Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. I. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-2856-188/2016 pagal antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys P. I., L. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolio A. Š. kontoros Kėdainių skyriuje yra vykdomoji byla Nr. 0110/16/00029/1 pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-113-188/2014 išduotą 2015 m. liepos 14 d. dėl bendravimo su sūnumi L. I.. Pagal priimtą antstolio 2016 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. SK-922, P. I. 2016-08-19 turėjo pasiimti savo sūnų L. I. 18.00 val., tačiau sūnus nebuvo paimtas nurodytu laiku, kadangi nebuvo susitarta iš anksto, kaip nurodyta Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomajame rašte.Antstolis A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas už antstolio 2016 m. vasario 2 d. patvarkymo Nr. SK-922, priimto vykdomojoje byloje Nr. 0110/16/00029/1, nevykdymą L. V. skirti baudą.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi antstolio A. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė. Teismas nurodė, kad P. I. ir L. V. santykiai yra konfliktiški, tarp jų yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi L., gyvenančiu su L. V., abu tėvai nesugeba taikiai susitarti ir vykdyti susitarimo dėl bendravimo su jų sūnumi taip, kad jų tarpusavio nesutarimai nekenktų vaiko interesams, nepažeistų jo teisių. Teismas taip pat nustatė, kad P. I. jau yra kreipęsis dėl baudos skyrimo sūnaus motinai, o šiuo konkrečiu atveju teismas negalėjo padaryti išvados, kad motina tyčia ir aktyviais veiksmais trukdo berniukui bendrauti su tėvu, todėl sprendė, kad baudos skyrimas motinai neatliktų savo, kaip procesinės sankcijos, užduoties.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo P. I. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolio A. Š. prašymą skirti baudą L. V.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepilnamečio sūnaus L. I. motina visiškai nesilaiko bendravimo su sūnumi tvarkos ir nevykdo teismo sprendimo bei vykdomojo dokumento 2-113-188/2014. Toks jos elgesys yra tęstinio pobūdžio, o ankstesni procesai dėl baudos skyrimo neturėjo jai jokios įtakos. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo 2016 m. rugsėjo 19 d. aktas Nr. S-16-110-16510 pagrįstas rašytiniais įrodymais – antstolės A. P. 2016 m. rugpjūčio 17 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-173/16/07.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, remdamasis išieškotojo P. I. 2016 m. rugsėjo 13 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir antstolės A. P. 2016 m. rugpjūčio 17 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-173/16/07, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo 2016 m. rugsėjo 19 d. aktu Nr. S-16-110-16510 konstatavo, kad teismo sprendimas nevykdomas. Akte nurodyta, kad „2016 m. rugpjūčio 17 d. 11.30 val. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. 8.05 val. iš P. I. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta L. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pokalbis neįvyko, nes niekas neatsiliepė. Taip pat P. I. rašė elektroninį laišką 2016 m. rugpjūčio 17 d. L. V. adresu (duomenys neskelbtini) dėl susitarimo apie susitikimą ir sūnaus pasiėmimą 2016 m. rugpjūčio 19 d. 18.00 val.“ Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis, gavęs duomenų apie nevykdomą teismo sprendimą, surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 5 dalis) ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 593 ir 771 straipsniais, nutartimi atmetė antstolio pareiškimą dėl baudos L. V. skyrimo. Išieškotojas P. I., nesutikdamas su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė teismui atskirąjį skundą, kurį iš esmės motyvuoja tuo, kad skolininkė, nepilnamečio sūnaus L. I. motina, visiškai nesilaiko bendravimo su sūnumi tvarkos ir nevykdo teismo sprendimo.Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Skolininko atsakomybę už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustato CPK 771 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Taigi pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos ir naujo termino sprendimui įvykdyti nustatymo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2290-614/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1679-254/2016 ir kt.).Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui, nevykdančiam sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu CPK 771 straipsnio pagrindu, tačiau skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka pagal CPK 593 straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkos ir pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą.Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka, nesiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių šiam klausimui išnagrinėti, todėl neatskleidė bylos esmės, t. y. neišnagrinėjo sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte sprendimo neįvykdymą patvirtinančių aplinkybių, nesiaiškino priežasčių, kodėl nurodytu laiku ir telefono numeriu skambinat skolininkei ji nepakėlė ragelio, kodėl neatsakė į jai elektroniniu paštu siunčiamus laiškus, kada ir kokie konkrečiai teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dėl P. I. bendravimo su sūnumi L. I. tvarkos punktai buvo pažeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra aišku ir kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. I. ir L. V. santykiai yra konfliktiški, kad tarp jų yra kilęs ginčas dėl bendravimo su sūnumi L., kadangi skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė išimtinai remdamasis tik antstolio 2016 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu dėl baudos skyrimo ir kartu su juo pateiktais priedais, tačiau byloje duomenų apie išreikalautą vykdomąją bylą nėra. Kadangi buvo iš esmės pažeistos proceso taisyklės, reglamentuojančios aktų dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, įvykdymą ir baudos skyrimą nagrinėjimas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, šio procesinės teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudų skyrimą vykdymo procese, padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl baudos skyrimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.