Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo A. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad vertinimo metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmes atlikimo metu nuteistasis nedirba pataisos įstaigoje, stebimas išrankumas darbo pobūdžiui. Nuteistais turi didelių finansinių įsipareigojimų, finansų skyriaus pateiktoje pažymoje matyti, kad nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji patvarkymai, nuteistasis privalo išmokėti 12 274 Eur., išieškota suma - 75 Eur. Savanoriškai nuteistasis skolos nedengia. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytu priemonių. Nors nuteistasis per šį bausmės atlikimo laikotarpį drausminių nuobaudų neturi, tačiau 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo užfiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, nors drausmine nuobauda neskirta, apsiribota apsvarstymu Patariamojoje komisijoje, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2022 m. vasario 3 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 12 d.

Ankščiau teistas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, pažyma apie nuteistojo dalyvavimą užimtume, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. yra pagrįstas. Komisija apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, todėl teismo vertinimu, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo įvertinta teisingai.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkių ir nesunkios nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau ne kartą teistas, ankstesni teistumai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pažeidęs vidaus tvarką ir priežiūros taisykles, tačiau nuobauda nebuvo skirta, buvo apsiribota svarstymu, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ir neskatintas, neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Teismas pažymi, kad nuteistasis nėra dalyvavęs organizuojamose pozityvaus užimtumo veiklose, nesikreipė dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą, taip pat nuteistasis savarankiškai nedengia finansinių įsipareigojimų, ką teismas vertina neigiamai. Pažymėtina ir tai, kad teismas spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą, iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gavo informacija, jog nuteistasis laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. nebuvo skatintas, tačiau nuteistajam 2022 m. lapkričio 16 d. skirta nuobauda – pareikšti papeikimą už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia A. G. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, ribotas nusikalstam elgesio supratimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba nekonkrečius tikslus; neturi tikslų; linkęs gyventi šiandiena; stokoja empatijos; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/ probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Dabartiniu bausmės atlikimo metu nedirba, argumentuoja, kad nėra darbo įstaigoje, mažas atlyginimas. Tačiau nuteistasis yra paslaugus ir padeda specialistei būryje. Neturi patvirtintos darbo vietos lygtinio paleidimo atveju. Stebimas išrankumas darbo pobūdžiui būnant pataisos įstaigoje. Santaupų sukaupti nenumatytiems finansiniams sunkumams padengti nepavyko, tačiau žalingiems įpročiams patenkinti pinigų visada turėdavo. Stebima, kad nuteistojo įvykdytuose nusikaltimuose vyrauja finansinio pobūdžio nusikaltimai. Nuteistasis turi artimus ir palaikančius šeiminius ryšius, tačiau tokie socialiniai ryšiai neapsaugojo nuteistojo nuo nusikalstamos veikos. Asmens byloje matyti, kad nuteistasis nusikaltimus vykdydavo tiek vienas, tiek su kitais asmenimis. Nuteistojo aplinkoje yra asmuo kuris yra ne kartą teistas. Nuteistasis mini, kad turi draugų kurie turi žalingų įpročių (vartoja narkotines medžiagas, alkoholį). Pokalbio metu užsimena, kad ir pats narkotines medžiagas „žolę“ yra bandęs (duomenys neskelbtini). Linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai. Netinkamos aplinkos pasirinkimas, lengvabūdiškumas, nepaisymas nustatytų taisyklių yra betarpiškai susijęs su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Bausmės atlikimo metu antrajame sektoriuje nuteistasis nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Neįsitraukia į resocializacijos procesą. Bausmę atlikdamas pirmame sektoriuje nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Sunkumai, prisitaikant prie socialinės aplinkos, įsisąmoninant jai būdingų taisyklių normas, socialines