Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3396-641/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, mokėjimo pranešimo panaikinimo ir pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Linsana“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nuosavybės teise valdė pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-11082, išregistravimo pagrindas – 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JŠ-367 (2020 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

25. Nustatyta, kad minėtieji pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; 2011 m. gegužės 31 d. atlikto masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 1 055 000,00 Eur; ieškovei UAB „Linsana“ nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuosavybės teise priklausę pastatai užėmė 18553,95 m² žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ploto (2020 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

26. Nustatyta, kad ieškovės UAB „Linsana“ nuosavybės teisė į įsigytus pastatus įregistruota 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-11082 pagrindu, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta 2018 m. liepos 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) pagrindu (2020 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

27. 2018 m. spalio 19 d. prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 18/10/19 ieškovė UAB „Linsana“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių ir prašė išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių; pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo plotas – 3,7953 ha. 2018 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 31VĮ-3665-(14.31.2). Nurodė, jog UAB „Linsana“ neatitinka reikalavimų: pastatas – sporto salė 3C1p, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 25 %, pastatas – laisvalaikio centras 4C2p, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 28 %, pastatas – ūkinis pastatas 311p, kiti inžineriniai statiniai – stadionas, kiti inžineriniai statiniai – tvora yra neeksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

28. 2018 m. lapkričio 16 d. ieškovė UAB „Linsana“ teikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistikos plėtros ir Ūkio departamento miesto ūkio ir aplinkos skyriui, kuriuo pranešė, kad planuoja tvarkyti žemės sklypą, kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantys statiniai; prašė leisti kirsti krūmynus, medžius, sutvarkyti atliekas ir aptverti teritoriją. Ieškovė nurodė, jog leidimo prašo todėl, kad sutvarkytą sklypą būtų galima naudoti pagal paskirtį ir jam nebūtų taikomas padidintas žemės mokesčio nuomos tarifas, kadangi šiuo metu sąskaita už žemės nuomą yra ženkliai per didelė, todėl ieškovė siekia, kad sklypas būtų išbrauktas iš sąrašo sklypų, kuriems taikomas padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas.

29. Iš 2018 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00005022 nustatyta, jog ieškovei UAB „Linsana“ atsakovė už 2018 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 5157,28 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 515728,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia – 2018 m. rugsėjo 18 d., nurodyti nuomos mokesčio įmokų kodai, juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio įmokos kodas – 3121. 2018 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Linsana“ sumokėjo atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 5500,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansinis mokėjimas už žemės nuomos mokestį, įmokos kodas – 3121.

30. Iš 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00009009 nustatyta, jog ieškovei UAB „Linsana“ atsakovė už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 1759,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 527948,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia/pabaiga – 2018 m. rugsėjo 18 d./2019 m. sausio 15 d., permoka už ankstesnius metus – 342,72 Eur, iš viso mokestis – 1417,11 Eur.

33. 2019 m. gruodžio 3 d. atsakyme „Dėl mokėjimo pranešimo grąžinimo“ Nr. S-3904 atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškovei UAB „Linsana“ nurodė, jog apskaičiuojant nuomos mokestį už 2018 metus, Šiaulių miesto savivaldybės Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir finansų skyrius taikė 4 procentų tarifą, kaip nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 punkte, nes ieškovė nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Nuomos mokestis už 2019 metų sausio mėnesį taip pat apskaičiuotas taikant 4 proc. tarifą, savivaldybei negavus informacijos apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. UAB „Linsana“ apskaičiuotas nuomos mokestis už 2019 metus – 1759,83 Eur, įvertinus 342,72 Eur permoką už 2018 metus, skola už valstybinės žemės naudojimą – 1417,11 Eur.

34. Į bylą pateikta informacija iš VĮ Registrų centro duomenų Regia sistemoje, t. y. pateikti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos valstybinės žemės verčių zonų žemėlapiai, iš kurių matyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, vertės nustatymo data – 2018 m. sausio 1 d., vertė – 1 055 000,00 Eur. 2020 m. sausio 1 d. dienai vertė buvo 1 128 000,00 Eur.

Dėl ginčo esmės

36. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Linsana“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. nuosavybės teise valdė pastatus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės valdytas turtas yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

37. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas.

38. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad, skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada šios teisės turėtojas savo sąskaita įgyja nuosavybėn turtą ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti šią teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiūra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019). Disponavimo valstybės ir (ar) savivaldybių turtu reglamentavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo teisiniuose santykiuose teisėta yra tik tai, kas leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020).

39. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).

41. Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo bei kasacinės praktikos išplaukia, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016).

43. Kasacinis teismas, analizuodamas nuomos sutarties ir faktinio žemės naudojimo santykių tarpusavio ryšį prievolės mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme aspektu, yra nurodęs, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme ir po valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Kitoje byloje kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, nutrūkus subnuomos sutarčiai, asmuo valstybei žemės sklypo negrąžino, šis buvo užimtas asmeniui priklausančių statinių, t. y. asmuo faktiškai naudojosi žemės sklypu, nepaisant to, jog nebaigti statyti pastatai neeksploatuojami pagal jų tikslinę paskirtį, sprendė, kad tai nepaneigė naudotojo pareigos mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę. Teismas pabrėžė, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).

44. Šie kasacinio teismo išaiškinimai, nors ir priimti bylose, kurių faktinės aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta), yra aktualūs ir ginčo atveju, nes leidžia daryti išvadą, kad pagal kasacinio teismo praktiką pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė įtvirtinta teisės aktuose.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymu pagrįstas pirmiau nurodytas kasacinio teismo aiškinimas koreliuoja su atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018-11-08 sprendimo Nr. T-372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Šių taisyklių 8.2. punkte nustatyta, kad prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus (toliau – nekilnojamasis turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise.

