Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjui antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, suinteresuotiems asmenims L. V. (pavardė pakeista į M.) ir P. I.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 28), gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 43).

P. I. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas per EPP (b. l. 39), jo neatvykimo priežastys nežinomos, iš jo negauta prašymų atidėti teismo posėdį.

P. I. atstovas adv. Eimantas Šriupša teismo posėdžio metu palaikė antstolio prašymą dėl baudos skyrimo ir paaiškino, kad L. V. trukdo P. I. bendrauti su vaiku. Antstolis ne pirmą kartą konstatavo faktines aplinkybes, P. I. skambino skolininkei faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytu laiku, tačiau pokalbis neįvyko. Skolininkė vengia matytis su P. I., visais būdais stengiasi, kad vaikas nebendrautų su P. I.. P. I. neneigia, kad jų santykiai konfliktiški, tačiau jis nesiekia nubausti skolininkės. Bauda yra paskutinė priemonė, o jos paskyrimas darytų skolininkei poveikį. Skolininkė turi pareigą atsakyti į skambučius, tai vertina kaip teismo sprendimo nevykdymą. Nuotraukų neteikimas parodo bendravimo nenuoširdumą. Pats P. I. nuo 2016 sausio mėn. mėgina skambinti ir susitikti su sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

CPK 771 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, proceso dalyviams esant informuotiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka pareiškėjui, išieškotojui ir skolininkui nedalyvaujant (ieškotojas šioje byloje yra atstovaujamas advokato).

Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku.

Nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014-07-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-113-188/2014 tarp P. I. ir L. V. patvirtino taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos, kuria numatė: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. L. I. praleidžia su tėvu P. I. jo namuose; Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas lyginiais metais L. I. praleidžia su motina, o nelyginiais metais su tėvu; tėvų gimimo dienas, Motinos bei Tėvo dienas L. I. praleidžia su tuo tėvu, kurio yra gimtadienis (šalių susitarimu gali būti nukeltą į artimiausią savaitgalį) ar kita šventė; tėvo kasmetinių atostogų metu šalims sutarus konkrečius laikotarpius, L. I. praleidžia su juo ne mažiau kaip dvi savaites; L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėja turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam; šalys nustato, kad visais atvejais atsakovas įsipareigoja sūnų L. I. pasiimti ir pristatyti pats iš ar į Ieškovės gyvenamąją vietą. Šios teismo nutarties pagrindu 2015-07-14 buvo išduotas vykdomasis raštas.

Vykdymo veiksmus reglamentuojančias CPK nuostatas įgyvendinantis Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 25 punktas numato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant, ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vykdomosios bylos duomenimis teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas. Atsižvelgus į tai antstolis Aleksandras Ščiukinas 2016-01-13 patvarkymu, pagal skolininko gyvenamąją vietą, šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, užvesdamas vykdomąją bylą Nr. 0110/16/00029/1, kurios pagrindu pradėti vykdymo veiksmai (vykd. b. l. 4). 2016-02-09 antstolis priėmė patvarkymą Nr. SK-922 dėl bendravimo su vaiku grafiko nustatymo (vykd. b. l. 9).

Bylos duomenimis tai pat nustatyta, kad antstolis, remdamasis išieškotojo P. I. 2016-09-13 prašyme (b. l. 7) nurodytomis aplinkybėmis ir antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2016-08-17 – 2016-08-24 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-173/16/07 (b. l. 3), 2016-09-19 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-16-110-16510 konstatavo teismo sprendimo nevykdymą (b. l. 6). Šį aktą antstolis grindė jau minėtu antstolės Aurelijos Puodžiukienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. 11.30 val. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. 8.05 val. P. I. iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino L. V. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau pokalbis neįvyko, nes niekas neatsiliepė. Taip pat P. I. rašė elektroninį laišką, siųstą 2016 m. rugpjūčio 17 d. L. V. adresu (duomenys neskelbtini). Būtent šios antstolės Aurelijos Puodžiukienės konstatuotos faktinės aplinkybės buvo pagrindas antstoliui konstatuoti, kad šie duomenys yra pakankami konstatuoti sprendimo nevykdymo faktą, dėl to surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 str. nustatyta tvarka dėl baudos skolininkei paskyrimo.

