Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-01-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-27-1005/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-27-1005/2016Nutartis · 2016-01-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-04-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
2YT-27-1005/2016
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00992-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
A. V. Drūtys, AB „DNB“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-27-1005/2016Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00992-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11.; 3.3.2. (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 27 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolės Neringos Budriūnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje A. V. Drūtys, AB „DNB“ bankas ir I. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kupiškio rajono apylinkės teisme yra gautas V. D. skundas dėl antstolės Neringos Budriūnienės veiksmų, kuriame prašoma: 1) atšaukti neteisėtai paskelbtas ir nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. vykusias pareiškėjos turto antrąsias varžytines; 2) skirti V. D. priklausančio turto (kiekvieno objekto atskirai) – mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę; 3) V. D. turtą pardavinėti tik po turto rinkos vertės ekspertizės atlikimo ir tik tokia pareiškėjos nurodyta tvarka: pirmąją eile pardavinėti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų pareiškėjos skoloms padengti, antrąją eile pardavinėti – mokyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde aiškinama, jog antstolė skelbdama tiek pirmąsias, tiek antrąsias pareiškėjos turto varžytines padarė teisės aktų pažeidimus dėl kurių turto varžytinės turi būti atšauktos ir skelbiamos iš naujo. Pareiškėja AB „DNB“ bankui, siekdama gražinti paskolos gražinimą vienu hipotekos lakštu įkeitė net penkis nekilnojamojo turto objektus užtikrindama vieno konkretaus skolinio įsipareigojimo įvykdymą, todėl laikytina, kad pareiškėjos sudaryta hipoteka yra jungtinė. Iš to išplaukia, jog pareiškėja turi teisę nurodyti antstolei, kokia eile nustatyti įkeistų daiktų pardavimą.

Skunde teigiama, jog pareiškėjai priklausantis turtas turėjo būti pardavinėjamas ne kaip turtinis kompleksas, o kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Be to, nėra nustatyta atskirų pareiškėjos turto vienetų vertė. Pareiškėja mano, jog pardavus atskirus turto vienetus pavyktų padengti pareiškėjos skolas bankui.

Antstolė Neringa Budriūnienė 2015 m. spalio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0043/12/00095 nagrinėti Kupiškio rajono apylinkės teismui.

Atsisakydama tenkinti pareiškėjos skundą antstolė savo patvarkyme nurodė, jog perkainavus turtą V. D. kiekvieną kartą apie tai buvo informuota ir jai buvo išaiškinta galimybė pateikti prieštaravimus dėl turto kainos. Parduodamas žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai priklauso vienam savininkui, todėl sudaro vientisą turto kompleksą, kuris turi būti parduodamas iš karto, nes priešingu atveju vieningo turto komplekso pardavinėjimas dalimis pažeistų protingumo principą, būtų dirbtinai mažinama parduodamų objektų kaina bei jų patrauklumas rinkoje, kas pažeistų hipotekos kreditoriaus teises ir interesus.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB „DNB bankas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, jog pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos CPK 512 straipsnyje nustatytus apskundimo terminus, dėl ko skundas turėtų būti atmestas. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjos turtas, kaip vienas kompleksas yra pardavinėjamas nuo 2013 m. balandžio 22 d., tačiau pareiškėja pretenzijas pradėjo reikšti tik tuomet, kai turtą iš varžytinių įsigijo I. K.. Atsiliepime teigiama, jog tokį pareiškėjos elgesį reiktų vertinti, kaip piktnaudžiavimą procesu ir vykdymo proceso vilkinimą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime aptaria aktualią teismų praktiką, pagal kurią turto komplekso pardavinėjimas dalimis nėra priimtinas. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjos skola bankui yra dvigubai didesnė nei parduodamo iš varžytinių turto kaina, todėl parduodamo iš varžytinių turto eiliškumo nustatymas jokios reikšmės šioje vykdomojoje byloje neturi.

