Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, pilnai atliktas pagal 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. Š. sulaikymo dienos.

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G. ir J. Č., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d., 18.00 val., iki 2020 m. gruodžio 26 d., 23.54 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir J. Č., iš neužrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimus A. B. priklausančius daiktus: fotoaparatą ,,Samsung“, kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuką ,,Yato“, kurio vertė 78,85 eurai, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“ su SIM kortele, kurio bendra vertė 20 eurų, televizorių ,,Sharp“, kurio vertė 300 eurų, vasarinę striukę, kurios vertė 40 eurų, žieminę striukę ,,Adidas“, kurios vertė 30 eurų, vieną porą sportinių batelių ,,Adidas“, kurių vertė 30 eurų, kabių pistoletą (steplerį), kurio vertė 15 eurų, elektroninę sumuštinių keptuvę ,,Bomann“, kurios vertė 15 eurų, bei maisto produktus iš šaldytuvo, kurių bendra vertė 20 eurų, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. B. 598,85 eurų turtinę žalą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, bylos aplinkybes analizavo neišsamiai ir šališkai, vadovavosi prielaidomis ir spėjimais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nenustačius pagrindo jo išteisinimui, G. Š. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nes realus laisvės atėmimas yra pernelyg griežta bausmė. Taigi, šiais aspektais pasisako aukštesnės instancijos teismas.

Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

5. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Taigi, vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi būti konstatuojama, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia, t. y. būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

6. Pagrindiniai argumentai, kodėl, apelianto nuomone, jis turėtų būti išteisintas, yra tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir savo atliktų veiksmų tiksliai neatsimena. Daryti vagystę su kitais asmenimis jis nesitarė ir joje nedalyvavo, o tai, kad, būdamas girtas, apsiavė svetimus sportinius batus, nepatvirtina jo kaltės dėl siekio užvaldyti šį turtą. Analizuodama šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis G. Š. veiksmuose buvo nustatyta įrodymų visuma – kitų dviejų kaltinamųjų J. Č. ir A. G. parodymais, liudytojo E. A. parodymais, kitų liudytojų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat pareigūnų tarnybiniuose parnešimuose nurodyta informacija ir kita rašytine bylos medžiaga. Būtent šių duomenų visapusiška analizė, o ne prielaidos ar spėjimai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu G. Š. iš tiesų buvo neblaivus, jam nustatytas 1,85 promilių girtumas (1 t., b. l. 131), t. y. vidutinis girtumo laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 ‰). Be abejo, esant tokiam apsvaigimui, asmeniui gali būti sunkiau valdyti savo veiksmus ir kūno pusiausvyrą, neretai sutrinka dėmesys, atmintis ir mąstymas, vis dėlto, toks asmuo gali suvokti savo atliekamus veiksmus – jis suvokia, kas darosi aplinkui, tačiau nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų (gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, lengvai pasiduoti neigiamiems potraukiams) ir dėl to dažnai padaro įvairias nusikalstamas veikas, būtent dėl to ši aplinkybė sunkina kaltininko teisinę atsakomybę, o ne ją lengvina. Taigi, nors G. Š. teigia dėl girtumo nieko neatsimenantis (prisimena tik tai, kad girtavo nukentėjusiojo namuose, po to be priežasties pradėjo daužyti stiklus, galiausiai kažkas iškvietė taksi, kuriame jis užmigo, todėl nežino, nei kur važiavo, nei su kuo važinėjosi), apeliacinės instancijos teismas įvertina, jog pasiteisinimas neblaivumu gali būti nuteistojo gynybinė versija, todėl išsamiai išanalizuoja įvykio metu susidariusią situaciją.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. šv. Kalėdas nukentėjusysis A. B. šventė savo namuose kartu su J. Č., G. Š., A. G., K. B. ir S. V.. Visi šventės dalyviai gausiai vartojo alkoholį, todėl netrukus tarp kelių asmenų įvyko konfliktas – susistumdė A. G. ir K. B.. Nukentėjusysis nurodė, jog bandė raminti konfliktuojančius asmenis, pats susistumdė su A. G., todėl, siekdamas išvengti didesnio smurtinio konflikto, išbėgo iš buto kviesti kaimynų pagalbos, tačiau durų jam niekas neatidarė. Grįžęs į savo butą, jis pamatė išdaužytus durų stiklus, apgadintus namų apyvokos daiktus, taip pat buvo išneštas televizorius, fotoaparatas, akumuliatorinis suktukas, mobiliojo ryšio telefonas, vasarinė ir žieminė striukės, sportiniai bateliai ,,Adidas“, kabių pistoletas (stepleris), sumuštinių keptuvė bei maisto produktai iš šaldytuvo. Kas nuniokojo butą ir pavogė jam priklausančius daiktus, A. B. nematė.

