Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Astig“, antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė 2020 m. balandžio 7 d. patvarkymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolė nurodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/20/00194, vykdoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1222-608/2019 dėl 26 618,21 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Paslaugos būstui“ išieškotojos BUAB „Astig“ naudai. Pareiškėjai raginime nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, 2020 m. kovo 17 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-7073 iš pareiškėjos vardu registruotų banko sąskaitų. 2020 m. kovo 18 d. iš areštuotos banko sąskaitos buvo išieškotos piniginės lėšos. Nors pareiškėja teigia, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos jai nepriklauso, kadangi tai kaupiamųjų lėšų sąskaita, kurioje saugomi daugiabučių namų gyventojų pinigai, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis minėta banko sąskaita yra atsiskaitomoji, o ne kaupiamoji.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Astig“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0004/20/00194 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1222-608/2019 dėl 26 618,21 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Paslaugos būstui“ išieškotojos BUAB „Astig“ naudai (vykd. b. l. 6). 2020 m. kovo 17 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-4-7073 antstolė areštavo 30 838,48 Eur sumą, esančią pareiškėjos vardu registruotose banko sąskaitose (vykd. b. l. 9).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 (toliau – Nutarimas) patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 12 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrijos pirmininkas ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius) banke arba kitoje kredito įstaigoje atidaro atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Banko sąskaitos sutartyje nurodoma, kad jis veikia atstovaudamas patalpų savininkams. 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo 2 punkte nustatyta, kad jeigu iki šio nutarimo įsigaliojimo yra sukauptos butų ir kitų patalpų savininkų lėšos namui atnaujinti, kurios laikomos namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo einamojoje sąskaitoje, jos turi būti pervestos į butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Šių lėšų likutis įvertinamas apskaičiuojant pagal Aprašą kaupiamųjų lėšų poreikį. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kai vienoje, įvardytoje kaip kaupiamojoje, sąskaitoje kaupiamos ir skolininkės – bendrijos, ir butų bei kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos pastatui ar bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, išieškojimas iš tokios sąskaitos pagal bendrijos prievoles būtų galimas tik nustačius kaupiamojoje sąskaitoje esančių bendrijos lėšų dalį (CPK 670, 671 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-684/2018).

Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu nustatyti, kokia yra pareiškėjos vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančių pinginių lėšų paskirtis. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. tarp pareiškėjos ir „Swedbank“, AB, sudaryta juridinio asmens banko sąskaitos sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteikta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje nenurodyta, jog banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirta daugiabučių namų kaupiamosioms lėšoms rinkti, nors sutartis dėl šios banko sąskaitos buvo sudaryta po 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo priėmimo, t.y. sutarties sudarymo metu pareiškėjai buvo žinoma, kad patalpų savininkų kaupiamosios lėšos turi būti renkamos atskiroje sąskaitoje, kuri atidaroma būtent šiam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, jog 2010 m. birželio 11 d. tarp pareiškėjos ir „Swedbank“, AB, sudaryta įmokų surinkimo sutartis Nr. KL-ST-10-1065, kurios pagrindu pareiškėjai buvo suteikta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 1.1. punkte nustatyta, kad ji reglamentuoja pareiškėjos ir banko santykius, atsirandančius bankui priimant įmokas iš įmokų mokėtojų ir įskaitant įmokas į pareiškėjos banko sąskaitą. Taigi, 2010 m. birželio 11 d. sutartyje buvo aiškiai apibrėžta banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis – įmokų surinkimas. Vis dėlto, 2015 m. rugpjūčio 6 d. sutartyje banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis nėra apibrėžta, o nurodoma, kad tarp šalių sudaryta juridinio asmens banko sąskaitos sutartis. Taigi, 2015 m. rugpjūčio 6 d. sutartis nepatvirtina, pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirta daugiabučių namų kaupiamosioms lėšoms rinkti.