nuostatas siejosi su nuteistojo netinkamu gyvenimo būdu ir nusikalstama veika. Todėl svarbu didinti nuteistojo sąmoningumą, suvokiant savo elgesio pasekmes bei numatant bendravimo su asmenimis, kurie gyvena asocialų gyvenimo būdą, neigiamas pasekmes, suprasti aplinkos įtaką jo interesams, elgesiui ir būtinybę. Piktnaudžiauja alkoholiu. Nusikalstamas veikas daro apsvaigęs nuo alkoholio. Menka motyvacija susidoroti su priklausomybės alkoholiui problema. Anksčiau yra teistas už smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio. Vertinimo metu teisės pažeidėjas pasakoja, kad pirmą kartą alkoholio pabandė būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vartojimą apibūdina, kad yra saikingas, vartoja su draugais. Pasakoja, kad po vartojimo pareina namo, bet sunkiai. Neįžvelgia problemų susijusių su alkoholio vartojimu. Pasakoja, kad būdamas probacijos priežiūroje dalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose. O kai sužinojo, kad realiai atliks laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis pasakoja, kad dar labiau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nuteistasis pasižymi pakankamu adaptyvumu, nevengia užmegzti su supančia aplinka įvairaus pobūdžio socialinių sąveikų. Nuteistasis įvardina, jog laisvėje turi draugų, su kuriais būdamas laisvėje palaikė socialinius ryšius, o šiuo metu dėl buvimo pataisos namuose bendravimas šiek tiek apsunkintas. Nuteistasis sudaro komunikabilaus, savimi pasitikinčio asmens įvaizdį, tačiau šnekėti apie savo asmeninius išgyvenimus kategoriškai atsisako. Nuteistasis negeba įvardini nei savo gerųjų savybių, nei blogųjų. Nežino ką norėtų pakeisti savo asmenybėje. Vertinimo metu nuteistasis prasitarė, kad bandė pasikarti, tačiau daugiau apie tą situaciją kalbėti kategoriškai atsisakė. Nuteistasis vertinamojo pokalbio metu bendrauja noriai, tačiau nelinkęs analizuoti sau jautrių temų, kai kuriais klausimais jaučiamas uždarumas ir paviršutiniškas klausimo analizavimas. Nuteistasis nepasimoko iš savo klaidingo patyrimo, negeba keisti gyvenimo būdo, atpažinti ir spręsti tų probleminių sričių, kurios daro įtaką tokiam jo gyvenimo būdui. Linkęs minimalizuoti atsakomybę, teigdamas, jog draugai kalti. Negali įvardinti nusikaltimų vykdymo priežasčių, teigia, jog ne dėl pinigų. Gal būt dėl pramogos, „kompanijos“. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuota instrumentinės agresijos atvejų (plėšimų metu) bei fizinio smurto atvejis praradus savitvardą ir siekiant atkeršyti asmeniui. Nuteistasis yra lengvai išprovokuojamas, ypatingai jautriai reaguoja į įžeidimus, pažeminimus. Asmuo neneigia, jog būdamas piktas gali panaudoti fizinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu (ir net yra tai daręs), nors save apibūdina ne kaip konfliktinį asmenį. Priklausomybės yra vienas iš esminių kriminogeninių veiksnių, didinantis pasikartojančių nusikaltimų vykdymą. Nuteistasis nemano, kad dėl to turi problemų. Nors teigia, jog lankys AA grupes PN jei bus būtina. Nuteistasis kuria ateities tikslus, tačiau jie nekonkretūs. Požiūris į priežiūrą nėra visiškai teigiamas, teigia, kad stengsis koreguoti savo elgesį pagal pataisos įstaigos režimo reikalavimus. Pokalbio metu nurodo, kad visus pataisos įstaigos pareigūnus reikia pakeisti, tada bus gerai. Nuteistasis laisvėje nepakankamai gebėjo priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Nuteistojo nuostatų ypatumų suvokimas yra susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, įvertinant nustatomus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo nuostatas, mąstymą ir elgesį ir siekį šias aplinkybes keisti, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos nenusikals, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu rodo tik minimalias pastangas koreguoti savo elgesį.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodomas, taip pat nurodyta, kad nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nenustatyta apsauginių veiksnių. Nors nenurodoma, koks konkretus balų skaičius yra nustatytas šiuo metu, tačiau esant dinaminiams kriminogeniniams veiksnias, nuteistasis ne tik gali juos mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant aukštai nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Todėl skunde nurodoma aplinkybė dėl šeimos padėties, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo A. G. skundas dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.