9. Vis dėlto, kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino tiek J. Č., tiek A. G., kurie nurodė, jog kartu su jais veikė ir G. Š.. Vagystės vykdymo metu moterys – K. B. ir S. V. jau buvo išėjusios, bute taip pat nebuvo ir šeimininko A. B.. J. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė visas incidento aplinkybes, todėl pilnai tvirtina savo pirminius parodymus, kur teigė, kad, bevartojant degtinę, tarp nukentėjusiojo ir A. G. kilo konfliktas, dėl ko nukentėjusysis pasišalino iš namų. A. B. bute jie liko trise – jis, A. G. ir G. Š.. Tuomet pastarasis kumščiu išdaužė durų stiklus, taip pat daužė sekciją, tuo tarpu A. G. pasiėmė televizorių bei nukentėjusiojo striukę. Po to kažkuris iš jų trijų (neprisimena kuris) iškvietė taksi. A. G. jam liepė nešti į mašiną televizorių, ką jis ir padarė. Kas dar buvo paimta, neprisimena. Į taksi automobilį įsėdo visi trys, važiavo iki A. G. namų. Tuomet jis išėmė iš taksi bagažinės televizorių ir jį įnešė į A. G. namus, kartu ėjo ir pastarasis su G. Š., ką šie nešėsi, neprisimena. Po to visi trys grįžo į taksi ir važiavo į G. Š. namus, kur pastarasis apsibintavo į stiklus sužalotas rankas. Tuomet nuvyko į kažkokį namą pas nepažįstamus asmenis, kur jis ir G. Š. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Jis rankoje turėjo kurpinę, kurioje buvo akumuliatorinis suktukas, šią kuprinę jam galimai davė G. Š., tiksliai neprisimena (2 t., b. l. 90, 3 t., b. l. 13–14).

10. Vyriausiojo patrulio D. L. 2020 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 127) nustatyta, kad sulaikymo metu J. Č. turėjo kuprinę, kurioje buvo akumuliatorinis suktukas YATO. J. Č. paaiškino, kad šį suktuką jam į kuprinę įdėjo G. Š., suktukas priklauso jo pažįstamam A. B. ir buvo paimtas iš pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini).

11. A. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pavogė televizorių „Samsung“, ką iš nukentėjusiojo namų nešėsi kiti kaltinamieji, neprisimena. Balsu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. G. juos patvirtino, t. y. pripažino, kad pavogė ne tik televizorių, tačiau ir kitus daiktus – telefoną „Nokia“ su SIM kortele, fotoaparatą „Samsung“, sumuštinių keptuvą ir kt. Jis iškvietė taksi „E.“, kuriam atvykus į mašiną susėdo visi trise – jis, G. Š. ir J. Č.. Po to vyko į jo namus, o tuomet važinėjo po įvairius kaimus. Nuvykus į paskutinę vietą, jis liko taksi automobilyje, laukė grįžtančių G. Š. ir J. Č.. Netrukus pastebėjo atvažiuojančią policijos pareigūnų mašiną, kuri sustojo priešais taksi automobilį. Išsigandęs jis pabėgo ir pasislėpė krūmuose (1 t., b. l. 138, 3 t., b. l. 12–13).

12. Aptarti nuteistųjų J. Č. ir A. G. parodymai paneigia G. Š. teiginį, kad, įlipęs į taksi automobilį, jis, būdamas neblaivus, užmigo, todėl nežino, kur ir kokiu tikslu buvo važiuojama. Minėti nuteistieji patvirtino, kad G. Š. kiekviename sustojime kartu su jais buvo išlipęs iš mašinos. Nors J. Č. ir A. G. nesugebėjo prisiminti, ar apeliantas nešėsi į taksi automobilį kokius nors daiktus iš nukentėjusiojo namų, o po to juos pasiėmė iš taksi bagažinės ir nešėsi su savimi į kurią nors jų sustojimo vietą, tačiau abu minėti nuteistieji pripažino nešę tam tikrus daiktus. Visa tai neabejotinai matė ir G. Š., tačiau tokiam jų elgesiui neprieštaravo, priešingai, šis pritarė jiems nepriklausančių daiktų pasisavinimui.

