- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-2107-933/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,LINSANA“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,LINSANA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2372-545/2021 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,LINSANA“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,LINSANA“ 1 493,64 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Atsakovė nuosavybės teise valdė statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės, todėl jai kyla pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016-06-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 8.2. punktas numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus (toliau – nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise.
1.2. Atsakovė 2018-09-18 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha užstatytą plotą, 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).
1.3. Atsakovei nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį turtą, kuris stovi ant valstybinės žemės, kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, tačiau atsakovė nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą nesumokėjo. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už žemę išnuomojamą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo. Pagal VĮ Registrų centro teikiamus duomenis valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo programoje „MASIS“, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies (užstatyto ploto) vertė 2019 m. buvo 527 948 Eur. Sprendimo T-278 1.3 papunkčiu Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatė 4 procentų mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.
1.4. Atsakovė su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos, todėl apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 procentų mokesčio tarifas nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31 ir paskaičiuotas 1 759,83 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,8553 ha) naudojimą 2019 m. 1 759,83 Eur skola už 2019 m. nuomos mokestį apskaičiuota už 1 mėnesį. Įvertinus 2018-11-15 permoką 342,72 Eur (1 759,83 Eur – 342,72 Eur) mokėtinas nuomos mokestis už 2019 m. 1 mėnesį yra 1 417,11 Eur.
1.5. Ieškovė atsakovei siuntė du raginimus sumokėti mokestį už valstybinės žemės naudojimą už 2019 metus, t. y. 2019-10-22 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-16 priminimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, tačiau atsakovė mokestinės prievolės neįvykdė, dėl ko ieškovė paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo 2019-11-16 iki 2020-05-13 (180 dienų). Paskaičiuotų delspinigių dydis yra 76,53 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB ,,LINSANA“ prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
2.1. Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372, 3 punktu, pagal kurį nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, ir naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, metinius tarifus nustato Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2.2. Atsakovė nesutiko su 4 proc. žemės nuomos tarifu, kadangi valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovė negalėjo sudaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nors ji atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovei nebuvo galimybės sudaryti žemės mokesčio nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Kadangi šios sutarties sudarymo klausimas buvo negalimas, todėl nepagrįstai prašoma taikyti 4 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifą. Atsakovei taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc.
2.3. Atsakovė nebuvo gavusi iš ieškovės pranešimų apie įsiskolinimą, nei pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovė nuo 2019-01-29 nebėra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl nežinojo apie skolą Šiaulių miesto savivaldybei. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma, kadangi nebuvo gautas pranešimas apie įsiskolinimą iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-03 sprendimu ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės UAB ,,LINSANA“ 1 417,11 Eur skolą, 76,53 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 493,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 34 Eur žyminį mokestį.
3.1. Teismas nustatė, kad atsakovė 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 2019-01-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB ,,LINSANA“ šiuos statinius pardavė. Ieškovė atsakovei UAB ,,LINSANA“ už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 1 759,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 527 948 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 proc., nuomos pradžia/pabaiga – 2018-09-18/2019-01-15, permoka už ankstesnius metus – 342,72 Eur, iš viso mokestis – 1 417,11 Eur. Ieškovės UAB „LINSANA“ prievolės suma 2019-12-31 buvo 6 917,11 Eur, iš jų apmokėta 5 500 Eur, apskaičiuoti 19,56 Eur delspinigiai ir skola yra 1 417,11 Eur, bendra skolos suma 2019-12-31 su delspinigiais – 1 436,67 Eur.
3.2. Teismas pažymėjo, kad aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4 punktas, kuriuo nustatyta, jog konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. 1.5 punkte nustatyta, kad nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. 1.6 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016-06-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metiniai tarifai, t. y. 1.3 papunktyje nustatytas 4 proc. mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.
3.3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 6 punktas nustato, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimu Nr. T-372 8.2. punktas numato, jog prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Taisyklių 35 punktas nustato, kad laiku nesumokėjus valstybinės žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną nuo lapkričio 16 d. skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėto mokesčio sumos už 180 d.
