- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- e2-553-793/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06887-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- E. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje įgaliotai atstovei U. R.,
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį (patikslintą) atsakovui E. N. dėl tėvystės nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nustatyti, kad E. N. yra nepilnamečio vaiko A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymui po 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) per vieną mėnesį periodinių kasmėnesinių išmokų iki sūnus A. Š. pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) per vieną mėnesį vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 7 d., t. y. 3 000,00 Eur; 4) nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša; 5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu yra pažįstami nuo 2018 metų, kurį laiką susitikinėjo (apie porą savaičių), tačiau vėliau jų bendravimas nutrūko. Kitus metus ieškovė su atsakovu tik susirašydavo švenčių, gimtadienio progomis. 2019 metais, po ilgo laiko, ieškovė su atsakovu atsitiktinai susitiko, tai įvyko 2019 m. spalio mėn. pabaigoje (per Helovino šventę), pabendravo, išsiaiškino kodėl nutrūko jų bendravimas. Atsakovas ieškovės atsiprašė už ankščiau padarytą negražų poelgį, kas turėjo įtakos ieškovės ir atsakovo bendravimo nutrūkimui 2018 metais. Ir toliau ieškovė su atsakovu bendravo kaip draugai. 2020 m. liepos 24 d. (Jūros šventė) ieškovė gavo žinutę iš atsakovo su pasiūlymu susitikti. Ieškovė su atsakovu susitiko, leido laiką kartu, turėjo intymių santykių. Po kurio laiko ieškovė pasijuto esanti nėščia, apie tai informavo ir atsakovą, tačiau jo reakcija buvo neigiama ir jokio palaikymo, ar pripažinimo iš jo pusės nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovė A. Š. pagimdė sūnų, kurį pavadino Aronu. Tą pačią dieną el. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie gimusį sūnų, tačiau atsakovas jo nepripažino, o jo atsakymas į tai buvo „Duok man ir mano šeimai ramybe“. Atsakovas E. N. yra ieškovei gimusio sūnaus tėvas, nes jie bendravo, turėjo intymių santykių, po kurių gimė vaikas. Tačiau atsakovas nepripažįsta savo sūnaus ir atsisako įregistruoti tėvystę metrikacijos skyriuje. Gavus DNR laboratorijos ekspertizės aktą ir nustačius, kad Atsakovas yra vaiko A. Š. biologinis tėvas, Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad Atsakovas yra A. Š., (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaikas – Atsakovo sūnus. Pažymi, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, nors abu tėvai privalo vienodai rūpintis vaikų auklėjimu ir išlaikymu. Savo pareigą išlaikyti vaikus ieškovė vykdo tinkamai. Kadangi atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, ieškovė prašo Teismo priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Toks iš atsakovo kas mėnesį vaikui skiriamo išlaikymo dydis neabejotinai laikytinas pagrįstu ir protingu. Skiriant tokias išlaidas vaikui, būtų pasiekiama protinga vaiko interesų, jo individualių dvasinių, psichologinių, kultūrinių, moralinių, turtinių ir bendrųjų poreikių – maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio – tenkinimo bei tėvų galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš Atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. spalio 7 d., kas sudaro 3000,00 Eur, kadangi atsakovas vaikui išlaikymo neteikė.
3. Per teismo nustatytą terminą, 2021 m. gruodžio 13 d. teisme gautas atsakovo E. N. atsiliepimas į ieškinį (patikslintą).
