- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-40-212/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00825-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V. D., AB DNB bankas, I. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-40-212/2016
Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00825-2015-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 13 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-956-1005/2015 pagal pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolės N. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje A. V. D., AB DNB bankas, I. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė: 1) atšaukti neteisėtai paskelbtas ir nuo 2015-07-29 iki 2015-08-28 vykusias pareiškėjos turto mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytines; 2) panaikinti antstolės 2015-03-25 patvarkymą bei juo nustatytą anksčiau minėto pareiškėjos turto naują rinkos vertę; 3) anksčiau minėto pareiškėjos turto pirmąsias varžytines skelbti tik po to, kai bus išlaikytas CPK 723 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų terminas, tinkamai bei teisėtais antstolės veiksmais pervertintas pareiškėjos turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Nustatė, kad antstolė N. B. vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutartį Nr. 2-5556-488 priverstinai parduoti iš varžytinių V. D. ir A. V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: mokyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB DNB banko naudai. Antstolė N. B. 2014-06-11 patvarkymu paskelbė pirmąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais varžytines. Varžytinių pradžios data 2014-07-14, pabaigos data 2014-07-21. Antstolė N. B. 2014-08-21 patvarkymu paskelbė pirmąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto varžytines neįvykusiomis, kadangi šiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Išieškotojui AB DNB bankui buvo pasiūlyta paimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, tačiau išieškotojas atsisakė tai padaryti.
Antstolė N. B. 2014-10-22 patvarkymu paskelbė antrąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais varžytines. Varžytinių pradžios data 2014-10-22, pabaigos data 2014-11-21. Antstolė N. B. 2015-02-05 patvarkymu paskelbė antrąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto varžytines neįvykusiomis, kadangi šiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Išieškotojui AB DNB bankui buvo pasiūlyta paimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, tačiau išieškotojas atsisakė tai padaryti.
Antstolė N. B. 2015-03-25 patvarkymu perkainavo žemės sklypo, unikalus Nr. 5705-0002-0039, ir mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, kainą ir nustatė turto arešto kainą 52 783,24 Eur. Antstolė N. B. 2015-05-07 patvarkymu paskelbė pirmąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais varžytines. Varžytinių pradžios data 2015-05-07, pabaigos data 2015-06-08. Antstolė N. B. 2015-06-30 patvarkymu paskelbė pirmąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto varžytines neįvykusiomis, kadangi šiose varžytinėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Išieškotojui AB DNB bankui buvo pasiūlyta paimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, tačiau išieškotojas atsisakė tai padaryti.
Antstolė N. B. 2015-07-29 patvarkymu paskelbė antrąsias V. D. ir A. V. D. priklausančio turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mokyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais varžytines. Varžytinių pradžios data 2015-07-29, pabaigos data 2015-08-28 Varžytinių Nr. 109538. Elektroninių varžytynių Nr. 109538 laimėtoju paskelbta I. K. atstovaujama A. B..
Antstolė N. B., vykdydama išieškojimą iš pareiškėjai V. D. ir suinteresuotam asmeniui A. V. D. nuosavybės teise priklausančio turto, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Antstolei priėmus patvarkymus paskelbti V. D. ir A. V. D. priklausančio turto varžytines neįvykusiomis, išieškotojui AB DNB bankui buvo siūloma paimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, tačiau išieškotojas prašydavo toliau vykdyti turto pardavimą iš varžytinių. Išieškotojas AB DNB bankas, kaip hipotekos kreditorius, turėjo teisę reikšti tokius prašymus, o antstolė toliau atlikdama priverstinio išieškojimo veiksmus elgėsi teisėtai.
