Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-1428/188/2016 pagal antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys P. I., L. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas už antstolio 2016 m. vasario 2 d. patvarkymo Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0110/16/00029/1 nevykdymą skirti L. V. baudą. Prašyme nurodė, kad pagal minėtą patvarkymą, 2016 m. balandžio 1 d. P. I. turėjo pasiimti savo sūnų L. I. 18 val., tačiau nurodytą dieną nuvykęs pas sūnaus mamą L. V. negalėjo prieiti prie durų, nes ten bėgiojo palaidas šuo (P. I. filmuota medžiaga). Tuo tarpu vaikas nebuvo paruoštas pasiėmimui, L. V. neišėjo į kiemą ir nieko nepaaiškino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. antstolio A. Š. pareiškimo dėl baudos skyrimo atmetė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad vykdomojoje byloje nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog L. V. tyčia nevykdo teismo sprendimo ir (ar) trukdo vaiko tėvui bendrauti su sūnumi. Teismas, peržiūrėjęs vykdomojoje byloje esančią P. I. filmuotą medžiagą, kurią jis pateikė kaip įrodymą, iš jos nustatė, kad nedidelis šuo atbėgo per kiemą ir atsitūpė prie durų. Iš šios filmuotos medžiagos teismas nenustatė, nei kieno tai kiemas, nei kada filmuota.Teismas nustatė, kad P. I. ir L. V. santykiai yra konfliktiški, tarp jų yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi L., todėl sprendė, jog abu nesugebėjo taikiai susitarti ir vykdyti susitarimo dėl bendravimo su pas L. V. gyvenančiu jų sūnumi. Teismas laikėsi nuomonės, kad pats šis procesas bus paskata vaiko L. I. tėvams bendrauti tarpusavyje taip, kad jų tarpusavio nesutarimai nekenktų jų abiejų vaiko interesams, nepažeistų jo teisių, bei vykdyti jų susitarimą civilinėje byloje – dalyvauti savo nepilnamečio sūnaus auklėjime, netrukdyti vienas kitam susitikti ir tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgiant į vaiko interesus detalizuoti bendravimo su vaiku tvarką. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimu šalių patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo nustatyta detali bendravimo su vaiku tvarka, antstolis pats nebuvo nuvykęs į L. V. gyvenamąją vietą ir nesiaiškino faktinių aplinkybių, realios situacijos, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog L. V. tyčia nevykdė teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. I. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 20196 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio A. Š. prašymą dėl baudos skyrimo L. V.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:L. V. veiksmų neteisėtumą pagrindžia byloje esanti rašytinė medžiaga – P. I. raštiški kreipimaisi į antstolį, antstolio surašytas aktas dėl skolininkės sprendimo nevykdymo, filmuota medžiaga. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad filmuota medžiaga nepatvirtina nurodytų aplinkybių, kadangi pati skolininkė to nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad L. V. elgesys, kuomet ji neleido jam bendrauti su sūnumi, yra tęstinis, ne pirmas kartas kai ji piktnaudžiauja savo teisėmis ir nevykdo pareigos leisti jam bendrauti su sūnumi. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jam atvykus iš Vilniaus apie 150 kilometrų, nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su vaiku, o antstolis neturėjo galimybių atvykti į vietą ir konstatuoti joje minėtas faktines aplinkybes.Pati L. V. yra patvirtinusi, kad jis 2016 m. balandžio 1 d. 18 val. buvo atvykęs paimti sūnų ir mėgino jai prisiskambinti telefonu, tačiau jos teigimu, ji galimai skambučių negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio A. Š. pareiškimas dėl baudos skyrimo L. V. už antstolio 2016 m. vasario 2 d. patvarkymo Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0110/16/00029/1 nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi tarp P. I. ir L. V. patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos, kuria numatyta: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. L. I. praleidžia su tėvu P. I. jo namuose; Šv. Kalėdas, N-jųjų metus, Šv. Velykas lyginiais metais L. I. praleidžia su motina, o nelyginiais metais su tėvu; tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas L. I. praleidžia su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukeltą į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė; tėvo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, L. I. praleidžia su juo ne mažiau kaip dvi savaites; L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam.Pažymėtina, jog teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (CPK 18 str.).Nagrinėjamos civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje 2016 m. sausio 13 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/16/00029/1 Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 pagrindu dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaiku. Pradėti vykdymo veiksmai. 