Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. G. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei E. G. (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pateikimo

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima apelianto ir atsakovės pateiktus dokumentus.

Dėl ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

17. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta teismo teisė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.

18. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1092-730/2024 išnagrinėjęs apeliantės E. G. atskirąjį skundą, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

19. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, nustatė ieškovui uzufrukto teisę į šias lėšas; prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atmetė.

20. 2024 m. birželio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-1907 nurodoma:

20.1 punkte 4 nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d. gautas pranešimas per „Fleet Complete” programėlę, kurioje nurodoma, jog į komisariatą pristatyti neblaivūs tėvai (atsakovė ir jos sugyventinis) su nepilnamečiais vaikais.

20.2 punkte 5 nurodyta, kad 2024 m. kovo 5 d. nustatyti nesmurtiniai nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai.

20.3 punkte 13 nurodyta, kad 2024 m. birželio 6 d. bendrauta su vaiku tėvo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant tėvui (ieškovui) ir broliui. Vaiko pasakojimu, mama (atsakovė) labai stipriai jam yra sudavusi per galvą ir daug kartų. Jeigu ko nors jis nepadaro, mama jam suduoda su diržu. Pasak vaiko, motina jam lipnia juosta buvo užklijavusi burną, kai jis garsiai verkė. Pasak vaiko ilgai jam buvo užklijuota burna, tačiau vaikas įvardyti, kada jo atžvilgiu galimai motina smurtavo nurodyti negalėjo. Vaikas pasakė, kad motina taip tiesiog buvo pasielgusi. Pasak vaiko, būna, kad mama labai garsiai ant jo rėkia, šaukia, stipriai ir piktai. Pasak vaiko, jam mamos draugas A. daug kartų „spriktavo” į galvos sritį, vaikas savo ranka parodė ant savęs, kaip buvo „spriktuojamas”, kada tiksliai buvo „spriktuojamas” ir kiek kartų vaikas įvardyti negalėjo, tačiau pasakė, kad jį „spriktavo” atsakovės sugyventinis tada, kai jis nevalgydavo. Vaikas teigė, jog su mama nenori gyventi, jis nori visada gyventi su tėvu (ieškovu) jo namuose.

20.4 punkte 17 nurodyta, kad rekomenduota tėvams kreiptis į teisininkus, jog būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymo dydis.

20.5 punkte 19 nurodyta, kad 2024 m. birželio 2 d. apie 20 val. 30 min. Kaišiadorių policijos patalpose moteris (atsakovė) elgėsi agresyviai, metė informacinę atmintinę į VTAS specialistę, priešinosi policijos pareigūnams. Moteris rėkavo, elgėsi neadekvačiai, šaukė, kad vaikai neitų su VTAS specialistėmis, kėlė įtampą, dėl ko vaikai pradėjo verkti ir patyrė papildomą stresą. Atsakovė vizualiai atrodė neblaivi, tačiau atsisakė tikrintis girtumą

21. (duomenys neskelbtini) PK tyrėjos A. P. pranešimas patvirtina, to neneigia ir šalys, kad Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) PK atsakovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK (duomenys neskelbtini).

22. (duomenys neskelbtini) PK veiklos skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. pažymoje nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nuo 2024 m rugsėjo 6 d. yra priimtas nutarimas pakeisti kardomosios priemonės sąlygas, nurodant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti nukentėjusiojo mažamečio E. G. gyvenamojoje vietoje, nesilankyti nukentėjusiojo mažamečio E. G. ugdymo įstaigos bei lankomų būrelių įstaigų adresais, nebendrauti bei neieškoti ryšių su E. G. (2024-09-17 DOK-21068).

23. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Z. 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas atmesti skundą ir panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Č. 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas (2024-10-09 DOK-23107).

24. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

25. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų apribota atsakovės kaip motinos valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat nenustatyta duomenų, kad tarp atsakovės ir nepilnamečio vaiko būtų nustatyta bendravimo tvarka.

26. Nepaisant to, jog apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodo daugybę faktinių aplinkybių dėl atsakovės elgesio su nepilnamečiu vaiku, tačiau byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečio vaiko motina, t. y. atsakovė, netinkamai elgtųsi su sūnumi, darytų jam neigiamą įtaką ar žalą, keltų grėsmę. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 2VSV-1907 nurodomos tam tikros aplinkybės, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto dėl atsakovės netinkamo elgesio nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Taip pat nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju vaikas vengtų susitikimų su motina, jų susitikimo metu jaustųsi blogai ar pan.

27. Be to, Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartyje, kuria panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės L. Z. 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas atmesti skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės A. Č. 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimas pakeisti kardomosios priemonės taikymo sąlygas, teismas pažymėjo, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad jau yra atlikta tiek įtariamosios E. G., tiek mažamečio E. G. apklausa, duomenų, kad įtariamoji bandytų paveikti mažametį sūnų, keltų jam pavojų, kad darytų naujas nusikalstamas veikas, kad motinos ir sūnaus bendravimas traumuotų vaiką, nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad visiškai uždraudžiant mamai bendrauti su sūnumi, manytina gali tik dar labiau pakenkti pačiam mažamečiui, sūnaus ir mamos santykiams, jų tarpusavio ryšiui, kas vėliau neigiamai gali atsiliepti jų psichologinei būklei bei visų pirma, padaryti nepataisomą žalą vaikui.

28. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti artimus ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Motina (tėvas), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

29. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau šalių tarpusavio nesutarimai nesuteikia pagrindo maksimaliai apriboti motinos (atsakovės) galimybę bendrauti su vaiku, o ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti atsakovei matytis su nepilnamečiu sūnumi, lankytis jo gyvenamojoje vietoje, lankyti nepilnametį sūnų ugdymo įstaigoje pernelyg riboja atsakovės galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir tai gali neigiamai paveikti motinos ir vaiko tarpusavio ryšį. Tai neabejotinai pažeistų mažamečio vaiko interesus.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant išvengti konfliktiškų situacijų, kuo maksimaliau užtikrinti vaiko interesus, šioje byloje geriausiai šalių nepilnamečio vaiko interesų apsaugą užtikrintų laikina atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Be to, ir 2024 m. birželio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 2VSV-1907 17 punkte nurodoma, kad rekomenduota tėvams kreiptis į teisininkus, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.