Pareiškėja skunde neprašė teismo atnaujinti praleisto dvidešimties dienų, skundo dėl antstolio veiksmų, padavimo termino. Skunde nėra nurodoma jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog V. D. ir A. V. D. nuo pat pradžių nebuvo žinoma apie antstolės 2015-03-25 patvarkymą perkainoti turtą. Taip pat pareiškėjos skunde nėra nurodoma jokių duomenų ar aplinkybių, kurios leistų teigti, kad V. D. ir A. V. D. dėl objektyvių pateisinamų priežasčių negalėjo pasinaudoti teisę apskųsti minėtą antstolės patvarkymą nepažeidžiant numatytų terminų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad antstolė, neišlaikiusi 1 metų termino nuo 2015-07-29 iki 2015-08-28, paskelbė pirmąsias turto varžytines antru ratu ir nuo 2015-07-29 iki 2015-08-28 paskelbė antrąsias turto varžytines antru ratu, tuo pažeidė skolininko interesus, nes turto kaina galėjo padidėti ir taip skolininkas didesnę skolos dalį galėtų padengti kreditoriui. Pažymi, jog teismo cituojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus interesai negali būti suabsoliutinami, paneigiant skolininko interesus. Teismas nevertino pareiškėjos prašymo dėl 2015-03-25 patvarkymo dėl turto įkainojimo panaikinimo, nes pasak teismo pareiškėja praleido apskundimo terminą. Pažymėtina, jog dėl praleisto termino skundui paduoti pasisako antstolis ir tik antstoliui nesutikus šį klausimą sprendžia teismas. Šiuo atveju, teismas ėmėsi savarankiškai nagrinėti termino praleidimo klausimą ir atsisakė nagrinėti klausimą dėl patvarkymo panaikinimo. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija ir mano, jog teismas privalėjo išnagrinėti klausimą dėl 2015-03-25 patvarkymo teisėtumo, tačiau neatmesti reikalavimą kaip praleidus CPK nustatytą terminą skundui pateikti. Apeliantės skundas yra vientisas, susidedantis iš trijų savarankiškų reikalavimų, kuriuos teismas privalo išnagrinėti kartu. Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo apeliantės skundą, nepagrįstai jį atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. K. prašo atskirojo skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra aiškiai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog hipoteka įkeisto turto išieškojimui netaikomas vienerių metų terminas nurodytas CPK 723 str. Todėl šiuo atveju teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas teisėtai ex officio vertino, ar pareiškėja nepraleido procesinių terminų savo reikalavimams pareikšti. Kadangi apeliantė 2015-03-25 antstolio patvarkymą apskundė tik 2015-09-02, akivaizdu, kad skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytiems terminams. Be to, teismas neįvertino, kad pareiškėja yra praleidusi terminą paduoti skundą ir dėl pirmojo savo reikalavimo – atšaukti nuo 2015-07-29 iki 2015-08-28 vykusias pareiškėjos turtinės varytines. Apeliantė galėjo žymiai anksčiau skųsti antstolės veiksmus dėl varžytinių, tačiau to nedarė, nes tikėjosi, jog antros varžytinės neįvyks lygiai taip pat kaip ir pirmosios. Mano, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja praleido terminą apskųsti 2015-03-25 antstolės patvarkymą. Nepagrįstai apeliantė nurodo, jog nebuvo išlaikytas CPK 723 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas, kadangi šiuo atveju yra vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto ir CPK 723 str. 3 d. negali būti taikoma. Antstolė tinkamai laikėsi CPK reikalavimų ir kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Apeliantė kelia abejonių dėl netinkamos turto kainos, tačiau jokių dėl to pagrįstų įrodymų nepateikė. Be to, apeliantė dėl turto kainos klausimą iškėlė tik tada, kai turtas buvo parduotas, todėl tokie apeliantės veiksmai turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė N. B. vykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-07 nutartį Nr. 2-5556-488 priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą V. D. ir A. V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: mokyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojo AB DNB banko naudai.
Antstolė N. B. 2014-06-11 patvarkymu paskelbė minėto turto pardavimo pirmąsias varžytines (vykd. bylos Nr. 0043/12/00095). Pirmosioms varžytinėms neįvykus ir išieškotojui atsisakius perimti turtą, 2014-10-22 buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kurios taip pat neįvyko. Antstolė 2015-03-25 patvarkymu V. D. ir A. V. D. nuosavybės teise priklausantį turtą perkainavo ir 2015-05-07 paskelbė minėto turto varžytines. Neįvykus ir šioms varžytinėms, 2015-07-29 buvo paskelbtos antrosios varžytinės, kurias laimėjo I. K..
