- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-2552-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14196-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- Nacionalinio vėžio instituto
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinio vėžio instituto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (pareiškėjo) V. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas V. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui (toliau – ir atsakovas, NVI) sudaryti darbo sutartį su konkurso Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti laimėtoju, ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą.
2. Grįsdamas prašymą, pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK), prašydamas panaikinti atsakovo 2023 m. rugsėjo 7 d. konkurso Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatus ir įpareigoti rengti naują konkursą. DGK neturi kompetencijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pagal teismų praktiką, esant ieškiniui, pareikštam DGK ikiteismine tvarka, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia teismas, laikydamasis analogijos, kaip kad būtų pareikštas ieškinys teisme. Pareiškėjas nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui palankaus sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, nes atsakovas su konkursą laimėjusiu asmeniu sudarytų darbo sutartį, dėl ko pareiškėjo reikalavimų tenkinimas (konkurso rezultatų panaikinimas) taptų neįmanomas. Be to, atsakovui tęsiant konkurso vykdymo veiksmus, sudarius darbo sutartį su konkursą laimėjusiu asmeniu, pareiškėjui palankaus sprendimo atveju tektų atkurti iki konkurso egzistavusią teisinę padėtį, nutraukti su laimėtoju sudarytą darbo sutartį, tai suponuotų naujus teisminius ginčus ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19465-996/2023 pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui sudaryti darbo sutartį su konkurso Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti laimėtoju, ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdė šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą iki kol įsiteisės galutinis sprendimas byloje dėl Nacionalinio vėžio instituto organizuoto konkurso Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti naują konkursą.
4. Teismas nustatė, jog preliminariai vertinant pareiškėjo DGK pateikto prašymo kopiją, jame aiškiai suformuluoti reikalavimai ir atskleisti reiškiamų reikalavimų argumentai – pareiškėjas reikalavimą panaikinti konkurso rezultatus ir įpareigoti organizuoti naują konkursą grindžia tuo, kad konkurso laimėtojas neatitinka konkurso kvalifikacinių reikalavimų, konkursą vykdė neteisėtos sudėties konkurso komisija, laimėtojas iš anksto žinojo pagrindinius konkurso klausimus bei atsakymus, egzistavo nevienodas požiūris į konkurso pretendentus, faktiškai iš 14 užduotų komisijos klausimų, sąmoningai nebuvo patikrinti ir įvertinti žodžiu konkurse keliami kvalifikaciniai gebėjimai, profesinė ar darbo patirtis, dalykinės savybės, pareigybei užimti būtini tam tikri įgūdžiai pagal pareigybės aprašymą ir atitikimą konkursinėms pareigoms. Preliminariai įvertinęs pareikštą DGK reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti naują konkursą, teismas sprendė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
5. Teismas pažymėjo, kad, įvykus konkursui į NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigas, paskelbus konkurso nugalėtoju kitą asmenį, egzistuoja reali tikimybė, jog su šiuo asmeniu bus sudaroma darbo sutartis, po kurios sudarymo, jei būtų panaikinti skundžiamo konkurso rezultatai, gali pasunkėti sprendimo vykdymas. Atsiradęs lūkestis į darbo pareigybę ir užmokestį gali sukelti socialinę ir ekonominę įtampą tiek laimėjusiam konkursą asmeniui, tiek pareiškėjui, o visais atvejais įstatymas numato darbdaviui griežtą atsakomybę už darbo teisės pažeidimus, siekiant išvengti galimų finansinių praradimų (šiuo atveju, tai būtų poveikis valstybės finansams, kurie turi būti tvarkomi ypatingai atsakingai dėl reikalavimo užtikrinti viešąjį interesą), be to, kaip nurodė pareiškėjas, šiuo metu jis eina Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigas, todėl nenustatęs, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų padaryta žala įstaigos veiklai ar viešajam interesui, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas Nacionalinis vėžio institutas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba tuo atveju, jei teismas manytų, kad nėra pagrindo pilna apimtimi panaikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, leisti priimti bet kokius sprendimus, susijusius su konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindų priimtų sprendimų vykdymą, paliekant galioti draudimą sudaryti darbo sutartį su konkurso laimėtoju, iki bus išnagrinėta darbo ginčo byla su pareiškėju. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pagal nuoseklią teismų formuojamą praktiką, net ir tuo atveju, kai egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jomis bus pažeidžiamas viešasis interesas – valstybės pripažintas ir teisės ginamas visuomeninis interesas. Jis apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, trikdančios NVI veiklą.
6.2. Pareiškėjo pateiktas prašymas DGK yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes pareiškėjas konkurse užėmė trečią vietą, todėl pašalinus konkurso laimėtoją, pareiškėjo siekiama pareigybė atitektų antrosios vietos laimėtojui, dėl to, atitinkamai, taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir netikslingos, nes neturi reikšmės pareiškėjo teisių ir interesų gynimui.
6.3. Jei DGK nuspręstų, kad konkursas įvykdytas nesilaikant reikalavimų ir jo rezultatai būtų panaikinti, tai NVI turėtų skelbti naują konkursą, kuriame pareiškėjas galėtų dalyvauti iš naujo, tačiau palankus DGK sprendimas nereikštų, kad su pareiškėju bus sudaryta darbo sutartis, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra prasmingos.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas V. O. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškinys yra prima facie pagrįstas, o atsakovas atskirajame skunde pateikia argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, kurie turėtų būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, nes šioje stadijoje nėra atliekamas įrodymų tyrimas.
