Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 31 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 31 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 16 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 16 d.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) nuteistas ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika) – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Bausmės, paskirtos už veikas, įvykdytas 2017 m. lapkričio 20 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Bausmės, paskirtos už veikas, įvykdytas 2018 m. sausio 23 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir B. L. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinės ieškovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš B. L. priteista 396,31 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš B. L. priteista 682,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ turtą – pinigus (draudimo išmoką už tariamai eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 20 d., bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaraciją, o būtent: siekdami gauti piniginę draudimo išmoką už tariamo eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingą informaciją, jog 2017 m. lapkričio 20 d. 16 val. 45 min. Jonavos g. žiedinėje sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo (B. L.) vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir B. K. vairuojamas automobilis „MB C220“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio metu automobiliai buvo apgadinti, ir suklastotą eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo bendrovei, po ko draudimo bendrovė pervedė 682 Eur 88 ct į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtą pinigų sumą.

1.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą, draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus (draudimo išmoką už tariamai eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 23 d., bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaraciją, o būtent: siekdami gauti piniginę draudimo išmoką už tariamo eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingą informaciją, jog 2018 m. sausio 23 d. 19 val. Žalioji g. 3, Garliavoje, Kauno rajone, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo (B. L.) vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir O. N. vairuojamas automobilis „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio metu automobiliai buvo apgadinti, ir suklastotą eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo bendrovei, po ko draudimo bendrovė pervedė 396 Eur 31 ct į B. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtą pinigų sumą.

2.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtą – pinigus (draudimo išmoką už tariamai eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., tiksliau nenustatyti laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d., bendrais veiksmais su A. J. suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaraciją, o būtent: siekdami gauti piniginę draudimo išmoką už tariamo eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingą informaciją, jog 2018 m. sausio 31 d. 19 val. Kulvos g. ir A. Strazdo g. sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo A. J. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir A. T. vairuojamas automobilis „Fiat Bravo“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio metu automobiliai buvo apgadinti, ir suklastotą eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo bendrovei, po ko draudimo bendrovė pervedė 525 Eur 35 ct į B. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtą pinigų sumą.

2.2. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimą draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtą – pinigus (draudimo išmoką už tariamai eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018 m. vasario 16 d., bendrais veiksmais su A. J. suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaraciją, o būtent: siekdami gauti piniginę draudimo išmoką už tariamo eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingą informaciją, jog 2018 m. vasario 16 d. 18 val. 40 min. Veiverių g. 148, Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo (B. L.) vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir A. T. vairuojamas automobilis „Fiat Bravo“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio metu automobiliai buvo apgadinti ir suklastotą eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo bendrovei, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su A. J. pasikėsino apgaule įgyti svetimą draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 906 Eur 25 ct draudimo išmoką už tariamai eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovės darbuotojai suabejojo eismo įvykio tikrumu ir sustabdė draudimo išmokos išmokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis B. L., kuris nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika).

8. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020). Nagrinėjamoje byloje šios sukčiavimą apibūdinančios aplinkybės yra nustatytos. Pagal teismų praktiką žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66/2022).

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis kelia klausimą dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir prašo juos pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisingo sprendimo pripažinti jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) priėmimą bei netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Apelianto manymu, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę įvykdžius šias nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, apylinkės teismas jo kaltę grindė tik prielaidomis. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, numatančiu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, ir dėl šių veikų jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, tokiems skundo argumentams nepritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. L. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika), byloje surinktus įrodymus vertino laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Nors nuosprendyje pateikta byloje surinktų įrodymų vertinimo analizė yra pakankamai lakoniška, apylinkės teismas iš tiesų visapusiškai neatskleidė visų nusikalstamų veikų, dėl kurių B. L. pripažintas kaltu, požymių buvimo jo veikoje (visiškai nepasisakė dėl subjektyviosios jam inkriminuotų nusikaltimų pusės – tyčios), tačiau tai nėra laikytina esminiu proceso pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas šiai baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą nuosprendį. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, padarytomis teismo išvadomis, kurios pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne subjektyviomis prielaidomis, kaip kad teigia B. L., ir abejoti nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikacija nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl 2017 m. lapkričio 20 d. epizodo

