- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-2290-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21145-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., D. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal antstolio Valdo Čegliko pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys L. J. (išieškotojas), D. J. (skolininkė), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis prašė teismo skirti skolininkei D. J. 20 Eur dydžio baudą išieškotojo L. J. naudai už kiekvieną 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009, neįvykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2014-12-20. Nurodė, jog antstolis vykdo 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo pagrindu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-278-603/2009 dėl L. J. bendravimo su nepilnametėmis dukromis N. J. ir G. J. bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Skolininkei D. J. CPK 771 str. 5 d. pagrindu skirtina bauda, nes tik ji pati gali ir privalo užtikrinti vykdomajame dokumente numatytą L. J. bendravimą su N. J. ir G. J., tačiau to nedaro.
Skolininkė D. J. prašė antstolio Valdo Čegliko pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, už piktnaudžiavimą procesu prašė skirti pareiškėjui 5792 Eur baudą, iki 50 procentų paskirto baudos skiriant D. J. naudai, nes antstolis jau prieš tai net tris kartus kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo ir visus kartus jo prašymas buvo atmestas. Nurodė, kad pačios mergaitės nenori bendrauti su tėčiu ir niekada nebendraus, pas psichologę nevaikščios. Tėvas turi mergaičių mobilių telefonų numerius, todėl gali laisvai, nieko netrukdomas bendrauti su dukromis visomis prieinamomis bendravimo priemonėmis. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad D. J. nuteikinėja vaikus prieš tėvą, neleidžia joms bendrauti su tėvu, neskatina jų bendrauti su tėvu, nėra, prievarta vesti mergaites į susitikimus su tėvu D. J. negali.
Išieškotojas L. J. gindamas vaikų interesus turėti abu tėvus prašė skolininkei skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, nes vaikų motina siekia iš vaikų gyvenimo pašalinti tėvą, neapsaugodama vaikų nuo jos pačios patologiškos neapykantos tėvui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atmetė antstolio pareiškimą. Teismas padarė išvadą, jog kad nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei D. J. 20 Eur dydžio baudą išieškotojo L. J. naudai už kiekvieną 2009-10-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-603/2009, neįvykdymo dieną. Pasisakydamas dėl L. J. ir D. J. tarpusavio konfliktų ir galimo nesugebėjimo susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo, teismas pažymėjo, kad teismas negali sureguliuoti visų šalių tarpusavio santykių. Todėl visus ateityje galinčius iškilti klausimus su bendravimo tvarkos vykdymu, nepilnamečių vaikų auklėjimu, jų poreikiais ar interesais, įskaitant ir ateityje pasikeisiančias aplinkybes, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, šalys privalo spręsti kartu, tarpusavyje derindamos savo ir vaikų interesus, ir nepaisant nuolatinių konfliktų, vadovaudamiesi bendradarbiavimo ir prioritetiniais vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais, siekti užtikrinti vaikams tinkamas vystymosi sąlygas, ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, kad mergaitės, kurioms jau yra 16 ir 11 metų, turi teisę nieko neverčiamos vienodai bendrauti su abiem tėvais. Skolininkės prašymą skirti išieškotojui baudą teismas atmetė, kadangi antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, neviršydamas jam įstatymų suteiktų įgaliojimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Išieškotojas L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, jog teismas pažeidė CPK 771 str. 5 d. įtvirtintą žodiškumo principą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą. teismas nagrinėdamas klausimą rašytinio proceso tvarka neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino priežasčių, kodėl skolininkė nevykdo sprendimo. Prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą skolininkės atžvilgiu, dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-12-19 nutartimi buvo pakeista Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-10-19 sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme skolininkė atsisakė visų apelianto pasiūlytų psichologų pagalbos. O pati nesiteikė nurodyti psichologo, kuris padėtų atstatyti apelianto bendravimą su dukromis. Akivaizdu, kad skolininkei baudos skyrimas yra būtinas, nes ji piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą. Skolininkė blokuoja bet kokius ryšius tarp vaikų ir tėvų, taip pat ryšius su artimiausiais giminaičiais iš tėvo pusės, neleidžia apeliantui dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime, neteikia jokios informacijos, nenori turėti nieko bendro su vaikų tėvų, nebendradarbiauja su vaikų tarnyba. Teismas turėjo įvertinti skolininkės tyčinius veiksmus, nevykdant teismo sprendimo, ir dėl to daromą žalą vaikams. Skolininkė tyčia diegia vaikams tėvų atstūmimo sindromą. Šio sindromo atsiradimą sąlygoja motinos elgesys, paremtas melu, šmeižtu, manipuliavimu vaikais, siekiant išbraukti tėvą iš vaikų gyvenimo. Šis sindromas pasireiškia tuo, jog vaikas nesąmoningai gali nutraukinėti ryšį su tėvu. Tokie santykiai žalingi vaikams. Dukros teigia, jog nenori, kad tėvas gyventų tame pačiame name, kuriame gyvena jos, kadangi jis jas baugina. Tai, ką kalba dukros, akivaizdu, jog jos ne pačios sugalvoja, o tuos žodžius joms įperša motina. Tokiu būdu dukros nesąmoningai siekia įtikti motinai su kuria gyvena ir nuo kurios yra priklausomos. Po tokių žodžių bendravimas gali tapti neįmanomu, todėl yra būtina teismo ekspertizė, kuri galėtų įvertinti skolininkės žalingą įtaką vaikų formavimuisi ir raidai. Sprendimas nevykdomas dėl skolininkės priešiškumo apeliantui, todėl turi būti įvertinta kokie santykiai susiklostė tarp tėvų ir kiekvieno iš vaikų. Pažymi, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitinka vaikų interesų. Esant tokiai situacijai, yra pagrindas taikyti kraštutinę priemonę – ne skirti baudą skolininkei, o pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu. Apeliantas pabrėžia, kad teismas privalo užtikrinti vaiko teisę būti apsaugotam nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Mergaitės yra aplinkoje, kurioje nėra apsaugotos nuo neigiamos jų motinos sukurtos socialinės aplinkos, t.y. psichologinio smurto demonstravimo iš skolininkės pusės, ugdant neapykantą ir baimę tėvui bei siekiant nutraukti jų tarpusavio prigimtinį ryšį.
Atsiliepimas
Skolininkė D. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti tais pačiais motyvais, kuriuos ji nurodė atsiliepime į antstolio pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.
Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skiriasi ir CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
Atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, taigi padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti – tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo atmetė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo nutartis naikintina ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.