Suinteresuotas asmuo I. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė V. D. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog V. D. iš tikrųjų skundžia antstolės 2015 m. liepos 29 d. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos varžytinės ir kurio apskundimo terminą pareiškėja praleido, todėl pagal pareiškėjos skundą iškelta civilinė byla turėtų būti nutraukta. Atsiliepime teigiama, kad antstolė parduodama turtą iš varžytinių, kaip kompleksą, jokių teisės aktų nepažeidė, o pačios pareiškėjos teiginiai dėl jos teisės nustatyti parduodamų daiktų eiliškumą yra deklaratyvūs. Atsiliepime prašoma V. D. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi dėl nepagrįstų jos skundų I. K. net negali imtis priemonių įsigytam turtui apsaugoti. I. K. prašo teismo V. D. skirti 3000 Eur baudą, 50 procentų baudos priteisiant I. K., taip pat prašo iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Suinteresuotas asmuo A. V. D. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.

Teismas sutinka su antstolės 2015 m. spalio 16 d. patvarkyme nurodytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir papildomai pažymi, kad iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos iš varžytinių parduodamas turtas paskutinį kartą buvo įkainuotas antstolės 2015 m. kovo 25 d. patvarkymu. Pareiškėja šį patvarkymą skundė teismui praleidusi įstatymo nustatytą antstolio veiksmų apskundimo terminą, todėl teismas nenagrinėjo pareiškėjos skundo toje dalyje. Tai yra konstatuota Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-956-1005/2015. V. D. apskundus minėtą nutartį apeliacinę tvarka, jos skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-40-212/2016) konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo V. D. skundo dėl antstolės 2015 m. kovo 25 d. patvarkymo. Taigi, esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog V. D. prašymas skirti iš varžytinių parduoto jai priklausančio turto ekspertizę negali būti tenkinamas ir šioje skundo byloje, kadangi tokį prašymą ji turėjo teisę teikti antstoliui priėmusiam 2015 m. kovo 25 d. patvarkymą, o antstoliui jo netenkinus – teismui, įstatymo numatytais terminais, kurie nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai praleisti ir negali būti atnaujinti, net jei to prašytų pareiškėja. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Lietuvos Respublikos CPK 512 straipsnyje nurodytas devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-277-212/2014, 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-835-280/2014).

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė pareiškėjos turtą pardavinėja, kaip vientisą kompleksą nuo 2013 m. balandžio 22 d. Taigi, yra akivaizdu, jog pareiškėja turėjo galimybę daug kartų kreiptis į antstolę su prašymais nustatyti parduodamo turto eiliškumą, tačiau tokia savo teise nesinaudojo. Skundo padavimo dieną pareiškėja yra praleidusi antstolio patvarkymų apskundimo terminus, todėl pareiškėjos prašymas pardavinėti turtą jos nurodyta tvarka yra netenkintinas. Pažymėtina, jog atsiliepime suinteresuotas asmuo AB „DNB“ bankas pagrįstai nurodo, jog parduodamo iš varžytinių turto eiliškumo nustatymas jokios reikšmės šioje vykdomojoje byloje neturi, kadangi pareiškėjos skola bankui yra dvigubai didesnė nei parduodamo iš varžytinių turto kaina. Kad tokio pareiškėjos prašymo tenkinti nėra pagrindo patvirtina ir teismų praktika panašiose bylose (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-100-544/2014).

Teismui konstatavus, jog pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, nelieka pagrindo skunde nurodytais motyvais tenkinti pareiškėjos pagrindinio prašymo - atšaukti nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. vykusias pareiškėjos turto antrąsias varžytines.

Suinteresuotas asmuo I. K. prašo teismo V. D. skirti 3000 Eur baudą, 50 procentų baudos priteisiant I. K., už piktnaudžiavimą procesu.

Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus pareiškėjos piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos fakto. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pareiškė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, t. y., kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad skundas yra paduotas praleidus apskundimo terminus nepakanka skirti baudą Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Netenkinus pareiškėjos skundo, suinteresuotam asmeniui I. K. iš V. D. priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 56-57) ( Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290-292, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos V. D. skundo dėl antstolės Neringos Budriūnienės 2015 m. spalio 16 d. patvarkymo netenkinti.

Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. K. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Rakauskas