- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-466-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01706-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Kategorijos
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo otkrytoje aktsionernoe obshestvo „Minskii traktornyj zavod“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4509-251/2019 pagal pareiškėjos (skolininkės) atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“) skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., Suraleb Inc.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyj zavod“ (toliau – ir pareiškėjas, ir skolininkas, ir MTZ) kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti 2019-02-05 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo, įpareigoti antstolį skaičiuoti 12 procentų palūkanas ne už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį bei sumažinti skolą ir palūkanas 524 542,50 Eur suma. Nurodė, kad 2019-02-04 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. A2-1-186/2019 nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo (toliau – ir Arbitražo sprendimas) 7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb. Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki šios Arbitražo sprendimo dalies įvykdymo. Vykdydamas šią nutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. L. priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo nurodė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb. Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki šios Arbitražo sprendimo dalies įvykdymo. Perskaičiavus palūkanas, šiai dienai (2019-02-05) jos sudaro 2 843 420,65 Eur. Pareiškėjas nesutinka su perskaičiuotų palūkanų suma. Anot pareiškėjo, antstolis I. G. administravo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 675 000 USD išieškojimo iš Suraleb, Inc. pareiškėjui pagal Arbitražo sprendimą. Antstolis A. L. 2018-03-26 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atliko priešpriešinių skolininko ir išieškotojo reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaitė 524 542,50 Eur sumą, kurios išieškojimą iš Suraleb, Inc. vykdė antstolis I. G. Minėtos sumos įskaitymas neatsispindi skundžiamame patvarkyme. Be to, pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį, palūkanoms taikomas sutrumpintas 5 metų senaties terminas, todėl antstolis 12 procentų dydžio palūkanas galėjo skaičiuoti tik už penkerius metus nuo 2006-12-06.
2. Pareiškėjas 2019-04-11 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 12 procentų palūkanos apskritai negalėjo būti priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
3. Antstolis A. L. 2019-03-08 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti skundą ir 2019-03-08 patvarkymą kartu su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija pateikė skundą nagrinėjančiam teismui. Patvarkyme nurodė, kad skundžiamu patvarkymu jis perskaičiavo palūkanas, o ne įskaitė vienarūšius reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1-186/2019 ne įskaitė vienarūšius reikalavimus, o pasisakė dėl palūkanų skaičiavimo termino, taigi, nebuvo pagrindo įskaityti vienarūšius reikalavimus. Patvirtino, kad jis 2018-03-26 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atliko priešpriešinių skolininko ir išieškotojo reikalavimų įskaitymą, ir buvo įskaitytos ne palūkanos, o skola. Dėl minėto patvarkymo pagrįstumo pasisakė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, Šiaulių apygardos teismas, o šiuo metu šiuo klausimu yra nagrinėjama kasacinė byla Nr. 3K-3-96-611/2019. Paaiškino, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytas 5 metų terminas yra taikomas reiškiant ieškinį dėl palūkanų priteisimo, o CK 6.37 straipsnyje nurodytos procesinės palūkanos yra skirtos minimaliems ginčo šalies nuostoliams nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuoti, ir šioms palūkanoms netaikomi senaties terminai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo MTZ skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad antstolis ankstesniu 2018-03-26 patvarkymu įskaitė 524 542,50 Eur sumą, tačiau nenurodė, į kurią sumą (palūkanų ar skolos) yra įskaityta minėta suma, nes pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį, įskaitant priepriešines išieškotinas sumas nereikalaujama nustatyti, ar šios sumos yra vienarūšės (pvz. įskaitoma tik skola, ar tik iš pagrindinės skolos kylančios šalutinės prievolės pagrindu paskaičiuotos palūkanos, delspinigiai ar kt.) ir priteistos tuo pačiu pagrindu ar kitų aplinkybių, svarbiausia nustatyti, ar šie piniginiai reikalavimai yra piniginiai ir vykdytini. Tuo tarpu skundžiamu 2019-03-08 patvarkymu antstolis neįskaitė jokios piniginių lėšų sumos, nes minėto patvarkymo esmė – perskaičiuoti palūkanas pagal gautą vykdomąjį dokumentą, kuris nustatė palūkanų dydį ir jų skaičiavimo terminą, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog skundžiamame patvarkyme neatsispindi 2018-03-26 patvarkymu dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini) įskaityta 524 542,50 Eur suma, yra nepagrįsti. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl priteistų procesinių palūkanų sutrumpinto 5 metų termino skaičiavimo, nes pareiškėjas jį grindžia netinkamu teisiniu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, apeliantas MTZ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti 2019-02-05 antstolio A. L. patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir palūkanų perskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti antstolį A. L. skaičiuoti 12 procentų palūkanas ne už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį ir įpareigoti antstolį A. L. sumažinti skolą ir palūkanas 524 542,50 Eur suma.