2016 m. vasario 2 d. priimtas patvarkymas Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo. 2016 m. balandžio 19 d. antstolis priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-16-110-6491, kuriame nustatyta, kad pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl bendravimo su sūnumi L. I., 2016 m. balandžio 1 d. P. I. turėjo pasiimti sūnų 18 val., tačiau nuvykęs P. I. pas L. V. negalėjo prieiti prie durų, nes ten buvo palaidas šiuo (paties P. I. filmuota medžiaga). Vaikas nebuvo paruoštas pasiėmimui su tėvu, o pati L. V. neišėjo į kiemą ir nieko nepaaiškino. Antstolis 2016 m. balandžio 26 d. pareiškimu dėl baudos L. V. skyrimo kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi P. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog teismo sprendimo ir antstolio įpareigojimų nevykdymą patvirtina vykdymo proceso metu jo paties teikti raštiški kreipimaisi į antstolį, antstolio surašytas aktas dėl teismo sprendimo nevykdymo, filmuota medžiaga. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tokie L. V. veiksmai yra tęstinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.Pažymėtina, jog CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Susipažinus su civilinės ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog prašymas skirti L. V. baudą už antstolio patvarkymo nevykdymą iš esmės grindžiamas P. I. filmuota medžiaga, taip pat jo paties nurodytomis ir į vykdomąją bylą pateiktomis aplinkybėmis bei antstolio 2016 m. balandžio 19 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-16-110/6491. Akcentuotina, jog minėtas aktas remiasi išimtinai tik P. I. vykdomojoje byloje teiktais paaiškinimais antstoliui, kuriais jis yra informavęs antstolį apie L. V. prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei apelianto antstoliui teikiami pareiškimai, nei antstolio 2016 m. balandžio 19 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie netinkamą sprendimo vykdymą. Priešingai, kaip teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, yra akivaizdu, jog L. V. ir P. I. santykiai yra konfliktiški, tarp jų yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi L., todėl pagrįstai konstatuota, kad abu nesugebėjo taikiai susitarti ir vykdyti teismo sprendimo dėl bendravimo su pas L. V. gyvenančiu jų sūnumi. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliantas prašymą skirti L. V. baudą grindžia ir į bylą pateikta filmuota medžiaga, kuri pasak apelianto patvirtina jo nuvykimą pas L. V. pasiimti savo sūnaus 2016 m. balandžio 1 d. 18 val., tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, iš vykdomojoje byloje esančioje filmuotos medžiagos negalima spręsti, jog matomame name būtent ir gyvena L. V. kartu su sūnumi L., o taip pat, nėra galimybės nustatyti ir vaizdo įrašo padarymo laiko. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pati L. V. turėjo pareigą paneigti filmuotoje medžiagoje užfiksuotas aplinkybes (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo privalo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, tačiau tokių įrodymų kartu su atskiruoju skundu P. I. taip nepateikė, todėl jo argumentas, kad teismo sprendimo nevykdymą patvirtina vykdymo proceso metu gauti jo paties raštiški kreipimaisi į antstolį, filmuota medžiaga (iš kurios neįmanoma nustatyta apelianto nurodytų aplinkybių) nepagrindžia teismo sprendimo nevykdymo fakto, kurio vykdymu yra suinteresuotas būtent jis pats.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui patikrinti, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, esant jas pagrindžiantiems įrodymams, ši nutartis neužkerta kelio proceso šalims kreiptis į teismą pakartotinai dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.