Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-100-544/2014

2014 m. kovo 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės D. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8206-488/2013 pagal pareiškėjos (skolininkės) D. S. skundą dėl antstolio M. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, D. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-14 patvarkymu antstolis M. A. atsisakė tenkinti pareiškėjos D. S. skundą ir persiuntė jį Panevėžio miesto apylinkės teismui (b. l. 2). Antstolis nurodė, kad skundo motyvai, jog jis pirmiausia turi realizuoti tik vieną iš įkeistų žemės sklypų, yra nepagrįsti, nes skolos viršija 255 0000 Lt, o sklypo pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytinėse būtų tik 104 0000 Lt. Dėl to tektų parduoti ir antrą įkeistą daiktą – namą su sklypu. Draudikas UAB Būsto paskolų draudimas draudimo išmoką išmokėtų kreditoriui ir kreiptųsi dėl išmokėtos sumos išieškojimo iš skolininkų. Todėl skolos dydis bet kuriuo atveju nepasikeistų (b. l.2).

2013-10-28 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos D. S. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-41734-871/2013 pagal jos netiesioginį ieškinį ieškovo AB SEB bankas dėl 69 959,35 Lt draudimo išmokos išreikalavimo iš UAB Būsto paskolų draudimas. Netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju AB SEB bankas nepatenkintas reikalavimas sumažėtų iki 191 878,05 Lt. Tai įpareigotų antstolį vykdymo procese paisyti CPK 664 str. nustatyto skolininko turto išieškojimo eiliškumo ir varžytinėse pirmiausia parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o išieškojimą į paskutinį gyvenamą būtą nukreipti paskiausiai (b. l. 18-19).

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirasis skundas grindžiamas netinkamu CK 4.194 str., CPK 662 str., 664 str. taikymu ir aiškinimu, dėl ko buvo neteisingai nustatytas įkeisto parduotino iš varžytinių turto pardavimo eiliškumas ir kiekis, taip pat nepagrįstu neatsižvelgimu į skolos dydžio galimą realų sumažėjimą dėl kitoje civilinėje byloje pasiekto skolininkei palankaus teisinio rezultato bei netinkamu CPK 163 str. 3 p. taikymu dėl be pagrindo nenustatyto prejudicinio ryšio tarp dviejų bylų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti.

Dėl skundo argumentų, susijusių su antstolio veiksmų neteisėtumu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, kuriame yra aiškiai nurodyta iš skolininko priverstine tvarka išieškotina skolos suma.

Byloje nustatyta, kad antstolis M. A. vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02163 vykdo Panevėžio hipotekos skyriaus 2012-05-18 nutartį dėl 255 837,40 Lt skolos, 139 Lt žyminio mokesčio, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės D. S., nukreipiant išieškojimą į jungtine hipoteka įkeistą turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius D. S. ir D. S.; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. S. ir D. S. (vykd. Nr. 0089/12/02163, b. l. 1-2, 9).

Kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (LR CK 4.180 str.). LR CK 4. 194 str.1 d. nustatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo tvarką nustato daiktų savininkas, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytinėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Klausimas, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiamas jau vykdant išieškojimą.

LR CPK 662 str. 5 d. nustatyta, kad reikalavimai dėl išieškojimo tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi CPK 644 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš skolininko eilės. Tais atvejais kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 straipsnis taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis, kurios nustato išieškojimo eiliškumą iš tokių įkeistų objektų. Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko įkeisti daiktai, tai išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 str. 1 d. ir materialinės teisės norma, kuri nenustato išieškojimo iš įkeisto turto tvarkos ir sąlygų priklausomai nuo įkeitimo rūšies (CK 4.194 str., 4.183 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006). LR CPK 662 str. 4 d. nustatyta, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.

