Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-538-986/2017 pagal pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys P. I. ir L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolio A. Š. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0110/16/00029/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-113-188/2014 išduotą 2015 m. liepos 14 d. dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I.. Pagal 2016 m. vasario 2 d. priimtą antstolio patvarkymą Nr. SK-922, P. I. 2016 m. rugpjūčio 19 d. turėjo pasiimti savo sūnų L. I. 18.00 val., tačiau sūnus nebuvo paimtas nurodytu laiku, kadangi nebuvo susitarta iš anksto, kaip nurodyta Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo už vykdomojo dokumento nevykdymą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį , jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad iškilus ginčui dėl vykdymo turinio teismas turi išspręsti ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai šalių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi būti iš esmės ištirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiškinamas sprendžiant ginčą, ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikta registracija ar kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus. Šių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginčą neišnagrinėtą ar kitu būdu nusišalinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).

11. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/16/00029/1 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas, išduotas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014, pagrindu, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp P. I. ir L. V. dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos tokiomis sąlygomis: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. L. I. praleidžia su tėvu P. I. jo namuose; Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas lyginiais metais L. I. praleidžia su motina, o nelyginiais metais su tėvu; tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas L. I. praleidžia su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukeltą į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė; tėvo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, L. I. praleidžia su juo ne mažiau kaip dvi savaites; L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėja turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam; šalys nustato, kad visais atvejais atsakovas įsipareigoja sūnų L. I. pasiimti ir pristatyti pats iš ar į ieškovės gyvenamąją vietą. 2015 m. liepos 14 d. išduotame vykdomajame rašte yra perrašyta 2014 m. liepos 21 d. nutarties rezoliucinė dalis.

12. Antstolis, remdamasis išieškotojo P. I. 2016 m. rugsėjo 13 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir antstolės A. P. 2016 m. rugpjūčio 17 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-173/16/07, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo 2016 m. rugsėjo 19 d. aktu Nr. S-16-110-16510 (toliau – Aktas) konstatavo, kad teismo sprendimas nevykdomas. Akte nurodyta, kad „2016 m. rugpjūčio 17 d. 11.30 val. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. 8.05 val. iš P. I. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta L. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pokalbis neįvyko, nes niekas neatsiliepė. Taip pat P. I. rašė elektroninį laišką 2016 m. rugpjūčio 17 d. L. V. adresu (duomenys neskelbtini) dėl susitarimo apie susitikimą ir sūnaus pasiėmimą 2016 m. rugpjūčio 19 d. 18.00 val.“ Suinteresuotas asmuo L. V. (M.) rašytiniame paaiškinime dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nurodė, kad ji naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), P. I. jai skambindavo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pakėlus telefoną su ja ne kartą niekas nekalbėjo, iš telefono girdėdavosi keistas traškesys, jos manymu, taip P. I. siekė įrašinėti pokalbius. Nurodė, kad ji dažnai neatsiliepti negalėjo, nes dirbo „Maxima“ kasininke. Vėliau jai parašius SMS žinutę P. I. apie praleistus skambučius, jis į jas neatsakydavo ir neatskambindavo. Nurodė, kad jos el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra vienas seniausių ir rečiausiai naudojamų, nes į jį plaukia įvairios reklamos, komerciniai pasiūlymai ir pan., todėl prie jo prisijungia labai retai, ir nematė, kad būtų gautas P. I. laiškas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė kaip nepagrįstą.

13. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas vienu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. pirmenybę suteikė L. V. rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, o nevertino apelianto pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-173/16/07 nurodytų aplinkybių.

14. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 22 punktą).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis teismo sprendimo nevykdymą iš esmės siejo su teismo sprendimo sąlygos, numatančios, kad „L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam bendravimui su vaiku“, pažeidimu. Pagrindinė šalių susitarimo dalis yra vaiko ir tėvo bendravimo grafikas, o geranoriškas susitarimas vertintina kaip pagalbinė priemonė siekiant padėti užtikrinti nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą. P. I., norėdamas įgyvendinti susitarimo dalį dėl savo bendravimo su vaiku, privalo pats atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, jį iš ten pasiimti ir atitinkamai grąžinti nurodytu laiku. Teismo procesiniu sprendimu nustatytoje tvarkoje nėra nustatyto įpareigojimo dėl vaiko paėmimo iš anksto susitarti su jo motina telefonu ar kitokiomis ryšio priemonės. Elektroniniu laišku, rašytu 2016 m. rugpjūčio 19 d., P. I. prašė pateikti sūnaus L. nuotraukas, informaciją apie jo sveikatos būklę, pasiekimus užklasinėje veikloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko motina L. V. neturi pareigos atsiliepti į P. I. telefono skambučius ar atsakyti į jo siunčiamus elektroninius laiškus, todėl toks L. V. elgesys negali būti vertinamas kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad L. V. vienkartinis informacijos apie vaiko sveikatos būklę nepateikimas P. I., neatsiliepimas į du jo telefoninius skambučius, atsižvelgiant į jos paaiškinime nurodytas aplinkybes, negali būti vertinamas kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms sprendžiama, kad antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo remiantis P. I. pateiktu antstolės A. P. 2016 m. rugpjūčio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-173/16/07 konstatuoti teismo sprendimo nevykdymo fakto ir kreiptis į teismą dėl baudos L. V. skyrimo.

16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir netenkindamas antstolio pareiškimo skirti baudą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.