7. Nurodo, kad pagal Arbitražo teismo sprendimo 7.6. punktą skaičiuojamoms palūkanoms privalo būti taikomas sutrumpintas 5 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), dėl ko skundžiama nutartis ir skundžiamas patvarkymas turėtų būti panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Anot apelianto, kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, procesinės palūkanos savo pobūdžiu ir paskirtimi yra tokios pačios palūkanos, kaip ir kitos CK nustatytos palūkanos, atliekančios kompensacinę kreditoriaus interesų užtikrinimo funkciją, todėl akivaizdu, kad tokios pačios paskirties, kaip ir mokėjimo palūkanos, institutui – procesinėms palūkanoms, atsižvelgiant į jų prigimtį, privalo būti taikomas analogiškas reguliavimas. Apelianto nuomone, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir stabilumą bei vadovaujantis imperatyviu CK reguliavimu, Suraleb Inc. interesai gali būti teisėtai ribojami, iš MTZ išieškomoms palūkanoms taikant sutrumpintą 5 metų senaties terminą. Be to, apeliantas taip pat teigia, jog skundžiamame patvarkyme niekaip neatsispindi antstolio I. G. išieškota ir antstolio A. L. įskaityta 524 542,50 Eur suma, nes skundžiamame patvarkyme nurodoma, kad palūkanų suma - 2 843 420,65 Eur, ir nuo šios sumos nėra atimta įskaityta suma - 524 542,50 Eur. Pasak apelianto, skundžiamame patvarkyme visos išieškomos sumos nurodomas tokios, kokios jos buvo prieš 524 542,50 Eur įskaitymą, ir aptariamus argumentus skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai ignoravo, nurodydamas, kad įskaitymas neturi atsispindėti skundžiamame patvarkyme.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apelianto MTZ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-4509-251/2019 palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti.
9. Nurodo, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra grindžiamas tai pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų, ir dėl kurių jau antstolio ir teismo buvo pasisakyta. Antstolio nuomone, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis ir priimtomis įsiteisėjusiomis nutartimis, priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, jog teismas visapusiškai išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (skolininkės) MTZ skundas dėl antstolio veiksmų buvo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
12. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
14. Byloje nustatyta, kad antstolis 2018-03-26 patvarkymu dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitė Suraleb Inc. ir MTZ turėtas priešpriešines išieškotinas sumas, t. y. įskaitė 524 542,50 Eur sumą, ir nurodė, kad nuo 2018-03-26 Suraleb Inc. neskolinga MTZ, o MTZ 2018-03-26 dienai yra skolinga Suraleb Inc. iš viso 4 291 093,56 Eur. Minėtą patvarkymą skolininkas skundė (vykd. b. 11 t., 1595-1600 b. l.). Antstoliui netenkinus skolininko skundo (vykd. b. 11 t., 1657-1661 b. l.), skundas buvo perduotas nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7163-650/2018 skundo netenkino ir pasisakė, kad buvo įskaityta 524 542,50 Eur skola (vykd. b. 13 t., 1902-1907 b. l.). Nesutikdamas su teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi, skolininkas pateikė atskirąjį skundą (vykd. b. 14 t., 1947-1953 l.), kurio Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-627-569/2018 (vykd. b. 17 t., 2305-2310 b. l.) netenkino, skolininkas dėl šios Šiaulių apygardos teismo nutarties pateikė kasacinį skundą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019, paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų (vykd. b. 10 t., 1459-1460 b. l., 1482-1483 b. l., 20 t., 2859-2860 l.) matyti, kad atitinkamai 2018-03-26 liko išieškoti 4 291 093,56 Eur skolos, 2018-04-04 – 4 296 855,95 Eur skolos, 2018-11-27 – 4 448 598,95 Eur skolos. Iš 2018-11-27 patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 20 t., 2854-2855 b. l.) matyti, kad yra išieškota iš viso 574 148,55 Eur, iš šios sumos: 557 503,59 Eur skolos ir palūkanų bei 16644,96 Eur vykdymo išlaidų.
