- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- A2-626-886/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- Z. S., J. S.-Ž.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. S. ir trečiojo asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Z. S., J. S.-Ž. dėl savavališkos statybos nugriovimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. S., Kauno mieto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) ieškinį. Nustatė atsakovėms Z. S. ir J. S.-Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį – pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas, statinys). Per nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigojo atsakoves per 3 mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių, leido VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovių patirtas išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.
2. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi sprendimo dalies, kuria atsakovėms nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, įvykdymas atidėtas 12 mėnesių, o Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi sprendimo įvykdymas atidėtas dar 18 mėnesių terminui. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) Z. S. ir D. S. 2021 m. spalio 28 d. prašymu (DOK-137319) prašė atnaujinti praleistą terminą šio prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimui; CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012; sustabdyti 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymą, iki įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu (nutartimi) bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; pakeisti 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas 18 mėn. terminas įsiteisinti ginčo pastatą, nurodant, kad šiam pastatui įteisinti yra nustatomas terminas – iki 2023 m. spalio 26 d.; panaikinti 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta, per 18 mėn. terminą neįteisinus pastato, įpareigoti atsakoves per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių – leisti VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių.
4. Prašyme nurodė, kad sprendime teismas iš esmės laikė, jog namas yra pastatytas peržengiant sklypo ribas (užstatant dalį valstybinės žemės), neišlaikant minimalių atstumų iki sklypo tam tikrų ribų, todėl teismas nurodė, kad siekiant namo įteisinimo bus reikalinga atlikti ir griovimo darbus, nes visos apimties namas negalės būti įteisintas. Per teismo nutartyse nurodytą terminą atsakovės ir D. S. namo įteisinti nespėjo, nes tik 2021 m. spalio 20 d. žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, bendraturčiai įgijo tą teisių į žemę apimtį, kuri būtina siekiant ginčo pastatui įteisinimo. Priimdamas sprendimą teismas negalėjo žinoti, kad vėliau sklypas bus padidintas ir nebeliks užstatytos valstybinės žemės, t. y. ji bus prijungta ir išpirkta teisės aktų nustatyta tvarka. Nėra prasmės priverstinai griauti pastatą, kai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atsirado realios galimybės jį įteisinti, be to, neliko viešojo intereso pažeidimo – užstatytos valstybinės žemės.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo J. Ž. 2021 m. gruodžio 30 d. atsiliepimu (DOK-167195) prašė tenkinti pareiškėjų prašymą. Nurodė, kad per nustatytą terminą namo įteisinti nesuspėta dėl objektyvių priežasčių. Nuo sprendimo įsiteisėjimo ir nuo termino įteisinti namą pabaigos pasikeitė daug reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko kilo pagrįsta būtinybė atnaujinti procesą byloje. Taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7715-877/2021 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį dėl Z. S. dovanojimo J. S. 48/100 dalių namo ir 48/100 dalių kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo tariamu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Sprendimo vykdymas neturėtų būti nukreipiamas į ją, dėl ko būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje ir panaikinti sprendimo dalis, kuriomis yra nustatytos teisės bei įpareigojimai suinteresuotam asmeniui.
6. Suinteresuotas asmuo VTPSI 2022 m. sausio 12 d. atsiliepimu (DOK-4794) prašė pareiškėjų prašymo netenkinti. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ne tik 3 mėnesių terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, procesui atnaujinti, bet ir naikinamąjį terminą penkerių metų terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjai pripažįsta, kad jų nurodomos naujos aplinkybės atsirado po 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įsiteisėjimo ir neegzistavo jo priėmimo metu. Asmens teisė prašyti atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą yra reglamentuota CPK 284 straipsnyje ir šios teisės įgyvendinimo pagrindai nesusiję su proceso atnaujinimo institutu.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino.
8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypo ploto padidėjimo pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, taip pat turi esminę reikšmę bylai. Prašyme nurodytos aplinkybės minėtų kriterijų neatitinka, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, ir jos nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pareiškimą pateikė praėjus daugiau nei devyneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d., o prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2021 m. spalio 27 d.
