- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-2287-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16157-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ Šeškinės
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso į VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pareigas rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ Šeškinės poliklinika, D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos organizuoto viešo konkurso VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti rezultatus.
2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui, turinčiam teisę skirti konkursą laimėjusį asmenį į pareigas, priimti sprendimus, susijusius su 2018 m. gegužės 8 d. įvykusio konkurso įgyvendinimu, bei sustabdyti konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti darbo sutartį su 2018 m. gegužės 8 d. konkursą VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti laimėjusiu asmeniu, iki bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl konkurso rezultatų.
4. Teismas preliminariai vertino, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas taip pat sprendė, kad yra reali tikimybė, jog po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto konkurso į VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pareigas, patvirtinus laimėtojos D. K. kandidatūrą, su ja bus sudaroma darbo sutartis, kurią sudarius, jeigu bus panaikinti skundžiamo konkurso rezultatai, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, susijęs su jau paskirto asmens atleidimu iš direktoriaus pareigų. Teismo nuomone, palankaus teismo sprendimo priėmimas gali lemti kitą ilgą darbo ginčo procesą, dėl to gali atsirasti didelių materialinių nuostolių bei nukentėti tiek ieškovo, atsakovo, tiek trečiųjų asmenų interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar juo labiau netaptų neįmanomas, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, nes su konkursą laimėjusiu asmeniu sudaryta darbo sutartis, įsiteisėjus teismo sprendimui, būtų nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka (DK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nei teismas skundžiamoje nutartyje, nei ieškovas ieškinyje nenurodė, kaip konkrečiai pasireikštų negalimumas įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė jokių darbo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad su konkurso laimėtoju sudaryta darbo sutartis negalėtų būti nutraukta.
5.2. Be to, ieškovas apskritai nėra tikėtinai pagrindęs ieškinio, visas ieškinys iš esmės grindžiamas nepagrįstomis ir deklaratyviomis prielaidomis, kad ginčo konkursas buvo vykdomas neteisėtai.
5.3. Nagrinėjamu atveju pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių deklaruojamas tikslas – pašalinti tariamas grėsmes būsimo ir galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui bei užkirsti kelią kitų hipotetinių teisminių ginčų kilimui ateityje. Įvertinus nutartimi nustatyto draudimo turinį ir esmę, akivaizdu, kad jis sukels neproporcingas neigiamas pasekmes tiek atsakovui, tiek įstaigai, kuri nepateisinamai ilgą laiko tarpą yra paliekama be nuolatinio vadovo, tiek ir konkurso laimėtojai D. K., kuriai nepagrįstai ribojama laisvė pasirinkti darbą.
Atsiliepimas
6. Ieškovas J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo atsakovo atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Net ir tenkinus ieškinį, neįgytų teisinio pagrindo užimti įstaigos direktoriaus pareigas, nes, panaikinus ginčo konkurso rezultatus, būtų skelbiamas naujas konkursas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad VšĮ Šeškinės poliklinikos vadovo pareigas šiuo metu iki terminuotos sutarties pasibaigimo eina ieškovas, o po termino suėjimo teisės aktų nustatyta tvarka poliklinikos vadovo pareigas laikinai eiti gali būti paskirtas tiek ieškovas, tiek kitas asmuo, teigtina, jog dėl ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių poliklinikos veikla nebūtų sutrikdyta, o sudarius darbo sutartį su naujai išrinkta vadove ir ieškovo ieškinį tenkinus, galimybės ieškovui pretenduoti į vadovo postą gerokai pasunkėja ir gali pasidaryti neįgyvendinamos.
6.2. Atsakovas ieškinio nepagrįstumą įrodinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentu dėl ieškinio nepagrįstumo šioje stadijoje.
6.3. Atsakovo argumentas, kad įstaiga ilgą laiką bus be vadovo ir dėl to kils neigiamos pasekmės, yra visiškai neteisingas. Šiuo atveju itin kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad įstaigos veiklos stabilumą gali užtikrinti tik nuolatinio vadovo paskyrimas. Priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, asmens, laimėjusio konkursą galbūt pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, paskyrimas nuolatiniu vadovu sukeltų riziką įstaigos veiklai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
11. Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip pirmosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai mato, jog ieškinys yra netenkintinas ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys prima facie nepagrįstas. Kartu pažymėtina tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
12. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl išvada dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo daroma įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).
13. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat turi vadovautis ekonomiškumo principu. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, šis principas susijęs ir su bendruoju teisės principu – proporcingumu. Pastarojo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, įvertina tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, nė vienam iš jų nesuteikdamas nepagrįsto prioriteto. Teismas atsižvelgia į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas ir panaikinti skundžiamo konkurso rezultatai, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, susijęs su jau paskirto asmens atleidimu iš direktoriaus pareigų, palankaus teismo sprendimo priėmimas gali lemti kitą ilgą darbo ginčo procesą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusių darbo teisės normų taikymo iš esmės analogiško pobūdžio byloje, yra išaiškinęs, kad, organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą, pripažintas konkurso nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Panaikinus tokio konkurso rezultatus, konkursą laimėjęs asmuo netenka šios specialiosios teisės. Specialiųjų teisės aktų (lex specialis) imperatyviai nustatyta, kad ligoninės vadovo darbo sutarties sudarymo pagrindas yra viešojo konkurso rezultatai (1996 m. birželio 6 d. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnis). Dėl to, pripažinus viešojo konkurso rezultatus negaliojančiais, šių rezultatų pagrindu sudaryta darbo sutartis tampa prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negaliojančia. Su trečiuoju asmeniu sudarytos darbo sutarties nutraukimo priežasties formulavimo aspektu taikytinas DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktas – darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009).
17. Aptariamu atveju darbo sutarties sudarymas su 2018 m. gegužės 8 d. konkursą VšĮ Šeškinės poliklinikos direktoriaus pareigoms užimti laimėjusiu asmeniu nėra ir negali būti grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui bei pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir panaikinti ginčo konkurso rezultatai, tokio sprendimo vykdymas negalėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes neteisėtu pripažinto konkurso laimėtojas būtų atleistas iš pareigų DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Darbo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos aiškiai apibrėžia atvejus, kada darbo sutartis turi būti nutraukiama nesant darbo sutarties šalių valios, tarp jų – ir įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti ginčo konkurso rezultatus (DK 60 straipsnis). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Dėl to šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad, nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui ieškinį patenkinus, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, juolab – kad taptų neįmanomas įvykdyti. Vien ieškovo deklaratyvūs teiginiai apie galimą naujų teisminių ginčų kilimą dėl darbo sutarties su konkurso laimėtoju nutraukimo šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą, nes nėra antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
patenkinti atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.