3.4. Atsakovei žemės nuomos mokestis bei delspinigiai buvo paskaičiuoti laikantis teisinio reglamentavimo, t. y. nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 – 1 417,11 Eur nuomos mokesčio, kurio atsakovė nesumokėjo. Nuo 2019-11-16 iki 2020-05-13 (už 180 d.) buvo skaičiuoti 0,03 procentų dydžio delspinigiai Taisyklių 35 punkto pagrindu – 76,53 Eur delspinigių, viso 1 493,64 Eur. Šios sumos atsakovė nesumokėjo nors buvo raginta 2019-10-22 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-12-16 priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti.
3.5. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl skolos bei delspinigių aritmetinio skaičiavimo pagrįstumo (dydžio), tačiau atsakovė nesutiko su taikomu 4 proc. žemės nuomos tarifu, laikydama, kad atsakovei taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc. Be to, atsakovė pranešime ieškovei nurodė, jog žemės sklypo vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, yra 527 948 Eur, nors VĮ Registrų centro išraše nurodyta, jog žemės sklypo vertė yra tik 400 541 Eur.
3.6. Teismas nesutiko su nurodytais atsakovės argumentais. Pažymėjo, kad kitoje civilinėje pagal UAB ,,LINSANA“ teikė ieškinį Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2020-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3396-641/2020 nusprendė dėl ieškinio reikalavimo dėl 2019-10-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bylą nutraukti, kitoje dalyje ieškovės UAB ,,LINSANA“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atmesti. Šiaulių apygardos teismas 2021-03-10 nutartimi civilinėje byloje e2A-132-372/2021 Šiaulių apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrįstai taikė 4 proc. mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, o UAB „LINSANA“ žemės mokesčio skola sudaro 1 417,11 Eur, sumokėjus 5 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nesudaryta, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vertinimu, UAB ,,LINSANA“ neatitiko teisės aktų reikalavimų.
3.7. Teismas sprendė, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl tenkino ieškovės reikalavimus dėl 1 493,64 Eur skolos su delspinigiais, taip pat 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Atsakovė UAB „LINSANA“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
4.1. Atsakovė nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018-10-18 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių, prašydama sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo jos pastatai, nuomos, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-12-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadangi atsakovė neatitinka reikalavimų. 2019-01-15 atsakovė pardavė minėtus statinius.
4.2. Iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro išrašo duomenų matyti, kad atsakovės įsigytų pastatų baigtumas yra tik 25 arba 28 procentai. Tokio baigtumo statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį ir jo rekonstrukcijai reikalinga teisės aktuose nurodyta dokumentacija, leidžianti atlikti statinių rekonstrukcijos darbus. Vienas iš tokių dokumentų yra sutartis, susitarimas su žemės sklypo savininku ar žemės sklypo savininko leidimas naudoti žemės sklypą, kuriame stovi statiniai. Kad eksploatuoti statinius atsakovė privalėjo atlikti statinių rekonstrukciją, o šios jai atlikti ji turėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi be valstybinės žemės nuomos sutarties leidimas rekonstruoti statinį nebūtų gautas. Atsakovė nedelsiant kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau dėl statinių netinkamo eksploatavimo valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Susidarė kolizinė situacija, kai be valstybinės žemės nuomos sutarties statinių eksploatuoti neįmanoma, o valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma dėl netinkamo statinių eksploatavimo.
4.3. Atsakovė, įsigydama pastatus, žinojo, kad nuomos sutartis su ankstesniu pastatų savininku buvo nutraukta, tačiau ji pagrįstai tikėjosi, kad jai bus leista išsinuomoti valstybinę žemę, kadangi ypatingų kriterijų sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį nėra keliama, o atsakovė, kaip pastatų savininkė, turi pirmumo teisę sudaryti valstybinės žemės, kurioje pastatyti statiniai, nuomos sutartį. Atsakovės vertinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, dėl ko atsakovė ne tik, kad negalėjo tinkamai eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, bet ir buvo įpareigota mokėti padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį.
4.4. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiu statiniu – stadionu – naudojasi BĮ Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės, todėl nėra suprantama, kodėl atsakovei nesinaudojant nei savo statiniais, nei valstybine žeme, atsakovė privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, o savivaldybės įmonės nemoka nei valstybinės žemės nuomos mokesčio, nei kitų mokesčių statinių, kuriais naudojasi, savininkams.