Šalies argumentai
10. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nenagrinėjamas termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo klausimas dėl sprendimo priėmimo metu egzistavusių esminių aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos yra naujai atsiradusios 2019-2021 metais, todėl, teismo vertinimu, nėra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – pareiškėjų nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad pareiškėjai proceso atnaujinimu siekia pratęsti sprendimo vykdymo terminą, nes sklypo klausimai išspręsti, likęs pastato projekto parengimas, suderinimas, patvirtinimas ir statybos leidimo gavimas. Po jo sektų pastato kadastro duomenų nustatymas ir įregistravimas Registrų centre. Asmens teisė prašyti atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą reglamentuojama CPK 284 straipsnyje, ir šios teisės įgyvendinimo pagrindai visiškai nesusiję su proceso atnaujinimo institutu. Teismas vertino, kad pareiškėjai turi galimybę savo teisėtus lūkesčius įgyvendinti kitais būdais.
Šalies argumentai
12. Nesant pagrindo pareiškėjų nurodytas aplinkybes pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, ir praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nenustatė išskirtinės situacijos, todėl netenkino prašymų dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 (CPK 78 straipsnis, 368 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Apeliantai 2022 m. vasario 18 d. atskiruoju skundu (DOK-21869) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjams 2021 m. spalio 26 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 padavimo terminą, atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Teismas netinkamai taikė teisės normas, tai nulėmė neteisingą klausimo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjama faktinė situacija neatitinka proceso atnaujinimo pagrindų. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu visais atvejais viena iš proceso atnaujinimui keliamų sąlygų yra ta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti egzistavusios teismo sprendimo priėmimo metu. Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma nenumato, kada naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti atsiradusios. Taigi ši norma gali būti lingvistiškai aiškinama, kaip leidžianti procesą atnaujinti ir dėl tų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios atsirado po teismo sprendimo įsiteisėjimo.
15.2 Kai kurio tipo bylose priimami teismų sprendimai (ar tam tikros jų dalys) dėl ateities, kuri negali būti iš anksto žinoma. Teismų sprendimai, kuriais yra nuspręsta dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, suteikiant galimybę pastatą įteisinti, yra teismo sprendimai dėl ateities, t. y. jie orientuoti į tolimesnę ateitį, kurios numatyti teismas galimybių neturi. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo suteikiama teisė savavališką statinį įteisinti, supranta, kad pastato įteisinimas nėra greitas procesas, kad tai užtrunka, o per tą laiką gali pasikeisti ir pastato įteisinimui reikšmingos faktinės aplinkybės, ir įteisinimui taikytinos teisės normos, be to, teismas negali iš anksto žinoti, kokius sprendimus pastato įteisinimo eigoje priims viešojo administravimo subjektai bei kokios apimties savavališką statybą pavyks įteisinti.
15.3 Kasacinio teismo praktikoje išaiškinimas, kad viena iš proceso atnaujinimui keliamų sąlygų yra ta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti egzistavusios teismo sprendimo priėmimo metu, yra pateikiamas pasisakant dėl galimybių atnaujinti procesą bylose, kuriose priimti teismų maksimalaus apibrėžtumo sprendimai, arba tais atvejais, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės yra sietinos su teismų sprendimų dalimis, kurioms būdingas maksimalus apibrėžtumas. Tokiems atvejams ir yra skirta minėtoji sąlyga, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti egzistavusios teismo sprendimo priėmimo metu. Aptariama sąlyga yra iš esmės nesuderinama su teismų sprendimais dėl nenumatomos ateities, įskaitant ir su teismų sprendimais dėl teisės įteisinti pastatą pripažinimo. Jei aptariama sąlyga būtų taikoma tokiems teismo sprendimams, tai reikštų, kad teismas nebegalėtų pasisakyti dėl tų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis dar nėra pasisakęs, nes priimdamas sprendimą negalėjo numatyti jų atsiradimo ateityje.
15.4 Proceso neatnaujinimas šiurkščiai pažeidžia apeliantų nuosavybės teisę. Teismų precedentai, jog viena iš proceso atnaujinimui keliamų sąlygų yra naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimas teismo sprendimo priėmimo metu, netaikytini nagrinėjamai bylai, nes reikšmingai skiriasi bylų faktinės situacijos. Procesą atnaujinti reikalauja fundamentalieji teisės principai, konstitucinė teismo pareiga vykdyti realų teisingumą ir konstitucinė apeliantų teisė į nuosavybę. Be to, net jei būtų laikoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reglamentuoja šiek tiek kitokius teisinius santykius, jie neabejotinai labai panašūs į dabar nagrinėjamus (taikoma analogija).