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog esant įstatyme bei savivaldybės teisės aktuose įtvirtintai žemės naudotojo pareigai mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, ir ieškovei laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. buvus teisėtai valstybinės žemės sklypo dalies, užstatytos ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais, naudotojai, ji turėjo pareigą atsakovei mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

47. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti į faktines aplinkybes, ar valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė akcentavo, kad dėjo visas pastangas valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, tačiau dėl formalių pagrindų tokia sutartis sudaryta nebuvo, o ieškovės atžvilgiu nepagrįstai buvo taikoma sankcija – tris kartus didesnis valstybinės žemės nuomos tarifas. Ieškovės vertinimu, atsakovė netinkamai taikė ieškovės atžvilgiu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kurio pagrindu nepagrįstai buvo paskaičiuotas ženkliai didesnis nuomos mokestis, nors ieškovė neturėjo galimybės naudotis valstybine žeme, be to, nuomos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės.

48. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 19 d. prašymu išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 18/10/19 ieškovė UAB „Linsana“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių ir prašė išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių; pageidaujamo išsinuomoti žemės sklypo plotas – 3,7953 ha. 2018 m. gruodžio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. 31VĮ-3665-(14.31.2). Nurodė, jog UAB „Linsana“ neatitinka reikalavimų: pastatas – sporto salė 3C1p, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 25 %, pastatas – laisvalaikio centras 4C2p, būklė – nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 28 %, pastatas – ūkinis pastatas 311p, kiti inžineriniai statiniai – stadionas, kiti inžineriniai statiniai – tvora yra neeksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

49. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymą „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių parengti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties su UAB „Linsana“ projektą. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Linsana“ skundą atsisakė priimti, nurodė, jog ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su valstybinės žemės nuomojimu, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pasiūlė kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, tačiau ieškovė UAB „Linsana“ į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsisakymo išnuomoti jai kitos paskirties valstybinės žemės sklypą nesikreipė.

50. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nesudaryta, kadangi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vertinimu, UAB „Linsana“ neatitiko teisės aktų reikalavimų (t. y. tuo metu nuosavybės teise jai priklausantys pastatai buvo neeksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymo „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ neskundė, į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl priimto įsakymo panaikinimo nesikreipė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta ne dėl ieškovės kaltės.

51. Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove UAB „Linsana“ sudaryta nebuvo, todėl atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, turėjo pagrindą apskaičiuoti atitinkamo dydžio nuomos mokestį. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

52. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 punkte numatyta, kad „nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba (Nutarimo 1.4 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ taip pat numatyta, kad valstybinės žemės nuomos (naudojimo) tarifus nustato savivaldybės taryba (3 punktas).

53. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą, metinius tarifus. 1.3. punkte nurodytas 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, – valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, tarifas. 1.2. punkte numatyta, jog 0,81 procento tarifas žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nustatytas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d.

54. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybė pranešimu apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00005022 nurodė, jog ieškovei UAB „Linsana“ atsakovė už 2018 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 5157,28 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 515728,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia – 2018 m. rugsėjo 18 d.; 2019 m. spalio 22 d. pranešimu apie valstybinės žemės nuomos mokestį Nr. 00009009 nurodė, jog ieškovei UAB „Linsana“ atsakovė už 2019 metų mokestinį laikotarpį apskaičiavo 1759,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, mokestis apskaičiuotas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,8553 ha, apmokestinamos sklypo dalies vertė – 527948,00 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 4 procentai, nuomos pradžia/pabaiga – 2018 m. rugsėjo 18 d./2019 m. sausio 15 d., permoka už ankstesnius metus – 342,72 Eur, iš viso mokestis – 1417,11 Eur.

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės ieškovei teikti pranešimai apie valstybinės žemės nuomos mokestį įrodo, jog atsakovė taikė ieškovei 4 procentų dydžio žemės nuomos mokesčio tarifą. Kadangi ieškovė neatitiko Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.2 punkto, atsakovė pagrįstai taikė 4 procentų dydžio tarifą, kuris laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė netinkamai taikė ieškovės atžvilgiu valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, kurio pagrindu nepagrįstai buvo paskaičiuotas ženkliai didesnis nuomos mokestis, atmestini kaip nepagrįsti.

56. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog prieš statinių pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą ieškovė žinojo aplinkybę, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su buvusiu statinių savininku yra nutraukta. Ieškovė paaiškino, kad į civilinės bylos Nr. 2-290-251/2019, pradėtos pagal ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-07-20 įsakymo Nr. 3VĮ2664(14.31.2.) panaikinimo, nagrinėjimą buvo įtraukta teismo iniciatyva, todėl teismo išvados apie tai, kad ieškovei nuo pat statinių įsigijimo momento buvo žinoma aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis dėl žemės sklypo, kuriame stovėjo ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, yra nutraukta, yra neteisingos, prieštaraujančios LITEKO duomenims. Ieškovė pažymėjo, jog prieš tai buvusio statinių savininko santykiai su Nacionaline žemės tarnyba dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir/arba nutraukimo neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms.

57. Remiantis teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas UAB „Eurelus“ ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 208-07-20 įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-290-251/2019). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartimi nutarta įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Linsana“. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pastatus įsigijo 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; ieškovės UAB „Linsana“ nuosavybės teisė į įsigytus pastatus įregistruota 2018 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta 2018 m. liepos 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) pagrindu (2020 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei dar iki 2018 m. rugsėjo 18 d. įsigyjant pastatus buvo žinoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu valstybinės žemės nuomos sutartis su ankstesniuoju pastatų savininku buvo nutraukta. Spręstina, jog ieškovė žinojo, kad įsipareigojimų, kylančių iš valstybinės žemės nuomos sutarties, neperima, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutarties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.