11. Šioje byloje būtent aplinkybė, ar deklaruotas eismo įvykis iš tiesų įvyko ar ne, yra esminė sprendžiant, ar B. L. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. J., kaip asmuo, kuris, B. L., teigimu, buvo atvykęs į tariamo eismo įvykio vietą, bei kuris užpildė eismo įvykio deklaracijos formą B. L. vardu ir ją pateikė draudimo bendrovei tikslu gauti draudiminę išmoką, apklaustas nebuvo, kadangi jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko jo atžvilgiu 2018 m. spalio 16 d. nutarimu buvo paskelbta paieška, o 2021 m. birželio 7 d. nutarimu byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyta, kad apie eismo įvykio kaltininku deklaracijoje nurodomam asmeniui – B. K., išduotas Šengeno ir nacionalines vizas Centrinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų nėra (6 t., b. l. 59). Patikrinus B. K. eismo įvykio deklaracijoje nurodytus duomenis Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, jog toks asmuo apskritai neegzistuoja (6 t., b. l. 60). Pažymėtina, jog apeliantas taip ir nenurodė kokie kiti asmenys ar kiti duomenų šaltiniai galėtų patvirtinti jo parodymus, kad aptariamas eismo įvykis iš tiesų įvyko. Taigi, ši jo versija taip ir liko neįrodyta, o byloje surinkti duomenys, kurie bus aptarti toliau, sujungus juos į nuoseklią ir logišką grandinę, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2017 m. lapkričio 20 d. joks eismo įvykis tarp automobilių „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįvyko, jis buvo išgalvotas, siekiant apgaule gauti materialą naudą – draudimo išmoką.

12. 2018 m. lapkričio 9 d. „(duomenys neskelbtini)” pranešimu bei kartu su juo pateiktais dokumentais nustatyta, kad tariamame eismo įvykyje neva tai dalyvavęs ne B. L., o rusakalbio asmens vairuojamas automobilis „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2017 m. rugsėjo 27 d. „AB (duomenys neskelbtini)” įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Draudėjas sutartyje nurodytas N. B. (2 t., b. l. 48, 54-55). Šios transporto priemonės draudėju N. B., o draudiku – „(duomenys neskelbtini)”, nurodyti ir 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijoje (2 t., b. l. 25). Iš informacijos apie kelių transporto priemones, gautos iš VĮ „Regitra“ matyti, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. automobilio „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujas savininkas yra E. S., prieš tai buvęs – N. B. (7 t., b. l. 19). Apklausus N. B. pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad savo turėtą automobilį „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 15 d. už 100 eurų pardavė E. S.. Automobilis buvo nevažiuojantis, kadangi buvo sugedęs kuro siurblys. Jis pirkėjo asmens dokumentų netikrino. Pirkėjas, prisistatęs E. S., buvo iki 30 metų amžiaus, „ryžokas“, su barzdele, jį atpažino nuotraukose pas tyrėją. Iš 2018 m. liepos 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas N. B. iš šešių jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino iš bendrų veido bruožų A. J., kaip panašiausią asmenį, kuriam jis 2017 m. spalio 15 d. pardavė savo automobilį „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 37-39). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausta liudytoja S. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje draudimo brokere. Liudytoja nurodė, kad jai E. S. yra žinomas, kadangi jis, naudodamasis jos teikiamomis paslaugomis, drausdavo automobilius. S. K. taip pat parodė, kad asmenį, jai prisistatantį kaip E. S., yra mačiusi 2-3 kartus, kuomet jis buvo atvykęs atsiskaityti už draudimo paslaugas. Jo asmens dokumentų ji niekada netikrino, tačiau šis asmuo privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (automobilio) draudimu draudė ne vieną automobilį, juos drausdavo ir kitų asmenų vardais. S. K. el. laiško turinys patvirtina, kad, naudodamasis šios draudimo brokerės paslaugomis, vyriškis, kuris prisistatydavo E. S., draudė ir automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius yra A. J., vardu (7 t., b. l. 94-98). Iš 2019 m. balandžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja S. K. iš bendrų veido bruožų atpažino A. J. kaip E. S., su kuriuo bendravo draudimo klausimais, kuris atvykdavo pas ją ir drausdavo automobilius privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (7 t., b. l. 108-110).

