Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. M., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skliautai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno skliautai“, N. M., L. S., A. K., R. K., S. M., O. Č., S. S., I. M., R. K., E. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27.2. Civilinės bylos dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo teismų praktikoje yra pakankamai dažnos, dėl tokių bylų teismingumo bei galimumo jas nagrinėti bendros kompetencijos teisme yra pasisakiusi ir Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti. Teismas pripažįsta, kad tokio pobūdžio ginčas gali būti nagrinėjamas teisme, jeigu savavališkos statybos akte yra nustatytas valinio pobūdžio patvarkymas. Šiuo atveju ginčijamame akte buvo nurodytas patvarkymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų. Teismas neišnagrinėjo vieno iš pareikštų reikalavimų, kurio patenkinimas darytų negalimu priešieškinio tenkinimą, todėl byla turi būti perduoda iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

29.8. Byloje neginčytinai nustatyta ir fotonuotraukos patvirtina, jog remontuotoje stogo dalyje buvo 2 stoglangiai, kuriuos UAB „Kauno skliautai“ atstatė. Byloje nėra jokių duomenų apie dviejų stoglangių matmenis iki stogo remonto, todėl teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad įrengti didesni, nei iki tol buvę stoglangiai, yra visiškai nepagrįsta. Vienas tūrinis stoglangis buvo įrengtas pagal ieškovo prašymą, kaip laikina anga patekimui į neįrengtą palėpę. Šio stoglangio įrengimas nebuvo numatytas projekte, todėl galima sutikti, kad šio stoglangio įrengimas yra įrengtas savavališkai ieškovo iniciatyva.

29.9. Sutiktina su teismo išvada, jog Kultūros ministrui 2014 m. gruodžio 30 d. priėmus įsakymą, Pastatas pripažintas saugomu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio pastato registraciją 2014 m. balandžio 9 d. kaip kultūros vertybę. Pradėjus statybos darbus, šių duomenų nebuvo, jie duomenys atsirado tik 2014 m. lapkričio mėnesį. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens 2014 m. gegužės 6 d. sudarytą rangos sutartį darbai buvo vykdomi nuo 2014 m. gegužės iki spalio mėnesio. Teismas taip pat nustatė, kad pranešimas ieškovui dėl informavimo, kad inicijuojamas Pastato paskelbimas saugomu buvo parengtas tik 2014 m. lapkričio 25 d., t.y. po darbų atlikimo. Taigi jokių duomenų apie 2014 m. balandžio mėnesio Pastato registraciją, kaip kultūros vertybės, nebuvo. Kultūros paveldo departamentas, turėdamas tokius duomenis ir žinodamas, kad yra suderinęs byloje pateiktą projektą, galėjo iš karto pranešti ieškovui raštu apie pasikeitusias aplinkybes, tačiau to nepadarė.

29.10. Lietuvos nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio l dalyje numatyta, kad Departamentas ar savivaldybės institucija sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto ar vietovės paskelbimą saugomais privalo įregistruoti Kultūros vertybių registre ir paskelbti Departamento ar savivaldybės interneto svetainėje, ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio kultūros paveldo objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nagrinėjamoje byloje minėti sprendimai buvo priimti tik 2014 m. lapkričio mėnesį, nes pranešimas parengtas 2014 m. lapkričio 25 d.

30.1. Teismas teisingai nurodė, kad savavališkos statybos akto pagrindinė paskirtis yra užfiksuoti savavališkos statybos faktą. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros yra atliekamos bei konkrečios šių padarinių šalinimo priemonės (įpareigojimai statytojui) yra nustatomos jau po savavališkos statybos akto surašymo. Todėl savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtinas teismų. Tik savavališkos statybos aktai, kuriuose nustatyti valinio pobūdžio patvarkymai, pavyzdžiui, sustabdyti statybos darbus, gali būti bylos dalyku.

30.2. Teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas reikalavimą panaikinti savavališkos statybos aktą reiškia ne siekdamas apginti surašytu savavališku statybos aktu pažeistą jo subjektinę teisę, o siekdamas paneigti byloje faktinę aplinkybę, kad statybos darbai 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn. buvo atlikti savavališkai. Savavališkos statybos akte buvo tik nurodymas ieškovui nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę, tačiau šis nurodymas yra ne tik formalus, bet ir nėra ginčo objektu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Jis ieškovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių, nes byloje nustatyta, jog statybos darbai Pastate, kurie yra nurodyti savavališkos statybos akte, buvo faktiškai atlikti iki šio akto surašymo 2014 m. gegužės-rugsėjo mėn.