4.5. 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas, kuriame stovinčius statinius įsigijo atsakovė, yra Lietuvos Respublika. Sutarties 2.8 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja per 10 dienų nuo sutarties sudarymo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomos sutarties sudarymo. Taigi, pirkimo-pardavimo sutartyje yra aptarta ir nurodyta, kad atsakovė turi teisę į valstybinės žemės nuomos sutartį, kitu atveju pirkimo-pardavimo sandoris nėra sudaromas. Tačiau, po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Atsakovei sudarant pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, jai buvo išduotas sutikimas dėl nuomos teisės perleidimo. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovė, kaip būsima nuomininkė, atitiko keliamus reikalavimus sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, gavo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą perleisti nuomos teisę, bet vėliau nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta.
4.6. Ieškovė nėra suinteresuota sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių, kadangi jų nesudarius į savivaldybės biudžetą surenkama didesnė nuomos mokesčio suma, nes valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, taikytinas nesudarius sutarties, yra 3 kartus didesnis, negu sudarius nuomos sutartį. Tokiu būdu, formaliai taikant teisės aktų normas yra sukuriama teisėtumo ir pagrįstumo regimybė, tačiau analizuojant susiklosčiusią situaciją, valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta dėl formalių pagrindų. Ieškovė netinkamai taikė atsakovės atžvilgiu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kurio pagrindu nepagrįstai buvo paskaičiuotas ženkliai didesnis nuomos mokestis, nors atsakovė neturėjo galimybės naudotis valstybine žeme, be to, nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės.
Atsiliepimas
5. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsakovės apeliacinį skundą prašė atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
5.1. Tai, jog valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir jo pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę. Teismas tinkamai vertino valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir tinkamai vertino atsakovės pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
5.2. Teismas pagrįstai nesutiko su atsakovės argumentais dėl netinkamai paskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio. Atsakovės atstovės prašymu buvo atidedamas bylos nagrinėjimas iki bus išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-132-372/2021, kurioje buvo spręstas atsakovės reikalavimo ieškovei, kuriuo prašoma pripažinti nepagrįstu pranešimą apie 1 417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą, pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2021-03-10 nutartimi civilinėje byloje e2A-132-372/2021 Šiaulių apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimas paliktas nepakeistas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija pagrįstai taikė 4 proc. mokesčio tarifą valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, o atsakovės žemės mokesčio skola sudaro 1 417,11 Eur. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nesudaryta, nes, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vertinimu, atsakovė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-12-03 įsakymo „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ neskundė, į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl priimto įsakymo panaikinimo nesikreipė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl UAB „LINSANA“ kaltės.
5.3. Atsakovei buvo paaiškinta, kad ieškovė nesudaro valstybinės žemės nuomos sutarčių, o tik taiko valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifus, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais. Nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, atsakovei buvo skaičiuojamas mokestis už beveik per pusę mažesnį plotą, t. y. pagal užimamų pastatų plotą, o ne už visą valstybinės žemės plotą, kuris ankstesniems savininkams (iki nutraukimo) buvo nuomojamas sutartimi.
5.4. Atsakovės lūkestis, įsigyjant pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų dėl prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Teismas tinkamai vertino valstybinės žemės nuomos teisinį reglamentavimą ir atsakovės pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl ko sprendimas turi būti paliktas galioti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-03 sprendimo (el. b. l. 72–77), kuriuo buvo tenkintas ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinys priteisti įsiskolinimą iš atsakovės UAB ,,LINSANA“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
9. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).
10. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės santykiai reguliuojami taip, jog būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
11. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo 9 straipsnio 11-12 dalyse nurodoma, kad žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ Nr. 1798 1.4.-1.6 punktuose nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.
13. Iš byloje teikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija nustatyta, kad atsakovė 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie kartu bendrai užima 1,8553 ha (užstatytas plotas), 3,7953 ha valstybinės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 2019-01-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB ,,LINSANA“ šiuos statinius pardavė.
14. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 buvo pastatų, išsidėsčiusių valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje, savininkė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis dėl valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su atsakove nebuvo sudaryta. Atsakovės vertinimu, ji turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu, todėl mokestis už žemės sklypo nuomą turėjo būti paskaičiuotas ne taikant 4 procentų nuomos mokesčio tarifą, tačiau 0,81 procento nuomos mokesčio tarifą.