Antstolis, vykdydamas minėtą nutartį, paskelbė patvarkymą dėl įkeisto turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių. Apeliantė (skolininkė) pageidauja iš pradžių išvaržyti įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes už jį gautų lėšų pakaktų apmokėti kreditoriaus reikalavimą, kuris sumažėtų po draudiko išmokos išmokėjimo. Tačiau išieškotojas AB SEB bankas 2012-10-22 prašyme antstoliui raštu nurodė išieškoti iš viso įkeisto skolininko turto, ir toks nurodymas antstoliui yra privalomas (CPK 662 str. 1, 2 d.). Skundo argumentas vertintinas nepagrįstu ir dėl to, kad hipoteka užtikrintos išieškomos skolos suma jau 2012-05-18 nutarties priėmimo metu viršijo 255 000 Lt sumą. Antstolio paskaičiavimu 2013-10-14 patvarkymo priėmimo metu skolos suma buvo apie 290 000 Lt. Tuo tarpu pagal antstolio paskirtos ekspertizės 2013-08-15 ekspertizės akto Nr. 596 EKZ_2013 LNE PANE duomenis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2013-05-20 buvo 130 000 Lt (pradinė kaina pirmose varžytinėse būtų 104 000 Lt), žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rinkos vertės 2013-05-20 buvo 385 000 Lt (pradinė kaina pirmose varžytinėse nustatyta 308 000 Lt). Pati pareiškėja nurodo, kad netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimo teisė į 255 837,40 Lt skolos išieškojimą sumažėtų iki 191 878,05 Lt (b. l. 18-19). Atskirojo skundo motyvai apie kreditorinio reikalavimo sumažinimą draudimo išmokos sąskaita tėra niekuo nepagrįsta prielaida, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu toks faktas nėra nustatytas. Todėl akivaizdu, kad jungtine hipoteka užtikrinta skola nebus išieškota tik iš lėšų, gautų pardavus vieną įkeistą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė antstolis ir pirmosios instancijos teismas, toks priverstinio vykdymo eiliškumas, kai pirmiausia bus parduotas įkeistas mažesnės vertės žemės sklypas, už kurį gauta pinigų suma tikrai nepadengs išieškomos kreditoriaus naudai sumos, po ko teks parduoti ir įkeistą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, neatitiktų įstatyme numatytos tvarkos bei neužtikrintų ekonomiško ir operatyvaus turto pardavimo, kas neatitiktų nei skolininkės, nei išieškotojo teisėtų interesų. Be to, šiuo konkrečiu atveju yra svarbu ir tai, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0089/12/02163 matyti, kad joje antstolio S. R. patvarkymais yra prijungti kiti vykdomieji dokumentai: Nr. 2-658-400/2011 dėl 1035,99 Lt skolos, 5 % palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš skolininko D. S. AB „Lietuvos dujos“ naudai ir 2008-11-24 Nr. 12116 dėl 269800,20 Lt išieškojimo iš skolininko D. S. BAB Ūkio bankas naudai (vykd. b. Nr. 0089/12/02163, b. l. 42-48). Taigi, pagal visus šiuo metu žinomus vykdomuosius dokumentus minėtoje vykdomojoje byloje bendra skolos suma, kurią kreditoriai reikalauja išieškoti iš D. S. ir D. S. pajamų ir turto, sudaro virš 550 000 Lt. Tokiai skolos sumai išieškoti priverstine tvarka, tikėtina, reikės parduoti ne tik (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą 130 000 Lt rinkos vertės, bet ir žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių (duomenys neskelbtini) 13 385 000 Lt rinkos vertės, nes skolininkė nenurodo, kad turi kito (neįkeisto) turto ir/ar pajamų skoloms padengti. Todėl pagal LR CPK 662 str. 4 d. nuostatas antstolio patvarkymas skelbti varžytines gyvenamajam namui su žemės sklypu, esančiam (duomenys neskelbtini), ir nesivadovauti skolininkės prašymu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylos sustabdymo

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog rezultatas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-41734-871/2013, iškeltoje pagal D. S. netiesioginį ieškinį ieškovo AB SEB bankas vardu dėl 69 959,35 Lt draudimo išmokos išreikalavimo, neturės jokios įtakos šiai bylai sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kadangi bylose nagrinėjamos aplinkybės visiškai nesusiję, nenustatyta nei vieno fakto, kurio negalima nustatyti šioje byloje be kitos minėtos civilinės bylos sprendimo. Be to, kaip jau minėta, net ir patenkinus D. S. ieškinį, likusiai pareiškėjos skolos sumai padengti nepakanka parduoti iš varžytinių tik žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o bendras pagal 2002-12-17 kreditavimo sutartį Nr. 0750218121237-02 ir 2003-11-26 kredito sutarties pakeitimą Nr. 1 užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 03/1/2002/0003133 su pakeitimais skolos dydis nepasikeis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.