Atsiliepimas
4. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo atsakovas pripažįsta, nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumomis. Paaiškino, jog vaiko susilaukimas su ieškove nebuvo planuotas. Šalių bendravimas buvo spontaniškas, fragmentinis, o intymus vienkartiniai santykiai išsivystė tik dėl padauginto alkoholio ieškovės iniciatyva. Atsakovui kelia didelį susirūpinimą tas momentas, kad jis negali prisiminti, ką su juo darė ieškovė intymaudama. Atsakovas pamena, kad jis buvo girdomas, galimai kažkuo dar apkvaišintas ir neįsivaizduoja, kad galėjo atlikti normalų lytinį aktą. Atsakovas suprasdamas savo nepalankią padėtį vien dėl DNR tyrimo rezultato, nepaisant to, kad pačioje išvadoje nurodyta raudonomis raidėmis, jog tyrimas netinkamas teisminiam procesui, tačiau siekdamas, kad nesusidarytų nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos, dalyje dėl tėvystės nustatymo atsakovas ieškinį pripažįsta. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nepateikė jokio argumentavimo apie vaiko poreikių apimtį. Ieškovė neįvykdė pareigos ieškinio aplinkybes grįsti įrodymais, todėl laikytina, kad prašomos priteisti išlaikymo sumos nėra įrodžiusi. Prašoma suma yra akivaizdžiai neadekvati. Be to, būtina atsižvelgti, kad sprendžiama dėl išlaikymo aštuonių mėnesių kūdikiui, kurio poreikių ir išlaidų apimtys nepalyginamai mažesni nei lankančio darželį ar mokyklą vaiko, tuo labiau paauglio. Net suaugusiam žmogui tokia išlaidų suma yra didelė. Pateikti mėnesio išlaidų paskaičiavimai nėra lydimi jokių įrodymų, kad tokios išlaidos susidaro kiekvieną mėnesį nuo gimimo ir pirkiniai bei paslaugos realiai įsigyti ir panaudoti vaikui. Pateikti teoriniai duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad 500,00 Eur kasmėnesinė suma būtina vaiko išlaikymui apskritai iš abiejų tėvų, jau nekalbant, kad tokia suma reikalinga vien iš tėvo. Pati ieškovė nurodo, kad abu tėvai privalo išlaikyti vaiką, todėl ieškovė, deklaruodama lygias teises ir pareigas, prašydama išlaikymo po 500,00 Eur, pati turėtų tokia pat dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl bendra 1000,00 Eur išlaikymo kūdikiui suma pranoksta visus įsivaizdavimus apie jų kasmėnesinį panaudojimą išimtinai vaikui. Tiek neleidžia sau išleisti toli gražu pats atsakovas, būdamas suaugusiu asmeniu, turėdamas pareigą išlaikyti būstą, mokėti paskolą, turintis maitintis, rengtis, skirti gydymuisi ir t. t. Tuo tarpu atsakovas negali pasakyti to apie ieškovę. Ieškovė gyvena prabangiai, rengiasi išskirtiniais firminiais rūbais, gyvena brangiai nuomojamame bute, važinėja prabangiu automobiliu ir t.t. Galimai jai 500,00 Eur suma yra labai nedidelė. Be to, ieškovė dirba ir pakankamai užsidirba, jai naudingiau yra dirbti ir samdytis auklę, kaip ji teigia, nei auginti gimusį vaiką ir gauti vaiko priežiūros lėšas iš Sodros. Iš to spręstina, kad ieškovė operuoja pakankamai geromis lėšomis, kad galėtų sau samdytis auklę, gyventi prabangiai ir t. t. Atsakovo skaičiavimu labiausiai tikėtini realūs kūdikio poreikiai gali būti patenkinami už 350,00 Eur, iš kurių po 140,00 Eur turėtų skirti abi šalys, o likusi 70,00 Eur dalis patenkinama ieškovei kas mėnesį gaunant taip vadinamuosius vaiko pinigus iš savivaldybės, kurių dydis ateinančiais metais turėtų didėti. Taip pat atsiliepime paaiškino, jog faktiškai jo padėtis neleidžia teikti ne tik kad ieškovės prašomos sumos, bet ir ženkliai mažesnės. Atsakovas turi paskolą būstui, už kurią yra