30.3. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pakankamai išsamiai, aiškiai ir pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant, ar ieškovo 2015 m. vasario 11 d. savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, būtina pirmiausia nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo darbų atlikimo metu tvarkybos projektas Statybos įstatyme apskritai nebuvo numatytas kaip projektas, kurį statytojas privalo rengti kultūros paveldo vertybei išsaugoti atliekamiems darbams pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus. Ginčo darbų atlikimo metu kultūros paveldo vertybės tvarkomieji statybos darbai ar statinių statyba kultūros paveldo objektų teritorijose pateko į statybos darbų sąvoką ir pagal Statybos įstatymą atskirai jokie papildomi projektai, be projekto pagal statybos rūšį, šiems darbams atlikti reikalingi nebuvo. UAB „Elvora“ Tvarkybos projekto rengimo ir derinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriuje metu galiojusi Statybos įstatymo redakcija be statybą leidžiančio dokumento reikalavo ir tvarkybos darbų projekto, kas neatleido statytojo nuo pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento tuo atveju, jei tvarkybos projekte buvo numatyti tvarkomieji statybos darbai.

30.4. Teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atstovė suderino ne Nuolatinės statybos komisijos protokolą, o Tvarkybos projektą. Tokį derinimą ji atliko pagal Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-329 patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“. Byloje nustačius aplinkybę, kad šio derinimo metu Pastatas buvo į Kultūros vertybių registrą įrašyto kultūros paminklo Vilniaus senamiesčio teritorijoje, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atliktas jam ieškovo pateikto Tvarkybos projekto suderinimas vertintinas kaip suderinimas projektinių pasiūlymų, kurie yra ne statybą leidžiantys dokumentai, o yra dokumentai, kuriais remiantis gali būti išduodamos kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos.

30.5. Teismo padaryta išvada tinkamai atspindėjo suformuotą teismų praktiką, kad viešojoje teisėje plečiamasis teisės normų aiškinimas negalimas, savavališka statyba laikytina tik statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Taigi, statybos savavališkumą lemia ne savavališkos statybos akto surašymo faktas, bet statybos be galiojančio statybos leidimo arba turint galiojantį statybos leidimą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, faktas. Tai reiškia, jog statyba, neturint atitinkamo statybos leidimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti statybą savavališka.

30.6. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei teisingai taikė CPK 93 straipsnio nuostatas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas.

31. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismas teisingai taikė statybą reglamentuojančius teisės aktus ir, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, kad Pastato stogas ginčo darbų atlikimo metu buvo remontuotinas, bet šių įrodymų nepakanka konstatuoti avarijos grėsmės, kurią buvo būtina skubiai šalinti. Teismas tokią savo išvadą grindė byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo darbų atlikimo metu Tvarkybos projektas Statybos įstatyme nebuvo numatytas kaip projektas, kurį statytojas privalo rengti kultūros paveldo vertybei išsaugoti atliekamiems darbams pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus. Pastatas buvo į Kultūros vertinių registrą įrašyto kultūros paminklo Vilniaus senamiesčio teritorijoje, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atliktas jam ieškovo pateikto Tvarkybos projekto suderinimas vertintinas kaip suderinimas projektinių pasiūlymų, kurie yra ne statybą leidžiantys dokumentai, o yra dokumentai, kuriais remiantis gali būti išduodamos kultūros paveldo objekto tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektavimo sąlygos.

31.2. Teismas teisingai nurodė, jog sprendžiant, ar Akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, būtina pirmiausia nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

31.3. Teismas sprendime nurodė, kad nors byloje surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad Pastato savavališkai pakeisto stogo kraigas yra aukščiau nei buvo numatyta Tvarkybos projekte, 2 vnt. stoglangių yra įrengti didesni nei iki tol buvę, o vienas iš jų įrengtas naujai ir naudojamas patekti į palėpę. Teismo padaryta išvada tinkamai atspindėjo suformuotą teismų praktiką, kad viešojoje teisėje plečiamasis teisės normų aiškinimas negalimas, savavališka statyba laikytina tik statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Statybos savavališkumą lemia ne savavališkos statybos akto surašymo faktas, bet statybos be galiojančio statybos leidimo arba turint galiojantį statybos leidimą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, faktas. Tai reiškia, jog statyba, neturint atitinkamo statybos leidimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti statybą savavališka.