15.5 Teismas iš esmės laikė, kad namas yra pastatytas peržengiant žemės sklypo ribas (t. y. užstatant dalį valstybinės žemės), neišlaikant minimalių atstumų iki žemės sklypo tam tikrų ribų. Tačiau po sprendimo priėmimo žemės sklypo plotas buvo padidintas, to negalėjo numatyti nei atsakovės ir D. S., nei teismas. Apeliantai įgijo viso namo įteisinimui būtiną teisių į žemę apimtį. Atsakovės ir D. S. negalėjo iš anksto žinoti, koks galutinis teismo sprendimas bus priimtas ir įsiteisės Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-701-475/2019, kurioje D. S. siekė teisės atsidalinti dalį gretimo žemės sklypo pripažinimo su tikslu ją prijungti prie žemės sklypo.
15.6 Įsiterpusį 108 kv. m valstybinės žemės plotą galėjo norėti įsigyti ir kiti gretimų žemės sklypų savininkai, nes prijungiamą plotą proporcingai gali išsipirkti visų besiribojančių sklypų savininkai. Tik kitiems savininkams nereiškiant noro (atsisakant) pirkti jiems priklausančią dalį, galima išsipirkti visą prijungiamą plotą. Todėl tai, kad tas visas plotas buvo prijungtas prie sklypo priklausė nuo kitų savininkų valios išraiškos. Taigi to atsakovės, D. S. ir juo labiau sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priėmęs teismas taip pat negalėjo iš anksto numatyti ar tikėtis.
15.7 Apeliantams įgijus viso namo įteisinimui būtiną teisių į žemę apimtį, buvo pašalintas teismo nustatytas teisės pažeidimas (dėl sklypo ribų peržengimo ir neišlaikymo minimalių atstumų iki sklypo tam tikrų ribų). Be to, nurodymai teismo sprendime, kad bus reikalinga nugriauti sklypo ribas peržengiančias ar minimalių atstumų iki sklypo ribų neišlaikančias namo dalis, tapo nelogiški ir klaidingi, nes šis teisės pažeidimas buvo ištaisytas padidinant sklypą ir įgyjant reikiamus gretimų sklypų savininkų sutikimus.
15.8 Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-2116-997/2022 antstolis M. P. 2021 m. lapkričio 30 d. pareiškimu prašo teismo leisti VTPSI nugriauti namą ir skirti atsakovėms baudas. Tuo siekiama daryti spaudimą kuo skubiau namą ar jo dalį nugriauti, nebandant jo įteisinti. Baudos yra pakankamai didelės ir skaičiuojamos už kiekvieną nevykdymo dieną. Naujo projekto rengimas, suderinimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas pagal pasikeitusias aplinkybes užtruktų, todėl nėra finansinių galimybių mokėti baudas už kiekvieną dieną iki bus gautas statybos leidimas.
15.9 VTPSI iš esmės siekia užbėgti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančiam teismui už akių, t. y. nesudaryti realios galimybės išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo ir ligi tol, kol jis bus išspręstas, priverstinai įvykdyti sprendimą, po ko prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimas prarastų prasmę.
15.10 Teismas privalo turėti galimybę pasisakyti dėl termino namo įteisinimui šių naujai atsiradusių ir paaiškėjusių aplinkybių kontekste. Be to, šių aplinkybių pasikeitimas sąlygoja visiškai kitokį pažeidimo vertinimą jo sunkumo prasme.
15.11 Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2014), kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 metų terminas gali būti atnaujinamas. Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Teismai turi konstitucinę pareigą vykdyti realų, o ne formalų teisingumą. Terminas, kaip grynai formali nuostata, bet kuriuo atveju negali užkirsti kelią teismui atnaujinti procesą byloje, jei pagal konkrečią susiklosčiusią faktinę situaciją teisinga būtų jį atnaujinti.