įsigijęs butą. Paskolos dengimui sumoka po 270,00 Eur kas mėnesį. Komunaliniai patarnavimai šiltuoju sezonu atsieina maždaug po 160,00 Eur, o šaltuoju sezonu po 240,00 Eur, vidutiniškai po 200,00 Eur kas mėnesį. Taip pat atsakovas turi mokėti įmokas už seniau įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini) po 240,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas kas mėnesį moka po 200,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai L. N. pagal teismo sprendimą. O kur dar bent kuklus maistas, neprabangus apatinis trikotažas, rūbai, avalynė, higienos reikmenys, kirpimas, automobilio minimalus aptarnavimas ir kuras, vaistai ir t. t. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas praeityje darbe yra patyręs sunkią traumą, jam buvo sutraiškytas pirštas, kuris po to amputuotas. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) darbo vietoje susižalojo dešinę ranką, vėliau amputavo bevardį dešinės rankos pirštą. Galimybė dirbti komplikavosi. Iki šiol ta ranka silpna, dažnai skauda, ypač šaltuoju metų laikotarpiu. Atsakovo dirbo lauko sąlygomis, fiziškai sunkų darbą. Rugsėjo 1 d. teko išeiti iš darbo, nes nebepajėgė dirbti sunkaus fizinio darbo, be to, artėjo šaltasis periodas. Atsakovas neturi likvidaus nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Darbo perspektyvos yra visiškai neaiškios. Artimiausiu metu neturės galimybės įsidarbinti. Dirbti intelektualų darbą atsakovas neturi kvalifikacijos, o fizinio darbo dirbti nebegali. Atsakovas turi tik (duomenys neskelbtini) išsilavinimą su (duomenys neskelbtini) specialybe. Atsakovui teko dėl sveikatos būklės palikti darbą. Šiuo metu jis yra registruotas kaip ieškantis darbo. Užimtumo tarnyba tinkančio pagal sveikatos būklę darbo negali pasiūlyti. Darbinių pajamų atsakovas negauna ir artimiausiu metu gauti nesitiki. Atsakovas pats yra faktiškai tėvų išlaikomas. Atsakovui gyvenimas pasikeitė 2021 metų vasarą susirgus Laimo liga. Atsakovas sudėtingai gydėsi ir tebesigydo. Susilpnėjo akys, visi raumenys skauda, neturi jėgų, yra faktiškai nedarbingas. Atsakovas pastoviai jaučiasi mieguistas ir diskomfortiškai, sudirgęs, pablogėjo susikoncentravimas, pastoviai lydi nuotaikų kaita, negali normaliai miegoti, pašlijo ir psichinė būsena. Situacija neaiški, gydytojai nedaro džiuginančių prognozių. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant vėlgi po 500,00 Eur kas mėnesį – 3000,00 Eur už pirmus šešis mėnesius po vaiko gimimo. Atsakovas sutiktų sumokėti įsiskolinimą skaičiuojant po 140,00 Eur už mėnesį, atėmus ieškovės gautą iš valstybės paramą gimus vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. ieškinį (patikslintą) palaikė, prašė jį tenkinti. Be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ieškovė nurodė, kad iš Sodros gaunami pinigai baigiasi gegužės mėnesį ir nuo to laiko nebus galimybės už viską susimokėti. Atsižvelgiant į tai, priėmė sprendimą palikti 5 mėnesių kūdikį auklei ir grįžo į darbus. Šiuo metu dirba tam, kad atgauti buvusias pajamas ir vaikui būtų galima teikti pilnai išlaikymą. Pažymėjo, kad anksčiau uždirbdavo po 2000 – 3000,00 Eur. Šiuo metu turi iš naujo padaryti įdirbį, kadangi atlyginimas priklauso nuo klientų, o darbe nebuvo 5 mėnesius, kad vėl gautų buvusias pajamas. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikia skirti 500,00 Eur už auklės paslaugas, 350,00 Eur mišinukai/tyrelės/sauskelnės/higiena/vaistai, likusi suma komunaliniai ir nuoma. Iš viso gaunasi 1000,00 Eur į mėnesį. Auklė vaikui reikalinga iki kol eis į darželį, tačiau nėra žinoma ar išeis gauti valstybinį darželį, o privatus darželis taip pat kainuoja. Į valstybinius darželius (tris) vaikas yra užrašytas, tačiau šiuo metu vaikui nėra net metų, todėl nėra aišku ar pavyks gauti valstybinį darželį. Auklė dirba nuo 9.00 val. iki 17.00 val. (nuo pirmadienio iki penktadienio). Pripažįsta, kad jei auklės nereikėtų, vaikui skirtina išlaikymo suma būtų mažesnė, t. y. apie 600,00 Eur. Jei iš 600,00 Eur atėmus 70,00 Eur (gaunamus vaiko pinigus), išlaikymo suma sudarytų 520,00 Eur. Kaupiamasis draudimas skirtas tam, kad būtų galima vaiką išleisti į mokslus. Šiuo metu vaikas auga ir drabužiai dažnai keičiami. Į mėnesį yra išleidžiama apie 200,00 Eur, žinoma vieną mėnesį daugiau kitą mėnesį mažiau. Kurui nurodyta suma taip pat nesikeičia, nes vaiką reikia vežioti pas gydytojus ir į kitas vietas. Iš atsakovo neprašo mokėti vaikui tenkančią dalį dėl lizingu paimto automobilio, lizingo įsipareigojimus teismui pateikė kaip įrodymą apie asmenines savo prievoles. Mano, kad iš 1000,00 Eur nereikėtų atimti 70,00 Eur (gaunamų vaiko pinigų), kadangi vaikui ir taip išleidžia labai daug, turi eiti dirbti, grįžta namo pervargus ir turi viena pasirūpinti vaiku, o vaiko tėvas niekuo neprisideda. Dėl išlaikymo įsiskolinimo pripažįsta, kad auklės poreikiai atsirado nuo rugsėjo mėnesio, o ne nuo įsiskolinimo skaičiavimo pradžios. Taip pat vaiko primaitinimas, išleidžiamos sumos turguje pas ūkininkus, prasidėjo ne nuo įsiskolinimo skaičiavimo pradžios. Vaikui nustatė, kad yra per didelė širdis. Bus sprendžiama ar reikalinga operacija ir ar reikės važiuoti į Vilniuje esančią Santariškių kliniką. Vaiko tėvas neteikė jokio išlaikymo nei nėštumo metu, nei gimus vaikui. Tėvas nesidomėjo ir koks išlaikymas reikalingas vaikui. Gimus vaikui iš valstybės gavo vienkartinę paramą, tačiau neatsimena tikslios sumos. Gautus pinigus panaudojo perkant vežimą, lovytę ir kitus vaikui skirtus daiktus. Nesutinka, kad iš vaiko įsiskolinimo reikėtų atimti sumą, kuri buvo išmokėta valstybės gimus vaikui. Tikisi, kad vasaros metu jau atgaus savo buvusias pajamas. Nurodo, kad užsiima individualia veikla, susijusia su gyvybes draudimu. Turtinė padėtis šiuo metu yra bloga, kadangi spaudžia mokesčiai, skolos ir kt.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu atsakovas E. N. su ieškiniu (patikslintu) sutiko iš dalies. Patvirtino, kad tėvystę pripažįsta. Papildomai nurodė, kad turi dar vieną vaiką ir žino koks išlaikymas vaikui yra reikalingas. Dukrai teikia 200,00 Eur išlaikymą ir jo pilnai užtenka. Ieškovės vaikas yra rengiamas firminiais drabužiais, o kitas vaikas tokiais drabužiais nėra rengiamas. Dukrai šiuo metu yra septyni metai, eina į mokyklą ir niekada tokių sumų jai skirti nereikėjo. Ieškovė sau gali leisti prabangų gyvenimą, t. y. prabangius rūbus sau ir vaikui, automobilį už kurį gali mokėti lizingą ir kt. Išlaikymo neteikė nuo pradžių, kadangi galvojo, kad vaikas yra ne jo. Mano, kad įsiskolinimą reikėtų skaičiuoti po 140,00 Eur ir atimti valstybės gautą paramą. Šiai dienai mano, kad protinga suma patenkinti 10 mėnesių vaiko poreikius yra bendrai iki 350,00 Eur. Nurodo, kad neturi šiuo metu kaip ieškovė pajamų. Seniau, kai leido sveikata, pajamos buvo ženkliai didesnės, t. y. 1000 – 2000 Eur. Nurodo, kad turi (duomenys neskelbtini) profesiją, baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Dėl rankos traumos šios profesijos nebegali