32.1. Teismas pagrįstai netenkino priešieškinio dalies dėl įpareigojimo išardyti neįrengtos pastogės stogo konstrukciją, demontuoti tris tūrinius stoglangius ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Sprendimas, kurio pagrindu ieškovas būtų įpareigotas nugriauti (išardyti) namo stogo konstrukcijas, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo kriterijams. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad stogo avarinės būklės šalinimo darbus atlikti buvo būtina. Šie darbai buvo atliekami tik po to, kai juos atsisakė atlikti daugiabučio namo prižiūrėtojas, trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“. Darbai buvo atliekami ne gerinant ieškovo gyvenimo sąlygas, o siekiant apsaugoti ieškovui ir kitiems tretiesiems asmenims priklausantį turtą, nes stogas buvo avarinės būklės ir kėlė grėsmę.

32.2. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį teismas savo sprendimu gali, o ne privalo įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teismas šiuo atveju turi diskrecijos teisę spręsti kokį neteisėtos statybos šalinimo būdą parinkti. Šioje situacijoje teismas išsamiai motyvavo kodėl pasirinko kitą, nei prašė atsakovė, neteisėtos statybos šalinimo būdą, todėl sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, jeigu nebus įvykdytas teismo įpareigojimas įteisinti statybą, atsakovė pagal CPK 284 straipsnį turės galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

33. Atsiliepimu į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ prašo atsakovės skundą atmesti, o ieškovo skundo dalį, kurios argumentai sutampa su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, tenkinti, o kitos apeliacinio skundo dalies pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Tvarkybos projektas atitinka įstatymo reikalavimus yra nenuginčytas ir jo pagrindu atlikti darbai yra teisėti bei negali būti pripažinti savavališkais, kadangi bylos duomenys pakankami konstatuoti avarijos grėsme, kuria buvo būtina skubiai šalinti. Atstatyti stogo į pirminę būklę yra neįmanoma, nes tiek gegnės, tiek čerpės buvo visiškai susidėvėję. Jeigu atsakovė siekia tik išardyti stogą, tai tokiu atveju Pastatas liks be stogo. Todėl bus padaryta milžiniška žala butų savininkams. Atsakovė, kaip institucija, turinti didelį aparatą specialistų, turi suvokti, kad tokio stogo, koks buvo, atstatymas yra neįmanomas ginčo situacijoje. Atsakovės siekis neįmanomų pasekmių, vertintinas kaip nesąžiningas elgesys.

33.2. Neaišku, kaip ieškovas, būdamas vienu iš butų savininkų, turėjo vykdyti administratoriaus nurodymus skubiai remontuoti Pastato stogą. Įstatymo leidėjas Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis visiškai neatsitiktinai teismui suteikė plačias teises, sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, todėl kiekvienu atveju teismas apsvarsto galimybes dėl įstatyme numatytų pasekmių taikymo.

34. Atsiliepimu į ieškovo K. M. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Tvarkybos projekto derinimo Vilniaus savivaldybėje metu, Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 14 punktas numatė, kad kultūros paveldo vertybei išsaugoti atliekamiems darbams pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, turi būti rengiamas tvarkybos darbų projektas. Norint gauti leidimą atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, privaloma turėti kultūros departamento Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, kurį pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Tiek Statybos įstatymas, tiek Kultūros paveldo apsaugos įstatymas tvarkybos projekto derinimo Vilniaus miesto savivaldybėje metu numatė, kad atliekant kultūros paveldo statinio tvarkomuosius darbus privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi atliekant kultūros tvarkybos darbus, būtina parengti tiek tvarkybos projektą, tiek gauti statybą leidžiantį dokumentą.