Vertinant pareiškėjos pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, kad pareiškėja pateikė epizodinius banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 30 d., nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 30 d., nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d., todėl nėra aišku, ar visos piniginės lėšos, esančios ginčo sąskaitoje, yra kaupiamosios, ar nebuvo atlikti mokėjimai tarp trečiųjų asmenų, kadangi iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti skirtinga lėšų apyvarta, kuria vadovaujantis nėra įmanoma nustatyti tikslios piniginių lėšų kilmės, o teismui pateikti tik tie finansinių operacijų veiksmai, kuriuose fiksuoti atsiskaitymai tik tarp pareiškėjai galbūt priklausančių banko sąskaitų. Pareiškėja grįsdama skundo dėl antstolės veiksmų argumentus pateikė ir ginčo sąskaitos išrašą 2020 m. kovo 17 d., iš kurio matyti, jog ginčo sąskaitoje yra 226 235,32 Eur lėšų suma su ranka atliktu prierašu, jog tai kaupiamosios įmokos, nors ši suma neatitinka pačios pareiškėjos pateiktų duomenų apie kaupiamųjų lėšų dydį, kuris galbūt yra 243 219,37 Eur. Pareiškėja taip pat pateikė teismui „Swedbank“, AB, 2020 m. lapkričio 20 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apyvartą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. sudaro 260 422,98 Eur debetas ir 495 017,79 Eur kreditas. Vis dėlto, pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokios paskirties piniginės lėšos sudaro šios sąskaitos debeto ir kredito apyvartą, t.y. duomenų, patvirtinančių, kad banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra išimtinai daugiabučių namų kaupiamosios lėšos. Byloje pateikta 2020 m. lapkričio 18 d. buhalterinė pažyma, kurioje nurodyta, jog banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1 078,73 Eur daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaupiamųjų lėšų likutis. Vis dėlto, duomenų apie kitų šioje banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų paskirtį, byloje nėra.

Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėja pateikė teismui 2020 m. spalio 7 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, - kurios naudojamos abonentų įmokų surinkimui ir bendrovės ūkinės veiklos operacijoms vykdyti, bei Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, - kuri naudojama abonentų privalomosioms kaupiamosioms įmokoms rinkti. Vis dėlto, byloje pateikti antstolių informacinės sistemos duomenys, pagal kuriuos pareiškėjos vardu registruotos 56 banko sąskaitos. Taigi, labiau tikėtina, jog daugiabučių namų gyventojų kaupiamosios lėšos yra renkamos atskirose banko sąskaitose, o ne išimtinai banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, teismas buvo įpareigojęs pareiškėją iki 2020 m. lapkričio 25 d. pateikti teismui: 1) visų keturių banko sąskaitų sutartis (2020 m. spalio 7 d. rašte teismui nurodytų, išskyrus sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji teismui pateikta); 2) visų keturių banko sąskaitų (2020 m. spalio 7 d. rašte teismui nurodytų) pajamas (įplaukas) ir išlaidas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.; 3) duomenis, kiek banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų priklauso pareiškėjai UAB ,,Paslaugos būstui“ ir kokia suma sudaro abonentų privalomosios kaupiamosios įmokos; 4) duomenis, kam (kada) panaudoti pinigai, kurie buvo skirti kaip tiksliniai paskirčiai atsiskaityti pagal 2015 m. liepos 31 d. rangos sutartį Nr. 15/07-31 (dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė papildomus duomenis, tačiau teismas įvertinęs, kad pateikti ne visi reikiami duomenys, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. sausio 11 d. pateikti teismui: 1) 2015 m. rugpjūčio 6 d. banko sąskaitos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir „Swedbank“, AB, kuria pareiškėjai buvo suteikta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąjį dalį; 2) detalų banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (pajamos ir išlaidos) už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.; 3) buhalterinę pažymą, kurioje būtų nurodyta, kiek banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų priklauso pareiškėjai ir kokia suma sudaro daugiabučių namų gyventojų kaupiamosios lėšos. Vis dėlto, minėtų duomenų pareiškėja teismui nepateikė.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturi. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog pareiškėja, laikydamasi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdama skundą turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos, į kurias antstolė nukreipė išieškojimą, yra daugiabučių namų gyventojų kaupiamosios lėšos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolės veiksmai nepažeidžia CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00194 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.