15.12 Nagrinėjamos situacijos faktinės aplinkybės sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą ir net jei jo nesudarytų, procesas turėtų būti atnaujintas taikant įstatymo ar teisės analogiją. Vien dėl to naikintina kaip nepagrįsta skundžiamos nutarties dalis, kuria neatnaujintas terminas pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ši situacija yra išskirtinė, nes tik 2021 m. spalio 20 d. pašalintos kliūtys, susijusios su sklypo bendraturčių teisių į žemę apimtimi: buvo atlikta eilė veiksmų (įskaitant ir teisminius procesus), kurių rezultate dalis D. S. priklausančio gretimo sklypo buvo atidalinta nuo bendraturčių ir prijungta prie sklypo, tada suformuotas ir prijungtas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris po prijungimo buvo išpirktas D. S.. Šių veiksmų rezultate nebeliko viešojo intereso pažeidimo elemento, nes užstatyta valstybinė žemė buvo teisės aktų nustatyta tvarka prijungta prie sklypo. Šios galimybės realiai atsirado tik nuo 2021 m. spalio 20 d., t. y. kai CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas jau buvo pasibaigęs.
15.13 Namas dar nebuvo nugriautas ir stovi ligi šiolei, namo įteisinimas atitiktų teisinių santykių stabilumo siekį, ir proceso atnaujinimas jį įgalintų jį užtikrinti. Z. S. ir D. S. įgijus visą teisių į žemę apimtį, reikalingą namo įteisinimui, jokių trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nepažeidžiami.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo VTPSI 2022 m. kovo 10 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-32010) prašo atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
16.1 Teismas priėmęs skundžiamą nutartį, nepažeidė nei materialinės teisės, nei procesinės teisės normų, įsigilino į proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, jų esmę, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Teismo skundžiamą nutartį.
16.2 Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas buvo ir yra išspręstas įstatymų nustatyta tvarka – 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimu, ir nei savavališkos statybos faktas, nei minėto sprendimo teisėtumas atskiruoju skundu nekvestionuojami – o apeliantai, pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, ir vėl toliau siekia išvengti bet kokių 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo nevykdymo pasekmių, t. y. tiek baudų skyrimo, tiek priverstinio griovimo, jei ateityje to reikės.
16.3 Prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjų nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas gali būti neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).
16.4 Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
16.5 Nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų įstatymui bei kasacinio teismo praktikai apeliantų argumentai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti lingvistiškai aiškinamas, kaip įgalinantis procesą atnaujinti ir dėl tų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios atsirado jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kad ši teisės norma turėtų būti suprantama ir pritaikius sisteminį bei teleologinį teisės aiškinimo metodus. Kasacinis teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, kaip reikia aiškinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atskirojo skundo argumentai, kad ir naujai įvykusios, ar naujai atsiradusios aplinkybės taip pat gali būti pagrindu atnaujinti procesui, prieštarautų logikos dėsniams ir pačios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos struktūrai, nes įstatymų leidėjas konstruodamas šią nuostatą, nurodė, kad aplinkybės „nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. Vadovaujantis elementaria logika ir pažodiniu šios normos tekstu, darytina išvada, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tokia, kuri egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausiusių priežasčių jam nebuvo žinoma.
16.6 Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
Žemesnės instancijos teismas
16.7 Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012). Priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas geruoju arba jis gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
16.8 Inspekcija veikia tiek, kiek jai yra leista 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu (remiantis CPK 273 nuostata), o teisės aktų reikalavimus atitinkantys Inspekcijos veiksmai negali būti vertinami kaip biurokratizmas ar pan. Todėl atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad Inspekcija iš esmės siekia užbėgti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančiam teismui už akių, t. y. nesudaryti realios galimybės išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo ir ligi tol, kol jis bus išspręstas, priverstinai įvykdyti sprendimą, po ko prašymo dė1 proceso atnaujinimo išsprendimas prarastų prasmę. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų neteisinga neleisti Z. S. ir D. S. užbaigti visos apimties namo įteisinimą.
16.9 Nagrinėjamu atveju 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas iš esmės nereikalauja atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų apelianto D. S. asmens ar jo turtinių teisių atžvilgiu, jis nebuvo įpareigotas atlikti jokių veiksmų, ar nuo jų susilaikyti. Nėra teisinės logikos tenkinti apelianto D. S. prašymą, kai įsiteisėjęs teismo sprendimas apelianto D. S. atžvilgiu net nėra priimtas ir priverstinai nėra vykdomas. Sprendimu savavališkos statybos statytojomis buvo pripažintos Z. S. ir J. S.-Ž. ir būtent joms tenka pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl apeliantas D. S. neturi jokios subjektinės teisės (CPK 5 straipsnis), kurią būtų galima ginti teisme, reiškiant reikalavimą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
16.10 Apeliantai neginčija 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo pagrįstumo, o reikalauja nustatyti papildomą jo įvykdymo terminą. Asmens teisė prašyti atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą numatyta CPK 284 straipsnyje. Apeliantai 2022 m. vasario 24 d. pateikė prašymą teismui dėl 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo, jų prašymas paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 11 d.