15. Aptariamu atveju aktuali kasacinio teismo plėtojama praktika, kuria teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme aspektu, yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).
16. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016-04-30 sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. Šio sprendimo 1.3. punkte nurodytas 4 proc. žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, tarifas; sprendimo 1.2. punkte numatyta, jog 0,81 procento tarifas žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nustatytas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009-01-01.
17. Atsakovė UAB ,,LINSANA“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kurio pagrindu nepagrįstai buvo paskaičiuotas ženkliai didesnis nuomos mokestis, kadangi nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės. Šiuo aspektu aktualu tai, jog klausimas dėl atsakovės prievolės mokėti nuomos mokestį buvo keliamas ir kitoje civilinėje byloje.
18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tarp to paties ginčo šalių, t. y. tarp UAB ,,LINSANA“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos buvo nagrinėjamas ginčas pagal UAB „LINSANA“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai:
18.1. Ieškiniu UAB ,,LINSANA“ prašė panaikinti 2019-10-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metų mokestinį laikotarpį, kuriuo iki 2019-11-15 prašoma sumokėti 1 417,11 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, pripažinti, jog pranešimas nesukūrė turtinių prievolių ieškovei UAB „LINSANA“, priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 5 500 Eur sumą.
18.2. Šiaulių apylinkės teismas 2020-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3396-641/2020, civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl 2019-10-22 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė, o kitoje dalyje ieškovės UAB „LINSANA“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atmetė.
18.2.1. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs UAB ,,LINSANA“ ieškinį, 2020-10-23 sprendime pažymėjo, kad 2018-10-22 Šiaulių miesto savivaldybės pranešimas apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, jog ieškovei UAB „LINSANA“ už 2018 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 5 157,28 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, taikant 4 procentų nuomos mokesčio tarifą. 2018-11-15 „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymas Nr. 65 įrodo, jog UAB „LINSANA“ sumokėjo atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 5 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansinis mokėjimas už žemės nuomos mokestį, įmokos kodas 3121. Teismas taip pat vertino, kad UAB „LINSANA“ faktiškai naudojosi valstybinės žemės sklypo dalimi ir tai patvirtina 2018-10-19 UAB „LINSANA“ kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriuo UAB „LINSANA“ prašė išnuomoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat prašymas duoti sutikimą tvarkyti sklypą, kirsti krūmynus ir atlikti kitus darbus (2020-10-23 sprendimo 7-8 punktai). Minėtų aplinkybių kontekste Šiaulių apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 UAB „LINSANA“ buvo teisėta valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos UAB „LINSANA“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais, naudotoja ir turėjo pareigą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.
18.2.2. Šiaulių apylinkės teismas vertino, kad UAB „LINSANA“ iki įsigydama pastatus 2018-09-18 žinojo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju pastatų savininku yra nutraukta, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimto įsakymo, kuriuo atsisakyta UAB „LINSANA“ išnuomoti valstybinės žemės nuomos sklypą, panaikinimo į teismą nesikreipė (2020-10-23 sprendimo 18 punktas).
18.2.3. Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog 2018-11-15 ieškovė atliko 5 500 Eur pavedimą atsakovei, o 2018-11-16 teikė prašymą, kuriame nurodė, jog siekia, kad žemės sklypas būtų išbrauktas iš sąrašo sklypų, kuriems taikomas padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, todėl darytina išvada, jog ieškovė, mokėdama 5 500 Eur sumą atsakovei, žinojo, kad tai yra valstybinės žemės nuomos mokestis (2020-10-23 sprendimo 18 punktas).
18.2.4. Šiaulių apylinkės teismo sprendime pažymėta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos UAB „LINSANA“ teikti pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie valstybinės žemės nuomos mokestį įrodo, jog UAB „LINSANA“ buvo taikomas 4 proc. dydžio žemės nuomos mokesčio tarifas. Kadangi UAB „LINSANA“ neatitiko Sprendimo dėl tarifų nustatymo 1.2 punkto, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nurodytu atveju objektyviai taikė 4 proc. dydžio tarifą, taikytas 4 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, o UAB „LINSANA“ argumentai dėl 0,81 procentų tarifo taikymo yra nepagrįsti (2020-10-23 sprendimo 22 punktas).