34.2. Tvarkybos projekto suderinimas Vilniaus miesto savivaldybėje negalėjo būti laikomas rašytiniu įgalioto valstybės tarnautojo pritarimu ir statybą leidžiančiu dokumentu. Tvarkybos darbų projektas nebuvo numatytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintame projektų sąraše, kuriame nurodyti projektai, kuriems savivaldybei raštiškai pritarus būtų laikoma, kad yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus išduodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti šį leidimą, pasirašo Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas. Statybos leidimas negalėjo būti išduodamas, kadangi savivaldybės atstovė suderino ne Nuolatinės statybos komisijos protokolą, rekomenduojantį išduoti statybos leidimą, o ieškovo pateiktą Tvarkybos projektą.

34.3. Vilniaus miesto savivaldybės atstovės spaudas „pritarta“, spaudas „paveldosauginiu požiūriu patikrinta“ bei vyriausiosios specialistės parašas negali būti prilyginamas rašytiniam projekto pritarimui, kadangi Statybos techniniame reglamente aiškiai nurodyta, kad tais atvejais, kai statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, statinio projektas atitinka nustatytus reikalavimus ir nėra kitų svarbių priežasčių nepritarti statinio projektui, įgalioti valstybės tarnautojai šio projekto antraštiniame lape uždeda spaudą su įrašu „Pritariu“ ar padaro šį įrašą, uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą, o kituose lapuose (brėžiniuose, teksto lapuose) uždeda asmens spaudą, pasirašo ir nurodo datą. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė patvirtino Tvarkybos projekto sprendinius kaip atitinkančius paveldosauginius reikalavimus, o ne padarė rašytinį pritarimą statinio projektui. Siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, privaloma pateikti nustatytos formos prašymą raštu pritarti statinio projektui, kuris nebuvo gautas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Tvarkybos projekto suderinimas gali būti laikomas rašytiniu pritarimu statinio projektui.

34.4. Vilniaus miesto savivaldybė, tvirtindama Tvarkybos projektą, nesiekė suteikti statybos leidimo ieškovui, tačiau, avarinės grėsmės šalinimo darbus ieškovas galėjo atlikti turėdamas tik patvirtintą tvarkybos darbų projektą. Ieškovas, įvykdęs nustatytas sąlygas, galėjo pradėti statybą ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Tačiau ši savivaldybės teisės aktais pagrįsta nuomonė, kad asmuo laikinai gali vykdyti avarinės grėsmės šalinimo darbus ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, jokiu būdu negali būti vertinama, kaip Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, kad tvarkybos projekto suderinimas aplinkosauginiu požiūriu gali būti laikomas rašytiniu pritarimu statinio projektui (kapitalinio remonto) ir statybą leidžiančiu dokumentu. Užsakovas arba rangovas, vykdydamas statybos darbus ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, darbams prižiūrėti privalėjo pasamdyti atestuotą kultūros vertybių apsaugos specialistą, kuris sprendžia dėl šios vertybės saugomų dalių ir elementų bei kultūrinės vertės požymių išsaugojimo, taip pat apie darbų pradžią informuoti Kultūros vertybių apsaugos departamento atitinkamą teritorinį padalinį bei pateikti minėto specialisto išvadas. Šie veiksmai nebuvo atlikti, todėl pagrįstai manytina, kad ieškovas, jau nuo darbų atlikimo pradžios privalėjo gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

36. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

37. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

38. Byloje nustatyta, kad ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu N. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2003-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7785 pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19, t. I). Šis butas yra pastate (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19, 94-95, t. I). Šiame name (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iš viso yra suformuotos 8 gyvenamosios paskirties patalpos ir 5 negyvenamosios paskirties patalpos. Viena iš negyvenamųjų patalpų yra neįrengta pastogė, (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise pastato (duomenys neskelbtini), bendraturčiams (b.l. 133-134, t. I). Ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu N. M. pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso 113/1000 dalis šios neįrengtos pastogės. Namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu N. M. nuosavybės teise priklausantis butas, taip pat neįrengta palėpė, yra (duomenys neskelbtini), 2005-04-29 paskelbto valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui bei 1998-05-19 paskelbto paminklu, teritorijoje (b.l. 20-21, t. I, CPK 179 str. 3 d., www.kvr.kpd.lt). Namas Kultūros vertybių registre 2014-04-09 buvo registruotas kaip kultūros vertybė (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014-12-30 įsakymu Nr. ĮV-1001 „Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo valstybės saugomais“ jis pripažintas valstybės saugomu objektu, nustatant apsaugos tikslą – viešajam pažinimui ir naudojimui (b.l. 18-19, t. II).