13. Įvertinus 12 pastraipoje aptartų įrodymų visumą, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijoje buvo užfiksuotas tariamas autoįvykis tarp dviejų faktiškai A. J. priklausančių automobilių – „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2017 m. lapkričio 20 d. buvo registruotas A. J. vadovaujamos įmonės vardu (7 t., b. l. 21-23), bei „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pirktas bei užregistruotas E. S. vardu, nors realiai tiek automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė, tiek faktiškai juo naudojosi A. J.. Būtent A. J., kaip asmenį pristatantį E. S., atpažino tiek buvęs automobilio „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, savininkas, tiek liudytoja S. K., kuri paaiškino, kad šis asmuo drausdavo automobilius ne tik E. S. vardu, bet ir kitų asmenų, tame tarpe ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o šiai įmonei, kaip jau minėta, vadovavo ne kas kitas, kaip A. J..

14. Nors šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų (pavyzdžiui, vaizdo įrašo medžiagos, kurioje būtų užfiksuotas automobilių judėjimas Kaune, Jonavos g. žiedinėje sankryžoje, tariamo eismo įvykio metu) patvirtinančių, kad 2017 m. lapkričio 20 d. jokio realaus kontaktavimo tarp automobilių „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, nebuvo, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patikimai pagrindžia tarpinius faktus ir išvadas, kurias sujungus nuoseklia ir logiška grandine, yra neabejotinai nustatyta ir pagrindinė šioje byloje įrodinėtina aplinkybė – autoįvykio nebuvimas. O būtent, ši aplinkybė laikytina įrodyta nustačius tarpinius faktus, jog abi 2017 m. lapkričio 20 d. deklaracijoje nurodytos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės faktiškai priklausė būtent A. J., o 2017 m. lapkričio 20 d. deklaracijoje nurodytas eismo įvykio kaltininkas – B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ne tik kad negalėjo teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, bet ir realiai yra neegzistuojantis asmuo, kas reiškia, jog jis automobilio „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoti niekaip negalėjo. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad jei transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, iš tiesų būtų susidūrusios 2017 m. lapkričio 20 d., A. J., kuris, anot B. L., supildė visą 2017 m. lapkričio 20 d. deklaraciją, o jis (B. L.) tik pasirašė ant jos, nebūtų buvę tikslo eismo įvykio kaltininku deklaracijoje nurodyti neegzistuojantį asmenį. Netinkamo eksploatuoti automobilio „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimas, slepiant savo tikrąją tapatybę pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jos registravimas kito asmens vardu Transporto priemonių registre, taip pat suponuoja išvadą, jog jau automobilio MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu A. J. turėjo tikslą šią transporto priemonę panaudoti būtent įgyvendinant nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti draudimo išmoką, o tam, kad nesukelti draudimo bendrovės įtarimo dėl galimo sukčiavimo, reikėjo pasitelkti kitą asmenį, kuris eismo įvykio deklaracijoje būtų nurodytas nukentėjusio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Tokiu vairuotoju šiuo atveju sutiko būti B. L., su kuriuo A. J. buvo kurį laiką pažįstamas, kadangi apeliantui jis teikė automobilių nuomos paslaugas.

15. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio, nuteistasis akcentuoja tai, kad jam nebuvo žinoma, ar A. J. supildė tikslius eismo įvykio kaltininko ir asmens duomenis, nes jis pasirašė ant tuščių eismo įvykio deklaracijų, neturėdamas pagrindo nepasitikėti A. J., kad jis galėtų supildyti netikslius ar galimai tikrovės neatitinkančius duomenis į eismo įvykio deklaraciją, užpildytos deklaracijos jis nematė, duomenų netikrino, draudimo bendrovei duomenų neteikė, su draudimo bendrove nebendravo. B. L. nurodytos aplinkybės, jog jis 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijos pats nepildė, o tik ją pasirašė, jau užpildytos deklaracijos taip pat nematė, draudimo bendrovei apie įvykusį eismo įvykį pats nepranešė, nėra paneigtos, tačiau šios aplinkybės jo kaltės dėl aptariamų nusikalstamų veikų nepaneigia. Jau vien pasirašydamas (padėdamas parašą) ant eismo įvykio deklaracijos, kai joks eismo įvykis iš tiesų nekilo, B. L. asmeniškai realizavo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – dokumento klastojimo – požymius. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bendrininkavimo atveju nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales, o bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.Žinodamas, kad jokio eismo įvykio iš tiesų nekilo, B. L. negalėjo nesuprasti, kad ir visa kita eismo įvykio deklaracijoje pateikta informacija (informacija apie jame neva tai dalyvavusias transporto priemones, jų vairuotojus, eismo įvykio kaltininką, eismo įvykio vietą, datą bei laiką ir k. t.), net jei ji buvo nurodoma ne paties B. L., o A. J., taip pat bus melaginga. Pats būdamas vairuotoju bei netgi dirbdamas pavėžėju, apeliantas taip pat negalėjo nesuvokti kokį juridinį faktą įtvirtina tokio pobūdžio dokumentas (eismo įvykio deklaracija) ir, kad jis bus panaudotas pateikiant jį draudimo bendrovei tikslu gauti draudimo išmoką, kai teisė į tokią išmoką iš tiesų neegzistavo. Taigi, daroma išvada, kad B. L. suprato, kad, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, jis klastoja tikrą dokumentą ir jį panaudoja, suvokė šios veikos pavojingą pobūdį, taip pat ir tai, kad pasitelkiant apgaulę – pateikiant draudimo bendrovei suklastotą eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu draudimo bendrovę suklaidinant, savo bei bendrininko naudai įgis svetimą – „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus, kurie bus išmokėti kaip draudimo išmoka už tariamai įvykusio eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, kad dėl tokios neteisėtos veikos „(duomenys neskelbtini)“ atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjo. Taigi, B. L. veika atitinka ne tik objektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, bet ir subjektyviąją šių nusikaltimų pusę – tyčią.

16. Ginčydamas savo kaltę dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio, apeliantas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šių veikų jį nuteisti prieštarauja tame pačiame nuosprendyje priimtam sprendimui jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. gruodžio 16 d. įvykio. Priešingai nei teigia B. L., teismo vertintos aplinkybės tiek vieno, tiek kito epizodo atveju nebuvo tapačios, todėl joks prieštaringumas priimant visiškai priešingus sprendimus nenustatytas. Abiem atvejais B. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmas buvo analogiškas, t. y. tiek vienu, tiek kitu atveju jis buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas – A. J., siekdami gauti draudimo išmoką už tariamo eismo įvykio metu apgadintą automobilį, į eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingą informaciją, jog įvyko eismo įvykis, kai jo iš tiesų nebuvo, ir suklastotą eismo įvykio deklaraciją pateikė draudimo bendrovei. Tačiau kaip matyti, 2017 m. lapkričio 20 d. veikos atveju B. L. tikino, kad eismo įvykis iš tiesų įvyko ir jis pats buvo vienas iš susidūrusių transporto priemonių vairuotojų. Kai tuo tarpu, duodamas parodymus apie 2018 m. gruodžio 16 d. veiką, nurodė, jog 2018 m. gruodžio 16 d. eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotame eismo įvykyje jis asmeniškai nedalyvavo ir jam apie jį nebuvo žinoma, o A. J. pasinaudojo anksčiau jo pasirašytomis neužpildytomis eismo įvykio deklaracijomis. Apylinkės teismas sprendė, kad pastarieji B. L. parodymai nebuvo paneigti byloje surinktais parodymais, todėl jį išteisino, konstatavęs, jog apelianto veiksmuose nebuvo būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. Taigi, 2017 m. lapkričio 20 d. bei 2018 m. gruodžio 16 d. veikų atvejais B. L. davė skirtingus parodymus dėl paties eismo įvykio kilimo fakto, jo dalyvavimo deklaruotuose eismo įvykiuose, ir iš esmės jo užimtos pozicijos pasirinkimas (gynybinė taktika) nulėmė tai, kad dėl vienų veikų jis buvo pripažintas kaltu, o dėl kitų nuteistas.