Teismo vertinimu vien tik iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų faktinių duomenų, neesant jokių kitų įrodymų, antstolis padarė nepagrįstą išvadą apie teismo sprendimo nevykdymą. Apie nevykdomą teismo sprendimą konstatuota tik dėl to, kad skolininkė neatsakė į išieškotojo telefoninius skambučius ir jai adresuotą elektroninį laišką. Taigi teismo sprendimo nevykdymas iš esmės konstatuotas dėl teismo sprendimo sąlygos, numatančios, kad „L. I. motina bei tėvas įsipareigoja geranoriškai pateikinėti turimomis ryšio priemonėmis visą informaciją apie jų vaiko sveikatos būklę, susitarimus apie susitikimus, bet kokiomis priemonėmis ir būdais netrukdyti vienas kitam bendravimui su vaiku“, pažeidimo. Vertinant šios konkretaus susitarimo turinį viso šalių susitarimo kontekste spręstina, kad ši, geranoriškai šalių sulygta sąlyga, turėtų būti vertinama kaip padedanti įgyvendinti sūnaus L. I. su jo tėvu bendravimo tvarką- šalys ja iš esmės susitarė, kad jos netrukdo vaiko bendravimui su tėvu (motina). Gi esminė šalių susitarimo dalis yra vaiko ir tėvo bendravimo grafikas, kurio vykdymą ir padeda užtikrinti jau minėtas geranoriškas susitarimas. Kaip matyti iš pačio suinteresuoto asmens 2016-09-13 prašymo antstoliui, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotos aplinkybės sąlygojo tai, kad sūnus nebuvo paimtas pagal grafiką. Suinteresuoto asmens gynėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad skolininkė visais įmanomais būdais vengia, kad vaikas bendrautų su tėvu. Tačiau bendravimo tvarkos su vaiku realizavimo tvarką numato šalių susitarimas, pagal kurį vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir pristato P. I.. Taigi P. I., norėdamas įgyvendinti, kaip jau minėta susitarimo dalį dėl vaiko ir tėvo bendravimo, turi asmeninę pareigą pats atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, jį iš ten pasiimti ir atitinkamai grąžinti. Visiškai nepagrįsta antstolio išvada, kad sūnus nebuvo paimtas laiku, kadangi dėl to nebuvo susitarta iš anksto, kaip tai nurodyta vykdomajame rašte (b. l. 1), nes tai vykdomajame dokumente nenumatyta. Todėl teismo nuomone, dėl šio šalių susitarimo vykdymo L. V. neturėjo pareigos nei atsiliepti į P. I. skambučius, nei atsakyti į el. laišką, nes tai teismo sprendime nenumatyta. Esant šalių susitarimui dėl geranoriško bendradarbiavimo, L. V. teismo nuomone turėtų pareigą pranešti P. I. apie tokią esamą vaiko sveikatos būklę, dėl kurios būtų negalimas ar ribojamas vaiko ir tėvo bendravimas (pvz. liga), ar aplinkybes, keičiančias nustatytą bendravimo grafiką, nes tik tokios aplinkybės galėtų įtakoti vaiko ir tėvo asmeninio bendravimo galimybes. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad L. V. būtų trukdžiusi P. I. įgyvendinti šalių sutartą, ir antstolio patvarkymu nustatytą (vykd. b. l. 9) bendravimo su sūnumi grafiką, nes kaip minėta, šiais konkrečiais atvejais L. V. neturėjo pareigos atsiliepti į P. I. telefono skambučius ir atsakyti į jo siunčiamus el. laiškus, todėl tai negali būti vertinamas kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kad L. V. būtų trukdžiusi P. I. įgyvendinti jų sutartą bendravimo su sūnumi grafiką (pvz. skolininkė būtų atsiliepusi į telefono skambutį ir be jokios pateisinamos svarbios priežasties būtų atsisakiusi leisti skolininkui susitikti su sūnumi ir pan.). Be to skolininkė paaiškinime (b. l. 32) patvirtino, kad ji naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, kad jai paskambinus iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja ne kartą niekas nekalbėjo, be to ji dažnai negalėdavo atsiliepti, nes dirbo parduotuvėje, o vėliau parašius žinutę, jis pats į ją neatsakydavo ir neatskambindavo; į elektroninį laišką neatsakė, nes el. paštą (duomenys neskelbtini) naudoja retai ir P. I. laiško nematė. Taigi šios skolininkės nurodytos aplinkybės, kurios nenuneigtos, taip pat vertinamos kaip pakankamai svarbios jau minėtai išvadai dėl tyčinio teismo sprendimo nevykdymo daryti.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad skolininkės neatsiliepimas į du telefoninius skambučius, neatsakymas į vieną elektroninį laišką, negali būti vertinamas kaip tyčinis kaip teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Esant suderintai konkrečiai vaiko ir tėvo bendravimo tvarkai (bendravimo datoms 2016 m. rugpjūčio 19- 21 d.) bei tik pačiam išieškotojui asmeniškai galint pasiimti ir grąžinti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, L. V. būtų kilusi pareiga pranešti išieškotojui tik apie aplinkybes, dėl kurių bendravimo su vaiku tvarka negalėtų būti įgyvendinama (liga, nenumatytas užimtumas ir pan.). Gi skolininkės galimas neatsakymas (neatsiliepimas telefonu ir neatsakymas į paklausimą el. laišku) šioje konkrečioje situacijoje nevertintinas kaip teismo sprendimo, konkrečiai geranoriško išieškotojo ir skolininko bendradarbiavimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 str. numatytas pasekmes.