15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas MTZ savo poziciją grindžia dviem aspektais. Pirma, kad antstolis neteisėtai netaikė sutrumpinto 5 metų senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalis) procesinėms palūkanoms, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl procesinių palūkanų, kurios savo pobūdžiu ir paskirtimi yra tokios pačios palūkanos, kaip ir kitos CK nustatytos palūkanos, atliekančios kompensacinę kreditoriaus interesų užtikrinimo funkciją, todėl, anot apelianto, akivaizdu, kad tokios pačios paskirties, kaip ir mokėjimo palūkanos, institutui – procesinėms palūkanoms, atsižvelgiant į jų prigimtį, privalo būti taikomas analogiškas reguliavimas. Antra, kad skundžiamame patvarkyme niekaip neatsispindi antstolio I. G. išieškota ir antstolio A. L. įskaityta 524 542,50 Eur suma, nes skundžiamame patvarkyme nurodoma, kad palūkanų suma - 2 843 420,65 Eur, ir nuo šios sumos nėra atimta įskaityta suma - 524 542,50 Eur. Apelianto nuomone, teismas ignoravo aplinkybę, kad skundžiamame patvarkyme visos išieškomos sumos nurodomas tokios, kokios jos buvo prieš 524 542,50 Eur įskaitymą, ir nepagrįstai nurodė, kad įskaitymas neturi atsispindėti skundžiamame patvarkyme.
16. Pasisakant dėl pirmojo apelianto skundo argumento dėl palūkanoms taikomo sutrumpinto skaičiavimo termino, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalis tokią normą įtvirtina, tačiau ji taikoma ne bet kokiais atvejais ir ne bet kokioms palūkanoms, o tik palūkanoms, kildinamoms iš materialaus reikalavimo, kaip antai teikiant ieškinį teismui, ir jos paprastai taikomos ir skaičiuojamos iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos arba šiuo atveju po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra skaičiuojamos ne palūkanos, kildinamos iš materialaus, o jau iš vykdymo procese atsiradusio reikalavimo, t. y. procesinės palūkanos, kurios įtvirtintos CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose. Būtent šių procesinių palūkanų mokėjimo klausimas nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu aptartas tiek Stokholmo arbitražo sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (c. b. Nr. 2T-63-381/2017 (vykd. b. 9 t., 1368-1384 b. l.)), kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi (c. b. Nr. A2-1-186/2019). Teismas nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 6 d. iki šios Arbitražo sprendimo dalies įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 pasisakė, kad teisę į palūkanas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatė Stokholmo arbitražo teismas, nurodydamas, kad ginčui taikytina JAV Viskonsino valstijos teisė. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs bylos šalių argumentus, JAV Viskonsino valstijos teisės normų, t. y. iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojusio Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų turinį, Viskonsino įstatymo Nr. 694 skirsnio nuostatas, nustatė, kad iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojo Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija, numatanti 12 procentų metines palūkanas nuo teismo (arbitražo) sprendimu priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo dienos iki prievolės įvykdymo. Atsižvelgdama į tai, jog Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta pareiškėjo teisė į palūkanas, buvo priimtas 2006 m. gegužės 31 d., t. y. iki 2011 m. gruodžio 1 d. pakeitimo galiojusios Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) bei 815.05(8) redakcijos, teisėjų kolegija sprendė, kad priteistinų procesinių metinių palūkanų dydis yra 12 procentų (nutarties 28. punktas). Be to, teismas pabrėžė, kad priteistos yra būtent procesinės palūkanos, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos teisę, t. y. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos pagal prievoles (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), išsprendus materialųjį teisinį kreditoriaus reikalavimą skolininkui, t. y. procesinių palūkanų nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties ar kitos prievolės pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama teismo (arbitražo) sprendimu priteistas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai pagal prievolę (pagrindinė skola), palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (nutarties 30. punktas). Kadangi nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalis liko nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi, todėl apeliacinio teismo vertinimu, joje pateiktus išaiškinimus tiek antstolis, skaičiuodamas palūkanas, tiek pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, nagrinėjamu atveju taikė pagrįstai.
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog procesinės palūkanos yra savo pobūdžiu ir paskirtimi tokios pačios palūkanos, kaip ir kitos CK nustatytos palūkanos, atliekančios kompensacinę kreditoriaus interesų užtikrinimo funkciją, todėl privalo būti taikomas analogiškas reguliavimas, t. y. sutrumpintas 5 metų palūkanų skaičiavimo terminas taip, kaip numato CK 1.125 straipsnio 9 dalis. Teismo nuomone, toks apelianto procesinių palūkanų sampratos ir paskirties interpretavimas išeina už įstatyme suformuluotų ir Lietuvos teismų praktikoje išplėtotų dėl procesinių palūkanų taikymo praktikos išaiškinimų ribų. Nors apeliantas atskirajame skunde ir nurodo eilę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis grindžia savo argumentus, tačiau minimos nutartys yra susijusius su kompensacinėmis (netesybomis, delspinigiais), bet ne su procesinėmis palūkanomis, ir nagrinėjamu atveju jomis remtis apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl antstolio veiksmų, neturi jokio pagrindo.
18. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad poreikį iš MTZ išieškomoms palūkanoms taikyti senaties terminą, suponuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtinti ir išaiškinti ieškinio senaties tikslai: (i) „užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę“; (ii) „ieškinio senaties terminais iš principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismą apribojimas“, todėl teismas, vadovaujantis imperatyviu CK reguliavimu, turėtų teisėtai riboti Suraleb Inc. interesus dėl išieškomų palūkanų. Tokie apelianto argumentai, kai procesinių palūkanų skaičiavimo terminas grindžiamas ieškinio senatimi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, akivaizdžiai rodo, kad apeliantas painioja du atskirus tarpusavyje nesusijusius civilinės teisės institutus – ieškinio senatį ir procesines palūkanas, todėl jie taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškinio senatis – tai galimybė ginti savo pažeistas teises, t. y. teisė kreiptis į teismą per tam tikrą įstatymo nustatytą terminą (CK 1.125 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos yra skirtos minimaliems ginčo šalies nuostoliams nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kompensuoti, nes geruoju piniginių prievolių, kurias teismas priteisia, neįvykdęs skolininkas bylinėjimosi laikotarpiu turi galimybę naudotis kreditoriui priklausančiomis lėšomis, taip pažeisdamas kreditoriaus interesus. Išieškomoms palūkanoms jokie senaties terminai nėra taikomi ir jos yra skaičiuojamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog antstolis A. L. teisėtai ir pagrįstai skaičiuoja procesines palūkanas ir netaiko joms sutrumpinto 5 metų skaičiavimo termino, ir šiuo atveju apelianto išvedžiojimai nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų minėtu klausimu kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
19. Pasisakant dėl kito atskirojo skundo argumento, jog skundžiamame patvarkyme niekaip neatsispindi antstolio I. G. išieškota ir antstolio A. L. įskaityta 524 542,50 Eur suma, dėl ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad įskaitymas neturi atsispindėti skundžiamame patvarkyme, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas šį antstolio veiksmą jau skundė ir dėl jo jau pasisakė visų trijų instancijų teismai. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dar 2018-03-26 antstolis priėmė patvarkymą dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atliko skolininkės MTZ ir išieškotojos Suraleb, Inc. priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaitė 524 542,50 Eur sumą. Kaip minėta, pareiškėjas dėl aukščiau nurodyto patvarkymo buvo pateikęs skundą, kurio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino, o Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pareiškėjui pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 19 d. galutine ir neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį paliko nepakeistą, pripažindamas, kad įskaitymas atliktas teisėtai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolio pozicijai, kad pareiškėjas MTZ, nepaisydamas jau priimtų teismų sprendimų, savo skunduose ir atskiruosiuose skunduose kelia tuos pačius reikalavimus. Kaip matyti iš aukščiau minėtu klausimu nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-7163-650/2018 dėl antstolio veiksmų duomenų, dar Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi konstatuota, jog antstolis A. L. patikslino, kad įskaityta buvo 524 542,50 Eur skola, ir iš skundžiamų patvarkymų ir tolesnių vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų matyti, kad iš pareiškėjo išieškotina suma sumažinta priešpriešiniu reikalavimu įskaityta suma (nutarties 12, 18, 19 punktai).
20. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pakartotinį apelianto atskirajame skunde keliamą klausimą iš esmės ne dėl paties įskaitymo, o dėl to, kad vėlesniame, 2019-02-05 antstolio patvarkyme, neatsispindi 2018-03-26 patvarkymu įskaityta 524 542,50 Eur suma, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolis ir neprivalo kiekvieną kartą perskaičiuodamas palūkanas ir priimdamas dėl to patvarkymą, nurodyti tą pačią anksčiau įskaitytą sumą, dėl kurios jau buvo priimtas patvarkymas ir jame nurodyta po įskaitymo perskaičiuota bendra kartu su nuolat kintančiomis (didėjančiomis) procesinėmis palūkanomis skolos suma. Toks privalomasis antstolio veiksmas nėra numatytas nei CPK vykdymo procesą reglamentuojančiose normose, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, juo labiau, kad apeliantas, skųsdamas minėtą antstolio patvarkymą, net nenurodo konkretaus teisinio pagrindo, kodėl antstolis privalo parengdamas patvarkymą dėl skolos ir palūkanų perskaičiavimo, jame nurodyti būtent tokius skaičius ir sumas, kokių pageidauja apeliantas, todėl ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Apibendrinant konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.