Šalies argumentai
16.11 Apeliantai prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidę ne tik 3 mėnesių terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, bet ir praleidę naikinamąjį penkerių metų terminą, numatytą CPK 368 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo J. Ž. 2022 m. kovo 10 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-32010) prašo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
17.1 Nuo sprendimo įsiteisėjimo, tiek ir nuo termino įteisinti namą pabaigos pasikeitė daug reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko kilo teisės normomis ir fundamentaliais teisės principais grįsta būtinybė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012. Sklypas buvo padidintas prijungiant atidalytą dalį gretimo žemės sklypo bei nuperkant iš valstybės bei prijungiant prie sklypo įsiterpusį žemės plotą. Namas sklypo ribų nebeperžengia, valstybinė žemė juo nebėra užstatyta, Z. S. ir D. S. yra gavę visus reikiamus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus su namo rekonstravimo įteisinimu, neišlaikant minimalių atstumų iki atitinkamų sklypo ribų. Namas realiai kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų ir juo labiau viešo intereso nebepažeidžia. Dabar beliko keletas formalumų namo rekonstravimo įteisinimui visa apimtimi užbaigti.
17.2 Z. S., D. S. ir J. Ž. negalėjo protingai numatyti ir tikėtis, kad ateityje pavyks įgyti tą teisių į žemę apimtį, kuri yra reikalinga siekiant namo rekonstravimą įteisinti visa apimtimi, nes tai priklausė ne nuo jų valios. Teismas priimdamas sprendimą to taip pat negalėjo numatyti, todėl sprendime laikė, kad namo rekonstravimo įteisinimui bus reikalinga atlikti ir griovimo darbus.
17.3 Ieškovė ir sprendimą vykdantis antstolis po namo rekonstravimo įteisinimo termino pasibaigimo ilgą laiką laikė visiškai priimtinais Z. S. ir D. S. veiksmus, kuriais buvo siekiama sprendimą įvykdyti namą įteisinant, ir tuo suformavo Z. S., D. S. ir J. Ž. teisėtus lūkesčius, kad bus galimybė užbaigti namo įteisinimo procedūras. Ir tik visai neseniai VTPSI ir antstolis ėmė siekti namą kuo skubiau nugriauti, nors iki namo rekonstravimo įteisinimo užbaigimo yra likę tik keletas formalumų. Šiuo atveju būtų neteisinga, nesąžininga, neprotinga ir neproporcinga namą priverstinai nugriauti. Tai pažeistų teisėtus lūkesčius ir nuosavybės teises, ir būtų nesuderinama su civilinio proceso tikslais.
17.4 Kilo poreikis, kad teismas įvertintų po sprendimo priėmimo paaiškėjusias reikšmingas aplinkybes, kurių priimdamas sprendimą neturėjo galimybių įvertinti, ir pagal šias naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatytų naują terminą namo rekonstravimo įteisinimui užbaigti, pateiktų atnaujintus sprendimo motyvus ir panaikintų nebeaktualią sprendimo dalį, kuria nuspręsta per 18 mėn. terminą neįteisinus pastato, įpareigoti atsakoves per tris mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių.
17.5 Nepagrįsta teismo pozicija, kad Z. S. ir D. S. nurodomos aplinkybės atsirado po sprendimo priėmimo, todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas tariamai negali susidaryti. Teismuose yra nagrinėjama bylų, kuriose priimami teismo sprendimai dėl ateities, kurios iš anksto neįmanoma numatyti bei įvertinti. Teoriškai įmanomų ateities situacijų gali būti nesuskaičiuojama daugybė, todėl iš anksto visko numatyti ir įvertinti tiesiog neįmanoma. Vieni tokių yra teismų sprendimai, kuriais pripažįstama teisė statinį įteisinti. Statinio įteisinimas yra daug laiko reikalaujantis procesas, per tą laiką gali reikšmingai pasikeisti ir faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės normos. Visi tokie pokyčiai gali iš esmės keisti situacijos teisinį vertinimą. Dėl minėtų pokyčių anksčiau priimto teismo sprendimo atitinkamos dalys gali tapti klaidingomis, netiksliomis ir jo vykdymas gali duoti rezultatą, kurio sprendimą priėmęs teismas nesiekė ir nenorėjo. Minėti pokyčiai teismo sprendime dar būna niekaip neįvertinti, todėl asmuo turi teisę gindamas savo teises ar teisėtus interesus kreiptis į teismą dėl jų įvertinimo ir teismas privalo turėti galimybę pasisakyti dėl to, ko dar nėra nagrinėjęs, nes priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą ir teismas negalėtų vykdyti konstitucinės funkcijos – teisingumo. Tokiais atvejais procesą atnaujinti būtina. Tokio pobūdžio byloms teismų išaiškinimai, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jei naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo dar priimant teismo sprendimą, negali būti taikomi, nes reikšmingai skiriasi bylų aplinkybės.