dirbti. Be šio profesinio išsilavinimo daugiau nieko neturi. Patirties kituose darbuose taip pat neturi, o be atitinkamo išsilavinimo sunkiai kažkur gali priimti. Susirasti darbą bandė (kreipėsi į 5-6 įmones), tačiau be baigimo diplomo nepriima, o lauke dirbti dėl sveikatos problemų negali. Nedarbingumas kol kas nėra apribotas. Vairuotojo pažymėjimą turi. Atkreipė dėmesį, kad lyg šiol serga Laimo liga ir yra didelės pasekmės. Šiuo metu jokių pajamų neturi, išskyrus gaunamą pašalpą iš užimtumo tarnybos, t. y. 800,00 Eur. Turi įsipareigojimus būstui, automobiliui (vartojimo kreditas panaudotas automobiliui įsigyti). Per mėnesį už įsipareigojimus moka 700,00 Eur. Minėtus įsipareigojimus moka iš užimtumo tarnybos gaunamų pajamų ir padeda tėvai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė U. R. su ieškovės reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko. Atkreipė dėmesį, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, kasdieninis rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, iš esmės visuomet tenka didesnė vaiko išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą. Skyriui yra žinoma, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. yra registruotas užimtumo tarnyboje. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui šiuo metu teikiama ne darbo išmoka po 876,13 Eur. Skyrius sutinka, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o dėl konkretaus išlaikymo dydžio turėtų būti sprendžiama iš esmės įvertinus berniuko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, 2022 metais minimali vaikui išlaikymo suma yra 259,00 Eur. Nustačius išlaikymo dydį, turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Neprieštarauja, kad vaiko motina išlaikymui skirtas lėšas valdytų uzufrukto teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. Š., kurio gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 397).
Dėl tėvystės nustatymo
9. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).
11. Nagrinėjamoje byloje, remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė su atsakovu yra pažįstami nuo 2018 metų, kurį laiką susitikinėjo (apie porą savaičių), tačiau vėliau jų bendravimas nutrūko. 2020 m. liepos 24 d. (Jūros šventė) ieškovė gavo iš atsakovo žinutę su pasiūlymu susitikti. Ieškovė su atsakovu susitiko, leido laiką kartu, turėjo intymių santykių. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. Š. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atliktas genetinės tėvystės tyrimas (duomenys neskelbtini) ir remiantis gauta ataskaita iš laboratorijos nustatyta, jog ištyrus pateiktus asmenų E. N. ir A. Š. DNR mėginius, biologinė tėvystė tirtam vaikui neatmetama. Remiantis tyrimo rezultatais, gautais išanalizavus DNR lokusus, kurie pateikti iš EDL laboratorijos, tėvystės tikimybė yra 99,999994%. Visuotinai pripažįstama, kad DNR tyrimas yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Atsakovas teiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu pripažino, kad yra nepilnamečio vaiko A. Š. tėvas.
12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas turėjo intymių santykių, atliktas genetinės biologinės tėvystės DNR tyrimas bei įvertinus tai, kad atsakovas pripažįsta, jog yra vaiko A. Š. tėvas, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas E. N. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o nepilnametis vaikas A. Š. pripažintinas atsakovo sūnumi (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis, 389 straipsnis).
13. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
14. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta yra kartu su motina A. Š.. Ieškiniu (patikslintu) ieškovė šio reikalavimo nereiškė. Posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškinys (patikslintas) yra vientisas dokumentas, t. y. be nurodymų į pradinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu (patikslintu) minėtas reikalavimas nebereiškiamas, ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, teismas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsamiau nepasisako.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
17. Ieškiniu (patikslintu) ieškovė teismo prašo iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisti po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė teikdama teismui papildomus įrodymus patikslino ir nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga mažiausiai apie 1000,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: 180,00 Eur maistas, 115,00 Eur higienos reikmenis, tame tarpe sauskelnės, specialios kosmetinės priemonės ir kt., 100-150,00 Eur apranga ir avalynė, 280,00 Eur būstas (komunaliniai/nuomos mokestis už butą – proporcingai tenkanti dalis vaikui), 150,00 sveikatos priežiūra, tame tarpe būtini vaikui masažai (apie 60,00 Eur per mėnesį pagal poreikį), vaistai, vitaminai ir kt., 50,00 Eur kaupiamasis gyvybės draudimas, 30,00 bendriems vystymosi poreikiams, 50,00 transporto išlaidos (vaiko vežimas pas gydytojus, masažuotus ir kt.), 530,00 Eur kitos nenumatytos išlaidos, tame tarpe mokamas atlyginimas auklei ir kt. Nurodo, kad bendra suma yra apie 1400-1500 Eur per mėnesį.
Posėdžio metu ieškovė patikslino, kad iš viso ieškovei šiuo metu sūnaus išlaikymas sudaro apie 1000,00 Eur per mėnesį. Atsakovas pateiktame atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog vaiko poreikiai gali būti patenkinami už 350,00 Eur, iš kurių po 140,00 Eur turėtų skirti abi šalys, o 70,00 Eur dalis patenkinama ieškovei kas mėnesį gaunant vaiko pinigus.
18. Kaip jau minėta 16 punkte, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
19. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui, transportui ir kt.) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.
20. Ieškovė nurodo, kad patiria 50,00 Eur išlaidas per mėnesį už sūnaus draudimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir C. L. V. I. G. SE sudaryta investicinio draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas sūnus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), draudimo įmoka – 50,00 Eur. Teismas pažymi, kad minėta draudimo sutartis nėra skirta nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, ieškovė šią sutartį sudarė savo nuožiūra, todėl spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas į šias išlaidas neatsižvelgia.
21. Ieškovė nurodo, kad patiria 150,00 Eur išlaidas per mėnesį vaiko sveikatos priežiūrai, iš jų 60,00 Eur skirti būtini vaikui masažai. Ieškovė pateikė teismui ambulatorinio apsilankymo aprašymą, tačiau iš jo nėra galimybės nustatyti, kad vaikui reabilitacija (masažai) būtų paskirti. Ieškovė nepagrindė šias savo patiriamas išlaidas jokiais rašytiniais įrodymais.
22. Ieškovė atskirai išskyrė patiriamas išlaidas, susijusias su transportu, t. y. vaikui tenkanti dalis kurui per mėnesį ieškovės teigimu yra 50,00 Eur. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kurui nurodyta suma nesikeičia, nes vaiką reikia vežioti pas gydytojus ir į kitas vietas. Pažymėtina, kad byloje nėra pagrindžiančių duomenų, jog ieškovė realiai išleistų minėtą pinigų sumą kurui vaiko interesams tenkinti. Teismas pažymi, kad nepilnamečiui vaikui priteisiamas išlaikymas yra skirtas išimtinai vaiko poreikiams patenkinti. Tokiu būdu konstatuotina, kad į išlaikymo dydį įskaičiuojamos 50,00 Eur išlaidos kurui nėra pilna apimtimi pagrįstos.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra būtino poreikio pirkti vaikui rūbų už 150,00 Eur sumą.
24. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad būtinosios išlaidos A. Š. išlaikymui sudaro 1000,00 Eur per mėnesį.
25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70,00 Eur, todėl, būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.
26. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
27. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba pagal individualią veiklą, šiuo metu gaunamos pajamos susijusios su darbo santykiais sudaro apie 500,00 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė šiai dienai dar gauna vaiko priežiūros išmokas (iki 2022 m. balandžio mėn.), kurios sudaro 1282,41 Eur sumą. Ieškovė turi įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai (sudaryta mokestinės paskolos sutartis, išdėstymo/atidėjimo laikotarpis yra iki 2022 m. balandžio 25 d., iki to laiko kiekvieną mėnesį turi mokėti 397,58 Eur sumą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vartojimo kreditą (iki 2026 m. lapkričio 25 d. turi mokėti kiekvieną mėnesį po 79,89 Eur sumą), AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal vartojimo kreditą (iki 2023 m. liepos 22 d. turi mokėti 26,45 Eur sumą), taip pat iš pateiktų dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad turi skolinių įsipareigojimų mamai. Posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad gyvena nuomojame bute (nuomos kaina 450,00 Eur per mėnesį) ir moka kiekvieną mėnesį lizingą už automobilį, kurį pasiėmė dar prieš pastojant.
28. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis šiuo metu gauna 876,13 Eur išmoką. Taip pat moka paskolą už įsigytą būstą (270,00 Eur sumą per mėnesį). Posėdžio metu nurodė, kad taip pat turi mokėti įmokas už seniau įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini) AS (242,71 Eur sumą per mėnesį). Atsakovas kas mėnesį moka po 200,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai L. N. pagal teismo sprendimą.
29. Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
30. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių bei ieškovės gaunamą paramą tėvams – vaiko pinigus, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur, teismas konstatuoja, kad prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo tėvai turi prisidėti 600,00 Eur (670,00 Eur – 70,00 Eur) suma. Laikytina, kad bendra 600,00 Eur suma, skirta nepilnamečio A. Š. išlaikymui, pripažintina pakankama būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui.
31. Vadovaujantis 20-24 ir 30 punktuose nurodytais motyvais ir argumentais iš atsakovo priteistinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. spalio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
32. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
33. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) per vieną mėnesį vaikui nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. spalio 7 d., t. y. 3 000,00 Eur.
36. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.
37. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
38. Ieškovė nurodė, kad atsakovas materialinės paramos ir išlaikymo gimus vaikui neteikė. Atsakovas neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo laikotarpio, t. y. nuo 2021 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. spalio 14 d. tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovės už nurodytą laikotarpį paskaičiuota 3000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, skaičiuojant po 500,00 Eur per mėnesį.
39. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
40. Atsakovas sutiko, jog už nurodytą laikotarpį išlaikymo įsiskolinimas būtų paskaičiuotas po 140,00 Eur už mėnesį, atėmus ieškovės gautą iš valstybės paramą gimus vaikui.
41. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė 6 mėnesių ir 7 dienų laikotarpį, t. y. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 14 d., todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė ir turi būti priteistas iš atsakovo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti paskaičiuota, skaičiuojant po 500,00 Eur per mėnesį. Teismui konstatavus, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 300,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, remiantis tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė patyrė ne visas išlaidas, tokias kaip išlaidos auklei samdyti, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas imant po 250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą per mėnesį. Todėl už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 14 d., priteistinas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. Š. 1556,00 Eur dydžio (6 mėnesiai ir 7 dienos x 250,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 straipsnis).
Dėl kitų šalių argumentų.
42. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 83,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Šį reikalavimą patenkinus visiškai, 83,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovei priteistina iš atsakovo.
45. Ieškovė buvo atleista nuo 81,00 Eur (300 x 12 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat ieškovė buvo atleista nuo 35,00 Eur (1556 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 116,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
46. Kitų įrodymų, patvirtinančių šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Š. yra atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus Eur 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. spalio 14 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1556,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. spalio 14 d.
Paskirti ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. N. 83,00 Eur (aštuoniasdešimt tris Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. Š.
Kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. N. 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.