7.2. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir NVI tęsiant konkurso vykdymo veiksmus, sudarius darbo sutartį su konkursą laimėjusiu asmeniu, kiltų neigiamos pasekmės, nes reikėtų nutraukti darbo sutartį su konkurso laimėtoju, kas sukeltų naujus teisminius ginčus.
7.3. Laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia viešojo intereso, priešingai, jos padeda jį užtikrinti kol vyksta ginčas dėl konkurso procedūrų skaidrumo, jo dalyvių sąžiningo varžymosi ir kt.
7.4. Atsakovas nenurodo argumentų, dėl kurių reikėtų keisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, taip pat, kokius konkrečius veiksmus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo atlikti atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
10. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė papildomą įrodymą – atsiliepimą į ieškovo prašymą DGK. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu pateikė papildomus įrodymus – konkurso protokolus, paaiškinimą apie kitos gydytojos tarnybinius nusižengimus, tarnybinius pranešimus, NVI direktoriaus įsakymus, tyrimo išvadas.
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu klausimu, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, taip pat į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui, t. y. jis papildomų įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, atsakovo teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjo teikiami papildomi įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, jog jais reaguojama į atskirojo skundo argumentus ir, atitinkamai, poreikis juos pateikti iškilo po atskirojo skundo pateikimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui sudaryti darbo sutartį su konkurso Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti laimėtoju, ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdė šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą iki kol įsiteisės galutinis sprendimas byloje dėl Nacionalinio vėžio instituto organizuoto konkurso Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigoms užimti rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti naują konkursą.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
15. Sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
16. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus pareiškėjo prašyme, adresuotame DGK, išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus teisinius argumentus, galima teigti, kad prašymo reikalavimai preliminariai pagrįsti – suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus sprendimas, t. y. iš ieškinio turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie nepagrįstas.
17. Šios išvados nepaneigia atskirajame skunde dėstomi argumentai, kuriais iš esmės pasisakoma dėl prašymo reikalavimų (ne)pagrįstumo, t. y. ginčijamas prašymas. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas argumentuoja, kad pareiškėjas konkurse užėmė trečią vietą, antros vietos laimėtojas pirmavo ženklia balų persvara, aprašo NVI konkursų organizavimo tvarką ir kt. Tokio pobūdžio aplinkybės ir argumentai bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma darbo ginčą nagrinėjant iš esmės, o teismas dėl nurodytų atsakovo argumentų galės pasisakyti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, išklausęs šalių paaiškinimų, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, teismas, kaip minėta, turi vertinti sąlygų tokioms priemonėms taikyti (ne)buvimą, tačiau negali ir neturi išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti aplinkybes, sudarančias bylos nagrinėjimo esmę – esančias ieškinio (prašymo) / atsiliepimo į jį faktiniu bei teisiniu pagrindu. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog atsakovo dėl prašymo reikalavimo esmės bei (ne)pagrįstumo dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus prašymo pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
18. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).
19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl išvada dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo daroma įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).
20. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat turi vadovautis ekonomiškumo principu. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, šis principas susijęs ir su bendruoju teisės principu – proporcingumu. Pastarojo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, įvertina tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, nė vienam iš jų nesuteikdamas nepagrįsto prioriteto. Teismas atsižvelgia į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
21. Nagrinėjamu atveju byloje DGK pareikštas prašymas dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo organizuoti naują konkursą. Pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, argumentuoja, kad atsakovui tęsiant konkurso vykdymo veiksmus, sudarius darbo sutartį su konkursą laimėjusiu asmeniu, tai turėtų įtakos pareiškėjui galimai palankaus sprendimo įvykdymui, sukurtų neigiamas pasekmes atkuriant iki konkurso egzistavusią teisinę padėtį, tektų nutraukti su laimėtoju sudarytą darbo sutartį, tai suponuotų naujus teisminius ginčus dėl darbo sutarties sudarymo pagrindo teisėtumo, išmokų ir kompensacijų priteisimo. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo pareigas šiuo metu eina pareiškėjas, NVI veikla nebūtų sutrikdyta, jokia žala įstatymų saugomiems interesams nebūtų padaryta.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbo sutarties sudarymas su konkurso laimėtoju ir jos vykdymas negali būti grėsmė pareiškėjui galbūt palankaus sprendimo tinkamam įvykdymui bei pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį, todėl, panaikinus tokio konkurso rezultatus, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintina negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), nes CK 1.78–1.96 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2014).
24. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu su konkurso laimėtoju sudaryta darbo sutartis būtų laikoma prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančia. Konkurso laimėtojo darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu šiuo atveju būtų taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas (darbo sutarties nutraukimas kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti). Įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, nesiėmus pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o DGK arba teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, sprendimo vykdymas pasunkėtų, juolab – kad taptų neįmanomas įvykdyti. Pareiškėjo argumentai apie tai, kad su konkurso laimėtoju sudarytos darbo sutarties nutraukimas sukeltų papildomus teisminius ginčus, taip pat apie konkurso komisijos narių ir kt. piktnaudžiavimo pareigomis atvejus, šiuo konkrečiu atveju negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai nesudaro grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, o tokie argumentai laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
25. Pažymėtina, jog tokios pozicijos teismai laikosi ir kitose panašaus pobūdžio situacijose (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2287-910/2018; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1563-910/2019; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1685-880/2023).
26. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė nepagrįstą nutartį, dėl to atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis nurodytu ir įvertinus tai, kad kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. O. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.