17.6 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas netgi lingvistiškai gali būti suprantamas, kaip apimantis ir atvejus, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės atsirado po teismo sprendimo priėmimo. Juo labiau tai pasakytina, teisės normas aiškinant sistemiškai bei atsižvelgiant į teisės normų tikslus. Taigi nagrinėjamu atveju procesas yra atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Jei dėl kokių nors priežasčių būtų laikoma, jog ši norma nagrinėjamo atvejo tariamai neapima, tada procesas būtų atnaujintinas pritaikius įstatymo ar teisės analogiją.
17.7 Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, susidarius išskirtinei situacijai, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Teismas neteisingai pritaikė kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-392/2014 pateiktus išaiškinimus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad procesas negali būti atnaujinamas dėl to, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės atsirado po sprendimo priėmimo. Vien dėl to naikintina kaip nepagrįsta nutarties dalis dėl atsisakymo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Esama faktinė situacija yra išskirtinė, todėl būtina atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 tam, kad būtų pasiektas realus teisingumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų D. S. ir Z. S. prašymas dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
18. Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 tenkino VTPSI ieškinį, nustatė atsakovėms Z. S. ir J. S.-Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį – pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo pastatas, statinys). Per nurodytą terminą neįteisinus statinio, įpareigojo atsakoves per 3 mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių - leido VTPSI nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovių Z. S. ir J. S.-Ž.. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.
19. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi sprendimo dalies, kuria atsakovėms nustatytas 18 mėnesių terminas įteisinti pastatą, įvykdymas atidėtas 12 mėnesių. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi šios sprendimo dalies įvykdymas atidėtas dar 18 mėnesių terminui. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d. Sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2016 m. spalio 10 d. Ieškovei 2016 m. gruodžio 29 d. (ištaisius rašymo apsirikimus) išduoti vykdomieji dokumentai.
20. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2VP-17228-1043/2017 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi išnagrinėjo antstolio M. P. 2017 m. gegužės 18 d. pareiškimą (DOK-17583), patikslintą 2017 m. gegužės 30 d. (1X941), kuriuo antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0123/17/00343 ir Nr. 0123/17/00341 prašė leisti taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir skirti baudą Z. S. ir J. Ž.. Teismas antstolio prašymą atmetė, nurodęs, kad antstolis prieš konstatuodamas, kad sprendimas neįvykdytas nenugriovus pastato, pirmiausiai turėjo įvertinti ar teismo sprendimas nėra įvykdytas atliekant įteisinimo veiksmus. Be to, 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20884-587/2017 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo vykdymo procesas iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-20884-587/2017.
21. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-7715-877/2021 pagal ieškovės J. Ž. 2017 m. liepos 7 d. ieškinį atsakovei Z. S. dėl pripažinimo negaliojančia 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutarties, kuria atsakovė Z. S. padovanojo ieškovei J. Ž. 48/100 dalis gyvenamojo namo ir 48/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šioje byloje teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1118-151/2012 vykdymą. Teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, patvirtinęs šalių taikos sutartį, kuria šalys pripažino 1990 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-337-587/2022, išnagrinėjęs VTPSI atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
22. Kitoje Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1800-962/2021 pagal ieškovo D. S. 2019 m. kovo 18 d. ieškinį atsakovėms Z. S., J. Ž., ieškovas prašė pripažinti 1990 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 7-576 apsimestiniu sandoriu ir pripažinti, kad pagal šią dovanojimo sutartį dovanos gavėjas yra ne J. Ž., o D. S., iš dovanotojos Z. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijęs 48/100 dalis gyvenamojo namo ir 48/100 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1595-254/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1592-638/2021 išnagrinėjęs trečiojo asmens VTPSI atskirąjį skundą 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės- panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20884-587/2017 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 vykdymo proceso sustabdymą.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu
24. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Apeliantai nesutikdami su teismo argumentu, kad pareiškėjų nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės neatitinka joms keliamų reikalavimų, nes jos neegzistavo priimant sprendimą, ir nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, teigia, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas nenumato, kada tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti atsiradusios. Apeliantų vertinimu ši norma gali būti lingvistiškai aiškinama, kaip įgalinanti procesą atnaujinti ir dėl tų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios atsirado jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus.