18.2.5. Teismas vertino, kad apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2018 metus buvo vadovautasi registro išraše bei žemėlapyje nurodyta valstybinio žemės sklypo vidutine rinkos verte – 1 055 000 Eur. UAB „LINSANA“ įrodymų, jog 2019 metais vidutinė žemės sklypo vertė buvo kita nei 1 080 000 Eur, nepateikė. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat matyti, jog valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuotas atsižvelgiant į pastatų užimamą 1,8553 ha plotą. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismas sprendė, kad valstybinės žemės nuomos mokestis ieškovei skaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taikant 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą (2020-10-23 sprendimo 26-27 punktai).
18.3. Šiaulių apygardos teismas 2021-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-132-372/2021, išnagrinėjęs UAB „LINSANA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimo, pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą.
18.3.1. Apygardos teismas pažymėjo, kad esant įstatyme bei savivaldybės teisės aktuose įtvirtintai žemės naudotojo pareigai mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, ir ieškovei nuo 2018-09-18 iki 2019-01-15 buvus teisėtai valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos UAB „LINSANA“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais, naudotojai, ji turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį (2021-03-10 nutarties 46 punktas).
18.3.2. Apygardos teismas nurodė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „LINSANA“ sudaryta nebuvo, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi teisės aktais, turėjo pagrindą apskaičiuoti atitinkamo dydžio nuomos mokestį. Teismas taip pat pabrėžė tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vertinimu, UAB „LINSANA“ neatitiko teisės aktų reikalavimų nuomos sutarčiai sudaryti. UAB „LINSANA“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018-12-03 įsakymo „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ neskundė, į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl priimto įsakymo panaikinimo nesikreipė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos sutartis su UAB „LINSANA“ nebuvo sudaryta ne dėl UAB „LINSANA“ kaltės (2021-03-10 nutarties 50 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
18.3.3. Šiaulių apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei dar iki 2018-09-18 įsigyjant pastatus buvo žinoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2018-07-20 įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju pastatų savininku buvo nutraukta, todėl sprendė, jog UAB „LINSANA“ žinojo, kad įsipareigojimų, kylančių iš valstybinės žemės nuomos sutarties, neperima, todėl UAB „LINSANA“ apeliacinio skundo argumentus dėl nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus (2021-03-10 nutarties 56-58 punktai).
19. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
20. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų (dėl naudojimosi žemės sklypu ir pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties (ne)sudarymo, dėl nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties ir pan.) jau yra pasisakyta Šiaulių apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3396-641/2020 bei Šiaulių apygardos teismo 2021-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-132-372/2021. Šie teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, šios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimai nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus.
21. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiu statiniu stadionu naudojasi BĮ Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija, įsteigta Šiaulių miesto savivaldybės, o ne atsakovė, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tai, jog valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010). Nustatyta, kad atsakovė 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), statinius. Atsakovė, užimdama jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais valstybinį žemės sklypą, faktiškai naudojosi tuo žemės sklypu, todėl turėjo pareigą sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį, o aplinkybė esą kitas subjektas naudojosi vienu statiniu, nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę.
22. Atsakovė taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra suinteresuota valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymu, kadangi nesudarius nuomos sutarčių į savivaldybės biudžetą yra surenkama didesnė nuomos mokesčio suma, nes valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, taikytinas nesudarius sutarties, yra 3 kartus didesnis, negu sudarius nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės apeliacinio skundo argumentą vertina kaip teisiškai nepagrįstą, kadangi: pirma, sutartis dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sudaroma ne su ieškove, o su kitu subjektu – Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; antra, kaip jau minėta, nesudarius valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties nuomos mokesčio tarifas taikomas tik nuo faktiškai užimamo ploto, o sudarius nuomos sutartį, nuomos mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo viso nuomojamo sklypo ploto; trečia, dėl nurodytų aplinkybių jau yra pasisakyta minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
23. Paminėtina ir tai, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
24. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
27. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas, todėl atsakovės išlaidos byloje neatlyginamos.
28. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dokumentų neteikė.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.