13. Kadangi visi trys vagystę įvykdę asmenys įvykio metu buvo neblaivūs, todėl teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina šioje byloje neutralaus liudytojo E. A. parodymus, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo taksi vairuotoju ir vežė nuteistuosius kartu su pavogtais daiktais jų nurodytais adresais. Apklaustas teisiamajame posėdyje, E. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. gruodžio 26 d., apie 21.00 val., gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, atėjo trys vyriškiai, kurie paprašė jo atidaryti bagažinę ir į ją krovė daiktus, tarp kurių matė televizorių, kiti daiktai buvo sudėti į maišus. Kažkuris iš vyriškių paaiškino, jog kraustosi, todėl jam nekilo jokių įtarimų dėl galimai daromos nusikalstamos veikos. Pirmiausia nuvyko iki (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur iš automobilio bagažinės buvo pasiimta ir nusinešta keletas daiktų. Vyriškiai sugrįžo į taksi atsinešdami tamsios spalvos kuprinę. Toliau važiavo į (duomenys neskelbtini), kur visi keleiviai išlipo ir nuėjo už namo link kažkokio garažo ar sandėliuko. Ar toje vietoje buvo kas nors pasiimta iš vežtų daiktų, neprisimena. Galiausiai, sugrįžus visiems vyriškiams, jam buvo nurodyta važiuoti prie (duomenys neskelbtini) kaime esančio namo, iš kur visi trys keleiviai taip pat atsinešė įvairių daiktų. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas, du vyriškius sulaikė, o trečiasis, tuo metu buvęs taksi automobilyje, pabėgo link Žiežmarių pusės (1 t., b. l. 78, 3 t., b. l. 140–141).

14. Pirmiau išdėstyti parodymai patvirtina, kad visi trys nuteistieji – G. Š., J. Č. ir A. G. veikė kartu, t. y. jie visi bendromis pastangomis krovė nukentėjusiajam priklausančius daiktus į taksi automobilio bagažinę, po to kartu išvežiojo dalį daiktų į savo gyvenamąsias vietas, galiausiai nuvyko į dar vieną sodybą, iš kurios taip pat bandė pavogti atitinkamus daiktus, tačiau savo veikos neužbaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų, išskyrus A. G., kuris išsigandęs iš įvykio vietos pabėgo.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad veikimas bendrininkų grupėje nereiškia, jog visi bendrininkai turi atlikti vienodus veiksmus. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Nors G. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad su kitais nuteistaisiais nesitarė daryti vagystės ir apskritai nebuvo pasiskirstyta jokiais vaidmenimis, tačiau konkrečių užduočių paskirstymas ir atlikimas nėra būtinas bendrininkų grupės požymis. Tuo tarpu susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-788/2022, 2K-51-788/2022 ir kt.).

16. Šiuo atveju susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. apeliantas suprato, kokius veiksmus atlieka A. G., rinkdamas bei nešdamas iš nukentėjusiojo buto vertingus daiktus, ir kartu su J. Č. aktyviai prisidėjo prie šios veikos vykdymo, padėdami pavogtus daiktus nunešti iki taksi automobilio, vėliau į A. G. namus ir kitas vietas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nagrinėjamu atveju G. Š. nebuvo vagystės iš nukentėjusiojo buto iniciatorius, tačiau jis neabejotinai realizavo vagystės objektyviuosius požymius, ką patvirtina ir tai, jog kratos metu ant jo kojų buvo rasti ir paimti juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“ (1 t., b. l. 113–114), kuriuos nukentėjusysis A. B. atpažino kaip jam priklausantį daiktą (1 t., b. l. 57–63). Be to, šioje nutartyje jau minėta, kad G. Š. iš nukentėjusiojo namų buvo paėmęs ir į kuprinę įdėjęs akumuliatorinį suktuką, vėliau šią kuprinę su pavogtu prietaisu perdavė J. Č.. Ši aplinkybė, t. y. ir kitų jam nepriklausančių daiktų paėmimas, paneigia apelianto aiškinimą, jog svetimus batus jis užsidėjo per klaidą, tiesiog dėl neblaivumo. Net jei savo ir nukentėjusiojo batus jis sumaišė dėl girtumo, vis dėlto, nesuvokti, jog išsineša jam nepriklausantį akumuliatorinį suktuką, nebuvo objektyvios galimybės.

17. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė G. Š. tyčios turinį. Jis suprato savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo būtent taip elgtis. Nukentėjusiajam priklausantys daiktai buvo kraunami į taksi automobilio bagažinę bendrais veiksmais, todėl pagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas. Apelianto išteisinimui pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jokio pagrindo nėra. G. Š. suvokė, jog vagia svetimą turtą, jo tyčia buvo nukreipta į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą. Taigi, yra nustatyti ir įrodyti visi vagystės nusikaltimo sudėties požymiai.

Dėl bausmės individualizavimo

18. Apelianto teigimu, jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo yra per griežta. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad jis dirba, augina kūdikį, todėl yra galimybė taikyti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

19. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų turtinio pobūdžio nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos net trys – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Be to, įvertinta ir tai, kad G. Š. praeityje ne kartą teistas, taip pat baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Šių duomenų visuma leido apylinkės teismui parinkti nuteistajam griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Vis dėlto, įvertinus aplinkybę, jog nukentėjusysis turtinių pretenzijų nuteistiesiems neturėjo, pagrobtų daiktų vertė nebuvo didelė, pirmosios instancijos teismas paskyrė G. Š. laisvės atėmimo bausmės dydį gerokai mažesnį (10 mėnesių) nei sankcijos vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Dar labiau mažinti šį bausmės dydį teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo.

20. Bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (10 mėnesių laisvės atėmimo) su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) buvo subendrinta nuteistajam palankesniu dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo principu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Prie griežtesnės bausmės pridėtos švelnesnės bausmės dalis (penki mėnesiai laisvės atėmimo) nėra didelė, todėl ir galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo nelaikytina pernelyg griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams bausme.

21. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teistumas G. Š. jau devintas (penkis kartus buvo teistas iki šioje nutartyje analizuotos nusikalstamos veikos padarymo ir tris kartus po šios veikos padarymo). Anksčiau jam buvo taikytos švelnesnės bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas, tačiau teigiamo poveikio jo elgesiui švelnus baudžiamumas neturėjo. 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau probacijos sąlygų nuteistasis nesugebėjo laikytis, todėl 2018 m. liepos 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir paskirtoji bausmė perduota vykdymui. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos G. Š. buvo paleistas 2019 m. gruodžio 13 d., o 2020 m. vasario 5 d. jau buvo fiksuotas pirmasis jo padarytas administracinis nusižengimas. Administracine tvarka dėl įvairių nusižengimų, kurių dauguma buvo padaryti jam esant apsvaigus nuo alkoholio, apeliantas buvo baustas ir 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais, kol galiausiai 2020 m. gruodžio 26 d. kartu su bendrininkais įvykdė vagystę, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

23. Bylos medžiaga liudija, kad (duomenys neskelbtini) G. Š. gimė duktė U. Š. (4 t., b. l. 110), taigi, apeliantas tapo tėvu. Tačiau vien ši aplinkybė, nesant kitų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nesudaro pagrindo bausmės ar jos atlikimo formos švelninimui. Todėl, atsižvelgus į anksčiau šioje nutartyje aptartą G. Š. asmenybės charakteristiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo vertybinė skalė yra gerokai atitolusi nuo visuomenėje priimtų bendrų gyvenimo normų, todėl bausmės atlikimas struktūrizuotoje aplinkoje jam yra tikslingas. Asmuo, negerbiantis šalies įstatymų bei kitų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų, negali tikėtis švelnaus baudžiamumo, t. y. tokios bausmės, kuria jis nebūtų bent kuriam laikui izoliuotas nuo visuomenės.

Dėl proceso išlaidų

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-11240, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. Š., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Aida Lilija Krukonienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą G. Š. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 183,33 Eur.

25. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas.

26. Sodros duomenimis apeliantas nuo 2022 m. vasario 28 d. yra įsidarbinęs MB „V.“ (iki tol nedirbo), tačiau jo pajamos nėra didelės, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 25 d. nuteistasis buvo tėvystės atostogose. Kadangi apeliantas turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bus priverstas nutraukti darbo santykius. Duomenų, kad G. Š. turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar piniginių santaupų, bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo materialinė padėtis yra sunki, juo labiau, išlaidų neabejotinai padaugėjo gimus kūdikiui. Todėl, įvertinus aplinkybę, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio, trukusio vos 20 min., metu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. Š. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.