Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, iki suėmimo gyvenęs ir deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2009 m. gruodžio 23 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo mkodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

2) 2011 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

3) 2012 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;

4) 2012 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartimi bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą;

5) 2014 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

6) 2015 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams;

7) 2015 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

8) 2018 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto bausme, bausmę atliekant poilsio dienomis;

9) 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 2 metų 3 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisosnamuose, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 11 d;

11) 2019-11-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. balandžio 17 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. balandžio 17 d. veika), ir skirti jam 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, Pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. gegužės 1 d. veika), ir skirti jam 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. gegužės 1 d. veika) ir skirti jam 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 17 d. veika) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 17 d. veika), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laivės atėmimo.Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį ir LR BK 215 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laivės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 2018- 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šias sumažintas subendrintas bausmes subendrinti su 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Į bausmė laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti bausmės dalis, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį, teistumai neišnykę, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose,

kaltinamas padaręs vieną nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. laikotarpiu nuo 2018-01-25 iki 2018-01-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įrašydamas eismo įvykio deklaracijoje žinomai melagingus duomenis: įvykio datą – 2018-01-26, laiką – 13.00 val., vietovę – (duomenys neskelbtini), vietą – (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu susidūrusias transporto priemones – Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrusių transporto priemonių vairuotojus – D. R. bei O. N., pažymėdamas pradinio smūgio į transporto priemones vietas, nurodydamas, kad atsakinga už padarytą žalą yra O. N., nubraižydamas eismo įvykio schemą bei visus šiuos duomenis patvirtindamas savo parašu, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o automobilio Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai atsirado ne minėtų automobilių tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją ir šią žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją, siekdamas išvengti turtinės prievolės, tai yra siekdamas išvengti L. R. atlyginti už automobilį Opel Omegavalstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-01-27 iki 2018-01-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudojo, perduodamas ją automobilio Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, minėto automobilio draudėjui, L. R., kuris šios suklastotos eismo įvykio deklaracijos originalą 2018-01-29 10.49 val. pateikė draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo draudiko atstovybei, (duomenys neskelbtini), taip už sugadintą automobilį gaudamas iš minėtos draudimo bendrovės 896 eurų draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo mama buvo įsigijusi automobilį VW PASSAT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilis buvo apdraustas iki 2018 m., vasario mėn. Mama gavo laišką iš draudimo bendrovės Ergo apie tai, kad ji su anksčiau minėtu automobiliu buvo padariusi eismo įvykį. Mama jo paklausė ar jis kažką žino apie šį įvykį. Po to prisiminė, kad draugas D. R. 2018 m., žiemos laikotarpiu, nusifotografavo mamos automobilio draudimo duomenis. Pamenu, kad jis valė automobilio saloną prie namų, su juo buvo D., kuris atidarė automobilio daiktadėžę ir joje radęs draudimo polisą, jį nusifotografavo. Jis pastarojo paklausė, kodėl šis taip daro, pastarasis atsakė, kad ji nebijotų, nieko blogo nebus. Kiek žino D. nuotraukos neištrynė. Kai mama gavo šaukimą į teismą, jis pradėjo ieškoti D., bet šis buvo dingęs. Kai nuėjo į teismą, D. parašė sms žinutę. Žinutėmis bendravome apie susiklosčiusią situaciją, pastarasis bandė įtikinti, kad nieko blogo nėra. Jis pasiūlė šiam eiti į teismą ir viską paaiškinti, tačiau D. vėl dingo ir nei į sms žinutes, nei į skambučius neatsakė. Teisme sužinojo, kad D. R. apgaulės būdu, gavęs mano mamos automobilio draudimo duomenis, jais pasinaudojo bei gavo piniginę naudą ( I t., b.l.85-87).

?Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kano miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad kiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2019-10-14 Kauno apylinkės teisme buvo priimta atskiroji nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4757-950/2019, kurioje nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-10-14 sprendimu ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2019-01-16 ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikta 2018-01-26 Eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodyta, kad 2018-01-26, 13.00 val. , (duomenys neskelbtini), susidūrė automobilis "OPEL OMEGA", valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurio draudėjas L. R., vairuotojas D. R. ir automobilis "WV Passat", valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurio draudėja R. K., o vairuotoja O. N. yra fiktyvi, surašyta civilinėje byloje nenustatytų asmenų, galimai neteisėtai ir nusikalstamai naudojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-4353443 ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, siekiant apgaule įgyti ieškovui Ergo Insurance SE Lietuvos filialo priklausantį turtą- draudimo išmoką (I t., b.l.15-18).

Iš 2019-10-14 Kauno apylinkės teismo atskiros nutarties rezoliucinės dalies civilinėje byloje Nr. e2-4757-950/2019 matyti, kad teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 300 straipsniu nutarė pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kano apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui apie ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atžvilgiu galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., naudojant fikstyviai surašytą 2018-01-26 Eismo įvykio deklaraciją (I t., b.l.23).

Iš 2019-10-14 Kauno apylinkės teismo atskiros nutarties rezoliucinės dalies civilinėje byloje Nr. e2-4757-950/2019 matyti, kad ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinys atmestas (I t., b.l.24-28).

Iš 2010-10-28 ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymo mayti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nuskalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. (I t., b.l.31-32).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo pateikto pranešimo apie draudimo išmoką Opel Omega", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją matyti, kad R. L. išmokėta 896 Eur draudimo išmoka I t., (b.l. 40).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo pateiktos mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad 2018-02-07 896 Eur pervesti į L. R. priklausančią sąskaitą (I t., b.l.41).

Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovo rašto matyti, kad bendrovė pateikė išvadas apie transporto priemonės likutinę vertę, L. R. užpildytą pretenzijos dėl draudimo išmokos kopiją, pažymos apie pasikeitusių duomenų registravimo kopiją, techninės apžiūros rezultatų kortelės kopiją, Transporto priemonės apžiūros - defektų akto kopiją su automobilio nuotraukų kopijomis (I t., b.l.42, 43, 44, 45, 46-47, 48-57).

Iš 2018-01-26 L. R. pateiktos ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pretenzijos dėl draudimų išmokų gavimo matyti, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio "Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės apgadinimai dešinė pusė, kapoto kampas, priekinis žibintas, priekinis bamperis (I t., b.l.61, 62-64).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja - savininkė yra G. P. (I t., b.l.65).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio "Opel", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas yra L. R. (I t., b.l. 66).

Iš specialisto išvados matyti, kad parašą, esantį 2018-01-26 eismo įvykio ((duomenys neskelbtini) sankryža) deklaracijos grafoje „15. Vairuotojų parašai A“, pasirašytą D. R. vardu, pasirašė D. R.. Atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar 2018-01-26 eismo įvykio (Neries kr. ir Bijūnų g. sankryža) deklaracijos grafoje „15. Vairuotojų parašai B“, pasirašytą O. N. vardu, pasirašė D. R. ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl priežasčių nurodytų specialisto išvados tiriamojoje dalyje (I t., b.l. 101-105).

Iš Ergo Insuarance SE Lietuvos filialo pateiktos eismo įvykio deklaracijos matti, kad 2018-01-26 eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, jog 2018-01-26, 13.00 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kuro metu apgadinti automobiliai "Opel Omega", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. R., savininkas L. R. ir automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. N., savininkas R. K. (I t., b.l. 39, 106).

Iš Migracijos departamento duomenų matyti, kad O. N. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. O. N. yra (duomenys neskelbtini) pilietė (I t., b.l 110).

Iš I. U. nacionalinis biuro informacijos matyti, kad 2015-12-31 vairuotojo paymėjimas BXT213226 išduotas O. N. paieškomas kap dingęs. 2016- 06-06 O. N. išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). O Naverežna lakotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-01-31 nekirto (duomenys neskelbtini) sienos (I t., b.l. 113, 116).

Iš Kauno apylinkės teismo Kano rūmų pateikto atsakymo matyti, kad 2020-05-04 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių taikos sutartyje R. R. įsipareigojo gera valia grąžinti draudimo bendrovei išmoką, t.y. 901 eurą (I t., b.l. 122).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t.y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Šioje BK 300 str. dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. R. tyčia įrašė eismo įvykio deklaracijoje žinomai melagingus duomenis apie nebūtą eismo įvykį, t.y. kad 2018-01-26 13 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje eismo įvykio metu susidūrė automobilis „Opel Omega“, kurio vairuotoju buvo įrašytas D. R. bei automobilis „VW Passat“, kurio vairuotoja buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) pilietė O. N.. Eismo įvykio deklaracijoje D. R. pažymėjo pradinio smūgio į transporto priemones vietas bei nurodė, kad eismo įvykio kaltininkė yra O. N.. Šiuos įrašytus netikrus duomenis D. R. patvirtino savo parašu, nors realiai minėtoje deklaracijoje nurodyto eismo įvykio nebuvo, o automobilio „Opel Omega“ sugadinimai atsirado ne minėtų automobilių tarpusavio kontakto metu ir ne minėtoje deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Po to šią žinomai suklastotą eismo įvykio deklaraciją, siekdamas išvengti turtinės prievolės atlyginti automobilio „Opel Omega“ savininkui L. R. padarytą žalą, perdavė automobilio „Opel Omega“ savininkui L. R., kuris šios suklastotos eismo įvykio deklaracijos originalą pateikė draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo draudiko atstovybei ir už sugadintą automobilį gavo iš minėtos draudimo bendrovės 896 eurų draudimo išmoką.

Kad tyčia suklastojo eismo įvykio deklaraciją ir ją perdavė L. R., su automobiliu „Opel Omega“ jis padarė avariją ne eismo įvykio deklaracijoje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, pripažino ir pats kaltinamasis D. R..

Nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojas L. R. nurodydamas, kad eismo įvykio deklaraciją, kurioje atžymėti jo automobilio „Opel Omega“ sužalojimai eismo įvykio metu, jam pateikė kaltinamasis D. R., o vėliau L. R. šią deklaraciją pateikė draudimo bendrovei ir iš jos gavo išmoką.

Be to, liudytojas D. P. nurodė, kad jo draugas D. R. 2018 m., žiemos laikotarpiu, nufotografavo jo mamos automobilio draudimo duomenis.

Migracijos departamento duomenys patvirtina, kad D. R. suklastotoje eismo įvykio deklaracijoje įrašytam asmeniui, kaltam dėl eismo įvykio-O. N. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė.

Visi šie visi išvardinti duomenys nekelia jokių abejonių, nes jie atitinka kitus byloje surinktus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus.

Kaltinamasis D. R. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straispnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis D. R. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas vienuolia kartų (2 t., b.l. 29-116), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. b.l. 117-124), nuo 2018-12-14 vykdė individualią veiklą (2 t., b.l. 26), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b.l. 127), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2016-06-10(2 t., b.l. 126).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į kaltinamojo atsakomybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam D. R. už padarytus nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės, skiriamos už šiuos nusikaltimus, bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti su 2019-11-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 5 metams),bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpius, aptartus 2019-11-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.