Dėl 2018 m. sausio 23 d. epizodo

17. Apeliantas kategoriškai neigia savo kaltę ir dėl 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio deklaracijos suklastojimo, joje įrašant melagingą informaciją apie nebūtą eismo įvykį, kurio metu neva tai susidūrė B. L. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir O. N. vairuojamas automobilis „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir šio suklastoto dokumento panaudojimo (pateikimo draudimo bendrovei) siekiant apgaule savo ir savo bendrininko naudai įgyti draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus (draudimo išmoką už tariamai eismo įvykio metu apgadintą automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) po ko draudimo bendrovė pervedė 396 Eur 31 ct į B. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtą pinigų sumą. Kaip ir pirmiau aptarto epizodo atveju, nuteistasis pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis pasirašė draudimo bendrovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. 19.00 val. Kauno r., Garliavoje, Žalioji g. 3 įvyko eismo įvykis tarp automobilio „Citroen Xsara Picasso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. L., ir automobilio „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. N., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas tvirtino, jog šis eismo įvykis taip pat įvyko, jis nėra tariamas. Nuteistasis vėl gi parodė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo ne jis, o automobilio „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja. Kadangi kitos transporto priemonės vairuotoja, kaip ir pirmuoju atveju, buvo rusakalbė, o tuo metu kartu su juo automobilyje važiavo ir A. J., jis užpildė deklaraciją ir pateikė ją draudimo bendrovei, o jis deklaraciją tik pasirašė, prieš tai nepatikrinęs nei vairuotojos, sukėlusios eismo įvykį, asmens duomenų, nei eismo deklaracijoje nurodytų duomenų.

18. Analogiškai, kaip ir ankščiau aptarto epizodo atveju, apie 2018 m. sausio 23 d. tariamai įvykusį eismo įvykį A. J. nebuvo apklaustas dėl tos pačios priežasties (jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo), o patikrinus eismo įvykio deklaracijoje nurodytos eismo įvykio kaltininkės – O. N., duomenis Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, jog toks asmuo neegzistuoja (7 t., b. l. 64). Jokių kitų asmenų, kurie galėtų paliudyti B. L. nurodomas aplinkybes apie jo vairuotos transporto priemonės susidūrimą su kita transporto priemone 2018 m. sausio 23 d., apeliantas, vėl gi, nenurodė, kaip ir savarankiškai nepateikė jokių kitų šį faktą patvirtinančių duomenų ar neprašė jų išsireikalauti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Taigi, B. L. neįrodė savo pateiktos versijos ir šio epizodo atveju, tuo tarpu byloje surinkti duomenys – liudytojos V. B. parodymai, informacija iš VĮ „Regitros“, 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. T. tarnybinio pranešimo turinys, taip pat 2018 m. birželio mėn. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos pranešime nurodyta informacija ir kiti duomenys, ją leidžia patikimai atmesti.