39. Byloje nustatyta, kad 2008-02-05 namo (duomenys neskelbtini), administratorius UAB „Senamiesčio ūkis“, atlikęs neeilinę šio gyvenamojo namo apžiūrą, nustatė, kad namo stogo čerpės vietomis sutrupėjusios, stogo kraigas įlinkęs, pastogės konstrukcijos medinės sijos stipriai paveiktos puvinio, įlinkusios, dėl ko būtinas stogo dangos bei pastogės konstrukcijos remontas (b.l. 103, t. III). Po šio akto surašymo ieškovas ėmėsi veiksmų dėl šio namo stogo, pastogės konstrukcijų remonto, nes šių konstrukcijų būklė įtakojo jam su trečiuoju asmeniu N. M. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), būklę: bute per lubas skverbėsi vanduo, buvo šlapia, konstrukcijos puvo. 2010 m. gruodžio mėn. bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Elvora“ ieškovo ir trečiojo asmens N. M. užsakymu parengė (duomenys neskelbtini), pastogės avarinės grėsmės šalinimo tvarkybos projektą (toliau ir Tvarkybos projektas) (b.l. 11-36, t. I), pagal kurį buvo numatomas nebetinkamų eksploatuoti stogo laikančiųjų konstrukcijų demontavimas, naujų stogo laikančiųjų konstrukcijų įrengimas, atstatant stoglangius (2 vnt.), naujos čerpių stogo dangos montavimas, medinės perdangos remontas ir stiprinimas monolitiniu gelžbetoniu, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, sniego gaudytuvų montavimas, plyšių susiuvimas ir injekavimas, dūmtraukių galvučių remontas, laikinas laiptų išramstymas. Tvarkybos projektas buvo pateiktas derinti ir suderintas 2011-02-01 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus vyriausios specialistės J. M., uždedant spaudą „Paveldosauginiu požiūriu patikrinta. Pritarta“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2011-02-23 patikrintas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-13, t. I).

40. Nustatyta, kad iš karto po Tvarkybos projekto parengimo jokie statybos darbai name (duomenys neskelbtini), pradėti nebuvo. Tą liudija namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus UAB „Senamiesčio ūkis“ 2013-05-15 surašytas gyvenamojo namo apžiūros aktas (b.l. 37, t. I), kuriame konstatuoti tokie pažeidimai kaip pastato stogo dangoje prie įrengtų tūrinių stoglangių skardiniai atskardiniai paveikti korozijos, trūksta dalies apskardinimo, stogo danga nesandari, lietaus vanduo prasiskverbia į patalpas (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), sugadintos medinės stogo konstrukcijos galimai avarinė būklė, dėl pastovaus lietaus vandens prasiskverbimo pažeistos perdangos, kai kurios perdangos sustiprintos iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, irsta kaminų galvučių plytų mūras, įtrūkimai, supleišėjimai, neapskardinti kaminai, korozijos paveikta kritulių surinkimo ir nuvedimo sistema. Statybos darbai name (duomenys neskelbtini), buvo pradėti vykdyti 2014 m. gegužės mėn., ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ 2014-05-06 pasirašius rangos sutartį Nr. 14-05-01, kuria UAB „Kauno skliautai“ įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti pastogės avarinės grėsmės šalinimo tvarkybos darbus (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo priimti tinkamai faktiškai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytą kainą (b.l. 38-40, t. I). Pagal šią sutartį statybos darbus UAB „Kauno skliautai“ turėjo pradėti 2014-05-07, baigti 2014-10-15. Iš ieškovo, trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ atstovų paaiškinimų nustatyta, kad iki 2014 m. spalio mėn. trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ demontavo nebetinkamas eksploatuoti stogo laikančiąsias konstrukcijas, įrengė naujas stogo laikančiąsias konstrukcijas, atstatė du stoglangius, be to, įrengė trečiąjį stoglangį ieškovo nurodymu kaip laikiną angą patekti į neįrengtą palėpę, sumontavo naują stogo dangą (b.l. 96-97, 98-99, t. III).