P. I. el. laišku, rašytu 2016-08-19, prašė pateikti sūnaus L. nuotraukas, informaciją apie jo sveikatos būklę, pasiekimus užklasinėje veikloje. Kaip matyti iš 2015-07-14 vykdomojo rašto turinio, šalys geranoriškai įsipareigojo pateikinėti turimos ryšio priemonėmis visą informaciją apie vaiko sveikatos būklę, tuo tarpu informacijos apie pasiekimus užklasinėje veikloje, nei vaiko nuotraukų L. V. neįsipareigojo pateikti. Nors toks informacijos apie vaiko sveikatos būklę neteikimas ir galėtų būti vertinamas kaip teismo sprendimo nevykdymas, tačiau šioje situacijoje būtina nustatyti, kad tai yra tyčinis teismo sprendimo nevykdymas. Teismo vertinimu, vienkartinis teismo sprendimu nustatytos informacijos skolininkui nepateikimas, atsižvelgus į L. V. paaiškinime nurodomas aplinkybes (b. l. 33) negali būti vertinamas kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes. Byloje nenustatyta, kad L. V. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą, dėl ko ir pradėtas procesas (P. I. antstoliui nurodė, kad sūnus nebuvo paimtas, b. l. 7). 2015-07-14 vykdomajame rašte nėra aptarta, kaip dažnai L. V. turi pateikinėti informaciją apie vaiko sveikatos būklę; antra, nepatvirtinta, ar laiškas siųstas L. V. el. pašto adresu, ją pasiekė (L. V. tvirtina, kad ji jo nepastebėjusi). Be to teismas atkreipia dėmesį, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku- CPK 3.170 str., todėl P. I. gali kreiptis ir gauti informaciją iš kompetentingų institucijų apie jo sveikatos būklę. Pasisakydamas dėl kitos prašomos informacijos, konkrečiai apie vaiko pasiekimus ir nuotraukų pateikimo, spręstina kad toks informacijos nepateikimas negali būti vertinamas kaip teismo sprendimo nevykdymas, nes tai tesimo sprendimu nebuvo aptarta.

Teismas šios bylos kontekste atkreipia išieškotojo dėmesį į tai, kad duomenis apie L. V. netinkamą sprendimo vykdymą galėjo konstatuoti būtent antstolis, kurio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla (Kauno apygardos teismo 2017-02-27 nutartis civ. byloje Nr. 2S-852-260/2017, skolininkė ir išieškotojas tie patys), nes visi L. V. kontaktiniai duomenys yra vykdomoje byloje, vykdomoji byla užvesta antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje, vykdymo veiksmus atlieka antstolis Aleksandras Ščiukinas. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nurodė, kad antstolis pagrįstai nesiėmė priemonių surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Visos anksčiau nurodytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad antstolis nepagrįstai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, dėl ko kreipėsi į teismą dėl baustos paskyrimo nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.