, jog tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje, kai teismo nustatytas ir pratęstas terminas savavališkai statybai įteisinti jau yra pasibaigęs, konstatuotina, kad asmuo nebeturi teisės savavališką statybą įteisinti.
17. Skolininkui mokant baudą, tačiau ir toliau nevykdant sprendimo, antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 7 dalimi, 2023 m. rugsėjo 28 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydama skolininkui skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną iki visiško jo įvykdymo. Šis prašymas buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-19526-600/2023. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo rezoliucinė dalis buvo patikslinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, pritaikant CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodytos pasekmės pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m sausio 30 d. nutartimi ir, kaip antstolė nurodė, skolininko yra vykdomos. Tai sąlygoja išvadą, kad ginčo situacijai negali būti taikomos CPK 771 straipsnio 6, 7 dalys, nes taikytina CPK 771 straipsnio 2 dalis – teismo sprendimu nurodyta, kokios pasekmės bus taikomos, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Kitoks aiškinimas ir CPK 771 straipsnio 6, 7 salių taikymas sąlygotų priimto teismo sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis), keitimą nesilaikant įstatymuose nustatytos procedūros.
18. Pareiškėja antstolė I. B. 2024 m. rugsėjo 27 d. trečią kartą kreipėsi į teismą, pakartotinai prašydama skirti skolininkui K. M. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Nurodė, kad 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d., iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai arba teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta savavališka statyba, K. M. moka, tačiau nėra duomenų, jog įpareigojimas savomis lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius, būtų įvykdytas.
19. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
21. Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
22. Privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų t. y., 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę), taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad skolininkas siekė įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kompleksiniu būdu, t. y. dalį tokios statybos elementų įteisinant, dalį – pašalinant. Tuo pagrindu teisme skolininko buvo inicijuota civilinė byla dėl teisės įteisinti paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023 konstatavus, kad tokioje, kaip nagrinėjamos bylos, situacijoje, kai teismo nustatytas ir pratęstas terminas savavališkai statybai įteisinti jau yra pasibaigęs, asmuo nebeturi teisės savavališką statybą įteisinti, skolininkas 2023 m. liepos 3 d. paklausimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo tvarkos ir būdo. Skolininkas su analogišku 2023 m. liepos 19 d. paklausimu taip pat kreipėsi į išieškojimą vykdančią antstolę I. B., kuris buvo persiųstas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Į skolininko 2023 m. liepos 3 d. paklausimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė atsakymą, kuriame pažymėjo, jog privalomasis nurodymas įpareigoja išardyti savavališkai atliktus statybos darbus, kuriems techninis projektas nėra privalomas. Stogo konstrukcijos atstatymo medžiagiškumas nurodytas gyvenamojo namo kadastrinių matavimų (parengtoje iki atliktų savavališkų statybos darbų, t. y. iki 2015 m.) byloje. Šiame atsakyme taip pat pažymėta, kad pagal kompetenciją persiunčiamas pareiškėjo skundas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui ir prašoma įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes.
24. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 9 d., metu išieškotojos atstovė pateikė informaciją, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra gavusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. spalio 23 d. atsakymą į minėtą persiųstą skolininko 2023 m. liepos 3 d. paklausimą. Skolininko teigimu, šis atsakymas, nepaisant aplinkybės, kad jis buvo adresuotas ir skolininko atstovei, iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos jokiu metu nebuvo gautas ir apie jį sužinota tik nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu išieškotojos atstovei pateikus atitinkamą informaciją. Šiame rašte informuojama, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2020 m. rugsėjo 1 d. yra suderinęs „Namo (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) tvarkybos darbų projektas. Remontas, restauravimas, avarijos grėsmės pašalinimas“, nurodoma, jog vykdant 2015 m. vasario 11 d. surašytą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), atstatyti namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijas ir dangą turi būti vadovaujamasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje suderinto projekto sprendiniais ir nepažeisti saugomo pastato vertingųjų savybių.
25. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad užsakovas K. M. ir rangovas N. R. 2025 m. kovo 3 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį, kurios objektas – stogo remonto darbų atlikimas objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis šioje sutartyje pateikta stogo remonto darbų sąmata, ši sutartis numato panaikinti turimą stoglangį, nuardyti esamą turimą stoglangį, nuardyti stogo kraštą ir sulyginti stogo aukštį su kaimynų dalimi ir kt. Remiantis šios sutarties 3.2 punktu, šalys susitarė darbus pradėti 2025 m. birželio 14 d. ir baigti iki 2025 m. liepos 30 d.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje suformuluota bendra nuostata dėl antstolio galimybės kreiptis į teismą skolininkui neįvykdžius sprendimo arba privalomojo nurodymo nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės sankcijos yra taikomos už analogiško pobūdžio prievolės nevykdymą, tačiau jos skiriasi savo esme bei taikymo laikotarpiu. Teismo sprendime dėl ginčo esmės nustatyta priemonė atlieka baudžiamąją funkciją – nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdžiusiam skolininkui taikomos tam tikros neigiamos poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017 14 punktą). CPK 273 straipsnio 3 dalies pagrindu skolininkui skiriama sankcija už laikotarpį, kuris teismo sprendime nurodytas kaip jo įvykdymo terminas, šiuo terminu teismo sprendimo neįvykdžius, o CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta sankcija nukreipta į ateitį skolininkui tęsiant pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2022, 35–36 punktai).
27. Viena vertus, pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius tenka skolininkui K. M. ir ji negali būti perkeliama išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ar kitoms valstybės institucijoms. Todėl nesutiktina su skolininko atsiliepime į pareiškimą dėstomais argumentais, kad skolininkas neturi galimybės įvykdyti šio įpareigojimo išimtinai dėl valstybės institucijų netinkamai vykdomų administracinių procesų, neatsakant į dalį skolininko paklausimuose užduotų klausimų išieškotojai dėl teismo sprendimo įvykdymo būdo ir tvarkos. Pažymėtina, kad būtent skolininkui, esant reikalui, pasitelkus teisės ar kitų sričių specialistus, tenka pareiga pasirinkti, kokiu būdu jis turėtų įvykdyti teismo sprendimą, siekdamas laikytis visų įstatymų, ir galėtų maksimaliai apsaugoti savo interesus.
28. Kita vertus, sutiktina su skolininku, kad nagrinėjamoje situacijoje išieškotojos elgesys taip pat nevisiškai atitiko šalių bendradarbiavimo principą, siekiant kiek įmanoma operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad išieškotoja skolininko 2023 m. liepos 3 d. paklausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, tačiau pastarojo 2023 m. spalio 23 d. atsakymas buvo pateiktas tik teismui, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo. Byloje nėra duomenų, paneigiančių skolininko argumentus, kad šis atsakymas, nepaisant aplinkybės, kad jis buvo adresuotas ir skolininko atstovei, iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos jokiu metu nebuvo gautas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties pagrindu skolininkui jau yra taikoma periodinė 3 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną bauda, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d. iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Be to, skolininkas teismui yra pateikęs 2025 m. kovo 3 d. statybos rangos darbų sutartį, kuri patvirtina skolininko ketinimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje baudos padidinamas nebūtų efektyvus, taip pat neatitiktų proporcingumo principo.
29. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad abi vykdymo proceso šalys nepakankamai bendradarbiavo, siekdamos kuo operatyvesnio teismo sprendimo įvykdymo, daro išvadą, kad šiuo atveju baudos dydžio padidinimas skolininkui K. M. neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos skyrimo tikslų, proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl antstolės prašymas skirti skolininkui periodinę baudą atmestinas.
30. Skolininkas pateikė teismui 2025 m. birželio 11 d. prašymą priteisti 605 Eur atstovavimo išlaidų, jeigu antstolės pareiškimas būtų atmestas. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (šio straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 593 straipsnio 5 dalies taikymo, suformulavo išimtį iš minėtos taisyklės ir išaiškino, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 39 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė antstolės piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą fakto, todėl nėra pagrindo priteisti skolininko prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas
nutaria:
antstolės I. B. pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei I. B. vykdomąją bylą Nr. 0011/20/01630.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.