41. 2015-02-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015-02-04 atlikusi statybos patikrinimą vietoje (b.l. 75-85, t. I), surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42-43, t. I), kuriame konstatavo, kad ieškovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, atliko statinio kapitalinio remonto darbus, t.y. pakeitė stogo laikančiąsias konstrukcijas (gegnes), pakeitė stogo dangą, apie 0,4 m padidino stogo aukštį, įrengė tris tūrinius stoglangius (1,40 m x 1,10 m x 2,50 m) negyvenamoje patalpoje – neįrengtoje pastogėje, (duomenys neskelbtini). 2015-02-11 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-45, t. I), kuriuo nurodė ieškovui ne vėliau kaip iki 2015-08-11 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2015-02-11 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės stogo konstrukciją, įrentus tūrinius stoglangius. 2015-08-14 patikrinę statybvietę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tarnautojai konstatavo, kad savavališkai perstatyta stogo konstrukcija neatstatyta į pirmykštę padėtį, nedemontuoti savavališkai įrengti tūriniai stoglangiai, dėl ko surašė savavališkos statybos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 132 , t. I).

42. Apelianto K. M. skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nenagrinėtinas teisme, atmestinas.

43. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Savavališkos statybos aktas gali būti susijęs su statinio savininko civilinių teisių ribojimais tuo atveju, jeigu akte yra privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tuomet jis sukelia asmeniui civilines teisines savavališkos statybos pasekmes, reglamentuotas Civiliniame kodekse taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Nagrinėjamu atveju 2015-02-11 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, iš esmės buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas, jokių privalomų valinio pobūdžio nurodymų apeliantui nebuvo, o vienintelis nurodymas nevykdyti jokių statinio statybos darbų nesukėlė pirmiau minėtų savavališkos statybos teisinių pasekmių, nes akte išvardinti statybos darbai name (duomenys neskelbtini) buvo atlikti iki šio akto surašymo dienos. Toks aktas, kuris pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

44. Atmestinas apelianto argumentas, kad Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas pastogės avarinės grėsmės šalinimo tvarkymo projektui yra statybą leidžiantis dokumentas, kuriam esant teisėtam ir galiojančiam statybos pripažinimas savavališka negalimas.

45. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo ir pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant, ar ieškovo 2015-02-11 savavališkos statybos akte konstatuota faktinė aplinkybė yra pagrįsta, būtina pirmiausia nustatyti, ar statyba buvo vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, po to nustatyti, ar ji buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

46. Pagal ginčo darbų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį kapitalinio remonto projektas buvo reikalingas ypatingo ar neypatingo statinio kapitaliniam remontui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, įstatymas ypatingųjų statinių kategorijai priskyrė ir kultūros paveldo statinius (2 str. 3 d.), įregistruotus Kultūros vertybių registre. Byloje pagrįstai nustatyta, kad namas (duomenys neskelbtini), kaip kultūros paveldo statinys į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 2014-04-09, remiantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo komisijos 2014-04-07 aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-12-06 įsakymo Nr. 648/ĮV-470 „Dėl leidimų tvarkyti nekilnojamąsias kultūros vertybes bei statyti (griauti) statinius jų teritorijoje išdavimo tvarkos“ nustatyta, kad visais atvejais, kai nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavarinių, remonto ar kitų tvarkymo darbų metu atliekami tik statybos darbai arba šių vertybių teritorijose statomi (rekonstruojami, remontuojami, griaunami) statiniai, statybos leidimas išduodamas vadovaujantis Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka.

47. Apeliantas K. M. neturėjo statybą leidžiančio dokumento, kuris buvo reikalingas statybos darbams atlikti po to, kai namas (duomenys neskelbtini), 2014-04-09 buvo įrašytas kaip kultūros paveldo statinys į Kultūros vertybių registrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus atstovės suderintas Tvarkybos projektas po 2014-04-09 negali būti vertinamas kaip statybą leidžiantis dokumentas, todėl teisėtai pripažino statybas savavališkomis.