19. 2018 m. gruodžio 28 d. ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu nustatyta, kad tariamame eismo įvykyje neva tai dalyvavęs ne B. L., o rusakalbės moters asmens vairuojamas automobilis „Renault Megane”, buvo apdraustas ADB „(duomenys neskelbtini)“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Draudėja sutartyje nurodyta V. B. (2 t., b. l. 87-90, 100, 104, 107, 111). Iš „VĮ Regitra” informacijos matyti, kad būtent V. B. nuo 2017 m. birželio 13 d. yra registruota „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke Transporto priemonių registre (7 t., b. l. 52). Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. B. parodė, kad ji nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. kovo 1 d. buvo Vokietijoje. Tuo metu jos automobilis buvo sugedęs, nevažiavo, stovėjo kieme ir jo niekas netaisė tol, kol ji negrįžo į Lietuvą. V. B. taip pat parodė, jog jokios O. N. nepažįsta ir nepažinojo. Apeliantas yra teisus, kad šie liudytojos parodymai nevisiškai sutampa su jos duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet V. B. nurodė, jog jai būnant Vokietijoje automobilis „Renault Megane” buvo pas sūnų (duomenys neskelbtini) bei buvo remontuojamas. Tačiau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia abejoti jos parodymų kitoje dalyje patikimumu, o būtent nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kad jokie svetimi asmenys jos automobiliu naudotis negalėjo, kad tokio asmens kaip O. N. ji nepažįsta. Apeliaciniame skunde B. L. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. tvirtino, jog 2018 m. kovo 20 d. jos automobilis „Renault Megane“ buvo remontuojamas servise, bei pažymi, jog tariama avarija įvyko 2018 m. sausio 23 d., galimai dėl šios priežasties ir buvo atliekami automobilio „Renault Megane“ remonto darbai. Toks skundo teiginys V. B. kategoriškų parodymų apie tai, kad jos transporto priemonė jokiame eismo įvykyje nedalyvavo bei jokių nepažįstamų jai asmenų 2018 m. sausio 23 d. nebuvo vairuojama, nepaneigia ir negali paneigti, kadangi jis yra pagrįstas ne tik, kad subjektyvia prielaida, bet ir neteisingu šios liudytojos parodymų interpretavimu – nors ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad jai būnant Vokietijoje jos automobilis buvo pas sūnų ir buvo remontuojamas, tačiau ji nedetalizavo kada konkrečiai automobiliui buvo atliekami remonto darbai – ar jai tik išvykus į Vokietiją 2017 m. gruodžio mėn., ar jau po 2018 m. sausio 23 d. 2018 m. birželio mėn. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos pranešime nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. apie 19.00 val. Garliavoje, Žaliojoje g. 3, telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) neveikė (4 t., b. l. 83-84). Būtent šie telefono numeriai, kaip tariamame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kontaktiniai numeriai buvo nurodyti eismo įvykio deklaracijoje.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ankstesnėje pastraipoje nurodyti duomenys leidžia visiškai pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad iš tiesų joks eismo įvykis nekilo ne tik 2017 m. lapkričio 20 d., bet ir 2018 m. sausio 23 d. Tokią išvadą leidžia daryti aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatytos aplinkybės, kad: 1) 2018 m. sausio 23 d. deklaracijoje nurodyta eismo įvykio kaltininkė – O. N., automobilio „Renault Megane”, valst. Nr. BRO 416, 2018 m. sausio 23 d. nevairavo ir vairuoti negalėjo, ką patvirtina šios transporto savininkės V. B. parodymai ir 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. T. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija; 2) nei B. L., nei kito eismo įvykyje tariamai dalyvavusio asmens – O. N. – telefono numeriai, nurodyti eismo įvykio deklaracijoje, neveikė tariamo eismo įvykio vietoje. Vėl gi yra visiškai akivaizdu, kad jei transporto priemonės „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), iš tiesų būtų kontaktavusios 2018 m. sausio 23 d., A. J., kuris, anot B. L., supildė visą 2018 m. sausio 23 d. deklaraciją, o jis (B. L.) tik pasirašė ant jos, nebūtų buvę tikslo eismo įvykio kaltininku deklaracijoje nurodyti asmens, kuris neturėjo galimybės vairuoti V. B. priklausančios transporto priemonės. Tai pat teisėjų kolegija neįžvelgia jokios logiškos priežasties, dėl kurios A. J. galėjo eismo įvykio deklaracijoje nurodyti neteisingą apelianto tariamo eismo įvykio metu naudoto telefono numerį.