Apeliantės nuomone, antstolė N. B. po antrųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis neturėjo teisės skelbti naujų varžytinių neišlaikiusi CPK 723 str. 3 d. numatyto vienerių metų termino, o teismas negalėjo savo iniciatyva vertinti ar buvo praleistas terminas skundui dėl antstolės 2015-03-25 patvarkymo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis.
AB DNB bankas, kaip hipotekos kreditorius, dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkų kreipėsi iki 2012-07-01 CPK pakeitimo, todėl šis ginčas nagrinėjamas pagal iki 2012-07-01 galiojusius teisės normų reikalavimus. Iki 2012-07-01 galiojusio CPK 558 straipsnio, reglamentavusio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, 5 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos teisėjas hipotekos kreditoriaus prašymu gali perduoti šį daiktą jam (hipotekos kreditoriui) administruoti; tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įstatymo nuostatas aiškindamas hipotekos instituto principų ir CPK bei CK įtvirtintų hipotekos santykius reglamentuojančių teisės normų sisteminės analizės pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo įstatymo aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad vykdant išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus pareiškimą netaikomas CPK 723 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią, neįvykus antrosioms varžytynėms ir kreditoriui neperėmus turto, pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. Išieškojimas pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą gali būti atnaujintas šio veiksmo neribojant vienerių metų terminu. Tokia Kasacinio teismo pozicija inter alia grįsta tuo, kad hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos. Jos taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių, o kai nėra specialiųjų normų, reglamentuojančių aktualų klausimą, taikomos bendrosios normos, tačiau būtina atsižvelgti į sprendžiamo klausimo specifiką, taip pat įvertinti, ar nebus iškreipta taikomo teisės instituto esmė, pažeisti jo principai. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į hipoteka įkeistą daiktą. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš hipoteka įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš hipoteka įkeisto turto, ir tik jeigu jis parduodamas už mažesnę kainą, nei būtina reikalavimui patenkinti, po to hipotekos kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.). Hipotekos kreditoriaus teisės siekti reikalavimo patenkinimo iš hipotekos sutartimi numatyto objekto įgyvendinimą užtikrina specialioji norma – CPK 558 straipsnio 5 dalis, nustatanti skolos išieškojimo tvarką būtent tuo atveju, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Ši norma, teisės reikalauti parduoti hipoteka įkeistą daiktą neapribojanti kokiu nors terminu, suderinta su CK 4.193 straipsnio 1 dalimi. Jeigu hipotekos kreditoriui būtų taikomi visi bendrosiose turto realizavimą reglamentuojančiose normose nustatyti reikalavimai, konkrečiai – CPK 723 straipsnio 2, 3 dalys, tai hipotekos kreditoriaus privilegija gauti patenkinimą visų pirma iš įkeisto daikto būtų nepagrįstai apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-23 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2011-02-25 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-71/2011, 2015-01-15 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-85/2015 ir kt.).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliantės argumentas, kad antstolė N. B. turėjo išlaukti vienerius metus, yra visiškai nepagrįstas. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad neįvykus pirmosiomis ir antrosioms varžytynėms, o išieškotojui atsisakius perimti turtą už nustatytą kainą, išieškojimas turėtų būti nutrauktas, areštas panaikintas ir turtas grąžintas skolininkui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir netenkino pareiškėjos skundo (CPK 4 str.).
Apeliantė skundžia antstolės 2015-03-25 patvarkymą ir mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo šio reikalavimo. Pažymėtina, kad teismas turi teisę ex officio vertinti pareiškėjos skundą dėl skundžiamų antstolės veiksmų. Pagal CPK 512 straipsnio nuostatas skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Skundžiamo 2015-03-25 patvarkymo nuorašą antstolė apeliantei išsiuntė, taigi, apeliantei buvo žinoma apie parduodamo iš varžytinių turto perkainavimą. Per įstatymo nustatytą terminą apeliantė skundo dėl minėto patvarkymo panaikinimo nepateikė, o pateikdama skundą 2015-09-04, nenurodė priežasčių dėl ko praleido terminą skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti (b. l. 6-8). Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo apeliantės skundą dėl 2015-03-25 antstolės N. B. patvarkymo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotiems asmenims I. K. ir AB DNB bankui iš apeliantės priteistinos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, b. l. 76-78, 88-89).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. K. 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus), suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas, JAK 112029270, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 euro centų) išlaidų advokatų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.