26. Apeliantai prašymą atnaujinti procesą pareiškė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad sprendime teismas laikė, kad namas yra pastatytas peržengiant sklypo ribas (t. y. užstatant dalį valstybinės žemės), neišlaikant minimalių atstumų iki sklypo tam tikrų ribų, todėl teismas nurodė, kad siekiant namo įteisinimo bus reikalinga atlikti ir griovimo darbus, nes visos apimties namas negalės būti įteisintas. Per teismo nutartyse nurodytą terminą atsakovės ir D. S. namo įteisinti nespėjo, nes tik 2021 m. spalio 20 d. žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, bendraturčiai įgijo tą teisių į žemę apimtį, kuri būtina siekiant ginčo pastatui įteisinimo. Priimdamas sprendimą teismas neturėjo jokių galimybių žinoti ir nežinojo, kad vėliau sklypas bus padidintas ir to pasekoje nebeliks užstatytos valstybinės žemės, t. y. ji bus prijungta ir išpirkta teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
28. Apeliantų vertinimu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis turi būti laikomos ir tos, kurių nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau tokia argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Naujai pateikti įrodymai sudaro pagrindą atnaujinti procesą tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004).
29. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų teisminių procesų, apeliantų nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės apeliantams tapo žinomos tik 2021 m. spalio 20 d., kai žemės sklypo, kuriame stovi ginčo pastatas, bendraturčiai įgijo tą teisių į žemę apimtį, kuri būtina siekiant ginčo pastatui įteisinimo. Ši aplinkybė nei bylos nagrinėjimo metu, nei priimant 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą neegzistavo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką minėti atskirojo skundo argumentai, kad ir naujai įvykusios, ar naujai atsiradusios aplinkybės, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu ar priimant teismo sprendimą, taip pat gali būti pagrindu atnaujinti procesui, prieštarautų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatai, nes įstatymų leidėjas konstruodamas šią nuostatą, nurodė, kad aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
30. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu prieš Romania, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukraine, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Russia, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Russia, peticijos Nr. 8564/02). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2012).
31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, kuriuo teismas tenkino Inspekcijos ieškinį – nustatė atsakovėms Z. S. ir J. Ž. 18 mėnesių terminą įsiteisinti statinį, o per šį terminą neįteisinus statinio, įpareigojo atsakoves per 3 mėnesius nuo termino pabaigos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę; Atsakovėms nepašalinus savavalinės statybos padarinių – leido Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovių patirtas išlaidas (sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d.). Minėtoje byloje sprendimo vykdymas buvo atidėtas: 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi – 12 mėnesių (nutartis įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 18 d.), 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi – 18 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d.). Sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2016 m. spalio 10 d. Byloje 2016 m. gruodžio 30 d. Inspekcijai išduotas vykdomasis dokumentas, pradėtas priverstinis 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad apeliantai Z. S. ir D. S. pateikdami prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-26353-713/2021, neginčijo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo pagrįstumo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde.
32. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
33. Apeliantai prašyme atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1118-15112012 prašo pakeisti šio teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo dalyje nustatytą 18 mėnesių terminą pastato įteisinimui, nustatant naują terminą pastatui įteisinti iki 2023 m. spalio 26 d. Iš apeliantų prašyme pareikšto reikalavimo matyti, kad jie, pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, faktiškai siekia kitų pasekmių – naujo termino sprendimo įvykdymui nustatymo. Pažymėtina, kad asmens teisė prašyti atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą numatyta CPK 284 straipsnyje, ir šios teisės įgyvendinimo pagrindai visiškai nesusiję su proceso atnaujinimo institutu.
34. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teisme pareiškėjai Z. S. ir trečiasis asmuo D. S. 2022 m. vasario 25 d. jau yra pateikę prašymą (DOK-25466) atidėti Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012, vykdymą iki 2024 m. vasario 24 d. Pareiškėjų prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 11 d. 9.30 val. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
35. Laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad ieškovė iš esmės siekia nesudaryti realios galimybės išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo ir ligi tol, kol jis bus išspręstas, priverstinai įvykdyti sprendimą, po ko prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimas prarastų prasmę.
36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-2116-997/2022 nagrinėjamas antstolio M. P. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškimas (DOK-154211) dėl 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo. Antstolis, 2021 m. lapkričio 30 d. surašęs sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-21-123-11987, prašo teismo taikyti 2012 m gegužės 29 d. teismo sprendime nurodytą teismo sprendimo nevykdymo pasekmę – leisti nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkų bei teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos – baudos skyrimo. Bylos nagrinėjimas paskirtas teismo posėdyje 2022 m. balandžio 26 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. gruodžio 21 d. atsiliepime (DOK-164072) nurodė, kad taikyti 2012 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo nurodytas sprendimo nevykdymo pasekmes, leidžiant Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, kol kas netikslinga dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių: vykdydamos teismo sprendimą skolininkės gavo statybą leidžiantį dokumentą vykdyti statybos darbus pagal projektą, o žemės sklypas suformuotas sujungus daiktus. Inspekcijos vertinimu, pakankamas baudos skyrimas.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Inspekcija veikia tiek, kiek jai yra leista 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu (remiantis CPK 273 nuostata), o teisės aktų reikalavimus atitinkantys Inspekcijos veiksmai negali būti vertinami kaip siekiu nesudaryti realios galimybės išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti
38. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jei nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.
39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai pateikė teismui 2021 m. spalio 27 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėjai pareiškimą pateikė praėjus daugiau nei devyneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.
40. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo reikšti, nes pagal kasacinio teismo praktiką išskirtinės teisinėse situacijose teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą. Apeliantų nuomone, nagrinėjama situacija yra išskirtinė, nes tik nuo 2021 m. spalio 20 d. buvo pašalintos kliūtys, susijusios su sklypo bendraturčių teisių į žemę apimtimi, tai yra buvo atlikta eilė veiksmų (įskaitant ir teisminius procesus), kurių rezultate, dalis D. S. priklausančio gretimo sklypo buvo atidalinta nuo bendraturčių ir prijungta prie sklypo, tada suformuotas ir prijungtas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris po prijungimo buvo išpirktas D. S.. Visų šių veiksmų rezultate nebeliko viešojo intereso pažeidimo elemento, nes užstatyta valstybinė žemė buvo teisės aktų nustatyta tvarka prijungta prie sklypo. Šios galimybės realiai atsirado tik nuo 2021 m. spalio 20 d., kai CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas jau buvo pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtine teisine situacija, sudarančia pagrindą atnaujinti naikinamąjį procesinį terminą (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
41. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011), o tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; kt.).
42. Pagal kasacinio teismo praktiką teismui neužkirsta galimybė CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka išimtiniais atvejais spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą. Byloje nėra ginčo, kad apeliantai siekdami įteisinti ginčo pastatą atliko eilę veiksmų. Apeliantų teigimu, beliko tik keli formalumai ginčo pastato įteisinimui. Jų atlikti veiksmai patvirtina jų siekį įteisinti ginčo pastatą, tačiau nelaikytini pakankamais juos vertinti kaip sudarančiais išskirtinę teisinę situaciją spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo klausimą.
43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šiuo atveju nenagrinėjamas termino atnaujinimo pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo klausimas dėl sprendimo priėmimo metu egzistavusių esminių aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos yra naujai atsiradusios 2019–2021 metų laikotarpiu, todėl nėra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – pareiškėjų nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą.
44. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai turi galimybę savo teisėtus lūkesčius įgyvendinti kitais būdais (CPK 284 straipsnis). Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjai Z. S. ir D. S. 2022 m. vasario 25 d. jau yra pateikę prašymą (DOK-25466) Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1118-151/2012 vykdymą atidėti iki 2024 m. vasario 24 d., ir jų prašymas paskirtas nagrinėti 2022 m. balandžio 11 d. žodinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
45. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
46. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, teisingai taikė kasacinio teismo formuojamą praktiką, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.