21. Padarius analogišką išvadą, jog 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykis, kaip ir 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykis, yra fiktyvus, teisėjų kolega neturi pagrindo daryti priešingų išvadų, nei, kad buvo padarytos šios nutarties 15 punkte dėl B. L. veiksmų atitikimo visiems BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiams. Teisėjų kolegija dar kartą 15 punkte išdėstytų išvadų nekartoja, jos, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų mechanizmą, kuris iš esmės yra toks pats, yra tinkamos ir šio epizodo atveju.

22. Ginčydamas savo kaltę dėl 2018 m. sausio 23 d. įvykio, nuteistasis skunde pažymi, jog piniginiai pavedimai 50 Eur sumai A. J. buvo atlikti gerokai iki 2018 m. sausio 23 d. Šis jo argumentas yra visiškai pagrįstas, kadangi iš 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš B. L. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. pavedimai bendrai 50 Eur sumai buvo padaryti 2017 m. kovo 31 d. bei 2017 m. spalio 6 d. (4 t., b. l. 179-180), tai yra dar iki 2018 m. sausio 23 d., bei juo labiau, draudimo išmokos pagal pateiktą pranešimą dėl tariamo eismo įvykio 2018 m. sausio 23 d. pervedimo B. L.. Vis tik šis argumentas, nors ir yra pagrįstas, jis apylinkės teismo padarytų išvadų dėl 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio deklaracijos suklastojimo, joje įrašant melagingą informaciją apie nebūtą eismo įvykį, bei jos panaudojimo ir tokiu būdu apgaule pasisavinto ADB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nepaneigia. Vien tai, kad bylos duomenimis B. L. neatliko bankinio pavedimo A. J. jau po 2018 m. sausio 23 d., nesudaro pagrindo spręsti, kad deklaruotas eismo įvykis iš tiesų buvo. Ši aplinkybė taip pat nepaneigia jų bendrininkavimo fakto, kadangi apgaule įgytas turtas su A. J. galėjo būti pasidalintas ne tik atliekant bankinį pavedimą, kas netgi būtų itin neapdairu, bet ir kitais būdais – perduodant jam grynuosius pinigus, atliekant pavedimą į visai kito A. J. nurodyto asmens sąskaitą ir t. t. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybiniu pranešimu negrindė savo išvados dėl eismo įvykio nebuvimo. Šiuo atveju paminėtas tyrėjo tarnybinis pranešimas aktualus grindžiant svetimo turto įgijimo faktą, kuris yra vienas iš būtinųjų sukčiavimo požymių, kadangi jame nurodomi ne tik duomenys apie tai kada ir kokio dydžio piniginiai pavedimai buvo atliekami iš B. L. vardu atidarytos banko sąskaitos A. J., bet ir informacija apie draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 29 d. B. L. atliktą piniginį pavedimą 396,31 Eur sumai.

23. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas negalėjo grįsti savo išvados dėl 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio nebuvimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-2138-311/2020, nurodytais duomenimis, kad Ukrainos pilietei O. N. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, ji 2018 m. sausio 31 d. nekirto Ukrainos sienos. Nors, priešingai nei teigia apeliantas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis buvo pridėtas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos (8 t., b. l. 65-72), tačiau kaip matyti iš 2022 m. balandžio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo (10 t., b. l. 53-60), jis nebuvo ištirtas BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, tuo tarpu pagal BPK 301 straipsnį teismas nuosprendį gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Vis tik, šis nustatytas pažeidimas galutinių teismo išvadų nepaneigia, kadangi faktas, jog O. N. kito tariamame eismo įvykyje dalyvavusio automobilio – „Renault Megane“ – nevairavo, yra paneigtas liudytojos V. B. parodymais bei 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. T. tarnybiniu pranešimu.