48. Apeliantas K. M. nurodo, kad jo manymu UAB „Kauno skliautai“ atlikti darbai nėra kapitalinio remonto darbai, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog avarinės būklės šalinimo darbai buvo pradėti vykdyti tik 2014 m. gegužės mėnesį, t. y. po to kai ginčo statinys buvo įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti skundžiamame sprendime, nepateikia. Apeliantas UAB „Kauno skliautai“ skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog nepakanka įrodymų konstatuoti skubiai šalintinos avarijos grėsmės pastate (duomenys neskelbtini), tačiau savo argumentų pagrindimui vertina tuos pačius įrodymus, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliantų skundų argumentai atmestini, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo apelianto nurodytų argumentų vertimu ir jų nekartoja, konstatuodamas, kad pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovo užsakymu atlikti 2015-02-11 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti darbai namo (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje prilygo kapitalinio remonto darbams, kad statybos darbai name (duomenys neskelbtini), buvo pradėti vykdyti tik 2014 m. gegužės mėn., ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ 2014-05-06 pasirašius rangos sutartį Nr. 14-05-01.

49. Apeliacinių skundų nagrinėjimo žodinių teismo posėdžių metu buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovo turimas bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ parengtas (duomenys neskelbtini), pastogės avarinės grėsmės šalinimo tvarkybos projektas, kuriam pritarė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyrius 2011-02-01 ir patikrino Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2011-02-23, iš esmės nekelia ginčų dėl projektinių sprendinių, atitinkamai šio projekto pagrindu gali būti išduotas statybos leidimas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti ieškovui K. M. terminą teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai atliktiems darbams, nurodytiems 2015-02-11 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtoje pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinti, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovui taip pat buvo sudarytos galimybės spręsti klausimus dėl namo gyventojų sutikimo atlikti statybos darbus pagal esamą projektą, kuris būtinas norint gauti statybos leidimą.

50. Apeliantas K. M. pateikė raštą, kuriuo nurodė, kad sukviesti kaimynus bendrai spręsti susidariusią situaciją nepavyko, ignoruojamos bet kokios jo iniciatyvos. Duomenų, kad apeliantas būtų pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama ir teismo posėdžio metu išaiškinta teise kreiptis į teismą su prašymu pripažinti teisę be gyventojų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, nėra.

51. Apeliantas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apeliaciniame skunde argumentuoja, kad palikus skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą ir ieškovui dėl kokių nors priežasčių negavus statybą leidžiančio dokumento, savavališkos statybos padariniai gali likti nepašalinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apelianto argumentais, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

52. Pagal Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas teismas gali leisti asmeniui, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, per teismo nustatytą terminą gauti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu tokie statinio remonto darbai yra galimi ir neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Teismas, nustatęs terminą ieškovui savavališkai atliktiems kapitalinio remonto darbams įteisinti – gauti statybą leidžiantį dokumentą, turėjo taikyti CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, tai teismas tame sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

53. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant, kad jeigu K. M. per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkos statybos, jis įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino savavališkai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius. Neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigoti K. M. mokėti po 3 (tris) Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.

54. Apeliantas K. M. teigė, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai iš ieškovo UAB „Kauno skliautai“ priteisė išlaidas trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ advokatės pagalbai apmokėti, nes UAB „Kauno skliautai“ pozicija dėl ginčo neabejotinai patvirtina, kad šis asmuo byloje dalyvavo ieškovo pusėje, todėl atmetus ieškinį, trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Apelianto nurodytieji argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeitimui. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu trečiajam asmeniui buvo priteisti 1000 Eur advokatės pagalbos išlaidoms apmokėti, atitinka CPK 93 straipsnio nuostatas.

55. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantų K. M. ir trečiojo asmens UAB „Kauno skliautai“ apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

57. Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, trečiasis asmuo UAB „Kauno skliautai“ prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios pagrįstos pridedamais įrodymais. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ iš apelianto K. M. priteistina 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, trečiajam asmeniui UAB „Kauno skliautai“ iš apelianto K. M. priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, sumokėta už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą paruošimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą, rezoliucinę sprendimo dalį papildomai nurodant:

„Nustatyti, kad jeigu K. M. per teismo nustatytą terminą neįteisins savavališkos statybos, jis įpareigojamas per tris mėnesius nuo termino savavališkai statybai įteisinti pabaigos savo lėšomis išardyti savavališkai perstatytą neįrengtos pastogės, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją, demontuojant tris stoglangius. Neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigoti K. M. mokėti po 3 (tris) Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo datos, iki kurios turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai.“

Priteisti iš K. M. 242 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Kauno skliautai“ naudai.