24. Nors B. L. neigia jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdęs bendrininkų grupėje su A. J., tačiau šių asmenų bendrą veiką įrodo jau vien paties nuteistojo parodymais nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio deklaracijos buvo klastojamos jų abiejų –B. L. tik pasirašant jas, o A. J. melagingai supildant visą kitą privalomą informaciją. Pažymėtina, kad bendrininkavimo atveju būtina nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumą; susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumą, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Šiuo gi atveju nustatyta, kad B. L. ir A. J. automobiliai nebuvo apgadinti eismo įvykio deklaracijose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. avarijų, įvykusių 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 23 d., metu, tačiau šie asmenys kartu bendrais veiksmais įtvirtino šiuos melagingus faktus. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas suprato, kad veikia ne vienas, draudimo išmokos buvo gautos jo ir A. J. bendrais veiksmais, turint bendrą išankstinį sumanymą.

25. Taigi, susiejus byloje surinktus pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus ir įvertintus byloje esančius įrodymus į vientisą loginę įrodinėjimo grandinę, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, kad B. L., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo bei apgaule įgijo svetimą turtą pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodytomis šios nutarties 1.1. ir 1.2. punktuose. Todėl išteisinti B. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika), kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

26. Nors apeliaciniame skunde B. L. skunde neformuoja alternatyvaus reikalavimo tuo atveju, jei teismas jo neišteisins, pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, tačiau skundu jis prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

27. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas B. L. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir pavojingumo laipsnį – padaryti keturi nesunkūs nusikaltimai, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (o tiksliau jų nebuvimą), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, nėra saistomas šeiminiais ryšiais, ir sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus apeliantui BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. B. L. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos 50 MGL dydžio baudos, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų padarymą – 51 MGL dydžio baudos, t. y. minimalios arba beveik minimalios baudos skirtinos už nesunkius nusikaltimus. Apylinkės teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bendrindamas B. L. paskirtas bausmes. Jis visiškai pagrįstai visų pirma apėmimo būdu subendrino bausmes, paskirtas už veikas, įvykdytas 2017 m. lapkričio 20 d., bei veikas, įvykdytas 2018 m. sausio 23 d., o tada šias subendrintas bausmes bendrino tarpusavyje sudėjimo būdu. Kaip matyti, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdą, ir prie griežtesnės 51 MGL dydžio baudos bausmės pridėjo vos 9 MGL iš švelnesnės 50 MGL dydžio baudos bausmės, paskirdamas B. L. galutinę bausmę – 60 MGL dydžio baudą. Tokia nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina netinkama, per griežta ar neproporcinga. Priešingai, išdėstytos aplinkybės atskleidžia, jog ji itin švelni.

28. Apibendrinant visa, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuojama skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas.

29. Kauno apygardos teisme dar iki bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo paskirtame teismo posėdyje dienos buvo gauta 2022 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-07804. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį B. L., sudaro 86,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokate Monika Kaluževičiene. Būtent ši advokatė, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinktas advokatas – Arvydas Montrimas gynė B. L. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatas Arvydas Montrimas atvyko į apygardos teisme 2022 m. liepos 20 d. turėjusį vykti teismo posėdį, kuris, atsižvelgiant į advokatės Monikos Kaluževičienės prašymą buvo atidėtas, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų jis B. L. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatą Arvydą Montrimą nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš B. L. paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. L. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. liepos 19 d. prašymą Nr. APD-2022-07804 priteisti iš B. L. valstybės naudai 86,67 Eur Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.